saqarTveloSi Cais warmoebis efeqtianobis dinamika da miRweuli ...... donis zrdis
kvalobaze daiwyes meti Cais sma. magaliTad: ra ucnauradac ar unda ...
avtoris stili daculia
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
xelnaweris uflebiT
suzana doborjginiZe
Cais warmoebis ganviTarebis mimarTulebebi saqarTveloSi
filosofiis doqtori ekonomikaSi (Ph.D. in Economics) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili
d i s e r t a c i a
specialoba: agraruli ekonomika samecniero xelmZRvaneli: ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori, soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis wevr-korespondenti, Tamaz kunWulia
Tbilisi 2008
Sinaarsi
Sesavali - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 3 Tavi 1. Cais warmoeba saqarTvelos erovnuli meurneobis sistemaSi 1.1.
Cais warmoebis msoflio tendenciebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
8
1.2. saqarTvelos adgili msoflio Cais warmoebaSi - - - - - - - - - - - - - 23 1.3.
meCaieobis ganviTarebis etapebi saqarTveloSi - - - - - - - - - - - - - - 35
1.4. saqarTveloSi Cais warmoebis Tanamedrove mdgomareoba: miRweuli 1.5.
done da naklovanebebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
48
Cais warmoebis sainvesticio garemo - - - - - - - - - - - - - - - - - -
62
Tavi 2. Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis analizi saqarTveloSi 2.1. Cais warmoebis efeqtianobis Sefasebis Teoriul_meTodologiuri sakiTxebi da praqtika - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
71
2.2. Cais warmoebis efeqtianobaze moqmedi faqtorebi - - - - - - - - - - -
81
2.3. saqarTveloSi Cais warmoebis efeqtianobis
dinamika da miRweuli
done - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 2.4. Cais warmoebis mdgomareobis analizi fermerul meurneobebSi - -
91 100
Tavi 3. Cais warmoebis efeqtianobis amaRlebis gzebi 3.1 Cais warmoebis marTvis srulyofis RonisZiebebi- - - - - - - - - - - - -
114
3.2. Cais warmoebis saxelmwifo mxardaWeris gzebi- - - - - - - - - - - - - -
126
3.3. Cais warmoebis sanedleulo bazis ganviTarebis mimarTulebebi - - -
134
3.4. Cais warmoebis teqnologiuri procesebis srulyofa - - - - - - - - - - 150 3.5. Cais warmoebis reabilitaciis ZiriTadi mimarTulebebi- - - - - - - - - 167
daskvnebi da winadadebebi- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
181
literatura- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
193
2
Sesavali Temis aqtualuroba. XX saukuneSi meCaieobas umniSvnelovanesi adgili ekava
saqarTvelos
erovnuli
meurneobis
sistemaSi.
80-ian
wlebSi
ikrifeboda 500 aTas tonaze meti Cais foToli da am maCvenebliT igi msoflios meCaieobis qveynebs Soris me-4-5 adgils ikavebda. funqcionirebda 150
pirveladi
gadamuSavebis,
22
damfasoebeli,
agura
da
fila
Cais
mwarmoebeli fabrika. dargs gaaCnda mZlavri sawarmoo infrastruqtura da samecniero-teqnikuri potenciali. mza produqciis udidesi nawili (100-120 aTasi tona) eqsportze (ZiriTadad yofil sabWoTa respublikebSi) gadioda. meCaieobaze modioda saqarTvelos agrosamrewvelo kompleqsSi warmoebuli mTliani produqciis 18%-ze meti. sabazro
ekonomikaze
mrewvelobaSi
umZimesi
subtropikuli
zonis
gardamaval
periodSi,
mdgomareoba
mosaxleobis
Seiqmna.
am
meCaieobasa
qveynis
dargidan
fuladi
da
biujetisa
Cais da
Semosavlebis
ZiriTadi wyaros SesaZleblobebi amJamad mxolod 10-15%-iTaa gamoyenebuli. Cais plantaciebis farTobi 64,5 aTasi ha-dan Semcirebulia 47,3 aTas ha-mde (afxazeTis CaTvliT, mis gareSe _ 37,3 aTas ha-mde), Cais foTlis warmoeba ki _ 1985 wlis 581 aTasi tonidan 2006 wlisaTvis _ 7 aTas tonamde. meCaieobaSi
ganviTarebuli
sistemuri
krizisi,
uwinaresad
ganpirobebulia erovnul ekonomikaSi krizisis gamomwvevi iseTi saerTo mizezebiT, kavSirebis
rogoricaa rRveva,
axal
bazrebis garemoSi
dakargva,
sameurneo-kooperaciuli
sameurneo-sawarmoo
da
finansuri
saqmianobis ucodinaroba, teqnologiuri danadgarebis fizikuri moZveleba, maTi ganaxlebisaTvis finansuri resursebis uqonloba, liberalur savaWro garemoSi
konkurentunariani
mravali
sxva.
amasTan,
produqciis dargis
warmoebis
krizisi
mouxerxebloba
ganpirobebulia
da
mxolod
meCaieobisaTvis damaxasiaTebeli specifikuri mizezebiT, rac gardamaval periodSi ganviTarda. dReisaTvis saqarTveloSi Cais warmoebis dargSi sabazro principebis damkvidrebis mTavari xelisSemSleli mizezebia: ganviTarebis strategiis uqonloba, moqmedi warmoebis dabali efeqtianoba, menejmentis sistemis arasrulyofileba, bazris koniuqturis arasakmarisi codna da gasaRebis 3
bazris
problema,
moZvelebuli
sawarmoo-teqnikuri
baza,
CamorCenili
teqnologia, sabrunavi saSualebebis Sevsebis sakuTari wyaros SezRudvis pirobebSi dargisaTvis mwiri sakredito bazris arseboba, energoresursebis siZvire da sxva. meCaieobaSi Seqmnili krizisuli mdgomareobidan Tavis daRwevisa da sabazro
urTierTobaTa
sabazro
infrastruqturebis
urTierTobaTa sameurneo
damkvidrebisaTvis formirebis
regulirebis
sawarmoebisaTvis
aucilebelia: daCqareba;
samarTleblivi saxelmwifos
agraruli
bazis
mxriv
civilizebuli sabazro
Seqmna;
sasoflo-
ekonomikuri
daxmarebis
mwyobri sistemis SemuSaveba da realizacia. Cais warmoebis efeqtianobis amaRlebisaTvis aucilebelia dargisadmi gaweuli saxelmwifo daxmarebebisa da kerZo investiciebis mimarTulebis Secvla, mcire (ojaxuri) da saSualo, maRali teqnologiebiT aRWurvili warmoebebis mxardaWera, rac konkurentunariani produqciis warmoebis jer adgilobriv, xolo Semdeg msoflio bazarze SeRwevis saSualebas mogvcems. sabazro
ekonomikis
warmoeba
da
am
mTavar
motivacias
produqciis
konkurentunariani
bazarze
damkvidreba
produqciis warmoadgens.
saerTaSoriso bazrebze Cais miwodebis siWarbis fonze, msoflioSi Cais, gansakuTrebiT ki dabali xarisxis Cais fasebi mcirdeba, saqarTvelo ki, ZiriTadad, swored am tipis Cais awarmoebs. amdenad, maRali xarisxis Cais warmoebis SemTxvevaSi, efeqturi da gonivruli marketingis saSualebiT saqarTvelos am produqciis eqsportis zrdis garkveuli potenciali aqvs. aRsaniSnavia, formirebisaTvis
rom
Cais
xelsayreli
warmoebis garemos
dargSi Seqmnas
sabazro udidesi
garemos socialur-
ekonomikuri da, SeiZleba iTqvas, politikuri mniSvnelobac aqvs, radgan meCaieobis regionSi cxovrobs 500 aTasze meti adamiani, romelTa ojaxebis Semosavlis ZiriTadi wyaro meCaieoba iyo da igi axlo momavalSi aseTad unda iqces. soflis meurneobis saministros, Cais, subtropikuli kulturebis da Cais mrewvelobis samecniero-sawarmoo gaerTianebis TaosnobiT, meCaieobis regionebis, monaTesave saministroebisa da uwyebebis specialistTa uSualo monawileobiT, SemuSavebul iqna saqarTveloSi meCaieobis reabilitaciis saxelmwifoebrivi
programa,
romelSic
asaxulia
Cais
warmoebis
4
ganviTarebis ZiriTadi mimarTulebebi. programis sruli ganxorcielebis Sedegad
dargSi
dasaqmdeba
100
aTasze
meti
adamiani,
mkveTrad
gaumjobesdeba maTi socialur-ekonomikuri pirobebi, SenarCunebuli iqneba ekologiuri wonasworoba. kvlevis
mizani
ekonomikur
da
amocanebi.
urTierTobebze
kvlevis
mizans
saqarTvelos
Cais
warmoadgens
warmoebaSi
axal
Seqmnili
problemebis analizi da dargis efeqtianobis amaRlebis gzebis Zieba. kvlevis miznidan gamomdinare daisaxa Semdegi amocanebi: _
meCaieobis
sistemaSi
adgilisa
da
misi
da
rolis
ekonomikuri
gansazRvra
erovnuli
efeqtianobis
meurneobis
tendenciebisa
da
kanonzomierebebis dadgena. _ Cais warmoebis Tanamedrove mdgomareobis Sefaseba da misi sainvesticio garemos gamokvleva. _
Cais
warmoebis
reabilitaciis
aRdgena-reabilitaciis
Sedegad
meCaieobis
ZiriTadi
dargis
gzebis
ekonomikuri
Zieba
da
efeqtianobis
gansazRvra. Temis
Seswavlis
mdgomareoba.
sabazro
ekonomikaze
gardamaval
periodSi meCaieobis ganviTarebis sakiTxebs mravali gamokvleva mieZRvna. Cais warmoebis reabilitaciis aucileblobaze da mis did SesaZleblobebze mecnierulad da teqnikur-ekonomikurad dasabuTebul winadadebebs uamravi mecnier-mkvlevari gvTavazobs (v. canava, T. kunWulia, r. kopaliani, z. maxarobliZe, l. laziSvili, z. ZnelaZe, z. gabriCiZe, n. qarqaSaZe, v. jayeli, i. oragveliZe, m. daviTaSvili, g. qarCava da sxva). aRniSnul avtorTa gamokvlevebSi maRal mecnierul donezea dasabuTebuli Cais warmoebis mizanSewonilobis ekonomikuri aspeqtebi, misi ualternativoba im bunebrivklimaturi
da
niadagur
pirobebSi,
sadac
es
unikaluri
kulturaa
gaSenebuli. Tanamedrove pirobebSi, ganviTarebis Semdegi
ganmsazRvreli
amocanebis
moTxovnilebis
meCaieobis da Cais produqtebis warmoebis tendenciebi
gadaWras:
uzrunvelyofa
eyrdnoba,
saqarTvelos saWiro
uwinares
yovlisa,
mosaxleobis
raodenobisa
da
Siga
xarisxis
produqciaze; konkurentunariani maRalxarisxovani produqciis warmoebis SesaZleblobaTa
RonisZiebebis
damuSaveba;
saerTaSoriso
bazarze
5
maRalxarisxovani saeqsporto produqciis raodenobis gazrda; tradiciuli saeqsporto gatareba;
bazrebis sawarmoo
dabrunebisaTvis da
aqtiuri
socialuri
samarketingo
infrastruqturebis
politikis
gaumjobeseba.
swored am sakiTxebis aqtualobam ganapiroba disertaciis Temis SerCeva. kvlevis sagani da obieqti. sadisertacio naSromis kvlevis sagania meCaieobaSi
seqtoraluri
da
sistemuri
krizisis
gamomwvevi
saerTo
da specifikuri mizezebis dadgena, sainvesticio garemos gaumjobesebis mimarTulebebis analizi
da
gansazRvra, misi
Cais
amaRlebis
warmoebis gzebi
efeqtianobis
saqarTveloSi,
ekonomikuri
xolo
kvlevis
obieqtia saqarTvelos Cais mwarmoebeli fermeruli meurneobebi. kvlevis
Teoriuli
meTodologiur
da
safuZvels
meTodologiuri
warmoadgens
safuZvlebi.
soflis
meurneobis,
kvlevis meCaieobis
ganviTarebis sakiTxebze Tanamedrove ekonomikuri Sexedulebani, Teoriuli naSromebi, Cais, subtropikul kulturaTa da Cais mrewvelobis samecnierosawarmoo
gaerTianebis
rekomendaciebi,
mTavrobis
brZanebulebebi,
saqarTvelos
dadgenilebebi
da
prezidentisa
gankargulebebi,
da
msoflio
praqtikis gamocdilebis analizis safuZvelze Camoyalibebuli koncefciebi da winadadebebi. problemis calkeuli aspeqtebis gamokvlevisas gamoyeneba hpova ekonomikur maCvenebelTa analizisa da Sefasebis iseTma meTodebma, rogoricaa:
monografiuli,
analitikuri,
saangariSo-konstruqciuli
ZiriTadad
statistikuri
gamoyenebulia
da
dajgufebis, sxva.
statistikuri
Temis
sawarmoodamuSavebisas
krebulebi,
saqarTvelos
ekonomikuri ganviTarebis statistikis departamentis, soflis meurneobis saministros monacemebi, saxelmwifo-miznobrivi programa ,,Cais" monacemebi, internetiT mopovebuli masalebi. naSromis ekonomikur
mecnieruli
gamokvlevas,
siaxle. romelSic
sadisertacio asaxulia
naSromi
gardamavali
warmoadgens ekonomikis
pirobebSi Cais warmoebis ekonomikuri problemebi da misi gadawyvetis gzebi. Teoriuli ganzogadebisa da praqtikuli rekomendaciebis SemuSavebis safuZvelze kvlevis mecnieruli siaxle mdgomareobs SemdegSi: _ dadgenilia msoflios Cais mwarmoebel qveynebSi meCaieobis ganviTarebis tendenciebi da Taviseburebebi;
6
_ gansazRvrulia Cais warmoebis adgili da roli saqarTvelos erovnul meurneobaSi; _
gaanalizebulia
saqarTvelos
Cais
warmoebis
miRweuli
done,
naklovanebani da gadauwyveteli sakiTxebi; _ gamovlenilia meCaieobaSi sainvesticio garemos gauaresebis ZiriTadi mizezebi da SemoTavazebulia misi gaumjobesebis RonisZiebebi; _
ekonomikur-maTematikuri
meTodebis
gamoyenebiT
dadgenilia
Cais
kulturis warmoebis efeqtianobaze moqmedi faqtorebi; _ dasabuTebulia is ZiriTadi winadadebebi, romelTa ganxorcielebac xels Seuwyobs meCaieobis Semdgom ganviTarebas da gansazRvrulia qarTuli Cais warmoebis reabilitaciisaTvis aucilebeli xelSemwyobi pirobebi; _ Sefasebulia Cais warmoebis saxelmwifo regulirebis meqanizmi, radgan misi
uSualo
CareviTa
Camoyalibeba,
meCaieobis
moxmarebisa
da
da
xelSewyobiT
problemebis
eqsportis
xdeba
gadawyveta,
xelSewyoba
kerZo
struqturebis
produqciis
(warmoebis
adgilze
subsidirebiT,
sagadasaxado SeRavaTebiT, bazris dacvis meqanizmebis gamoyenebiT da sxva). gamokvlevis Sedegebs aqvs rogorc Teoriuli, aseve
praqtikuli
mniSvneloba. kvlevis Sedegad Camoyalibebuli daskvnebi da rekomendaciebi SesaZlebelia
gamoyenebuli
iqnes
saqarTveloSi
Cais
warmoebiT
dainteresebuli kerZo da saxelmwifo struqturebis mier, am mimarTulebiT Sesabamisi politikis SemuSaveba-realizaciis procesSi. naSromis moculoba da struqtura. disertacia moicavs kompiuterze dabeWdil
192
gverds,
winadadebebisagan.
Sedgeba
naSroms
Sesavlis,
Tan
sami
erTvis
Tavis,
daskvnebisa
da
gamoyenebuli
literaturis
gamoqveynebulia
referirebul
CamonaTvali. disertaciis
ZiriTadi
debulebebi
gamocemebSi saJurnalo publikaciebis saxiT.
7
Tavi 1. Cais warmoeba saqarTvelos erovnuli meurneobis sistemaSi 1.1. Cais warmoebis msoflio tendenciebi
saerTaSoriso informaciuli wyaroebis monacemebiT, msoflioSi Cais warmoeba da moxmareba zrdis tendenciiT xasiaTdeba. Cai amJamad msoflios 43 qveyanaSi mohyavT, maT Sorisaa: afrikis 19, aziis 16, samxreT amerikis 5, evropis 2, okeaneTis 1 qveyana. aziis qveynebze modis plantaciebis 85 da warmoebuli produqciis 80 procenti. Cai didi raodenobiT, 900 aTas tonaze meti, moixmareba msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi. aqedan daaxloebiT 50 procenti modis evropis qveynebze, 28 procenti aziis qveynebze, 18 procenti amerikis kontinentze, danarCeni ki sxva qveynebze. Cais mwarmoebeli wamyvani qveynebia: CineTi, indoeTi, Sri_lanka, kenia, TurqeTi, iaponia, indonezia da sxva. ganvixiloT TiToeuli cal-calke: C i n e T i. aqauri Cais produqcia maRali xarisxisaa da, bunebrivia, kargad
fasobs
produqtia.
msoflio
gaSenebulia
bazarze.
igi
SedarebiT
Cinelebis
mwir
yoveldRiuri
niadagebze,
Wadrakuli
kvebis wesiT,
romlis movla_moyvanis samuSaoebi, ZiriTadad, xeliT sruldeba. meCaieobis 18 regioniSi ganlagebuli pirveladi gadamuSavebis fabrikebi ZiriTadad uSveben mwvane, Sav, wiTel da TeTr baixaos Cais. Savi Cai ZiriTadad saeqsportod igzavneba. Tu 1995 wels CineTSi iyo 300 aTasi heqtari Cais plantacia da awarmoeboda 105 aTas tona mza Cais, 2000 wlisaTvis aq Cais ekava 1,250 aTasi heqtari, xolo warmoebam 650 aTas tonas gadaaWarba. aqedan, 220 aTasi tona ucxoeTSi gaiyida. i a p o n i a. teqnikuri kulturebidan ganviTarebulia meCaieoba, romelsac
aq
saukunovani
istoria
aqvs,
warmodgenilia
patar_patara
plantaciebis saxiT da am mizniT umTavresad mTis ferdobebs iyeneben. gaSenebis
wesi,
plantaciebic
ZiriTadad, (gansakuTrebiT
Wadrakulia,
Tumca
axalgaSenebuli).
gvxvdeba iaponuri
Spaleruli Cai
maRali
xarisxisaa, mosavlis mosayvanad unarianad iyeneben teqnikas, gansakuTrebiT gavrcelebulia
xeliT
sakrefi
aparatebi.
minimumamdea
Semcirebuli
8
nedleulis
danakargebi.
mokrefidan
naxevari
danadgarebs,
Cais
saaTi.
romlebic
foTlis
am
damuSavebis
mizniT
iyeneben
plantaciasTan
maqsimaluri
moZrav
axlos
droa
gadamamuSavebel
aris
dadgmuli
da
saWiroebis mixedviT gadaadgildeba. CaiT dakavebuli farTobebi 60 aTas heqtars
Seadgens,
romlidanac
xolo
mzaddeba
warmoeba mxolod
120
aTasamde
mwvane
Cai,
tona
rac
foTols
sakmarisia
aRwevs, qveynis
moTxovnilebis dasakmayofileblad (erT sulze modis 500 grami). marTalia, es fiziologiur normaze 3_jer naklebia, magram iaponelebi didi raodenobiT xmaroben yavas, kakaos, romlebic ucxoeTidan SemoaqvT. i
n
d
o
e
T
i
Cais
produqciis
yvelaze
didi
damamzadebelia
msoflioSi. mis wilad modis msoflio Cais warmoebis 1/3. Cais msoflio bazari
da
momxmarebelTa
uzrunvelyofa
ZiriTadad
indoeTsa
da
Sri_lankazea damokidebuli. dReisaTvis qveyana amzadebs daaxloebiT 750 aTas tona xmel Cais, plantaciebi ki 440 aTas heqtarzea gaSenebuli. nawarmis 3/4 gaaqvT saeqsportod. umTavresi mwarmoebeli raionebia asami, bengalia,
duarsi,
terai
da
mdinare
braxmaputris
zeda
auzi,
sadac
awarmoeben Cais 80 procentze mets. saukeTeso xarisxis Cais foToli modis himalais
samxreT
mcxunvare
mzis
qveda
kalTebze
sxivebisagan
(nilgiri,
dacvis
mizniT,
travankori). aSeneben
Cais
buCqebs,
xexilis
baRebis
rigTaSorisebSi, indoeTSi plantaciebs baRebs uwodeben. S r i _ l a n k a (ceiloni) Cais warmoebis intensiuri regionia, romelsac
mesame
adgili
ukavia
Cais
warmoebis
mxriv.
Cais
kultura
warmodgenilia, rogorc patar_patara, ise didi plantaciebis saxiT. aris msxvili Cais meurneobebi TavianTi gadamamuSavebeli sawarmoebiT, agreTve, meCaieobis agrosamrewvelo kompleqsebiT, romlebic awarmoeben nedleuls, amuSaveben da afasoeben kidec. Sri_lankis Cai saeqsportod daufasoebelic igzavneba da mas adgilze afasoeben (magaliTad, inglisSi). Cais kulturis gavrcelebis arealia 600-1800 metri zRvis donidan. yvela agroteqnikuri¾samuSao xeliT sruldeba. plantaciebis mosavlianoba 5_6 tonas ar aRemateba heqtarze. didi yuradReba eqceva xarisxiani foTlis krefas da mis swraf gadamuSavebas. am mizniT Cais gavrcelebis raionebSi bevria
pirveladi
gadamuSavebis
Cais
mikrofabrikebi.
gansakuTrebuli
yuradReba eqceva samecniero kvleviT muSaobas.
9
aRsaniSnavia, rom qveynis saeqsporto Semosavlebis 2/3 Caize modis. mas warmoebuli produqciis 90-95¾procenti sazRvargareT gaaqvs. 1995 wels Cais produqciis
realizaciiT
qveyanaSi
erT
miliard
dolarze
meti
iqna
Semotanili. farTobi 2000 wlisaTvis 220 aTas heqtars, xolo warmoeba 272 aTas tonas Seadgenda. k e n i a
dResdReobiT iTvleba Cais mesame umsxviles mwarmoeblad
Sri-lankisa da indoeTis Semdeg. keniis Cais dargi arnaxul konkurencias Seejaxa
saerTaSoriso
Cais
bazarze,
romelic
Cais
Warbi
miwodebiTaa
gamowveuli. garTulebuli situacia gamowveulia Sri_lankisa da indoeTis mxridan
sabazro
aqtiurobis
amaRlebiT.
garda
amisa,
keniuri
Cais
miwodebis moculoba Semcirda malaviaSi, ruandaSi, vietnamSi da nepalSi. am
oTxma
daiwyes
qveyanam sakuTari
modernizeba Cais
gaukeTes
ufro
metad
Cais
seqtors
warmoeba,
ekonomikaSi Siga
da
moTxovnis
dasakmayofileblad. miuxedavad imisa, rom Cais miwodebis moculoba auqcionze gaizarda 158 mln kg_mde, ufro zustad 46%-iT, saSualo fasi keniis Caize 17%-iT daeca, 1 kg-ze 2,09 dolaridan - 1,72 dolaramde. keniis Cais sabWo (The Tea Bord of Kenya) aqtiur nabijebs dgams qveyanaSi Cais popularizaciisaTvis. Semdgom aTwleulSi keniaSi Cais miwodeba gadaaWarbebs moTxovnas. amitom, rogorc sabWoSi Tvlian, gadasaxadebis Semcireba _ strategiulad swori nabijia. i n d o n e z i a. Cais kulturis ganviTareba 1825 wlidan daiwyes ZiriTadad iavaze da sumatraze. pirvel xanebSi iavas cxeli tropikuli hava
naklebad
gamosadegi
aRmoCnda
asamidan
Catanili
nergebisaTvis.
SemdgomSi plantaciebi gaSenda kunZulis maRalmTian platoze, romlis pirobebi xelsayreli iyo. amJamad Cais plantaciebi gaSenebulia, agreTve, kunZul sulavebze. gasuli saukunis 50_ian wlebSi indonezias msoflioSi Cais warmoebiT mesame adgili ekava. aq es kultura gaSenebulia didi plantaciebis saxiT. gvxvdeba ,agreTve, glexuri meurneobebic. maTi mTliani farTobi 113 aTas heqtars aRemateba. aqvT Cais pirveladi gadamuSavebis Tanamedrove tipis fabrikebi. weliwadSi awarmoeben 150 aTas tona mza produqcias. indonezia
cdilobs
Tavisi
qveynis
ekonomikis
ganviTarebisaTvis
gamoiyenos yvela resursi, gazardos Cais warmoebis moculoba, amitom 10
produqciis didi nawili (77_80%) sazRvargareT gaaqvs. amiTaa gamowveuli moxmarebasTan SedarebiT eqsportis ufro maRali xvedriTi wili. p a k i s t a n i Cais warmoebis erT_erTi mniSvnelovani raionia, sadac
Cais
msxvili
plantaciebia.
Cais
foTlis
gadamuSaveba
uaxlesi
teqnikiT warmoebs. agebulia Cais fabrikebi da nedleuli qarxnuli wesiT muSavdeba.
1970
wels
40
aTasi
heqtari
Cais
plantacia
iyo,
sadac
gamoSvebuli iqna 25 aTasi tona mza produqcia. 2000 wlisaTvis Cais plantaciebis
farTobma
60
aTas
heqtars
miaRwia.
msoflio
bazarze
pakistanis Cais xvedriTi wili 15,6 procentia. m i a n m a r i. Cais kultura warmodgenilia qveynis centralur nawilSi,
ZiriTadad
mTis
ferdobebze,
gavrcelebulia
iaponuri
jiSis
mcenare, romelic xasiaTdeba stabiluri mosavlianobiT. mza Cais mcire nawili
(15_20%_mde)
gaaqvT
saeqsportod.
danarCeni
moixmareba
qveynis
SigniT. aq Cai zRvispireTis subtropikul zonaSia gavrcelebuli. igi viwro zolad gasdevs zRvis sanapiros. T u r q e T i. Turquli Cai xasiaTdeba kargi sagemovno TvisebebiT. 2000 wlisaTvis Cais 80 aTasi heqtari ekava. igi awarmoebs 150 aTas tona xmel Cais, rac erT sulze gaangariSebiT weliwadSi 500 grams Seadgens. TurqeTs yovelwliurad sazRvargareTdan 15_20 aTasi tona Cai Seaqvs. SemuSavebulia
meCaieobis
ganviTarebis
saxelmwifoebrivi
programa,
romelic miscems qveyanas am Zvirfas produqciaze sakuTari moTxovnilebis dakmayofilebis saSualebas. Cais warmoeba izrdeba afrikis qveynebSi, rac iafi muSaxeliTa da SeRavaTiani sagadasaxado politikiT aixsneba. am process xeli Seuwyves ingliselma
kolonizatorebma,
romlebmac
aziaSi
TavianTi
gavlena
dakarges. heqtarze monacemebi
Cais
mosavlianobas
saSualod
500_dan
qveynebis
3000
mixedviT
kilogramamde
Tu
viangariSebT
meryeobs.
sabWoTa
saqarTveloSi ki heqtarze saSualod 10 000 kg_s krefdnen, rac ZiriTadad mkacri da uxeSi krefiT iyo gamowveuli, ris gamoc mza produqcia dabali xarisxiTa da arakonkurentunariani TvisebebiT xasiaTdeboda. Cais moxmareba erT sul mosaxleze gramebSi Semdeg suraTs gvaZlevs: inglisi _ 4,602, irlandi _ 3.305, avstralia _ 2,500, egvipte _ 1,447, iaponia _
11
1,100, niderlandebi _ 1,013, kanada _ 1,200, TurqeTi _ 700, indoeTi _ 650, aSS _ 400, poloneTi _350, ruseTi _ 400, saqarTvelo _ 500 da a. S. (cxrili 1.1.1)
Cais suladobrivi moxmareba wlebisa da qveynebis mixedviT (gramobiT) cxrili 1.1.1 # wlebi 1940
1950
1960
1970
1980
1990
2005
qveynebis dasaxeleba 1
inglisi
4560
4265
4630
4220
4280
4564
4602
2
Aavstralia
3180
2948
2950
2950
2805
2664
2500
3
iaponia
_
_
_
_
967
1096
1100
4
irlandia
3600
3400
3090
3267
3200
3305
5
Kkanada
1774
1471
1225
987
1076
1115
1200
6
Aaxali zelandia
3242
3220
3400
3090
3260
2967
2456
7
Nniderlandebi
1300
816
820
828
916
994
1013
8
TurqeTi
267
346
430
440
533
610
700
9
indoeTi
168
227
196
280
391
550
650
10
Eegvipte
457
907
905
1180
1276
1345
1447
11
aSS
328
317
430
333
356
387
400
12
Mmaroko
1333
1633
1540
1300
1250
1100
1010
13
poloneTi
218
251
321
267
310
327
350
14
ruseTi
240
316
465
510
550
526
400
15
saqarTvelo
265
376
496
540
510
520
500
1gaeros
3946
sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO) monacemebi
rogorc momxmarebelia
vxedavT,
msoflioSi
inglisi,
irlandia,
Cais
mza
produqciis
avstralia,
iaponia,
yvelaze egvipte,
didi kanada,
axali zelandia, maroko da a.S. saqarTveloSi ki Cais moxmareba erT sulze 500 grams ar aRemateba. moxmarebis maCveneblebi im qveyanaSi ufro maRalia, sadac
produqcias
ar
awarmoeben.
germanelebi,
frangebi,
italielebi,
espanelebi da sxva Caize ufro metad yavas etanebian. aseTive mdgomareobaa laTinuri amerikis qveynebSic, es aixsneba Cais naklebobiTa da siZviriT, 12
agreTve,
yavisa
da
Cais
Semcvelebis_mate
Caisa
da
guaranis
farTod
gavrcelebiT. sxvadasxva xalxi Cais sxvadasxva wesiT moixmars. CineTis zogierT provinciaSi uyvarT damwnilebuli anu dasilosebuli Cai. mwvane foTols gaorTqlaven
da
tenian
(svel)
mdgomareobaSi
aTavseben
specialur
ormoebSi an bambukis qilebSi. maTSi foToli 10 dRidan 6 Tvemde, zogjer ki met xansac inaxeba da roca amoiReben, kamkama mwvane ferisaa. rogorc ki haeri moxvdeba_muq fers Rebulobs da obdeba. Wamis win mas marilwyalSi recxaven da xmaroben, rogorc salaTas. Ddamwnilebuli Cai birmaSi da tailandSi aReb_micemobis saganicaa. q. kiaukmaSi (mianmari) aseTi Cais erT_erTi udidesi bazaricaa. aziis zogierT qveynebSi
marinirebul
Cais
eqstraqtsac
svamen,
rogorc
alkoholur
sasmels. ufro metic, Sanebi (mianmari) Wamen Cais mwvane foTlebs da amiT mTlianad iTviseben foTolSi Semaval yvela sasargeblo nivTierebas. tibetis, vietnamisa da qaSmiris mkvidrni CaiSi xSirad ureven qeris fqvils. amis garda, am qveynebSi Savi agura Caisagan amzadeben supis magvar kerZs. Cai bevrgan kvebis ZiriTadi produqtia. magaliTad, CineTSi erT_erTi saxeobis Caisagan mzaddeba kerZi. mwvane agura Cais farTo momxmarebelia buriat_monRoleTis, yalmuxeTis, altais mxarisa da ruseTis sxva olqebis mosaxleoba. mas xarSaven rZeSi, ureven qons, marils, pilpils, cxvris rZes, saneleblebs. amgvarad momzadebuli kerZi warmoadgens mwvane agura Cais moyvarulTa erT_erT mTavar kvebis produqts. yazaxeTis, cimbiris, baSkireTis, TaTreTis da iakutiis respublikebSi, tuvis, Citisa da astraxanis olqebSi Savi fila Caize didi moTxovnilebaa, masSi SenarCunebulia baixis Cais sagemovno Tvisebebi da aromati. aziis, afrikisa da sxva kontinentebis xalxi sxvadasxvanairad amzadeben (ayeneben) Cais, magram yvela am wesis ganxilva Sors wagviyvans. rogorc aRvniSneT, msoflioSi Cais warmoeba da moxmareba zrdis tendenciiT
xasiaTdeba.
mowinave
poziciebs
kvlav
inarCuneben
Cais
mwarmoebeli klasikuri qveynebi, rogoricaa indoeTi, CineTi, kenia, Srilanka, indonezia, romlebic rCebian aseve ZiriTad eqsportior qveynebad.
13
Cais importiori qveynebic kvlav tradiciulia. esenia: didi britaneTi, dsT-s qveynebi, pakistani, egvipte, aSS da a.S. gaeros
sursaTisa
da
soflis
meurneobis
organizaciis
(FAO)
monacemebiT, msoflio Cais mwarmoebel qveynebSi Cais farTobebi zrdis tendenciiT xasiaTdeba (cxrili 1.1.2). msoflios Cais mwarmoebel qveynebSi Cais plantaciis farTobebis, saheqtaro mosavlianobis, Savi da mwvane Cais saSualo wliuri warmoebis dinamika1
cxrili 1.1.2 #
farTobi,
mosavlianoba,
warmoeba,
aTasi ha
kg/ha
aTasi tona
qveyana
1989-94
1999-2004 1989-94
1999-2004 1989-94 1999-2004
1
CineTi
847
880
662
720
561
634
2
indoeTi
415
445
1693
1843
703
820
3
Sri-lanka
222
189
1023
1434
27
272
4
kenia
95
115
2045
2238
194
257
5
indonezia
93
113
1565
1382
146
156
6
TurqeTi
90
78
1475
1603
132
125
7
vietnami
59
70
536
701
32
49
8
ianma
57
63
235
513
14
34
9
iaponia
58
52
1532
1734
89
90
10
bangladeSi
47
48
902
1046
43
51
11
saqarTvelo
65
47,3
1653
722
120
32
12
argentina
38
38
1280
1193
49
46
13
irani
32
35
1115
1918
36
67
14
guanda
11
21
601
1015
7
21
15
malavi
18
20
2146
2124
40
42
16
tanzania
15
19
1263
1181
19
22
17
tailandi
17
17
304
300
5
5
18
samxreT afrika
9
11
1333
1129
12
12
sul msoflioSi
2265
2324
1113
1212
2521
2818
1gaeros
sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO) monacemebi.
14
rogorc cxrilidan Cans, msoflioSi Cais plantaciebis farTobebi saanalizo saSualo
wlebSi
TiTqmis
saheqtaro
60
aTasi
mosavlianobam
heqtariT,
anu
2,6%-iT
kg-iT,
xolo
mza
100
gaizarda,
produqciis
warmoebam 297 aTasi toniT, anu 10,5%-iT moimata. msoflioSi farTobebis da mTliani produqciis warmoebis mxriv indoeTi
da
Sri-lanka.
Cais
kvlav
farTobebis
pirvel
zrdasTan
sameulSia erTad
CineTi,
mTel
rig
qveynebSi mniSvnelovnad izrdeba saSualo saheqtaro mosavlianoba, rac am qveynebSi
dargis
aRsaniSnavia
srul
intensifikaciaze
ukanasknel
aTwleulSi
miuTiTebs.
keniaSi
am
mimarTulebiT
meCaieobis
radikaluri
gardaqmna. am periodSi qveyanaSi 20 aTasi ha Cais axali plantaciebia gaSenebuli,
saSualo
saheqtaro
mosavlianoba
8,6%-iT,
xolo
mza
produqciis warmoeba 24,5%-iT gaizarda da warmoebis moculobiT TiTqmis meCaieobis
tradiciul
klasikur
qveyanas
_
Sri-lankas
miuaxlovda.
aRsaniSnavia, rom saanalizo wlebSi meCaieobis 18 qveynidan mxolod 2 qveyanaSi
_
saqarTvelosa
da
TurqeTSi
SeiniSneba
Cais
plantaciebis
farTobebis Semcireba, Tumca TurqeTSi saSualo saheqtaro mosavlianoba 8%-iT gaizarda da produqciis warmoeba 5,3%-iT Semcirda, rasac ver vityviT
saqarTveloze,
sadac
Semcirda
rogorc
saSualo
saheqtaro
mosavlianoba 56,3%-iT, aseve produqciis warmoeba 73,3%-iT. bolo
informaciiT,
Cais
plantaciebis
gafarToebis
seriozuli
procesebi xorcieldeba afrikis qveynebSi, romelTac amisaTvis Sesaferisi bunebriv-klimaturi pirobebi gaaCniaT, xolo is faqti, rom afrikuli qveynebi
iafi
cnobilia,
es
SromiTi ki
resursebis
uaRresad
siWarbiT
mniSvnelovani
gamoirCeva, faqtoria
sayovelTaod
Cais
warmoebis
ganviTarebisaTvis. msoflioSi Cais plantaciebis farTobebis zrda kvlavac gagrZeldeba, radgan Cais produqciaze moTxovnileba msoflioSi 30%-iT sWarbobs msoflio bazarze am produqtis miwodebas. Caize moTxovnis zrdis tendenciis gamo, msoflioSi Cais mwarmoebeli yvela qveyana cdilobs gazardos produqciis warmoeba (cxrili 1.1.3). msoflioSi Cais warmoebisa da eqsportis faqtiuri da saprognozo monacemebis
mixedviT,
2005-2008
wlebSi,
1983-1985
wlebis
saSualosTan
SedarebiT, indoeTSi Cais warmoeba 40%-iT, keniaSi _ 57%-iT, Sri-lankaSi _ 30%-iT, mTlianad msoflioSi ki 31%-iT gaizrdeba. aRniSnuli tendenciidan
15
gamonaklisia
saqarTvelo,
sadac
Sesadaris
wlebSi
adgili
aqvs
Cais
warmoebis 33%-iT Semcirebas. meCaieobis msoflio eqspertebis SefasebiT, 2006 wlisaTvis, saqarTveloSi Cais warmoebam unda miaRwios 80 aTas da eqsportma 78 aTas tonas, riTac igi me-6 adgils daikavebs Cais eqsportior 10 saxelmwifos Soris. Savi baixis Cais warmoebisa da eqsportis dinamika Cais eqsportiori qveynebis mixedviT1
cxrili 1.1.3 qveyana
1983-85
1993-95
2005-2008
(saSualo)
(saSualo)
(saSualo)
warmoeba eqsporti warmoeba eqsporti warmoeba Eqsporti 1. indoeTi
618
213
749
159
1015
165
2. kenia
128
106
222
203
300
276
3. Sri-lanka
200
187
240
222
285
263
4. CineTi
199
91
180
103
220
192
5. TurqeTi
117
1
122
16
170
25
6. indonezia
92
78
105
89
160
140
7. irani
44
1
53
2
85
0
8.saqarTvelo
120
-
16
-
80
78
9. bangladeSi
41
28
49
27
55
32
10. argentina
36
44
51
43
54
42
1858
929
1970
985
2681
1292
sul msoflioSi 1gaeros
sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO) monacemebi.
aRsaniSnavia,
rom
saanalizo
wlebSi
Cais
eqsporti
indoeTidan
Semcirdeba 23%-iT, rac misi adgilobrivi moxmarebis zrdiTaa ganpirobebuli,
xolo
im
saxelmwifoebidan,
romlebSic
Cais
adgilobrivi
moxmareba misi warmoebis SesaZleblobebTan SedarebiT mcirea, eqsporti gaizrdeba. CineTidan
ase _
magaliTad,
53%-iT.
keniidan
mTlianad
_
62%-iT,
msoflioSi
ki
Sri-lankidan Cais
_
29%-iT,
eqsporti
28%-iT 16
gaizrdeba. yovelive es xdeba uaxloes aTwleulSi msoflio sasursaTo bazarze
mosalodneli
ukavSirdeba
dedamiwaze
radikaluri mosaxleobis
cvlilebebis mkveTri
zrdis
pirobebSi, gamo
rac
produqciis
moTxovna-miwodebas Soris Tanafardobis Secvlas. sursaTze moTxovnileba gaizrdeba
iseT
regionebSi,
rogoricaa:
afrika,
axlo
aRmosavleTi,
laTinuri amerika, samxreT-aRmosavleTi azia, indoeTi, CineTi da sxva. 20052008 wlebSi mosalodnelia Cais moxmarebis gazrda laTinur amerikaSi 18 aTasi tonidan 41 aTas tonamde, axlo aRmosavleTSi 282-dan 584 aTas tonamde, iranSi TiTqmis samjer da a.S. paralelurad Cai nawilobriv kargavs
Tavis
rogoricaa
pozicias
didi
misi
britaneTi
moxmarebis da
kanada.
iseT
tradiciul
yofil
sabWoTa
qveynebSi, kavSiris
respublikebSi, amave periodSi Cais moxmareba gaizrdeba 218 aTasi tonidan 250 aTas tonamde. aRniSnulis gaTvaliswinebiT, ganviTarebad qveynebSi unda moxdes Savi baixis Cais moxmarebis zrda 1235 aTasi tonidan 1950 aTas tonamde, xolo ganviTarebul qveynebSi 641 aTasi tonidan 720 aTas tonamde (cxrili 1.1.4). Savi Cais importis dinamika ZiriTadi importiori qveynebis mixedviT
cxrili 1.1.4
Qqveyana
1983-85
1993-95
2003-2005
(saSualo)
(saSualo )
(saSualo)
importi
moxmareba
importi moxmareba importi moxmareba
1. dsT
69
218
139
154
180
250
2. pakistani
87
87
113
113
140
160
3. didi
165
165
148
148
135
135
4. egvipte
71
70
62
62
100
90
5. aSS
79
79
83
83
92
92
6. erayi
41
41
1
1
54
54
7. irani
30
43
34
85
37
122
britaneTi
17
8. germania
16
-
17
-
32
-
9. okeania
27
28
20
21
28
28
10. niderlandi
10
-
15
-
16
-
11. maroko
-
-
33
-
-
-
12. siria
-
-
21
-
-
-
911
1876
986
1970
1268
2669
sul msoflioSi 1gaeros
sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO) monacemebi.
yovelive zemoTqmulis gaanalizebis Semdeg, SeiZleba davaskvnaT, rom msoflioSi uaxloes aTwleulSi mosaxleobis zrdisa da sxva faqtorebis zemoqmedebis Sedegad Cais warmoeba, misi Sida moxmareba, eqsporti da importi zrdis tendenciiT xasiaTdeba, rasac Tan sdevs Cais produqciaze fasebis
ryeva.
amasTan,
Cais
ZiriTadi
mwarmoebeli
qveynebis
mixedviT
auqcionis fasebi wlebisa da qveynebis mixedviT gansxvavebulia (cxrili 1.1.5).
Cais saauqciono fasis dinamika, Cais ZiriTadi mwarmoebeli qveynebis mixedviT1 (aSS dolari/kg) cxrili 1.1.5 weli
indoeTi
Sri-lanka
kenia
inglisi
1994
1,29
1,32
1,57
1,83
1995
1,48
1,41
1,29
1,64
1996
1,37
1,88
1,42
1,75
1997
1,84
2,03
2,00
2,21
1998
1,86
2,08
1,89
1,49
1999
1,69
1,63
1,78
daxur.
2000
1,38
1,76
2,01
daxur.
2001
1,48
1,80
1,85
daxur.
2002
1,51
1,79
1,79
daxur.
18
2003
1,77
1,84
1,88
daxur.
2004
1,82
1,83
1,76
daxur.
1mocemuli
qveynebis Cais auqcionebis monacemebi. masala mopovebulia internetis
saSualebiT.
aRniSnul wlebSi Cais sabirJo fasebi umniSvnelod meryeobs da 1 kg daufasoebeli Savi baixis Caize 1,62 da 1,66 aSS dolars Seadgens. amasTan, sarealizacio fasebi sxvadasxva qveynebis mier warmoebul produqciaze mniSvnelovnad gansxvavebulia da 1 kg daufasoebel Caize 1,2-an 2,0 aSS dolaramdea, Tumca 2000 wlis Semdeg igi ramdenadme Semcirda. amasTan, aRsaniSnavia, rom ukanasknel wlebSi aSkarad SeimCneva Cais konkurent (substitut) produqciaze _ kakaosa da yavaze fasebis dacema, rac msoflio bazarze Cais fasebis pozitiuri Zvrebis prognozirebis saSualebas iZleva (cxrili 1.1.6).
msoflio auqcionebze Cais, kakaosa da yavis sabiTumo fasebis dinamika wlebis mixedviT (aSS dolari/kg) cxrili 1.1.6 1975
1985
1995
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2,53
2,55
1,25
1,88
1,66
1,77
1,79
1,81
1,79
1,87
_
2,89
1,38
2,04
2,13
2,25
2,09
2,34
2,32
_
kakao
2,76
3,29
1,20
0,91
1,02
1,01
1,04
1,06
1,03
1,09
yava, daufqvavi
2,98
3,86
2,32
0,91
0,66
0,68
0,67
0,69
0,71
0,78
Cai, baixao, 3 auqcioni Cai, londonis auqcioni
1mocemuli
saxis produqciis msoflio auqcionebis monacemebi. masala mopovebulia
internetis meSveobiT.
19
Cvens
mier
msoflio
meCaieobis
ganviTarebis
tendenciebis
Sesaxeb
motanili monacemebi sruliadac ar niSnavs, rom sxvadasxva faqtorebis gavleniT
garkveuli,
zogjer
seriozuli
cvlilebebi
ar
moxdeba
im
eqspertul SefasebebSi, romelsac Cveni prognozebi eyrdnoba. sakmarisia aRiniSnos eraySi ganviTarebuli movlenebi, rac imis safuZvels gvaZlevs, rom prognozis sawinaaRmdegod iq uaxloes wlebSi Cais moxmarebis zrda ar moxdeba. igive gavlena SeiZleba iqonios Cais moxmarebaze navTobze msoflio fasebis dacemam, rac mosaxleobis mier yvela saxis sasursaTo produqtis, maT Soris Cais moxmarebis Semcirebas gamoiwvevs da piriqiT, Cais warmoebis, misi moxmarebisa da eqsportis Semaferxebel faqtorad SeiZleba iqces Cais gasayidi fasebis imdenad dacema, rom misi warmoeba ararentabeluri gaxdes. aRniSnul Ffaqts adgili hqonda indoeTSi 2000 wels,
roca
Cais
gadawyvetileba
plantaciebis
dekembris
Sua
asociaciis
ricxvebidan
komitetma Cais
(Cpki)
warmoebis
miiRo
mTlianad
Sewyvetis Sesaxeb. amiT maT surdaT SeesustebinaT ruseTis mier induri Cais
didi
partiebis
Sesyidvis
SewyvetiT
gamowveuli
ziani,
rac
Cais
produqciis Warbwarmoebasa da masze fasebis dacemaSi aisaxa. SesaZlebelia Cais
warmoebaze
globaluri
sxva
faqtorebmac
mniSvnelobis
iqonion
stiqiurma
gavlena,
movlenam,
magaliTad
rogoric
iseTi
2004
wlis
dekemberSi ganviTarda ceilonis, indoeTis, indoneziis sanapiro zolSi cunamis
saxiT,
anda
produqciis
importisas
dRg-s
SemoRebam
an
sxva
fiskaluri xasiaTis gadawyvetilebebma, vTqvaT, iseTis, rogoric ruseTis federaciis
mier
wvrilad
dafasoebul
Caize
(300
gr.
da
naklebi)
SemoRebuli saimporto mosakrebeli, romelic sakontraqto fasis 20 % _s Seadgenda da sxva. CineTSi, dakavSirebiT, saSualovadian
Cais
mTavrobaTaSorisi
(FAO)-m
moamzada
tendenciebze
Cais
jgufis
moxseneba msoflio
sxdomis
dargis bazarze.
CatarebasTan
mdgomareobaze uaxloes
da
wlebSi
navaraudevia mkveTrad gaZlierdes brZola Cais, upirveles yovlisa, Savi Cais xarisxisaTvis. am mizniT SemuSavdeba xarisxis axali standartebi. eqspertTa daskvniT, mTlianobaSi Cais bazari viTardeboda dinamikurad. 2006 w. seriozuli ryevebi ar yofila da Segrovda 3,6 mln t. Cais foToli. amaSi
mniSvnelovani
wvlili
Seitanes
CineTma,
vietnamma
da
indoeTma.
20
CineTma, magaliTad, miiRo 1 mln t. Cais foToli, es ki 9,5%-iT aRemateba wina,
2005
wlis
maCvenebels.
es
moxda
glexebis
Semosavlebis
zrdis
stimulirebis politikis, dargis racionalizaciis wyalobiT, aseve axali plantaciebis Seqmnis Sedegad, Zveli dabalproduqciuli buCqebis axliT Secvlis gziT. STambeWdavad gamoiyureba aseve vietnamis warmatebebic. iq Cais warmoeba gaizarda TiTqmis mesamediT, kerZod ki 28%-iT. Segrovda 133 aTasi t. am SemTxvevaSi Sedegi mogvca bolo aTwleulebis Zalisxmevam, rodesac
ganxorcielda
farTobebis
gazrdisa
da
Zveli
plantaciebis
reabilitaciis mcdelobebi. indoeTSi ki moxerxda Sedegis gazrda 3%-iT, kargi amindis wyalobiT da miRebuli iqna 945 aTasi tona Cais foToli. warmoeba Semcirda keniaSi da Sri lankaSi (ceiloni). Cais eqsportSi aseve ar momxdara mniSvnelovani cvlilebebi. eqsportma Seadgina
1,55
kargavdnen
mln.
t.
TavianT
calkeuli poziciebs
qveynebi,
magaliTad,
kenia,
indonezia,
msoflio
bazarze,
magram
danakargi
kompensirebuli iyo indoeTis, vietnamisa da Sri lankis miwodebis xarjze. vietnamis eqsporti, magaliTad, gaizarda 24%-iT da Seadgina 105 aTasi t, indoeTisa _ 14%-iT (218 aTasi t). mniSvnelovnad gaizarda CaiT vaWroba axlo aRmosavleTSi. CineTis eqsporti darCa imave doneze _ 286 aTasi t. kargad aCvenes Tavi Cais axalma eqsportiorebma _ ruandam, tanzaniam da zimbabvem. seriozulad Semcirda Cais eqsporti keniidan. es cudi mosavlis Sedegia. rac Seexeba Cais imports, igi 2006 w. ramdenadme Semcirda da Seadgina 1,57 mln t (2006 w. msoflio eqsporti iyo 1,55 mln t doneze). Cais bazris specialistebi
amas
xsnian
SesyidvaTa
SemcirebiT
umsxvilesi
importiorebis mier, romelTa Soris arian pakistani, ruseTi, holandia. ruseTma Seisyida 2%-iT naklebi Cai. esaa 127 aTasi t.; holandiam importi Seamcira 25%-iT; pakistanma _ 3%-iT. magram mTlianobaSi situacia ar gauaresebula iseTi qveynebis importis zrdis wyalobiT, rogoricaa aSS, inglisi, germania. 2006 w. msoflioSi Cais moxmarebam Seadgina 3,64 mln t. moxmarebis zrdis tempebi am dros, bolo 10 wlis monacemebTan SedarebiT, Semcirda naxevarze
metjer
da
ar
aRemateboda
1%-s.
moxmarebis
zrda
aixsneba
CineTisa da indoeTis ekonomikebis gaZlierebiT. am qveynebSi cxovrebis
21
donis zrdis kvalobaze daiwyes meti Cais sma. magaliTad: ra ucnauradac ar unda mogveCvenos, sul erTi wlis win Cinelebi moixmardnen 13,6%-iT nakleb Cais. ase rom miRweuli iqna rekorduli maCvenebeli, aRniSnaven eqspertebi,_Cinelebma moixmares 779,9 aTasi t Cai. indoeTSi es maCvenebeli gaizarda ara imdenad SesamCnevad, magram mTlianobaSi SeiZleba davaskvnaT, rom
ekonomikebisa
da
keTildReobis
zrda
aziaSi
gamoiwvevs
Cais
moxmarebis zrdasac, Tumca, rogorc advili misaxvedria, msoflios jerjerobiT ar emuqreba “Cais deficiti”. aRsaniSnavia, rom msoflioSi Cais SemoTavazeba aRemateba moTxovnas. 2006 wels fasma Seadgina saSualod 1,83$/kg. (prognozebis mixedviT, 2010 wlisTvis fasi unda gaizardos 1,95$/kg-mde). FAO-s informaciiT,
mimdinare
wels ki Cai gaZvirdeba Tundac imitom, rom keniaSi mosavali Semcirda 10%iT. gaTvlebis mixedviT, aman SeiZleba gamoiwvios fasebis zrda weliwadSi 4%-iT. bazari moergeba axal fasebs 3 wlis ganmavlobaSi, magram Tu warmoebis vardna aRmoCndeba 10%-ze meti, maSin savsebiT SesaZlebelia spekulaciuri Sesyidvebi “maragad”, rac aisaxeba fasebze. uaxloes 10 weliwadSi Cais warmoebis zrda Seneldeba, ZiriTadad afrikis xarjze. Savi Cai miiReba 3,1 mln tona. msoflioSi Savi Cais umsxviles mwarmoeblad darCeba indoeTi-daaxloebiT 1,2 mln tona 2017 wlisTvis. Semdeg modis kenia-344 aTasi tona, Sri-lanka-341 aTasi tona, CineTi-312 aTasi tona, TurqeTi-210 aTasi tona. mwvane CaisTan mimarTebaSi monacemebi
arasrulia,
prognozebisagan. gauswrebs
Savis
amitomac FAO-Si
marTalia, warmoebas.
eqspertebi miaCniaT,
yovelwliuri
Tavs
rom
ikaveben
mwvane
zrda-4,5%
Cais
zusti warmoeba
(SavisaTvis-1,9%).
ZiriTadad namats uzrunvelyofs CineTi, sadac 2017 wlisTvis miiReben daaxloebiT 1,3 mln tona mwvane Cais. Savi Cais moxmarebac gaizrdeba. 10 wlis Semdeg moxmarebis moculoba Seadgens 2,8 mln tonas. aRniSnul Cais mets moixmaren aziis qveynebSi. garda amisa, umsxviles importiorebs Soris darCeba ruseTic. 2017 wlisTvis is Seisyidis msoflio bazrebze 328 aTas tona Sav Cais. rac Seexeba mwvane Cais, misi moxmareba kvlav iqneba meti aziisa
da
afrikis
Tbil
qveynebSi.
eqsporti
2017
wlisTvis
miaRwevs
daaxloebiT 397 aTas tonas.
22
suladobrivi
moxmareba
evropaSi
kvlav
mniSvnelovnad
gauswrebs
moxmarebas aziaSi. ase magaliTad, erT sul mosaxleze inglisSi modis 2,2 kg Cai weliwadSi, ruseTSi-1,26 kg, xolo indoeTSi-0,65 kg. FAO-s miaCnia, rom saWiroa gaZlierdes brZola Cais xarisxisaTvis.
msoflio bazarze miwodebuli Cais sabazo standartebi sayovelTaod unda gamoiyenebodes.
es
gvesaxeba
FAO-s
Zalian
droul
gafrTxilebad
Cais
cnobili markebis zogierTi damamzadeblis mier gayalbebis winaaRmdeg, rac drodadro Cndeba bazarze.
1.2. saqarTvelos adgili msoflio Cais warmoebaSi cxadia, calkeuli ekonomikuri da politikuri movlenebi SemdgomSic Seitanen
garkveul
koreqtivebs
msoflioSi
Caize
moTxovnilebis
CamoyalibebaSi, magram rogorc eqspertebi miuTiTeben, zrdis ZiriTadi tendenciebi
SenarCunebuli
iqneba.
SesaZlebelia
moxdes
mxolod
misi
geografiul sivrceSi gadaadgileba. cxadia isic, rom Caize moTxovnilebis zrdis
tendenciebi
gansakuTrebiT
xelsayrelia
saqarTvelosTvis,
romelsac aqvs Cais plantaciebi, gadamamuSavebeli mrewveloba da misi infrastruqtura, hyavs kvalificiuri muSaxeli, specialistebi, samecniero Zalebi
da
mainc
amovardnilia
msoflio
meCaieobaSi
mimdinare
procesebisgan. Tu saqarTvelo ver SeZlebs meCaieobaSi Camoyalibebuli xelsayreli garemos gamoyenebas, mis adgils daikaveben sxva qveynebi. Ees moxdeba
imitom,
rom
msoflioSi
mosaxleobis
zrdis
tendenciebis
miuxedavad, mravali faqtoris gamo, TiToeuli saxis produqciis, maT Soris Cais efeqtianad warmoebis areali SezRudulia. gasaTvaliswinebelia isic,
rom
qveynebis
keniis ricxvs,
msgavsad, sadac
saqarTvelo
Cais
ganekuTvneba
adgilobrivi
moxmareba
meCaieobis misi
iseTi
warmoebis
SesaZleblobebTan SedarebiT mcirea da swored aseT qveynebs aqvT yvelaze meti Sansi wamyvani adgili daikavon Cais msoflio eqsportSi. Bbolo
wlebSi
saqarTveloSi
Cais
eqsportis
maCveneblebi
klebis
tendenciiT xasiaTdeba (cxrili 1.2.1). Cveni tradiciuli bazrebi, ZiriTadad
23
dsT-s
qveynebSi,
gajerebulia
sxva
qveynebidan
Setanili
CaiT,
ramac
Seamcira qarTuli Caisadmi interesi. CineTma, indoeTma, keniam da Srilankam
faqtobrivad
ukve
SeaRwies
qarTuli
Cais
gasaRebis
bazrebis
segmentebSi. dReisaTvis metad Selaxulia qarTuli Cais avtoriteti, rac ZiriTadad misi dabali xarisxiTaa ganpirobebuli, da erTaderTi, rac mas jer kidev aZlevs saeqsporto potencialis SenarCunebis SesaZleblobas, dabali fasebia. qarTuli
Cais
eqsportma
Tavis
piks
1984
wels
miaRwia,
am
wels
eqsportirebuli iyo sul 26271 tona Cai. maT Soris: monRoleTSi _ 5719 t, poloneTSi _ 5250 t, inglisSi _ 5500 t, holandiaSi _ 6000 t. Cai da a.S. 1984-1991 wlebSi Cais eqsporti 8,5-jer Semcirda, 1991 wels eqsportirebuli iqna 3000 t. mwvane agura Cai (mxolod monRoleTSi). 2001-2003 wlebSi, rogorc cxrilidan Cans, saqarTvelos Cais ZiriTad momxmareblad kvlav ruseTi da monRoleTi darCa. 2003 wlis eqsportis moculobam Seadgina Sesabamisad: ruseTSi 2373 da monRoleTSi 1584 t.
Cais eqsporti saqarTvelodan 2001-2007 w.w. cxrili 1.2.1 2001
2003
2005
2007
aTasi aSS dolari
tona
aTasi aSS dolari
tona
aTasi aSS dolari
tona
aTasi aSS dolari
tona
sulN
5 855
9 838
4 365
8 471
3 095
6 018
1 310
2 303
aSS
642,4
1170,5
727,9
1259,7
257,6
540,0
85,7
140,0
_
_
14,1
3,5
_
_
28,2
30,0
belarusi
40,8
79,0
66,8
141,8
19,8
29,0
49,3
32,9
bulgareTi
15,4
28,0
_
_
_
_
_
_
CexeTi
66,1
71,9
7,5
15,0
_
_
_
_
gaerTianebuli
11,6
20,0
9,3
22,0
_
_
3,9
0,2
germania
663,5
752,5
438,2
564,2
809,1
1187,8
170,2
184,6
indoeTi
_
_
13,5
18,5
_
_
_
_
italia
_
_
_
_
11,9
5,5
_
_
azerbaijani
samefo
24
Kkanada
151,2
180,0
Llitva
19,6
31,8
Mmoldova
34,0
87,0
21,6
45,0
20,3
46,2
_
_
mongoleTi
272,7
872,8
493,9
1584,4
352,7
1 030,0
184,6
576,4
niderlandebi
29,4
70,0
34,2
84,0
5,4
10,4
poloneTi
677,6
1270,3
140,1
325,2
71,6
159,8
_
_
portulagia
60,7
141,3
2069,1
2635,7
1394,2
2373,2
879,7
1702,0
_
_
5,8
10,0
ruseTi serbiamontenegro somxeTi
37,3
13,2
Sri-lanka
1,1
1,0
tajikeTi
93,0
213,9
47,3
4,3
11,7
0,1
7,2
16,0
143,8
452,5
89,2
291,9
194,0
434,3
17,8
20,9
TurqeTi TurqmeneTi
140,5
243,6
259,4
428,4
148,4
191,6
95,4
119,2
ukraina
526,9
1007,7
425,6
877,3
397,1
790,6
311,9
547,5
uzbekeTi
266,9
552,7
120,0
265,0
_
_
_
_
yazaxeTi
91,1
216,0
8,4
28,0
7,1
22,0
17,3
21,1
saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi
rogorc cxrilidan Cans, am periodSi saqarTvelodan Cais eqsporti ZiriTadad xdeboda 25 qveyanaSi. maT Sorisaa rogorc tradiciuli dsT-s, aseve axali qveynebi, rac imedis momcemi faqtoria. qarTuli Cai Sevida aSSis,
germaniis,
poloneTis
bazrebze.
magaliTad,
2003
wels
aSS-Si
eqsportirebuli iyo 1259,7 tona Cai. am qveyanaSi pirvelad qarTuli Cai 1998 wels gamoCnda 169 tonis odenobiT, anu 2003 w. eqsportirebuli iyo 7-jer meti, vidre 1998 wels. aseve SeiZleba iTqvas germaniazec, sadac pirvelad 1996
wels
11,9
tona
qarTuli
Cai
Seitanes,
2005
wels
ki
eqsportis
maCvenebelma Seadgina 1187,8 tona, e.i. daaxloebiT 100-jer meti. axali
bazrebis
mopovebasTan
erTad
qarTuli
Cai
tradiciul
momxmarebelsac ubrundeba, magram aRsaniSnavia, rom ukanasknel wlebSi ruseTSi
Cais
mniSnelovanwilad
produqciis aRniSnul
eqsporti qveyanasTan
TandaTan
Semcirda,
urTierTobaSi
rac
politikuri 25
daZabulobiT aris ganpirobebuli da misi mowesrigebis dawyeba mxolod am mxridan
aris
SesaZlebeli,
ase
magaliTad,
ruseTSi
2000
wels
Tu
eqsportirebuli iyo 2,8 milioni dolaris Rirebulebis 4,1 aTasi tona Cai, 2005 wels Sesabamisma maCvenebelma Seadgina 879,7 aTasi aSS dolari da 1,7 aTasi tona, xolo 2007 wels ruseTSi saqarTvelodan Cais eqsporti ar ganxorcielebula. gansaxilvel periodSi Cais eqsporti saqarTvelodan yvelaze didi iyo 2001 wels da Seadgina 9838 tona, xolo 2007 wlisaTvis es maCvenebeli 2303
tona
iyo,
e.i.
7,5
aTasi
toniT
naklebi
2001
wlis
analogiur
maCvenebelze. roca ukanasknel wlebSi eqsportis maCvenebelTa mkveTr gauaresebaze vsaubrobT, ar SeiZleba ar aRiniSnos is obieqturi faqtorebi, romlebic uaryofiTad moqmedeben produqciis eqsportze da saeqsporto Semosavlebis zrdaze.
erT-erTi
ZiriTadi
faqtori,
ramac
gamoiwvia
qarTuli
Cais
eqsportis daqveiTeba, misi arakonkurentunarianoba iyo. mTlianad cxrilis analizi gviCvenebs, rom qveyanaSi gaizarda Cais eqsportiorTa ricxvi, rac Zvel bazrebze dabrunebisa da axali bazrebis mopovebis TvalsazrisiT ar SeiZleba dadebiT tendenciad iqnas miCneuli, radgan qarTuli Cais xarisxi jer kidev dabalia da araprofesionali eqsportioris problema
mier
Seqmnas.
miwodebulma mxedvelobaSi
produqciam, gvaqvs
isic,
SesaZlebelia rom
bevri
mravali
eqsportiori
advilad axerxebs produqciis Sesabamisobis iseTi serTifikatis aRebas, romelic sinamdviles ar Seesabameba. miuxedavad imisa, rom saqarTvelo vaWrobis msoflio organizaciis (vmo)
wevri
miniWebul
gaxda, uflebebs,
igi
ver
rac
iyenebs
soflis
upirvelesad
meurneobis
produqciis
SeTanxmebiT
dabali
xarisxis
bralia. qarTuli produqcia ver pasuxobs ganviTarebul qveynebSi Caize moqmed standartebs, garda amisa, seriozuli Semaferxebeli faqtoria vmo-s pirobebiT vaWrobis wesebis ucodinaroba, romlis daZlevisaTvis qveyanaSi TiTqmis araferi keTdeba. aSkaraa, rom im fonze, roca meCaieobis qveynebi gansakuTrebul yuradRebas uTmoben msoflio meCaieobaSi Camoyalibebuli xelsayreli
tendenciebis
maqsimalurad
gamoyenebis
sakiTxebs,
qarTul
meCaieobas, rogorc Cais eqsportis, ise produqciis fasis TvalsazrisiT,
26
seriozuli
problemebi
aqvs
da
misi
aRmofxvrisaTvis
gansakuTrebuli
RonisZiebebia gansaxorcielebeli. bunebrivia, ganvlil wlebSi Semcirda saqarTvelos wili msoflio Cais
warmoebaSi,
rac
imavdroulad
bazrebis
dakargvis
maCvenebelicaa
(cxrili 1.2.2.). Cais foTlis warmoeba msofliosa da saqarTveloSi 1994-2001 wlebSi (aTasi tona) cxrili 1.2.2. wlebi Sinaarsi
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
Cais foTlis 2633,2 2618,0 2689,3 2764,9 2990,4 3088,6 3086,4 warmoeba msoflioSi Cais foTlis 60,7 38,5 34,0 33,2 47,2 60,0 24,0 warmoeba saqarTveloSi saqarTvelos 2,3 1,5 1,3 1,2 1,6 2,0 0,8 wili msoflio Cai warmoebaSi saqarTvelos 8 12 13 13 12 10 4 adgili msoflio Cais warmoebaSi cxrili Sedgenilia gaeros sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO)
3081,2 23,0 1,0 13
da statistikis departamentis monacemebis mixedviT.
reformebis warmoebiT aSkara
wlebSi,
nacvlad
mosalodneli
saqarTvelom
mervedan
mecamete
gaxda,
rom
msoflio
Cais
zrdisa,
adgilze
bazarze
Cais
foTlis
gadainacvla.
advili
amiT
SesaZlebelia
saqarTvelos sxva qveyana Caenacvlos da ver iqnes gamoyenebuli is Sansi, romelsac mas Cais eqspertebi uwinaswarmetyveleben _ meeqvse adgils Cais mwarmoebel qveynebs Soris, rac saqarTveloSi arsebuli Cais plantaciebis, muSa-xelis,
specialistebis,
potencialisa
da
bazris
gadamamuSavebeli moTxovnilebis
simZlavreebis, monacemebze
samecniero
dayrdnobiTaa
gaangariSebuli. ekonomikuri reformis Semdgom periodSi saqarTveloSi Cais warmoebis, agreTve, misi eqsport-importis sakiTxis ganxilvisas xazgasmuli iqna, rom
27
bolo
wlebSi
klebulobs
aramarto
Cais
eqsporti,
aramed
gayiduli
Cais
msgavsad,
produqciis erTeulis fasi. qarTul
Cais
msoflio
bazarze,
argentinuli
dabalxarisxovani produqciis imiji daumkvidrda, rac sxva xelisSemSlel faqtorebTan erTad, gaaZnelebs mis bazarze dabrunebas. rogorc aRvniSneT, uxarisxo
qarTuli
subieqtis
mier
Cais
warmoebas
ukontrolo
didad
gatana.
uwyobs
aRsaniSnavia,
xels
misi
ramdenime
mravali
wlis
win
sazRvargareT produqciis gatanis Sesaxeb licenziis gauqmeba did miRwevad iqna aRiarebuli. Sedegad miviReT, is rom bolo wlebSi, saqarTvelos sabaJo departamentis monacemebiT, Cais eqsportiori firmebisa da fizikuri pirebis raodenoba 250-mde gaizarda, maSin roca, rogorc adre gvqonda aRniSnuli, bolo wlebSi saSualod erT qveyanaze gaangariSebiT qarTuli Cais eqsporti 200-300 tonas ar aRemateba. Cais eqsportisas produqciis warmoSobis
Sesaxeb
serTifikatis
gacemis
ufleba
departament
,,saqstandartis” mier akreditebul yvela laboratorias aqvs, maT Soris iseTsac, romelic mxolod qaRaldzea daregistrirebuli. sazRvargareT, maT Soris evrogaerTianebaSi Sesatani Cais xarisxis gansazRvrisas, Cven ar vayenebT sakiTxs produqciis eqsportze saministros mier nebarTvis gacemis wesis
aRdgenis
Sesaxeb,
aramed
migvaCnia,
rom
mocemul
etapze
Cais
saeqsporto produqciaze dokumentacia gasces mxolod anaseulis Cais, subtropikuli
kulturebisa
da
Cais
mrewvelobis
samecniero_sawarmoo
gaerTianebis laboratoriam. es ewinaaRmdegeba dRes moqmed wess, magram arsebuli realobidan gamomdinare, amis gakeTeba aucilebelia msoflio bazarze
qarTuli
Cais
imijis
aRsadgenad.
imis
gaTvaliswinebiT,
rom
samecniero dawesebulebebis biujeti ukiduresad mwiria da igi kapitalur xarjebs praqtikulad ar iTvaliswinebs, soflis meurneobis mecnierebaTa akademiam da soflis meurneobis saministrom erToblivi mecadineobiT unda SesZlon Cais uaxlesi laboratoriis SeZena da misTvis organizaciulsamarTlebrivi statusis miniWeba. sxva RonisZiebebidan, romelmac xeli unda Seuwyos qarTuli Cais realizacias
rogorc
araordinaluri gadawyvetilebebia
da
qveynis zogjer
misaRebi.
SigniT, moqmedi
mxedvelobaSi
ise
sazRvargareT,
kanonebis gvaqvs
kvlav
sawinaaRmdego
Zalovani
da
sxva
28
organizebuli struqturebis mier qarTuli Cais upiratesi Sesyidva, rac miRweuli unda iqnas saxelmwifo Sesyidvebis Sesaxeb kanonis Tanaxmad Catarebul
tenderebSi
Cais
qarTuli
mwarmoeblebisaTvis
upiratesobis
miniWebiT. aRniSnulis miRweva SesaZlebelia am sakiTxze Zalovani da sxva organizebuli struqturebisadmi samTavrobo rekomendaciis safuZvelze. samTavroboTaSoriso xelSekrulebebSi, rogorc wesi, dasaxelebulia urTierTmisawodebeli
produqciis
saxeebi
da
raodenobebi.
adre,
centralizebuli gegmiuri ekonomikis pirobebSi, misi Sesruleba araviTar problemas
ar
warmoadgenda.
amJamad,
roca
warmoeba
da
produqciis
realizacia diversificirebulia, xolo fasebi liberalizebuli da umetes qveynebSi
moqmedebs
liberaluri
savaWro
xelSekrulebebi,
sameurneo-ekonomikuri
moklebulia.
SesaZlebelia
ayenebs
aq
somxeTis
iyos
xelisufleba,
TvalsazrisiT,
orgvari
rom
politika, midgoma.
xelSekrulebebSi
analogiuri
yovelgvar erTi,
azrs
romelsac
aRiniSnos
ara
produqciis raodenoba, aramed produqciis eqsport-importis xelSemwyobi pirobebi, konkretuli firmebis dasaxelebiT da SeRavaTebis moqmedebis vadis
CvenebiT,
anda
saxelmwifoTaSoris
xelSekrulebebSi,
an
mis
danarTebSi miTiTebuli iqnas produqciis mimwodebeli da mimRebi firmebi. cxadia, aseTi Canaweris gasakeTeblad xelmomweri saxelmwifoebis mxridan unda Sesruldes seriozuli mosamzadebeli samuSaoebi. zemoT aRniSnuli midgomebis aucileblobaze metyvelebs Tundac erTi faqti, rom ukrainasa da saqarTvelos Soris bolo dros gaformebul xelSekrulebebSi
gaTvaliswinebulia
8.0
aTasi
tona
Cais
miwodeba.
miuxedavad saqarTvelos soflis meurneobisa da ukrainaSi saqarTvelos saelCos
mcdelobisa,
xelSekrulebis
qveS
vercerTi
kilogrami
Cais
miwodeba ver moxerxda. Mmsoflio praqtikaSi xSiria saxelmwifoTaSorisi xelSekrulebebis safuZvelze
ama
Tu
im
saxis
produqciis
urTierTmiwodebis
sakiTxis
gadawyveta. Aamis saukeTeso magaliTia ruseTis federaciisaTvis induri Cais miwodeba samxedro iaraRis sanacvlod. aseTi SeTanxmebebis dros saxelmwifoebi arCeven (tenderi, konkursi Tu sxva, es maTi gadasawyvetia) mimwodebel da mimReb firmebs, produqciis raodenobas, mis saxes, fasebs.
29
xeli unda Seewyos meCaieobis erToblivi sawarmoebis, maT Soris meore qveynebis teritoriaze Cais damfasoebeli fabrikebis mSeneblobas. Aam mxriv gansakuTrebiT
perspeqtiulia
centraluri
aziis
saxelmwifoebi,
sadac
dRemde SemorCenilia nostalgia qarTul Caize da misi didi raodenobiT gayidvis perspeqtivebi arsebobs. imis
gaTvaliswinebiT,
rom
Cais
yofili
bazrebi,
Tundac
dsT-s
sivrceSi, Tavidan asaTvisebelia, produqciis xarisxis gansazRvris wesTan erTad, razedac zemoT iTqva, saxelmwifom xelSemwyobi pirobebis SeqmniT unda daareguliros ama Tu im bazarze momuSave firmebis raodenoba. Tavidan bazris aTvisebisas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs mocemul qveyanaSi
bazris
informaciis
gajerebas,
Segrovebas,
bazarze
imis
Cais
codnas,
Tu
Semomtani romeli
firmebis saxis
Sesaxeb
Caizea
meti
moTxovnileba, ra fasSi iyideba esa Tu is produqcia, vin aris produqciis realizatori_kerZo firma Tu saxelmwifo, bazris ra segmentia
darCenili,
romelic SesaZlebelia dakavebuli iqnas qarTuli produqciiT. sxvadasxva qarTuli
firmebi,
romlebic
Seecdebian
erTdroulad
Sevidnen
axal
bazarze, maT Soris arsebuli konkurenciis gamo, ubralod ver moaxerxeben zemoT
CamoTvlili
sakiTxebis
Seswavlas,
ris
gareSec
warumatebloba
garantirebulia da amis mravali magaliTi gvaqvs, Tundac centraluri aziis
qveynebis
(uzbekeTi,
tajikeTi,
TurqmeneTi)
magaliTze.
Ppraqtika
gviCvenebs, rom axal bazarze jer unda Sevides saxelmwifos mxardaWeris, Tundac sityvieris, mqone erTi firma da vidre igi mocemuli bazris mniSvnelovan segments ar daikavebs, sxva firmebma produqciis miwodeba mxolod misi meSveobiT da zedamxedvelobiT unda ganaxorcielon. zemoT naTqvami sruliad ar niSnavs, rom yvela axal bazarze mxolod erTma firmam daiwyos funqcionireba. maTi ricxvi damokidebuli iqneba bazris
moculobisagan,
magram
firmebis
saimedobasa
da
keTilsindisierebaze, saxelmwifo, Cvens SemTxvevaSi, soflis meurneobis saministro rom unda iyos pasuxismgebeli, eWvs ar iwvevs. produqciis sazRvargareT gayidvisadmi aseTi midgomis pirobebSi,
aRar gveqneba iseTi
faqtebi, roca erTi kg qarTuli Cai xan 25-30 centad iyideba, xolo zogierT SemTxvevaSi -
2,5 aSS dolarad.
30
mocemul etapze qarTuli Cais bazris mopovebisaTvis aucilebelia gagrZeldes saxelmwifo biujetidan subvenciebis gamoyofis praqtika, im moculobiT,
rogorc
es
saxelmwifo
miznobrivi
programa
,,Cai”-Taa
gaTvaliswinebuli. aRniSnuli praqtika produqciis warmoebis gazrdasTan erTad
gamoiwvevs
mis
gaiafebas,
anu
msoflio
bazarze
qarTuli
Cais
konkurentunarianobis amaRlebas. seriozul problemas warmoadgens qarTuli Cais gayidva adgilobriv bazarze,
romelic,
qarTuli
produqciisTvis
praqtikulad
dakargulia.
saqarTveloSi, ZiriTadad, martivi teqnologiiT ojaxebSi warmoebuli da SefuTuli produqcia iyideba. calkeuli firmebis mcdeloba, maT Soris Sps `martin bauer Tbilisis~, gamoeSva erTjeradi dafasoebis Cai, marcxiT damTavrda.
miuxedavad
moculobiT
erTjeradi
produqciis
xarisxis
amisa,
ss
`yazbegi~
dafasoebis gamo,
Cais
da
sxva
agrZelebs
gamoSvebas,
momxmareblebSi
isini
didi
mcire
ZiriTadad
mowonebiT
ver
sargebloben. umTavresi, rac unda gakeTdes adgilobriv bazarze dasabruneblad, aris
produqciis
xarisxis
mkveTri
gaumjobeseba,
risi
magaliTebic,
sabednierod, gvaqvs, magram aseT sawarmoebs am etapze sWirdeba saxelmwifo mxardaWera, ris Sesaxebac qvemoT gveqneba saubari. aq aRvniSnavT imis Sesaxeb, rom saxelmwifom meti intensivobiT unda awarmoos molaparakebebi vmo_s wevr qveynebTan, qarTuli CaisaTvis xelsayreli saimporto pirobebis Seqmnis
Sesaxeb,
preferenciebis
poloneTTan
miRweuli
generalizebuli
SeTanxmebis
sistemis
msgavsad,
gamoyenebiT
qarTuli
sadac Cais
importi gaTavisuflebulia yovelgvari gadasaxadisagan. realurad unda gagrZeldes produqciis
molaparakebebi ormagi
sxvadasxva
dabegvrisagan
saxelmwifoebTan,
gaTavisuflebis
miwodebuli
Sesaxeb.
vmo_s
direqtoratis mier gansaxilvelad unda momzaddes analitikuri masala Caize
sabaJo
angrevs
Cais
tarifis
mkveTrad gazrdis Sesaxeb im motiviT, rom importi
erovnul
bazars.
vmo-s
direqtoratis
mier
saqarTvelos
winadadebis gaziarebis SemTxvevaSi SesaZlebelia 4 wliT sabaJo tarifis Tundac
100% - mde
aweva
dRes
arsebuli
12% - is
nacvlad
da 4
wlis Semdeg, Tu sasurveli Sedegebi miRweuli ar iqneba, misi kidev 4
31
wliT
gagrZeleba.
aRniSnulis
misaRwevad,
sul
mcire,
ori
pirobaa
Sesasrulebeli: pirveli, saqarTvelos parlamentma unda miiRos kanonebi antidempinguri saqmianobis, kompensaciebisa da dacvis Sesaxeb da meore, unda arsebobdes bazris qarTuli produqciiT uzrunvelyofis garantiebi. Tu rogor viyenebT Cven vaWrobis msoflio organizaciis (vmo)-s mier moniWebul
uflebebs
organizaciis
wevri
qarTuli
Cais
realizaciisTvis,
qveynebis
bazrebze
1994-2001
naTlad
wlebSi
Cans
am
produqciis
realizaciis maCveneblebidn (cxrili 1.2.3.).
qarTuli Cais eqsporti vmo-s wevr qveynebSi (%-Si)
cxrili 1.2.3. Qqveynebis dasaxeleba
wlebi 1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
Llatvia 0.11 0.15 0,04 0.21 0,04 0,12 Llitva 0,03 0,05 estoneTi 0,06 moldaveTi 0,76 0,56 0,07 0,30 0,25 0,15 0,84 CexeTi 0,27 0,86 poloneTi 0,61 0,07 0,11 1,18 2,43 1,35 2,69 bulgareTi 0,13 0,11 0,11 0,20 0,07 ungreTi 0,08 germania 0,06 0,54 6,97 7,65 9,87 didi 0,14 0,64 2,49 britaneTi niderlandebi 0,48 3,85 0,71 espaneTi SvedeTi 0,14 saberZneTi 0,50 kviprosi 0,13 brazilia 0,30 aSS 1,67 5,10 7,85 israeli 0,06 Sri-lanka monRoleTi 2,43 1.12 2,81 3,82 3,33 6,08 TurqeTi 1,28 0,21 0,12 0,23 2,08 0,46 0,73 indoeTi 1,52 indonezia 0,41 egvipte 0,22 sul 2,94 3,52 1,69 6,12 23,88 19,21 32,63 cxrili Sedgenilia internetiT mopovebuli masalebis mixedviT
0,34
0,59 1,15 11,82 0,27 10,84 0,20 0,51
11,21 0,02 4,76
1,66 43,38
32
qarTuli Cais dRevandeli bazari, romelic orientirebulia dabali xarisxisa
da
fasis
produqciis
realizaciaze,
uaxloesi
4-5
wlis
ganmavlobaSi TandaTanobiT unda gadaerTos, erTi mxriv, msoflio Cais bazarze
aprobirebul
saauqciono
vaWrobis
wesze
da,
meores
mxriv,
grZelvadiani da garantirebuli saxelSekrulebo urTierTobis principze, romelSic gaTvaliswinebuli iqneba warmoeba-realizaciis moculoba da orive mxarisaTvis misaRebi fasebi. samTavroboTaSoriso
savaWro–ekonomikur
xelSekrulebebSi
(ruseTi,
ukraina, TurqmeneTi da sxva qveynebi) aucilebelia gaTvaliswinebuli iqnas qarTuli Cais produqciis miwodeba da misi praqtikuli ganxorcielebis uzrunvelsayofad
ganisazRvros
konkretuli
Semsrulebeli–
angariSvaldebuli iuridiuli piri. am xelSekrulebiT Cais produqciis miwodeba
SesaZlebelia
gaTvaliswinebuli
iqnas
saqarTvelos
sagareo
valebis dasafaravad, gasul wlebSi TurqmeneTisaTvis bunebrivi airis davalianebis angariSSi Cais miwodebis aprobirebuli wesiT. analogiur saxelisuflebo mxardaWeras da saTanado gadawyvetilebis miRebas saWiroebs saqarTvelos Siga bazris dacva, sadac yovelwliurad 34 aTasi tona Cai moixmareba. Cais mwarmoebeli qveynebis magaliTis mixedviT mizanSewonilia Cais produqciis importis garkveuli SezRudva maRali sabaJo tarifebis dawesebis gziT. mag. ukrainaSi dafasoebuli Cais Setana ibegreba 40, xolo ruseTSi – 20%-iani ganakveTiT. saqarTveloSi Cais eqsport-importis bolo wlebis dinamika Semdeg suraTs iZleva (cxrili 1.2.4). saqarTveloSi Cais eqsport-importis dinamika 1994-2007 wlebSi (aTasi tona) cxrili 1.2.4 wlebi 1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
eqsporti
11,6
8,4
16,8
15,3
10,2
14,6
9,6
9,8
8,9
8,5
7,2
6,0
3,8
2,3
importi
0,01
0,15
0,15
0,4
3,4
2,9
0,7
0,6
0,7
0,7
0,8
0,7
0,8
0,8
33
sxvaoba
11,59
8,25
16,7
14,9
6,8
11,7
8,9
9,2
8,2
7,8
6,4
5,3
2,0
1,5
%_Si
99,9
98,2
99,1
97,4
66,6
80,1
92,7
93,8
92,1
91,8
88,8
88,3
52,6
65,2
1 saqarTvelos
statistikis departamentis monacemebi.
cxrili 1.2.4-is monacemebidan aSkarad Cans, rom saqarTveloSi Cai ZiriTadad
kontrabanduli
falsificirebis
xarisxis
gziT
Semodis,
rac
gaTvaliswinebiT
misi
imaze
uxarisxobisa
miuTiTebs,
rom
da Cais
samamulo bazari yovelmxriv daucvelia. cxadia, qarTuli bazris dasacavad gatarebuli RonisZiebebi maSin gamoiRebs
Sedegs,
SemoRwevisagan, adasturebs,
Tu
romlis
Tundac,
igi
daculi
wili
iqneba
dReis
qveyanaSi
kontrabanduli
mdgomareobiT
importirebuli
Zalian
Cais
produqciis didia.
amas
deklarirebuli
raodenobrivi maCveneblebi. 2000-2007 wlebSi saqarTveloSi dafiqsirebulia sul 14641,2 tona Cais produqciis importi, anu saSualod erT welze gaangariSebiT _ 2091,6 tona, maSin roca adgilobrivi bazris moculoba sul mcire 3-4 aTas tonas Seadgens. aSkaraa, rom Zlierdeba adgilobrivi bazris dakargvis tendencia. dabolos SeiZleba iTqvas, rom msoflios Cais mwarmoebel uklebliv yvela qveyanaSi Cais warmoebis regulirebis, kontrolisa da ganviTarebis sakiTxebSi
ZiriTad
rols
saxelmwifo
asrulebs,
amasTan
garkveuli
funqciebi kerZo seqtorsac aqvs miniWebuli. saxelmwifos
ufleba-movaleobas
da
pasuxismgeblobas
unda
ganekuTvnebodes dargis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebaTa gansazRvra, mecnieruli
kvlevebisa
plantaciebis
da
jiSobrivi
raodenobisa
da
(fermerebis)
da
xarisxis,
misi
miRwevebis
ganaxlebis,
nedleulisa
standartebis
gadammuSavebel
danergvis
mewarmeTa
dacvis
xelSewyoba, da
produqciis
kontroli,
interesebis
Cais
dacva
meCaieebis da
maTi
saqmianobis samarTlebrivi mowesrigeba, saSinao bazris dacva da eqsportis xelSewyoba, samarTliani konkurenciis uzrunvelyofa.
34
1.3. meCaieobis ganviTarebis etapebi saqarTveloSi saqarTveloSi
Cais
kulturis
Semosvlis,
misi
farTo
masStabiT
gavrcelebis, Cais movla_moyvanis mecnieruli safuZvlebis damuSavebis, axali maRalproduqtiuli seleqciuri jiSebis gamoyvanis, Cais nedleulis gadamuSavebis teqnologiisa da meCaieobis sxva rig aqtualur sakiTxebze araerT did mecniersa da mkvlevars aqvs gamoqveynebuli mniSvnelovani Sromebi.
(i.
oragveliZe
1957;
m.
daviTaSvili
1966;
g.
qarCava
1974).
mecnieruli rekomendaciebis adgilobrivi pirobebisadmi materializaciis Sedegad miRweulia is didmniSvnelovani warmatebebi, ramac xeli Seuwyo saqarTveloSi meCaieobis dargis saboloo formirebas da subtropikul regionebSi
dasaqmebuli
mosaxleobis
socialuri
da
materialuri
uzrunvelyofis amaRlebas. mecnierebi saqarTveloSi Cais mcenaris Semotanis ramodenime TariRs asaxeleben.
ufro
damajereblad
unda
CaiTvalos
g.
qarCavas
mtkiceba,
romelsac saqarTveloSi Cais mcenaris Semotanis TariRad 1847 w. miaCnia, rodesac nikitis botanikuri baRidan Cais ramdenime mcenare gadaugzavniaT ozurgeTis
saaklimatizacio
sanergeSi.
1848
wels
ki
nergebi
dairgo
zugdidSi d. dadianis mamulSi. ozurgeTidan Cais buCqis nergebi 1857 w. mixeil erisTavma gadaitana Tavis baRSi gorabereJoulSi. 1885 w. solovcovma CaqvSi patara nakveTze gaaSena plantacia. 1893 w. cnobilma
CaiT
movaWre
k.
popovma
daiwyo
Cais
plantaciebis
gaSeneba
salibaurSi, kapreSumSi da Caqvis midamoebSi. 1898 w salibaurSi da 1899 w. CaqvSi amuSavda foTlis gadamamuSavebeli fabrikebi. bunebrivia, iq sadac narinji, Turinji, limoni da zeTisxili xarobda, Cais
kulturasac
unda
exara.Aamis
utyuar
pirobas
warmoadgenda
adgilobrivi klimaturi pirobebi. saWiro iyo gamoerkviaT, Tu rogori Semadgenlobisa iyo aqauri niadagebi, rogor reagirebda maTze Cai. am saqmeSi didi roli Seasrules gamoCenilma rusma mecnierebma: voeikovma, krasnovma, dokuCaevma, viliasma da sxvebma. rus mecnierTa am metad sasargeblo Sromas qarTveli sazogadoebrioba didi gulisyuriT adevnebda Tvals. maT Soris aRsaniSnavia: ilia WavWavaZe, giorgi wereTeli, niko nikolaZe da sxvebi. ilia WavWavaZe moiTxovda, rom
35
marcvleuli kulturebis Semcirebis xarjze gavrcelebuliyo specialuri kulturebi da Cai, romlebic met efeqts moutanda soflis meurneobas. miuxedavad meCaieobis didi perspeqtiulobisa da xelsayreli niadagurklimaturi pirobebisa, meCaieobis dargi neli tempebiT viTardeboda. 1921 wlisaTvis saqarTveloSi Cais plantaciebis saerTo farTobi warmoadgenda 1017 ha-s. Cais kulturebis ganviTarebisaTvis Tanmimdevruli seriozuli muSaoba iwyeba 1926 wlidan, rodesac Seiqmna sruliad sakavSiro saaqcio sazogadoeba ,,saqarTvelos Cai”, romelmac Tavisi saqmianoba daiwyo Cais fabrikebis
aSenebiT
da
arsebulis
keTilmowyobiT.
Amis
pararelurad
mosaxleobas urigebdnen Tesls, Cais plantaciebis gasaSeneblad daiwyes sesxebis gacema. sabWoTa wyobilebis damyarebis Semdeg xelisuflebam safuZvlianad mohkida
xeli
Sedegadac
Cais
da
sxva
istoriulad
subtropikuli
mokle
periodSi
kulturebis
gaSenabas,
saqarTveloSi
Cai
ris
gadaiqca
erovnul kulturad. Aam rTuli da sapasuxismgeblo amocanis warmatebiT gadawyvetis saqmeSi didia mecnierebis roli. 1927 da 1928 wlebSi Caqvsa da zugdidSi
adgilobrivi
niadagur-klimaturi
pirobebis
Sesaswavlad
daarsebuli iqna sacdeli sadgurebi Cais kulturis dargSi. 1930 wels anaseulSi (ozurgeTis raioni) Seiqmna Cais meurneobis sruliad sakavSiro samecniero
kvleviTi
instituti.
institutis
koleqtivis
mizandasaxuli
muSaobis Sedegad, SemuSavda msoflio subtropikebis ukidures CrdiloeT sazRvarze
subtropikuli
mecnieruli
safuZvlebi,
kulturebis maRali
movla_moyvanis
da
xarisxiani
teqnologiis
mosavlis
miRebis
uzrunvelsayofad. SeirCa zonis niadagur_klimaturi pirobebi, dadginda subtropikuli
kulturebis
gavrcelebis
SesaZlo
sazRvrebi,
damuSavda
agroteqnikur RonisZiebaTa kompleqsi, ganoyierebis, mavnebel-avadmyofTagan mcenareTa dacvis sistemebi. institutis Caqvis filialSi akademikos qsenia baxtaZis
mier
gamoyvanili
iqna
samamulo
Cais
jiS_populaciebi,
romelTagan 9 iqna daraionebuli. klonuri seleqciis Sedegad SerCeulia Cais perspeqtiuli forma #257, romelic 1972 wlidan daraionebulia jiS ,,kolxidas”
saxelwodebiT.
vegetatiuri
gamravlebisa
institutSi da
sargavi
damuSavda
masalis
jiS
,,kolxidas”
warmoebis
progresuli
teqnologia (v. jayeli, z. gabriCiZe), Seiqmna nergis samrewvelo warmoebis
36
materialur_teqnikuri baza, sadac 1970_85 wlebSi gamoyvanili iqna as milionze meti aRniSnuli jiSis nergi, romliTac saqarTvelos meCaieobis raionebSi gaSenda 5000 ha maRalproduqtiuli plantacia. didi yuradReba daeTmo Cais movla_moyvanis Sromatevadi procesebis meqanizacias, Seiqmna Cais
sasxlavi
da
sakrefi
mobiluri
manqanebi,
xelis
motorizebuli
aparatebi. 1952 wels institutis teqnologiis ganyofilebis bazaze Seiqmna axali kvleviTi dawesebuleba – Cais mrewvelobis sakavSiro samecniero kvleviTi instituti,
romelic
1986
wels
isev
SeuerTda
instituts
da
cnobilia, rogorc anaseulis Cais, subtropikuli kulturebis
amJamad da Cais
mrewvelobis samecniero sawarmoo gaerTianeba. FfarTo organizaciuli muSaoba gaswies institutis Camoyalibebasa da samamulo yofilma
subtropikuli direqtorebma
memcenareobis i.
beriZem
Semdgom
(1930),
z.
ganviTarebis
xatiaSvilma
dargSi
(1931-1932),
a.
boboxiZem (1932-1936), a. gigineiSvilma (1937-1938), i. maruaSvilma (1939-1941), b. iakobaSvilma (1941-1943), g. uruSaZem (1943-1946), i. gamyreliZem (1946-1966), v. jayelma (1967-1988), r. jinjoliam (1988-1995), v. canavam 1995 wlidan. fasdaudebelia
im
mecnierTa
wvlili,
romlebmac
mTeli
Tavisi
Segnebuli cxovreba Caisa da sxva subtropikuli kulturebis ganviTarebas moaxmares saqarTvelosa da mis farglebs gareT: t. kvaracxelia, q. baxtaZe, v. voroncovi, m daraselia, S. gigiberia, i. lomia, i. CxaiZe, i. gamyreliZe, m. gabisonia, v. iosava, g. uruSaZe, S. pataraia, m. sixaruliZe, g. goleTiani, S. zaldastaniSvili, m. goColaSvili, v. aleqseevi, m. bziava, d. patarava, s. fircxalaiSvili, v. jaSi, g. CxaiZe, v. gvasalia. 1952 wels quTaisSi gaixsna sasoflo_sameurneo instituti, romelic amzadebda
subtropikuli
subtropikuli aRniSnuli
meurneobis,
kulturebis
instituti
1959
misi
nedleulis wels
momsaxure
meqanizaciis
teqnologiis
gadavida
soxumSi
da
specialistebs. –
saqarTvelos
subtropikuli meurneobis institutis saxelwodebiT. 1993 wlidan, cnobili movlenebis Semdeg, instituti kvlav funqcionirebs q. quTaisSi. aRniSnul wlebSi institutma qveyanas moumzada maRalkvalificiuri specialistebi,
romlebic
warmatebiT
muSaobdnen
subtropikul
meurneobebsa da gadamamuSavebel mrewvelobaSi.
37
meCaieobis,
rogorc
soflis
formireba
saqarTveloSi
periodidan
safuZveli
meurneobebis
Seiqmna
ZiriTadad
eyreba
Camoyalibebas,
uzrunvelyofa
erT_erTi
1930-iani
subtropikuli romelTa
subtropikuli
soflis
meurneobis
meurneobis
axali
wlebidan tipis
ZiriTadi
kulturebis
wamyvani
–
daiwyo.
am
specializirebuli
mizani
produqtebiT.
dargi
dargis
iyo
qveynis
saqarTveloSi
subtropikuli
soflis
meurneoba. mas
Semdeg,
rac
daiwyo
msxvili
sazogadoebrivi
meurneobebis,
kolmeurneobebisa da sabWoTa meurneobebis organizacia, Cais plantaciebis gaSenebis tempebi gaizarda. marto erT 1931 wels gaSenda 7,873 heqtari Cais axali plantacia. Cais plantaciebis farTobi 1913 wlis 900 heqtaridan 1967 wlisaTvis gaizarda 62,7 aTas heqtramde, amasTan xazi unda gaesvas im movlenas, rom mravalwliani kategoriis
kulturebis
miwebis
farTobis
melioraciisa
da
zrda
ganxorcielda
gakulturebis
sxva
dabali
RonisZiebebis
Sedegad. dasavleT
saqarTvelos
subtropikuli
zonis
raionebi,
romelTa
soflis meurneoba mefis mTavrobis dros mkveTrad gamosaxuli calmxrivi –
monokulturis
(ZiriTadad,
simindis
warmoebis)
xasiaTs
atarebda,
mravaldargovan, specializebul, intensiur meurneobad iqca. amrigad, daiwyo Cais meurneobis namdvili ganviTareba. 1940 wlisaTvis Cais plantaciis saerTo farTobi 49,6 aTas heqtars Seadgenda. am wels Cais pirveladma gadammuSavebelma sawarmoebma 52 aTasi tona maRalxarisxovani nedleuli miiRes da 13 aTas tonaze meti mza produqcia gamoimuSaves. (cxr. 1.3.1). Cais farTobebisa da mosavlianobis zrdis dinamika saqarTveloSi cxrili 1.3.1
wlebi
Cais mTliani farTobi (aTasi ha)
maT Soris mosavliani (aTasi ha)
Cais mTliani mosavali (aTasi t)
1940
49,6
_
51,3
Camowerili Mmosavlianoba farTobebis raodenoba Hheqtarze (centneri) (ha) 22,9
24,9
38
1945
51,5
40,2
20,3
5,0
_
1950
48,6
40,2
83,7
20,8
3,081
1955
66,1
43,1
117,4
27,2
21,03
1960
55,6
49,1
156,8
31,9
2,182
1965
62,6
50,6
186,1
36,6
1,686
1970
64,8
54,5
258,9
48,5
1,170
1975
65,8
55,1
334,6
60,4
8,36
1980
66,8
55,8
501,8
90,0
10,50
1985
65,9
54,6
581,7
101,8
6,82
1990
66,5
57,1
515,0
90,2
_
1998
47,3
_
130,0
7,22
19,20
cxrili Sedgenilia g, CxaiZis da sax. programa ,,Cai”_s mixedviT
rogorc monacemebi miuTiTebs, Cais foTlis mTliani mosavlis zrda sarekordoa
1985
wels,
rodesac
54,6
aTas
heqtar
srulmosavlian
plantaciaSi moikrifa 581,7 aTasi tona nedleuli 102 centneri saSualo saheqtaro mosavlianobiT. subtropikuli soflis meurneobis formirebis procesSi gadamwveti mniSvneloba
eniWeboda
Cais
gaadgilebis,
specializaciis
da da
sxva
subtropikuli
zonalur
TaviseburebaTa
kulturebis sakiTxebis
Seswavlas. igi araerTxel gamxdara sadireqtivo organoebis msjelobis sagani. miuxedavad amisa, racionaluri gaadgilebisa da specilizaciis sakiTxebi, zonalur TaviseburebaTa, adgilobrivi pirobebisa da TiToeuli meurneobis
spacializaciis
gaTvaliswinebiT,
srulyofilad
mainc
ver
ganxorcielda. konkretulad, subtropikuli soflis meurneobis specializaciisa da gaadgilebis
sakiTxi
jer
kidev
adre,
qarTvel
agrarikos_ekonomistTa
kvlevis sagans warmoadgenda. am sakiTxebs miuZRvnes TavianTi kapitaluri gamokvlevebi cnobilma mecnierebma p. guguSvilma, v. jaSma, p. JRentma, i. miqelaZem, v. papuniZem, g. kupreiSvilma, i. oragveliZem, d. beruCaSvilma da sxvebma. saqarTvelos
subtropikuli
zonis
soflis
meurneobaSi
ganxorcielebuli Rrma socialur-ekonomikuri cvlilebebis fonze drois 39
metad mokle monakveTSi Seiqmna Cais, citrusebis, dafnis, tungis da sxva subtropikuli
kulturebis
mZlavri
samamulo
meurneoba,
romelic
im
droisaTvis Tavmoyrili iyo 540 specializebul kolmeurneobebsa da 51 saxelmwifo meurneobaSi _ romlebic pirobiTad dasavleT saqarTvelos 3 ZiriTad
geografiul
da
administraciul
raionebSi
funqcionirebdnen.
(cxrili 1.3.2). Cais kulturis ganlageba geografiuli da administraciuli raionebis mixedviT 1985 wlisaTvis (g. CxaiZis mixedviT).
cxrili 1.3.2 farTobebi raionebi
mTliani
saSualo
mosavali
mosavali
ha
% jamis mimarT
aTasi tona
% jamis mimarT
c/ha
% jamis mimarT
18904
29.4
199.7
37.1
110.5
113.2
6002
9.5
45.3
8.6
84.1
86.0
38470
60.6
288.7
51.3
94.5
96.8
63263
100
533.5
100
97.6
100
1.aWara-guriis raionebi: (samxreTis zona) qobuleTi,xelvaCauri,qeda, ozurgeTi, lanCxuTi, Coxatauri 2.imereTis raionebi: (aRmosavleTi zona) xoni, wyaltubo, tyibuli, samtredia,Terjola,WiaTura vani, zestafoni, saCxere 3.samegrelo-afxazeTis raionebi (CrdiloeTis zona) zugdidi, martvili, walenjixa, Cxorowyu, xobi, senaki, abaSa, Ggali, oCamCire, gudauTa, gulfriSi, soxumi
sul saqarTveloSi
40
rogorc monacemebi miuTiTeben, dasavleT saqarTvelos geografiuladministraciuli
raionebis
araerTgvarovnebam raodenobrivi magaliTad,
niadaguri
gansazRvra
da
am
Tvisobrivi
aWara-guriis
zonebSi
da Cais
maCveneblebi.
raionebSi
sxva
faqtorebis
kulturis
(s.
ganviTarebis
melimonaZe
gaSenebulia
1966).
ase
respublikis
Cais
plantaciebis mTliani farTobis 29,9%, saidanac miiReba mTliani mosavlis 37,9%;
samegrelo_afxazeTis
raionebze
modis
mTliani
farTobis
60,6%,
mTliani mosavlis_51%; imereTis raionebze Sesabamisad _ 9,5% da 8,6%; saSualo
saheqtaro
mosavlianobiT:
aWara-guriis
zona
_
113,2
c/ha;
samegrelo-afxazeTis zona _ 94,5 c/ha; imereTis zona _ 84,1 c/ha. aRniSnul geografiul _ administraciul zonebSi funqcionirebdnen iseTi
mZlavri
Caqvis,
specializebuli
oCxamuris,
meurneobebi,
cecxlauris,
rogoricaa
laiTuris,
aWara_guriaSi:
nasakiralis,
narujis;
samegrelo_afxazeTSi: ingiris, didi-Wyonis, zeda-eweris, xeceris, narazenis, vedidkaris,
xibulis,
walenjixis,
leseWines,
aCigvaris,
merkulis,
Wuburxinjis, sidas, xumuSkuris, mziuris barRebis, galis _ meurneobebi. aRniSnul
meurneobaTa
Soris
meurneoba_gigantad
wodebuli
iqna
ozurgeTis raionis laiTuris sabWoTa meurneoba, romelic 1000 heqtaramde Cais plantaciis farTobidan yovelwliurad 8_9 aTas tona xarisxovan nedleuls amzadebda. meurneobam qveyanaSi dasabami misca Cais kompleqsuri meqanizaciis danergvas, sruli infrastruqturis ganviTarebas, mSromelTa socialuri da ekonomikuri pirobebis progresul gaumjobesebas. saqarTveloSi Cais plantaciebis intensiur ganviTarebas da meCaieobis dargis did perspeqtivebs ver egueboda msoflio Cais mwarmoebeli didi kompaniebi. maT icodnen, rom saqarTvelos saxiT Cais msoflio bazarze mniSvnelovani
konkurentebi
gauCndebodaT.
warmoadgenda
istoriuli
faqti:
amis
rodesac
naTel
dadasturebas
sabWoTa
saxelmwifom
saqarTveloSi Cais plantaciebisaTvis niadagis SesarCevad sakonsultaciod moiwvies ucxoeli specialistebi, _ im dros msoflioSi cnobili meCaie doqtori
Harold
Semoiares samegrelos
mani,
saqarTvelos zonaSi,
indoeli
plantatori
subtropikuli
subtropikul
barberi
raionebi
ewermiwa
da
niadagebze
da
sxvebi,
maT
gansakuTrebiT, kategoriulad
uaryves Cais gaSenebis SesaZlebloba.
41
miuxedavad
imisa,
rom
30-40_ian
wlebSi
qarTvel
mecnierebs
da
specialistebs ar gaaCndaT am dargSi muSaobis sakmao gamocdileba, isini win
aRudgnen
kvleviTa
da
kulturis
ucxoel ZiebiT,
swori
specialistTa warmoebasTan
gaadgilebis,
mtkicebebs, mWidro
daZabuli
kavSiriT
racionaluri
mecnieruli
SeimuSaves
kvebis,
Cais
Sromatevadi
procesebis meqanizaciis da sxva agroteqnikur RonisZiebaTa sistema, riTac doqtor manis mier dawunebul miwebze zugdidis raionSi Seiqmna ingiris Cais sabWoTa meurneoba, romelmac saqveynod gaiTqva saxeli Cais foTlis mosavlianobis maRali produqtiulobiTa da maRali rentabelobiT. Cais kulturis gavrcelebam da warmoebis ganviTarebam udidesi roli Seasrula
saqarTvelos
regionebSi
arsebuli
erovnuli
ekonomikis
mosaxleobis
ganviTarebaSi.
igi
materialur_kulturuli
am
donis
amaRlebis erT_erTi ZiriTadi wyaro gaxda. saqarTvelos
saxalxo
meurneobaSi
memcenareobidan
miRebuli
Semosavlis 49.3% Cais kulturaze modioda. 80-ian
wlebSi
produqciis
meCaieobaze
18%-ze
da
modioda
miRebuli
soflis
mogebis
meurneobis
40%-ze
meti.
mTliani
samrewvelo
produqciis warmoebaSi Cais mrewvelobis xvedriT wona 12%-s aRemateboda. aseTive
iyo
misi
xvedriTi
wona
qveynis
erovnul
SemosavalSi
(g.
bibileiSvili 1980, n. qarqaSaZe 1982). niadagobrivi da klimaturi pirobebis racionalurad gamoyenebisa da farTod gavrcelebuli samelioracio samuSaoTa Sedegad saqarTveloSi Seicvala
saukuneebis
sawarmoo
struqtura
manZilze da
Camoyalibebuli
specializaciis
soflis
xasiaTi.
meurneobis
rogorc
aRiniSna,
dasavleT saqarTvelos subtropikuli zonis raionebi, romlis soflis meurneoba simindis
mkveTrad
gamoxatuli
warmoebis)
xasiaTs
calmxrivi
atarebda,
monokulturis
mravaldargovan,
(ZiriTadad,
specializebul
Cais, citrusebis da sxva kulturebis intensiur meurneobad iqca. jer kidev 1917 wls saqarTveloSi fiqsirebuli 2 milion 338 aTasi macxovreblidan, romelTa
subtropikul
dasaqmebas
ver
zonaze
modioda
uzrunvelyofda
1
milionamde
maSindeli
kaci,
calmxrivad
ganviTarebuli soflis meurneoba; muSaxelis didi nawili gamouyenebeli rCeboda
da
Warb
agrarul
mosaxleobas
warmoadgenda.
adgilobrivi
42
mkvidrni
samuSaos
saZebnelad
qalaqebsa
da
navsadgurebSi
midiodnen.
dausaqmebeli mosaxleobis gaRatakebisa da gaCanagebis procesi sul ufro mwvave xasiaTs Rebulobda. saqarTvelos
subtropikuli
ganxorcielebuli
Rrma
zonis
soflis
socialur-ekonomikuri
meurneobaSi
cvlilebebi
Tavisi
sameurneo-kulturuli SedegebiT imis saukeTeso ilustraciaa, Tu rogor Seicvala e. w. Warbi agraruli mosaxleobis Teoriuli da praqtikuli aspeqtebi. rogorc
prof.
ganxorcielebulma
v.
jayeli
(1970,
gardaqmnebma
1992w)
gavlena
aRniSnavda
moaxdines
_
manamde
qveyanaSi mTvlemare
sawarmoo Zalebze. Mmosaxleobis didi zrdis miuxedavad, subtropikuli zonis
raionebSi
ferxulSi.
mTeli
savsebiT
mosaxleoba
Cabmulia
likvidirebulia
sazogadoebrivi
agraruli
Warbi
Sromis
mosaxleoba,
istorias Cabarda umuSevroba. sutropikuli kulturebis raionebidan araTu sadme
midioda
saWiroebda
muSaxeli
muSaxeliT
samuSaod,
daxmarebas,
aramed
es
sameurneo
gansakuTrebiT,
Cais
mxare
TviT
foTlisa
da
dauRalavi
da
citrusebis nayofebis krefis sezonze. amrigad,
adamianebma
TavianTi
winaswar
gaazrebuli,
organizebuli moqmedebiT keTildReobis samsaxurSi Caayenes erT dros gauvali tye-buCqnariTa da WaobebiT dakavebuli miwebi, rasac Sedegad mohyva Zvirfasi subtropikuli kulturebis moSeneba am miwebze, ramac arsebiTad
Secvala
sacxovrebeli
adgilis
garegani
saxe,
mosaxleobis
materialur-kulturuli done da TviT klimatic ki. respublikaSi
Cais
warmoebis
erT-erT
wamyvan
raionad
ozurgeTi
iTvleboda (maSindeli maxaraZe). aq mzaddeboda saqarTveloSi warmoebuli Cais foTlis 19-20%, maSin, rodesac Cais plantaciis farTobi 14% Seadgens. 1965
wels
kolmeurneobebis
da
sabWoTa
meurneobebis
saerTo
fuladi
Semosavlidan 29.2 mln maneTi _ meCaieobaze _ 23.3 mln. maneTi modioda, anu 80%. 1970 wels 39.7 mln. maneTidan meCaieobidan miRebuli iyo 30.5 mil. maneTi. 80-90-ian wlebSi es maCvenebeli sagrZnoblad gaizarda da Cais realizaciiT miRebuli Semosavali 100-125 mln maneTs Seadgenda. ozurgeTis raionSi meCaieobis dargis aseTi aRmavloba pirdapir aisaxa mosaxleobis
socialur-ekonomikur
da
kulturul-sayofacxovrebo
43
pirobebis
yovelwliur
gaumjobesebaSi.
gansakuTrebuli
mniSvneloba
mieniWa ganaTlebis, janmrTelobis, kulturis sferoebis momsaxureobas. am mxriv adamiani TiTqmis uzrunvelyofili da saxelmwifos mier daculi iyo. meCaieobaSi miRweuli warmatebebisaTvis bevri sasiqadulo pirovnebis muSaoba
mTavrobis
jildoebiT
aRiniSneba.
sakmarisia
davasaxeloT
zogierTi maTgani: mecnierebaSi miRweuli warmatebisaTvis socialisturi Sromis
gmirebi
gaxdnen
akademikosi
qsenia
baxtaZe
(Cais
qarTuli
seleqciuri jiSebis gamoyvanisaTvis); profesori Salva kereseliZe (Cais sakrefi
manqana
leninuri
,,saqarTvelos”
premiac
mieniWeba.
konstruirebisaTvis),
samegrelos
raionSi
romelsac Cais
Semdgom
foTlis
uxvi
mosavlis moyvanisaTvis saqveynod gaiTqves saxeli orgzis socialisturi Sromis gmirma Tamar yufuniam da anTimoz rogavam. guriis raionebSi oqros varskvlaviT mkerdi daimSvenes tatiana CxaiZem, mixako oragveliZem da mravalma sxvam. ingiris Cais sabWoTa meurneobis mowinave meCaie_meqanizatori valerian meunargia socialisturi Sromis gmiri
da ssr kavSiris umaRlesi sabWos
deputati gaxda (m. daviTaSvili, 1979). Znelia
daasaxelo
profesionalurma kulturisadmi
yvela
niWma,
siyvarulma
im
adamianTa
organizatorulma saqarTvelos
saxelebi, saqmianobam
meCaieobas
msoflio
romelTa da
Cais
masStabiT
gauTqves saxeli da igi Cais mwarmoebel klasikur qveynebs Soris me-5 _ me6
adgilze
gaiyvanes.
Amis
naTel
magaliTs
warmoadgens
qarTveli
mecnierebisa da warmoebis specialistebis yovelwliuri mivlinebebi Cais mwarmoebel klasikur qveynebSi (indoeTi, ceiloni, CineTi, vietnami, iaponia da sxva). qarTveli specialistebi gamocdilebis gaziarebis mizniT mWidro kontaqts amyarebdnen ucxoel kolegebTan, samecniero dawesebulebebTan, Cais gadamamuSavebel sawarmoebTan. Cais movla-moyvanisa da gadamuSavebis sferoSi bevri qarTuli teqnologia dainerga indoeTis, vietnamis da sxva qveynebis meCaieobaSi. magaliTad, Cais qarTuli jiSebi gaSenda iranis, TurqeTis,
vietnamis,
dainteresebas farTod
marokos
gamoxataven
danergvis
mizniT.
es
meCaieobis qveynebi
meCaieTa
regionebSi. jiS
sadReisod
,,kolxidas”
qarTulma
skolam
farTo
maT
qveynebSi
bevri
ucxoeli
specialisti gazarda. isini yovelwliurad staJirebas gadiodnen Caisa da
44
subtropikuli saqarTvelos
kulturebis
sakavSiro
subtropikuli
samecniero-kvleviT
meurneobis
saxelmwifo
institutSi,
institutSi
da
meCaieobis mimarTulebis sxva organizaciebSi. amrigad, istoriulad mokle droSi Seiqmna Cais kulturis movlamoyvanis Semswavleli samamulo mecniereba. am mecnierebaze dayrdnobiT Cvens qveyanaSi safuZveli Caeyara msxvili sazogadoebrivi da glexuri meurneobebis romlebic
Camoyalibebas, TavianTi
gadamamuSavebeli
produqtiulobiT
sawarmoebis
rodi
organizacias,
Camouvardebodnen
Cais
SeiZleba
rom
mwarmoebel mTel rig klasikur qveynebs. yovelive meCaieobis
zemoaRniSnulis
dargs
gaTvaliswinebiT
saqarTveloSi
ganmavlobaSi
man
didi
Tanamedrove,
mZlavr
gza
saukunovani
ganvlo
industriul
istoria
iTqvas, aqvs.
naxevradkustaruli mrewvelobamde
am
xnis
warmoebidan
da
saqarTvelo
msoflioSi erT-erT msxvil Cais mwarmoebel qveyanad iqca. Cais dargis ganviTarebas biZgi misca sanqt-peterburgSi gamarTul ruseTis savaWrosamrewvelo
gamofenaze,
aseve
1900
wels
parizis,
xolo
1934
wels
_
londonis saerTaSoriso gamofenaze qarTuli Cais produqciis maRalma Sefasebam da oqros medlis miRebam. ukve saukunes gadacilebulma meCaieobis dargma qveyanaSi sxvadasxva dros
Seqmnili
politikuri
Tu
ekonomikuri
ganviTarebis
pirobebSi
garkveuli etapobrivi cvlilebebi ganicada. mniSvnelovania davaxasiaToT dargis ganviTarebis calkeuli, erTmaneTisagan Tvisobrivad gansxvavebuli etapebi (ix. sqema 1). meCaieobis ganviTarebis pirveli etapi moicavs periods 1847
wlidan
1900
wlamde,
rodesac
daiwyo
mosinjviTi
samuSaoebi
saqarTveloSi Cais mcenaris introduqciisa da Savi zRvispireTSi (Caqvis midamoebi) rus memamuleTa saufliwulo mamulebSi misi gaSenebis Taobaze. meore etapi moicavs periods 1900-1925 wlamde, rodesac Cais kulturis gaSeneba ZiriTadad kerZo monopoliur xasiaTs atarebda. kerZo mamulebSi gaSenebuli Cais farTobebis saerTo raodenobam 13
aTas heqtars miaRwia.
45
1847-1900 ww. Cais mcenaris introduqciisa da eqsperimentis etapi
meCaieobis ganviTarebis etapebi
1900-1925 ww. Cais kulturis adaptaciis etapi
1925-1940 ww. meCaieobis intensiuri ganviTarebis etapi
1946-1970 ww. meCaieobis stabilurobisa da aRmavlobis etapi
1970-1990 ww. meCaieobis diqtatoruli marTvisa da depresiis sawyisi etapi
1990 wlidan dRemde meCaieobis degradaciis etapi 46
aSenda pirveli Cais gadamamuSavbeli fabrikebi (salibauri, Caqvi, zvani, acana). am periods Cais mcenaris adaptaciis, anu Seguebis etapi SeiZleba ewodos. mesame etapi moicavs periods 1925-1940 wlamde, rodesac Seiqmna saaqcio sazogadoeba raionebis niSnebis
“saqarTvelos
Seswavla mixedviT,
Cai”,
am
teritoriuli, Seiqmna
periodSi
moewyo
geobotanikuri,
samecniero
centri,
subtropikuli
klimaturi
romelsac
da
sxva
daevala
Cais
kulturis movla-moyvanisa da mza produqciis warmoebis teqnologiebis SemuSaveba,
saTesle
meurneobaTa
organizacia,
sacdeli
meurneobebis
mowyoba, kadrebis momzadeba da sxva. am periodSi saqarTveloSi gaSenda daaxloebiT
30
aTasi
heqtari
Cais
samrewvelo
plantacia,
aSenda
da
eqspluataciaSi Sevida 50 Cais pirveladi gadamamuSavebeli fabrika. am periodSi qveyanam (yofili sabWoTa kavSiri) Caize da mis produqciaze monopolia
gamoacxada.
periods
SesaZlebelia
meCaieobis
intensiuri
ganviTarebis etapi ewodos. meoTxe viTardeba
etapi
warmodgenilia
meCaieobis
dargis
1946-1970
mecniereba,
wlebiT, Cais
rodesac
nedleulis
sabolood
warmoeba
da
gadamamuSavebeli mrewveloba. yovelwliurad qveyana am dargSi stabilur maCveneblebs da msoflio standartebs aRwevs. aRniSnul periods SeiZleba ewodos meCaieobis stabilurobisa da aRmavlobis etapi. 1970 wlisaTvis qveyanaSi
warmoebul
plantaciebis
iqna
saerTo
259
aTasi
farTobma
tona
65
xarisxovani
Cais
heqtars
miaRwia,
aTas
foToli, xolo
mosavlianoba 48,5 centners Seadgenda. miuxedavad miRweuli warmatebebisa, sabWoTa kavSiris mosaxleobis moTxovnileba samamulo warmoebis Caize ver kmayofildeboda, ris gamoc yovelwliurad sazRvargareTidan SemohqondaT didi
raodenobis
ixarjeboda.
mza
ase
produqcia,
razedac
magaliTad,
valutis
1980-1989
didi
wlebis
Tanxebi
ganmavlobaSi
sazRvargareTidan Semotanili iqna 1 101 241 tona mza produqcia, razedac 1,9 miliardi maneTi daixarja. sakuTari
warmoebis
maqsimaluri Semcirebis
CaiT
dakmayofilebisa mizniT,
diqtatoruli
marTvis
1970
yofili da
Cais
wlidan
etapi
daiwyo
sabWoTa
kavSiris
importze
saqarTveloSi (mexuTe
etapi
mosaxleobis
gaweuli
xarjebis
meCaieobis
dargis
_
wlebi).
1970-1990
47
upirveles yovlisa, mkveTrad unda gazrdiliyo mza produqciis warmoeba, amasTan, gaTvaliswinebuli iyo axali plantaciebis gaSenebac. komunisturi marTvis
periodSi
mkveTrad
izrdeboda
Cais
foTlis
warmoebis
yovelwliuri gegmebi. 1970 welTan SedarebiT, Cais foTlis damzadebam 1980 wels 502 aTasi tona Seadgina, e.i. saheqtaro mosavlianoba gaormagda, 1985 wlisaTvis ki, rogorc aRvniSneT, Cais foTlis damzadebam sarekordo maCvenebels
miaRwia
mosavlianobam mkacri
da
582
tona
Seadgina;
saSualo
saheqtaro
10,2 tonas miaRwia. Sedegad, qarTuli Cais Rirseba Seilaxa.
eqspluataciis
produqciam
aTasi
dakarga
gamo
Tavisi
plantaciebis pirvandeli
saxe.
mdgomareoba
gauaresda,
meCaieobaSi
daisadgura
korufciam. meeqvse etapi iwyeba 1990 wlidan. qveyanaSi Seqmnili ekonomikuri da politikuri arastabilurobis gamo meCaieobis dargma dakarga produqciis gasaRebis stabiluri bazari da eqstremalur pirobebSi aRmoCnda. qveyanas ar gaaCnia finansuri da materialuri saxsrebi, raTa dargi ixsnas sruli katastrofisagan. periods SesaZlebelia ewodos dargis degradaciisa da qaosis etapi. miuxedavad meCaieobis dargSi Seqmnili rTuli viTarebisa, saqarTvelos saxelmwifoebriobam
sabazro
ekonomikisa
da
fasebis
liberalizaciis
pirobebSic ki, unda SeZlos dargis etapobrivi reabilitacia da dasavleT saqarTvelos
subtropikul
zonaSi
mcxovrebi
mosaxleobis
socialur-
ekonomikuri pirobebis realuri gaumjobeseba.
1.4. saqarTveloSi Cais warmoebis Tanamedrove mdgomareoba: miRweuli done da naklovanebebi
gardamavali periodis Taviseburebebisa da axal pirobebSi erovnuli meurneobis warmoSobilma
ganviTarebis Rrma
gzaze
ekonomikurma
daSvebuli krizisma
Secdomebis ekonomikuri
Sedegad reformebis
48
gatarebis aucilebloba ganapiroba, romelic, upirveles yovlisa, sabazro urTierTobebis procesis daCqarebas gulisxmobda materialuri warmoebis sferoSi. bunebrivia, es procesi Seexo mTlianad agrosamrewvelo seqtors, maT Soris Cais warmoebis dargsac. meCaieobaSi ekonomikuri reformebi ZiriTadad 1994-1995 wlebSi, anu erovnuli meurneobis reformebis pirvel etapze ganxorcielda. Sedegad, moxda Cais fabrikebis absoluturi umravlesobis gansaxelmwifoebrioba. kerZod, 1994-1995 wlebSi privatizebul iqna 77 Cais fabrika da kombinati, maT
Soris
71
Camoyalibda
saaqcio
sazogadoebad,
erTi
sawarmo
privatizebul iqna konkursis wesiT, xolo xuTi ki ijaris formiT iqna gamosyiduli. Semdgom etapze, meCaieobaSi ganviTarebuli stagnaciis gamo, Senelda privatizebis ekonomikuri motivacia. miuxedavad amisa, ekonomikuri reformebis pirvel etapze dargSi Camoyalibda kerZo firmebi: ss “qarTuli Cai”, Sps “bako”, ss “qobuleTis Cai”, ss “zRvaia” da mravali sxva, maT Soris
ucxouri
kapitalis
monawileobiT
Sps
“martin-bauer-Tbilisi”,
romelsac dRes qarTuli Cais bazarze 60%-ze meti segmenti uWiravs. Cais warmoebis ekonomikuri motivaciis uqonlobis gamo, reformebis sawyis
etapze
Camoyalibebuli
sazogadoebebis
umetesoba,
mcire
gamonaklisis garda, umoqmedoa da umZimesi finansuri mdgomareoba aqvT. meCaieobaSi gatarebulma ekonomikurma reformebma mosalodneli Sedegi ver gamoiRo. gasuli saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi seqtoralurma krizisma sistemuri xasiaTi SeiZina da saqarTveloSi Cais foTlis warmoeba Semcirda 20-25 aTas tonamde, riTac man Cais mwarmoebel qveynebs Soris meeqvsedan mecamete adgilze gadainacvla. Semcirda produqciis eqsporti da erTeuli produqciis fasi. daikarga aramarto sazRvargareTis qveynebis, aramed adgilobrivi bazaric. saqarTveloSi cvlilebebis
makroekonomikuri
antikrizisuli
stabilizaciisa
programis
amoqmedebis
da
sistemuri
Sedegad,
1995-1999
wlebSi SeimCneoda agrosamrewvelo kompleqsis, maT Soris Cais warmoebis qvekompleqsis erTgvari
zrda
ganviTareba Cais
(ix.
warmoebaSi
cxrili
1.4.1).
ZiriTadad
samwuxarod,
miRweuli
iyo
warmoebis eqstensiuri
faqtorebis xarjze.
49
sxvadasxva saxeobis Cais produqciis moxmarebis dinamika saqarTveloSi 1994-2005 wlebSi (aTasi tona)
cxrili 1.4.1 Pproduqciis
wlebi
dasaxeleba
1994
1995
1996
Cais pirveladi
13,4
8,0
8,9
9,2
Savi baixis Cai
-
6,7
5,8
mwvane
-
1,3
4,5
1997 1998
1999
2000
2001
2002
2003 2004 2005
10,0
12,9
4,8
4,7
4,5
4,4
3,3
2,5
6,3
8,4
11,8
4,4
4,2
3,8
3,6
2,1
1,9
3,1
3,0
1,6
1,1
0,4
0,3
0,7
0,8
1,2
0,6
4,2
3,7
7,8
4,8
4,5
3,0
3,8
3,1
4,1
4,3
4,2
4,0
2,0
2,8
6,4
3,0
2,6
1,9
2,7
1,7
1,8
1,8
1,4
0,5
2,2
1,0
1,3
1,9
1,9
1,1
2,7
1,4
2,3
2,5
2,8
-
-
-
0,1
0,9
0,6
0,5
0,7
0,8
0,3
0,2
0,2
-
-
-
-
-
-
0,04
0,06
0,06
0,01
0,02
0,01
gadamuSaveba
baixis
Cai naturaluri Cai m.S.
SefuTuli
(yvela
saxis
SefuTva) agura Cai granulirebuli Cai xsnadi Cai 1saqarTvelos
statistikis departamentis monacemebi.
meCaieobaSi
sistemuri
krizisis
Camoyalibeba
mravalma
faqtorma
ganapiroba, romelTagan aRsaniSnavia: _
sameurneo-kooperaciuli
kavSirebis
rRveva
da
qarTuli
Cais
realizaciis bazrebis dakargva; _
msoflioSi
meCaieobis
ganviTarebis
tendenciebis,
produqciaze
moTxovnilebisa da fasebis Sesaxeb saimedo da sistematuri informaciis uqonloba; _ sabazro garemoSi warmoebis marTvis (menejmentis) ucodinaroba; _ Cais fabrikebis calmxrivi privatizeba, privatizebisas nedleulis mwarmoeblebis interesebis gauTvaliswinebloba, integrirebis formebis, kooperaciuli sazogadoebebis Camoyalibebis sruli ignorireba;
50
_
Cais
foTlis
teqnologiur
gadamuSaveba
xazebze,
fizikurad
romliTac
da
moralurad
SeuZlebelia
gacveTil
konkurentunariani
produqciis gamoSveba; _
Cais
fabrikebis
teqnologiebis
uqonloba,
didi
energotevadoba,
energomatareblebis
energodamzogavi
gaZvireba,
maTi
importis
(eleqtroenergia, mazuTi da sxva) aucilebloba; _
Cais
fabrikebisa
da
Cais
plantaciebis
materialur-teqnikuri
uzrunvelyofis infrastruqturis sruli moSla, maTze xangrZlivi drois manZilze moTxovnilebis uqonlobis gamo; _
agroteqnikuri
RonisZiebebis
gautareblobis
Sedegad
Cais
plantaciebis gatyeveba (20-25 aTasi heqtari) da eqspluataciisaTvis vargisi farTobebis Semcireba (20-22 aTasi heqtari), niadagis gaunoyiereblobis gamo duyis
warmoqmnis
intensivobis
Semcireba
da
misi
organoleptikuri
maxasiaTeblebis gauareseba; _
meCaieobis
Taviseburebis Canacvlebis warmoebiT
regionebSi
niadagur-klimaturi
gaTvaliswinebiT,
Cais
SeuZlebloba
(Txilisa
SesaZlebelia
mxolod
sxva
da
sxva
pirobebis,
reliefis
kulturebiT
masobrivad
kulturebis
produqciis
procesis
simwvavis
nawilobriv
Sesusteba); _ fasebis dispariteti da misi zrdis tendencia Cais mza produqciasa da
meCaieobaSi
gamoyenebul
samrewvelo
warmoSobis
produqciaze,
rac
Tavisufali faswarmoqmnis pirobebSi, sxva SemzRudavi an wamaxalisebeli RonisZiebebis gautareblobis gamo, arTulebs konkurentunariani samamulo produqciis gamoSvebas; _ saxelmwifos davalebiT TurqmeneTidan mowodebuli bunebrivi airis sanacvlod 1994-1995 wlebSi gadatvirTuli Cais produqciis Rirebulebis didi dagvianebiT, nawilobriv naturiT anazRaureba; _ meCaieobis degradacia xelsayreli sakredito resursebis uqonlobis, sagiravno saxelmwifo
qonebis
aralikvidurobis,
fondebis
winaSe
Cais
davalianebebis,
fabrikebis sasesxo
biujetisa
da
valdebulebebis,
maTze daricxuli sanqciebis gamo, Zveli, inerciuli azrovnebis Sedegad yvela
saxeobis
Cais
fabrikis
xelaRebiT
privatizeba,
saxelmwifos
sakuTarebaSi darCenili aqciebis nulovan auqcionze gayidva, ekonomikuri
51
motivaciis
uqonlobis
gamo,
amave
Cais
fabrikebis
aqciebis
fasiani
qaRaldebis meored bazarze gamotanis SeuZlebloba, sainvesticio garemos gauareseba. meCaieobaSi ganxorcielebulma ekonomikurma reformam kidev erTxel daadastura,
rom
igi,
ganviTarebis
saSualebaa
SemTxvevaSi,
warmoebis,
sxva
Tanabar
da
ara
pirobebSi,
mizani.
produqciis
warmoebis
sabazro
garemos
realizaciis
efeqtiani
ararsebobis
diversifikacia,
rac
garduvalad sdevs ekonomikur reformebs, ukuefeqts iZleva, rac naTlad gamoCnda Cais magaliTze. meCaieobaSi
ganviTarebuli
sistemuri
krizisi
uwinaresad
ganpirobebulia erovnul ekonomikaSi krizisis gamomwvevi iseTi saerTo mizezebiT,
rogoricaa:
kavSirebis
rRveva,
bazrebis
axal
dakargva,
garemoSi
sameurneo-kooperaciuli
sameurneo-sawarmoo
da
finansuri
saqmianobis ucodinaroba, teqnologiuri danadgarebis fizikuri moZveleba, maTi ganaxlebisaTvis finansuri resursebis uqonloba, liberalur savaWro garemoSi
konkurentunariani
mravali
sxva.
amasTan,
produqciis dargis
warmoebis
krizisi
mouxerxebloba
ganpirobebulia
da
mxolod
meCaieobisaTvis damaxasiaTebeli specifikuri mizezebiT, rac gardamaval periodSi ganviTarda da romlis acileba, Cveni azriT, SesaZlebeli iyo. upirveles
yovlisa,
igi
Seexeba
Cais
fabrikebis
davalianebebs
biujetisa da saxelmwifo fondebis winaSe, romelic 2001 wlis 1 ianvris mdgomareobiT 14148.6 aTas lars Seadgenda (cxrili 1.4.2), xolo 2003 wlis 1 ianvrisaTvis 17 milion lars gadaaWarba. veTanxmebiT p. aplakovis azrs imis Sesaxeb, rom saqarTvelos parlaments rom ar gaeuqmebina 1996 wlis 19 aprils miRebuli kanoni (#197-116) “damatebuli Rirebulebis gadasaxadis Sesaxeb” da “sagadasaxado sistemebis safuZvlebis Sesaxeb saqarTvelos respublikis
kanonebSi
damatebebis
Setanisa
da
zogierTi
dargis
sawarmoebis ekonomikuri mdgomareobis gaumjobesebis Taobaze”, romliTac sxva
sakiTxebTan
biujetisa
da
erTad
saxelmwifo
gaTvaliswinebuli fondebis
winaSe
iyo
Cais
arsebuli
fabrikebisgan davalianebebis
Camowera, romelic maSin 3 milion lars ar aRemateboda, dRes aseTi katastrofuli suraTi ar gveqneboda. mTavari isaa, rom davalianebis mqone 148 Cais fabrikidan umetesoba praqtikulad gaCerebuli an gaZarcvulia,
52
xolo danarCenebidan valebis nawilobriv amoReba mxolod maTi jarTad gayidviT Tu SeiZleba. es procesi dawyebulia, romelic migviyvans iqamde, rom teqnologiurad gamarTuli Cais fabrikebic ki aRar SegvrCeba, rogorc es moxda ozurgeTis raionis narujis Cais fabrikis magaliTze, romelic 70-ian
wlebSi
iyo
aSenebuli.
Cais
fabrikebis
davalianebebs
finansTa
saministro iTvlis biujetis narCen SemosavlebSi. SeiZleba iTqvas, rom davalianebis eqvivalenturi Tanxis amoReba verasdros ver moxerxdeba. Cais fabrikebis davalianebebi biujetisa da saxelmwifo fondebis winaSe 01.01.2001 wlis mdgomareobiT (sauravebis CaTvliT, aTas larebSi)
cxrili 1.4.2
-
25.7 0.7 3.9
6.5 0.2 -
-
2.4 5.8 2.9 5.6
3.8 229.3 26.7
0.7 35.0 4.3
180.2
-
50.2
7.2
7.9
12.1
302.0
39.3
9.0 199. 2 9.6 34.9
-
-
84.0 331.3
1.2 24.6
18.4
8.2 142.7
-
-
0.5 136.5 52.6
25.0 15.8
1.4 50.1
dsagzao fondii
sxvadasxva
sul
12.7 1533.1
zugdidi
dasaqmebis da jandacvis
Coxatauri
91.0
0.5 0.7
4.1 1.2 -
14.3 439.4 7.2 25.2
-
861.5
67.4 3.2 1138.5 132.8
47, 5 9.7 107.3 -
5.5 17.9 -
0.9 266.6 0.8
44.0 -
195.4 3627. 9 12.7 562.2 378.1
socialuri
6 7
4.7 17.5 20. 2 65.3
miwis (arasas. daniSn.)
149.8
wyliT sarg. da ekol.
tyibuli
samewarmeo saqmianoba
5
qonebis gadasaxadi
2.2 115.5 2.2 99.6
saSemosavlo
Vani samtredia Terjola WiaTura
aqcizi
1 2 3 4
mogeba
raionebis. dasaxeleba
dRg
rigiTi nomeri
gadasaxadebis saxeebi
8 9
abaSa
10
Cxorowyu
4.4 29.7 197.1
11
ozurgeTi
657.6
9.3
-
-
395.2
16.8
-
246.2
1393.9 161.0
12
lanCxuTi
692.6
21.9
6.9
15.7
203.2
16.0
-
75.3
183.8
17.8
13
senaki
72.8
-
-
30.3
3.0
2.9
27.5
65.7
7.4
14 15
xoni xobi
66.1 63.9
63.4
17.7 -
32.0 -
0.6 -
0.6 -
18.3 30.5
150.6 102.2
25.9 -
12.7 -
16
martvili
37.3
300. 4 10.0 20. 6 42.
3184. 2 - 1005.6 2238. 8 20.9 530.9
-
-
-
-
-
21.9
75.3
-
-
walenjixa
32.9 2.8
24. 0 304.2 -
50. 5 -
334.5 331.1 176.9
53
17 18
wyaltubo aWaris a/r sul
1cxrili
72.8 193.3
4 18.4 87.5
0.3 -
4.0
9.4 40.5
100.5 224.9
4002. 7
870 478.9 1420.1 1420.1 117.3 .9
85.3
672.7
6332.9 482.7
137.4 10.4
35.4 38.6
5.1 14.5
8.5
-
241.9 759.6
508.5 1132.9 14148.6
Sedgenilia sagadasaxado Semosavlebis departamentis monacemebis mixedviT.
gardamaval
periodSi
meCaieobaSi
finansuri
krizisis
warmoSobis
ZiriTadi mizezi gaxda: jer erTi, dargs srulad ar aunazRaures 1994-1995 wlebSi saxelmwifos davalebiT
TurqmeneTidan
mowodebuli
bunebrivi
airis
sanacvlod
gadatvirTuli produqciis Rirebuleba, ris gamoc davalianebebi warmoiSva meCaieebis,
Cais
fabrikebis,
kerZo
firmebis,
biujetis,
momwodeblebis
mimarT; meore, davalianebebi, romelic arsebobda soflis meurneobis da kvebis
mrewvelobis
“saqCaisubtropiks”,
saministros
saxelmwifo-komerciuli
“saqsoflnayofierebas”,
“saqgazs”
da
gaerTianeba
qimiur
qarxana
“azots” Soris, urTierTgaqviTuli iqna da darCenili vali gadaformda skg “saqCaisubtropikis” mier “saqsoflnayofierebis” valad. SemdgomSi orive organizacia gauqmebuli iqna. gankerZoebuli “saqsoflnayofierebis” qoneba faqtiurad
aralikviduria
da
davalianebebi
TurqmeneTSi
Cais
gadamtvirTavi firmebis mimarT uimedo gaxda; mesame, meCaieebisa da Cais fabrikebis mimarT davalianebebis sursaTiT dafarvisas daSvebuli iqna morigi Secdoma, roca produqtebi gaunawilda yvela raionsa da fabrikas, maT
Soris
produqciis
imaTac,
romlebsac
gadatvirTvaSi.
monawileoba
daumsaxureblad
ar
miuRiaT
TurqmeneTSi
miRebuli
produqciis
Rirebuleba dRemde amouRebelia. Cveni azriT, yvela zemoT CamoTvlili gadawyvetilebis miRebis dros daSvebuli iqna Secdomebi, romlebmac xeli Seuwyves dargSi finansuri krizisis dagrovebas,
warmoSobas,
saxelmwifo
meCaieebis
saxelmwifosadmi
meCaieTa
mier da
biujetis
Sromis
winaSe
davalianebebis
anazRaurebis
mewarmeTa
undoblobis
miuReblobas, sindromis
Camoyalibebas. rac mTavaria, dRemde gaustumrebelia milion larze meti, xolo ss “saqagroserviss” (yofili skg “saqsoflnayofiereba”), romelsac dakisrebuli aqvs maTi dafarva, amis araviTari saSualeba ar gaaCnia.
54
Secdoma iyo skg “saqCaisubtropikis” likvidacia da misi debitoruli da
kreditoruli
davalianebebis
kerZo
ss
“saqagroservisze”
gadatana,
romelsac im droisaTvis faqtiurad aralikviduri balansi hqonda. Cveni azriT, yvela operaciis dros daSvebuli Secdoma warmoiSva im gadawyvetilebebis
safuZvelze,
romlebic
sabazro
garemoSi
moqmed
principebs praqtikulad ewinaaRmdegeba. rCeba mxolod erTi gamosavali, yvela am darRvevis iniciatori saxelmwifo iyo da man unda aanazRauros is
davalianebebi,
romlebic
TurqmeneTSi
Cais
gadamtvirTavi
firmebis
mimarT arsebobs. meCaieobaSi
Seqmnilma
umZimesma
mdgomareobam
ganapiroba
sabazro
urTierTobebis ganviTarebis aucilebloba. meCaieobaSi sabazro garemos formirebisaTvis mimarTulebiT saqarTvelos
xelSemwyobi
saxelmwifos prezidentis
pirobebis mier
2003
Seqmnis
gatarebul wlis
27
aucileblobaze
RonisZiebebze
martis
#336
da
am
miuTiTebs
gankarguleba
“meCaieobaSi sabazro garemos formirebis xelSemwyobi pirobebis Seqmnis Sesaxeb”, romliTac damtkicda saxelmwifo miznobrivi programa “Cai”. saqarTveloSi ganxiluli
iqnas
meCaieobis mxolod
ganviTarebis
sabazro
problemebi
ekonomikis
zogadi
ar
SeiZleba
kanonebisa
da
kategoriebis konteqstSi. igi gansakuTrebul, gamorCeul midgomas moiTxovs mravali mizezis gamo: msoflio bazarze Cais sarealizacio fasis marTalia neli, magram mainc
zrdis
fonze,
qarTuli
Cais
fasi,
ZiriTadad
uxarisxobisa
da
araorganizebuli gayidvis gamo, Semcirebis tendenciiT xasiaTdeba. erTi tona msxvilad dafasoebuli Savi baixis Cais fasi 1996 wlis 1200 aSS dolaridan, 2001 wlisaTvis 450 aSS dolaramde Semcirda; Txilis
kultura,
romelic
erTi
SexedviT
yvelaze
efeqtianad
Caenacvla Cais, mainc problemis yvelaze lokaluri gadawyveta aRmoCnda, radgan igi Cais buCqis qveS dakavebul yvela niadagze ver gaSendeba. amasTan
dakavSirebiT
gasaTvaliswinebelia
ori
momenti.
pirveli:
msoflioSi Txilis fasis regulirebas axdenda TurqeTi, rogorc Txilis warmoebis subvencirebiT, ise bazarze produqciis gatanis regulirebiT. ramdenime wlis win TurqeTSi ganviTarebuli krizisis gamo, roca qveyanas subvencirebis saSualeba aRar hqonda, msoflio bazarze Txilis fasi
55
seriozulad daeca, ramac gavlena iqonia qarTuli Txilis biznesze. Tu 2000 wels misi eqsportidan Semovida 16 milioni aSS dolari, 2001 wels, Txilis mosavlis zrdis miuxedavad, man 7 milioni aSS dolari Seadgina. meore: sul axlaxans evrokomisiam miiRo gadawyvetileba gaerTianebis wevr qveynebSi
Txilis
warmoebis
subvencirebis
Sesaxeb,
rac
momavalSi
seriozulad SezRudavs evropaSi qarTuli Txilis eqsports; dasavleT saqarTveloSi meCaieoba iyo is dargi, romelmac mosaxleoba ukiduresi siduxWiridan gamoiyvana. dRes wminda socialur-ekonomikuri TvalsazrisiT,
Cais
warmoebaze
Rrmad
daspecialebuli
raionebis
mosaxleoba saukunis winandel mdgomareobas daubrunda im gansxvavebiT, rom
gorakebsa
da
borcvebze,
sadac
amJamad
Caia
gaSenebuli,
Zvirfasmerqniani tye idga, romelic sazRvargareT gahqondaT; meCaieobaSi
uaRresad
araxelsayreli
sainvesticio
garemoa.
Tu
mxedvelobaSi ar miviRebT germanul firmas Sps “martin bauers”, romelmac meCaieobaSi sxvadasxva formiT 30 milionze meti germanuli marka daabanda, da amerikul kompanias “en-si-eiCs”, romelmac portfeluri investiciebi ganaxorciela fasiani qaRaldebis meorad bazarze gadayidvis imediT, sxva ucxouri
da
adgilobrivi
ganxorcielebula
da
xelSesaxebi
uaxloes
investiciebi
momavalSi
arc
praqtikulad
aris
ar
mosalodneli.
investiciebis Semodinebis yvelaze xelsayreli periodi iyo 1998-1999 wlebi, roca
komerciuli
bankebic
ki
dainteresdnen
meCaieobaSi
investiciebis
ganxorcielebiT, magram man ganviTareba ver hpova ramdenime mizezis gamo, romelTa
Soris
aRsaniSnavia:
jer
erTi,
1999
wels
meCaieobisadmi
saxelmwifo daxmarebebis Sewyveta, miuxedavad imisa, rom ,,meCaieobis dargis aRdgenisa da reabilitaciis Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1998 wlis 25 aprilis #266 brZanebulebis me-4 punqtis ,,b” qvepunqti 10 milioni laris gamoyofas iTvaliswinebda; meore, 1998 wels subvenciebis gacema moxda ise, rom Cais xarisxis gaumjobesebaze aqcenti gakeTebuli ar yofila; mesame, ruseTTan urTierTobis gauaresobam Seaferxa am qveyanaSi Cais eqsporti. arada dResac im saxelmwifoTa aTeulSi Sedis, sadac qarTuli Cai yvelaze meti raodenobiT iyideba. zemoT
CamoTvlilidan
naTlad
Cans,
rom
seriozuli
RonisZiebebis
ganxorcielebis gareSe meCaieobaSi sabazro garemos formireba SeuZlebeli
56
iqneba.
Cais
sabazro
warmoebis
ekonomikis
adaptacia
urTierTobaTa
axal
sameurneo
meqanizmebTan,
saqmianobasTan unda
anu
ganxorcieldes
qveynis ganviTarebis Siga da gare faqtorebis gaTvaliswinebiT, romlebic safuZvlad unda daedos dargis sabazro ekonomikis adaptaciis ZiriTad prioritetebs
sabazro
prioritetia:
qveynis
ekonomikis
sagareo
gardamaval
ekonomikuri
periodSi.
politika.
erT-erTi
agrosamrewvelo
kompleqsSi, maT Soris Cais warmoebis qvekompleqsSi, sagareo-ekonomikuri urTierTobaTa
dRevandeli
dabali
done
aisxneba
rigi
obieqturi
da
subieqturi mizezebiT: pirveli, ekonomikis
jer
kidev
marTvis
informaciis
ar
struqturaSi,
mopovebas
SesaZleblobis, informacia
ki
Seqmnila
maTi
Cais
romelic
warmoebis
etapobrivi
marTvis
iseTi
saxelmwifoebrivi koordinirebas qvekompleqsis
gamoyenebis
gadawyvetilebis
Sesaxeb.
miRebis
sistema
gaukeTebs potenciuri optimaluri
safuZvelia.
saWiroa
informaciis aramxolod mopoveba, aramed damuSaveba da marTvis procesSi gamoyeneba. aucilebelia Seiqmnas aramarto saimedo sainformacio banki, aramed
marTvis
sistemaSi
misi
CamrTavi
meqanizmic.
es
ra
Tqma
unda
saxelmwifoebriv doneze unda gadawydes. meore, agrosamrewvelo kompleqsSi saerTod, kerZod Cais warmoebis qvekompleqsSi
ar
arsebobs
kadrebis
momzadebis,
gadamzadebisa
da
kvalifikaciis amaRlebis erTiani sistema. sxvadasxva formis (saxelmwifo, kooperatiuli,
kerZo)
saswavleblis
funqcionireba
atarebs
stiqiur
xasiaTs. dabalia swavlebis materialur-teqnikuri baza. kadrebis momzadeba ar
Seesabameba
safrTxe
Tanamedrove
eqmneba
aramarto
saerTaSoriso dRevandel,
moTxovnebs. aramed
amiT
momavali
realuri periodis
ekonomikasac. mesame,
Cais
warmoebis
qvekompleqsSi
momuSave
ucxoeTis
maRali
kvalifikaciis specialistebis gamoyeneba realur efeqts ar iZleva imis gamo, rom isini cudad icnoben qveynis dRevandel
princips,
struqturebs,
ekonomikas, misi funqcionirebis meurneobis
gaZRolis
Cvevebs,
tradiciebs, amitom mxolod klasikuri sabazro urTierTobis modelis sqemis poziciebidan afaseben Cais warmoebis potenciur SesaZleblobebs, angariSs ar uweven im obieqtur garemoebas, rac axlavs Cais warmoebaSi
57
aSkarad gamokveTil winaaRmdegobebs, maT gamomwvev mizezebs, Tanafardobas, safuZvlebs. meoTxe, ar aris Seqmnili saTanado srulyofili normatiuli baza agrosamrewvelo kompleqsis ekonomikis sferoSi sagareo urTierTobaTa ganviTareba-gaRrmavebisaTvis,
rac
arsebiTad
aferxebs
sasurveli
kavSirebis damyareba-ganviTarebas. sagareo
ekonomikur
gamokvleva-analizi organizaciuli
urTierTobaTa
gvarwmunebs
da
ekonomikuri
SemuSaveba-ganxorcieleba.
dRevandeli
imaSi,
rom
xasiaTis
erT-erTi
donis
aucilebelia
miznobriv
yvelaze
Seswavla, rigi
RonisZiebaTa
mniSvnelovani
faqtoria
qveyanaSi politikuri da ekonomikuri cxovrebis stabilizacia. saSinao bazris ganviTarebas unda mieces mZlavri impulsebi, aucilebelia misi wonasworobis
aRdgena,
aseve
ganviTarebis
optlimalur
mimarTulebaTa
gansazRvra. agrosamrewvelo kompleqsis sistemaSi Cais warmoebis qvekompleqsis sagareo-ekonomikuri
saqmianobis
efeqtianobis
amaRlebis
erT-erTi
aucilebeli organizaciuli pirobaa Camoyalibdes qvekompleqsis marTvis erTiani saxelmwifo struqtura, sagareo-ekonomikur urTierTobaTa dargSi Sesabamisi samsaxurebis qseliT. Cais warmoebis ganviTarebisaTvis aucilebelia saerTaSoriso sabazro ekonomikis kategoriebiT azrovneba, msoflio bazarze gasvla, politikuri da ekonomikuri strategiisa da taqtikis SemuSaveba. unda daveufloT marketingis xelovnebas, bazris filosofias, davicvaT erovnuli bazari ucxouri kompaniebis mier warmoebuli dabali xarisxis CaiT gajerebisagan. Cais msoflio bazarze gasvla TviTmizani ki ar aris, aramed erovnuli ekonomikis aRorZinebisa da saerTaSoriso ekonomikur struqturaSi misi momgebiani CarTvisa da adaptirebis saSualebaa. Cais warmoebis qvekompleqsSi (mTlianad agrosamrewvelo kompleqsSic) faqtiurad
ar
arsebobs
saerTaSoriso
moTxovnaTa
Sesaferisi
marketinguli da sareklamo-sainformacio samsaxurebi. msoflio bazarze Cais
produqciis
saqmianoba
gatanas
sWirdeba.
marketingis Sesabamisi
da
mis
mizanSewonilia
damkvidrebas
saTanado
Camoyalibdes
sareklamo
`Caireklamisa~
da
samsaxuri.
58
Cais
warmoebis
gaRrmavebas
xels
sferoSi
Seuwyobs
kvleviTi
potencialis
saTanado
kavSirebis
sagareo Cais
ekonomikuri
warmoebis
saerTaSoriso
damyareba
Cais
urTierTobebis
qvekompleqsis
struqturaSi mwarmoebeli
mecnierul-
CarTva.
qveynebis
saWiroa agraruli
mecnierebisa da politikis aRiarebul saerTaSoriso centrebTan, ra Tqma unda, saqarTvelos ekonomikis interesebis sruli gaTvaliswinebiT. postsabWoTa gardaqmnis
periodSi
globaluri
saqarTveloSi
procesi,
ganxorcielebuli
misi
pirveli
Sedegebi
ekonomikuri mravalmxriv
analizs moiTxovs. warmoiSva bevri socialur-ekonomikuri problema, moxda adrindeli da axali problemebis rTul kvanZebad formireba. qveynis
socialuri
da
politikuri
ganviTarebis
tendenciebze
did
gavlenas axdens aramarto ekonomikuri, aramed araekonomikuri faqtorebic. rodesac
ekonomikis
Cavardnaze
vsaubrobT,
aucileblad
unda
iqnes
gaTvaliswinebuli orive faqtori. aqedan, gansakuTrebiT aRsaniSnavia gare ekonomikuri faqtori, kerZod, sagareo ekonomikuri kavSirebis gawyveta, samoqalaqo omi, eTnokonfliqtebi da a.S., romlebmac mkveTrad dasces qveynis
ekonomika,
xvedriTi
woniT
maT
Soris
Cais
iyo
warmodgenili
warmoeba,
romelic
erovnuli
sakmaod
meurneobis
didi
dargebis
struqturaSi. dRes saqarTvelosaTvis mTavari kiTxva ukve sxvanairad ismis: SesZlebs
Tu
ara
saqarTvelo
gardaqmnebis
droulad
ganxorcielebas,
socialur-ekonomikuri krizisis da CamorCenilobis daZlevas. aris Tu ara gamosavali? sabazro daamtkica.
urTierTobebma Tavisufali
Tavisi
sicocxlisunarianoba
demokratiuli
sazogadoebis
praqtikulad
arsebobisa
da
ganviTarebis aucilebeli pirobaa pirovnebis politikuri Tavisufleba, misi
sakuTrebis
uflebis
aucileblobis
aRiareba
da
xelSeuxeblobis
garantiebi, Zlieri wamaxalisebeli pirobebis Seqmna adamianis Sinagani SesaZleblobebis
maqsimaluri
gamovlenisaTvis.
aseTi
pirobebis
Seqmna
mxolod sabazro ekonomikas SeuZlia. sabazro ekonomikis safuZveli kerZo sakuTrebaa. Cvens pirobebSi kerZo sakuTrebis damkvidreba miRweuli iqna warmoebis ZiriTadi saSualebebis gansaxelmwifoebriobisa da privatizebis safuZvelze, rac CvenTan araswori kursiT, naCqarevad Catarda. axla saWiroa misi srulyofa da gaumjobeseba.
59
qveyanaSi reformis pirveli etapis (1991-1996 w.w.) mTavari amocana iyo sabazro
ekonomikaze
gadasvlis
aucileblobis
gaTviTcnobiereba
da
socialisturi sistemidan misi ngrevis gareSe gamosasvlelad pirobebis momzadeba.
reformis
ekonomikuri
meore
reformebis
maRalefeqtiani samwuxarod,
sabazro
Cven
igi
etapi etapia,
(1997
wlidan
romelmac
ekonomikis sworad
iwyeba)
gardamavali
CamoyalibebiT ver
upiratesad
unda
warvmarTeT
periodi
daagvirgvinos.
da
arc
gvaqvs
damakmayofilebeli Sedegebic. Sedegad, CvenTan kerZo sakuTreba srulad ver amoqmedda, xolo sazogadoebrivi, saxelmwifo seqtori Cakvda. amitomac ver
viyenebT
faqtorebs):
srulad miwas,
sabazro
kapitals,
ekonomikis
Sromas,
zrdis
samewarmeo
berketebs unars
da
(warmoebis Sesabamisad
xalxis cxovrebis donec ukiduresad dabalia. da mainc, saqarTveloSi mimdinare transformaciuli procesis erT-erT umTavres Sedegs kerZo sakuTrebis Camoyalibeba da, ase Tu ise, mewarmeobis ganviTareba warmoadgens. misi ZiriTadi komponentebia: kerZo mewarmeobis institutis damkvidreba da mewarmeTa fenis Camoyalibeba, kerZo sawarmoTa ricxvis
zrda,
sawarmoTa
privatizeba,
kerZo
investiciebisaTvis
xelSemwyobi pirobebis Seqmna. reformis
dadebiTi
Sedegia
isic,
rom
qveynis
Cais
warmoebis
qvekompleqsSi safuZveli daedo kerZo sakuTrebis Camoyalibebas. swored aq funqcionirebs ask-is sawarmoebis 90%-ze meti, dasaqmebulia 9-10 aTasi kaci, aTvisebulia ZiriTadi sawarmoo fondebis 30%-ze meti. Cais warmoebis adaptacia sabazro ekonomikaze gardamaval periodSi iTvaliswinebs
misi
ganviTarebis
biznesis
CarCoebSi
moqcevas.
amitom
mocemuli dargis ganviTarebis strategiuli pozicia unda Sefasdes da ganisazRvros iqneba
marketinguli
rogorc
modelis
saxiT,
bunebriv-ekonomikuri
romelSic
safuZveli,
akumulirebuli
aseve
Sesabamisi
motivaciebi. Cais warmoebis marketinguli modeli unda daeyrdnos mis iseT ZiriTad principebs,
rogoricaa:
momxmarebelTa
moTxovnilebebis
sruli
dakmayofileba, bazris situaciebisa da sawarmos realuri SesaZleblobebis gaTvaliswineba,
sawarmos
grZelvadiani
momgebiani
funqcionirebis
uzrunvelyofa.
60
marketinguli modelis analizi gviCvenebs, rom saqarTvelom meCaieobis ganviTarebisaTvis arsebuli unikaluri niadagur-klimaturi pirobebi Tu racionalurad gardauvali
ar
gamoiyena,
iqneba.
am
uaxloes
dargis
wlebSi
arsebuli
marketinguli
potenciuri
marcxi
SesaZleblobebis
gamouyenebloba gansakuTrebiT did siZneleebs Seqmnis Siga respublikuri marketinguli poziciebidan, rac didad angariSgasawevia mikroregionuli socialuri dacvis TvalsazrisiT, romlis uaryofiTi impulsebic ukve aSkarad SeimCneva. Cais warmoebis dargi jer kidev sabazro urTierTobebze gardamaval periodSi imyofeba da amitomac mTavrobam Tavis Tavze unda aiRos am dargis
funqcionirebisaTvis
sakiTxi,
aseve
masSi
adre
aucilebeli
warmoSobili
struqturebis problemebis
formirebis
gadawyveta.
Cais
produqtebis samomxmareblo bazris formireba ZiriTadad damokidebulia masSi Semavali dargebis (meCaieoba, Cais mrewveloba) reanimaciaze, radgan swored
es
dargebi
uzrunvelyofs
maRalxarisxiani
Cais
produqciiT
mosaxleobis moTxovnilebebis dakmayofilebas. Cais warmoebis aRorZineba-ganviTarebis daCqarebisaTvis aucilebelia: _ daZleul iqnas ganadgureba-dakninebamde miyvanili Cais qvekompleqsSi Semavali dargebis, maT Soris, infrastruqturis Semdgomi ganviTarebis dakisreba
bazrisa
da
misi
kanonebisadmi.
mTavrobam
realurad
unda
aamoqmedos erovnuli meurneobis dacvisa da mxardaWeris ekonomikuri da samarTlebrivi berketebi da meqanizmebi; _
axali
pirobebis
gaTvaliswinebiT
unda
damuSavdes
da
gadaisinjos
uaxloes da Soreul perspeqtivaze gaTvlili, yvela parametris mixedviT yovelmxriv
awonil-dawonili
Cais
warmoebis
saxelmwifo
regulirebis
politika da prioritetuli programebi da mimarTulebebi; _
Cais
mwarmoebeli
marketinguli bazrebis
regionebis
samsaxurebi,
moTxovnebs
da
doneze
romlebic
unda
Seiswavlian
gansazRvraven
moewyos saSinao
sawarmoebis
efeqtiani da
sagareo
saqmianobis
mimarTulebebs, wesebs; wvril da saSualo mewarmeebsa da biznesmenebs gauweven
SeRavaTian
marketingul
momsaxurebas,
miawvdian
maT
saWiro
informacias.
61
1.5.
Cais warmoebis sainvesticio garemo nebismieri qveynis agraruli politikis erT-erTi ZiriTadi amocana
agrosasursaTo
sferos
sawarmoebis
ganviTarebisaTvis
Sesabamisi
moculobis investiciebis mozidva da dargSi sainvesticio saqmianobis gagrZelebaa. investiciebi, esaa ekonomikis dargebsa da sferoebSi fuladi saxsrebis grZelvadiani dabandeba, garkveuli saxis miRebis
mizniT.
investiciebi
da odenobis sargeblis (mogebis)
gamoiyeneba
ZiriTadi
saSualebebis
rekonstruqciisa da teqnikuri gadaiaraRebisaTvis, axali simZlavreebis Seqmnisa da gafarToebisaTvis. garda amisa, investiciebi miimarTeba aseve ZiriTadi saSualebebis gafarToebiT gamowveuli sabrunavi saSualebebis danaklisis Sesavsebad da sxva saWiroebisaTvis. Cais
warmoebaSi
ganxorcielebuli
investiciebis
ekonomikur
efeqtianobaze moqmedi faqtorebi or ZiriTad jgufad iyofa: pirvelSi is faqtorebi Sedis, romelTa gamoyenebis da marTvis meqanizmi yvela calke aRebul
sawarmosa
da
organizaciaSia
(investiciebis
struqtura,
mimarTuleba, prioritetuloba, kompleqsuroba da a. S.), xolo meoreSi is faqtorebi
erTiandeba,
romlebic
meurneobaTa
neba-survilis
gareSe
moqmedebs. faqtorTa am jgufs miekuTvneba sesxze sargeblis procenti, inflacia-deflaciis
arasasurveli
saqonelmwarmoeblebTan
done,
mimarTebaSi
da
qveynis sxva
is
agraruli
politika
procesebi,
romelTa
regulireba mxolod xelisuflebis mxridanaa SesaZlebeli. ganviTarebuli soflis meurneobis qveynebSi saxelmwifo Tavis Tavze iRebs rigi RonisZiebebis gatarebas, romlebic xels uwyoben investiciuri saqmianobis gaaqtiurebas soflis meurneobaSi. erT-erT aseT RonisZiebad miCneulia mogebis
sagadasaxado im
nawilze,
SeRavaTi
romelic
mogebis
Cadebulia
gadasaxadze. sawarmoo
is
Tu
vrceldeba arasawarmoo
daniSnulebis kapitalur dabandebaSi (amortizaciis anaricxebis sruli aTvisebis pirobebSi). am dros mogebis gadasaxadis qveda zRvari ar unda Semcirdes 50 procentze metad. qveyanaSi
kapitalur
dabandebaTa
ganxorcielebas
da
investiciuri
saqmianobis gaaqtiurebas Sesabamisi ekonomikuri da samarTlebrivi garemos
62
Seqmna esaWiroeba. investiciuri saqmianoba gansakuTrebiT ecema maSin, roca qveyanaSi
araa
ekonomikuri
da
politikuri
stabiluroba
(radgan
am
pirobebSi grZelvadiani dabandebebi did riskTanaa dakavSirebuli), roca ar arsebobs makroekonomikuri stabiluroba, anu adgili aqvs erovnuli valutis inflacias, korufcias da sxva arakeTilsaimedo pirobebs. aTi
wlis
sistemuri qveyanaSi
win
xasiaTi
meCaieobaSi SeiZina
warmoebuli
produqciis
is
ganviTarebulma
da
iqna
raodenobaa,
apogeas
5-6
aTasi
romelsac
krizisma
2001-2002 tona
wlebSi
Cais
gasuli
mza
TandaTanobiT miaRwia,
roca
produqcia.
saukunis
80-ian
es
wlebSi
meCaieobis erTi saSualo raioni awarmoebda (lanCxuTis, martvilis). Bbolo
wlebSi
meCaieobis
reabilitaciisaTvis
saxelmwifos
mier
gamoyofilma saxsrebma dargSi kvlavwarmoebadi ciklis formireba ver SeZlo da es arc iyo mosalodneli, Tu gaviTvaliswinebT, rom gasuli saukunis 70-80-ian wlebSi Cais foTlis krefisa da gadamuSavebis sezonis win saxelmwifos mier meCaieobisaTvis gamoyofili moklevadiani kreditebis moculoba 220-250 milion maneTs Seadgenda, xolo kreditiT sargeblobis wliuri saprocento ganakveTi 1-1,5% iyo. bolo wlebSi saxelmwifos mier gamoyofili ganapiroba,
Tanxebis rom
ramdenjerme
misi
araefeqtianoba, gamoyenebis
Seicvala.
ufro
wesi
metic,
mis
simciresTan
da bolo
erTad,
gamanawilebeli wlebSi
maTi
imanac
subieqtebi gamoyeneba
ganaxorcieles araprofilurma finansTa da ekonomikis, mrewvelobisa da vaWrobis saministroebma. cxadia, investiciebis
aseT
pirobebSi
Semodineba
ar
ara
Tu
ucxouri,
mimdinareobda.
aramed
swrafad
adgilobrivi
gaiara
eiforiam,
romelic Cais fabrikebis privatizebas axlda. Ggermanuli firmis ,,martin bauer Tbilisis” investiciebs wminda politikuri datvirTva hqonda, rac federaciuli germaniis maSindelma sagareo saqmeTa ministrma kinkelma saqarTvelos prezidentis TxovniT ganaxorciela. mas Semdeg, rac ,,martin bauerma” saqarTveloSi pirvel welsve 2,6 milioni aSS dolari izarala, man ramdenjerme daapira saqarTvelodan wasvla da mxolod saqarTvelos prezidentis TxovniT gaagrZela muSaoba, gamoiyena germanuli menejmentic, magram sasurvel Sedegs ver miaRwia. bolos saqarTveloSi Seqmna Sps
63
,,martin-bauer Tbilisi”, romelmac ukve dabandebuli kapitaliT ganagrZo saqmianoba, germaniidan damatebiTi investiciebis mowodebis gareSe. aRsaniSnavia, (yofili
rom
,,martin
wels
baueri)
Cais
mwarmoebelma
SekveTebis
90%-i
kompania
ukve
,,geoplantma”
Seasrula,
ucxoel
partniorebs ,,van riiessa” da ,,plant eqstraqts” 500 tonamde Cai gaugzavna. kompaniaSi imedovneben, rom momaval wels, amave kompaniebTan kontraqtebis moculoba 20%-iT gaizrdeba. axali wlidan geoplanti TurqeTSi gayidvebis gazrdasac gegmavs. menejmentis SefasebiT, TurqeTis bazari ruseTze ufro mimzidvelia, Tumca am mimarTulebiT ufro aqtiur eqspansias xels mkacri sabaJo
reJimi
uSlis,
TurqeTSi
Cais
importi
150%-iT
ibegreba,
rac
qarTuli Cais TviTRirebulebas adgilze CataniT 3 dolaramde zrdis. meore
kompania,
romelmac
saqarTveloSi
mxolod
portfeluri
investiciebi ganaxorciela, iyo amerikuli kompania ,,en_si_eiCi”. kompaniam Cais
fabrikebis
aqciebis
Sesyidva
qarTveli
Suamavlebis
meSveobiT
ganaxorciela, romlebmac, rogorc Cans, isev Zveli azrovnebis gavleniT, ramdenime Cais fabrika Seisyides xobis, Coxatauris, ozurgeTis, zugdidis raionebSi.
kompania
imedovnebda
aqciebis
momgebianad
gadayidvas,
rac
cxadia ver SeZlo. ufro metic, kompaniis kuTvnili ramdenime fabrika, biujetis winaSe davalianebis daufaraobis gamo, jarTad gaiyida, maT Soris Coxatauris raionis finuri modulis qveS aSenebuli sawarmo. igive bedi gaiziares ozurgeTis raionis nasakiralisa da sxva Cais fabrikebma. miuxedavad saqarTveloSi ganxorcielebuli ekonomikuri reformebisa, romelsac,
rogorc
aRvniSneT,
safuZvlad
edo
liberalur
sabazro
ekonomikaze gadasvlis politika, qarTul Cais im wlebSi mainc hqonda SenarCunebuli calkeuli
garkveuli
ucxouri
sainvesticio
firmebis
ltolva
miziduloba, qarTul
rasac
adasturebs
meCaieobaSi
kapitalis
dabandebisadmi. rogorc irkveva, am mizidulobis Zala imaSi mdgomareobda, rom
ruseTis
aRmoCnda
federaciis
qarTuli
Cais
da
sxva
gareSe
da
respublikebis saqarTveloSi
bazari
faqtiurad
saqmianobis
dawyebis
msurveli uklebliv yvela firma swored am bazarze Sesvlas gegmavda. garda
amisa,
aRsaniSnavia
mogvianebiT
(1996w)
,,en_si_eiCis”
mier
saqarTveloSi mowyobili eqspedicia qarTuli Cais potencialis Seswavlis mizniT da maT mier gakeTebuli imedis momcemi daskvna. Secdoma, romelic
64
eqspertebma dauSves, imaSi mdgomareobda, rom maT ver warmoidgines, rom xelisufleba, romelic flobs SesaniSnav Cais plantaciebs (maSin bevri maTgani gatyevebuli ar iyo), didi da mcire Cais fabrikebs, gamocdil muSaxelsa
da
specialistebs,
meCaieobis
sawarmoo
industrias,
specializebul saswavlo da kvleviT institutebs, SesaniSnav mecnierul potencials,
raRac
pasuxismgeblobas regionebSi
virtualuri moixsnida
mcxovrebi
ekonomikuri
dargisa
naxevari
da
efeqtianobis rac,
milioni
molodiniT,
mTavaria,
mosaxleobis
meCaieobis mimarT
da
damangrevel procesebs Tavis nebaze miuSvebda. 1995 wlis bolos saqarTveloSi specialistebis jgufis TanxlebiT Camovida singapurSi registrirebuli induri firmis ,,ji_ei_ai”-s jgufi. sxvaTaSoris
firmis
prezidenti
batoni
Comaria
Sexvda
saqarTvelos
prezidents da esaubra firmis vizitis miznebis Sesaxeb, rac prezidentis mier mowonebuli iqneba. firmis
specialistebma,
qarTuli
meCaieobis
Rrma
gamokvlevis
safuZvelze daadgines, rom Tu ar ganxorcieldeba rigi sakanonmdeblo xelSemwyobi
RonisZiebebi,
saxelmwifoebis
bazarze
qarTuli
Cai
ruseTisa
arakonkurentunariani
iziarebda
firma
,,martin_bauer
dawesebis
aucileblobis
Tbilisic”.
dasabuTebaSi
da
dsT-s
aRmoCndeba.
lomis
gaiRo
wevri
amave
wili
azrs
SeRavaTebis
maSindeli
soflis
meurneobisa da sursaTis saministros sistemis saxelmwifo_komerciulma gaerTianebam ,,saqCaisubtropikma”. soflis
meurneobisa
da
sursaTis
saministros
iniciativiT
da
dasaxelebuli organizaciebis mecadineobiT momzadda saqarTvelos kanonis proeqti ,,damatebuli Rirebulebis gadasaxadis Sesaxeb” da ,,sagadasaxado sistemis
safuZvlebis
damatebebis
Setanisa
Sesaxeb” da
saqarTvelos
zogierTi
dargis
respublikis sawarmoebis
kanonebSi ekonomikuri
mdgomareobis gaumjobesebis Taobaze, romelic saqarTvelos parlamentis mier iqna miRebuli 1996 wlis 19 aprilis (#197-116). ufro detalurad kanoni
iTvaliswinebda
meCaieobis
dargisaTvis
saWiro
sawarmoo
daniSnulebis nedleulis, naxevarfabrikatebis tara da SesafuTi masalebis importis
gaTavisuflebas
gadasaxadisagan;
sabaJo
saqarTvelodan
dsT-s
da
damatebuli
sivrceSi
Rirebulebis
eqsportirebul
Caize,
65
Soreuli sazRvargareTis qveynebis msgavsad, nulovani reJimis dawesebas, Cais
fabrikebisa
da
Cais
mwarmoebeli
sasoflo-sameurneo
sawarmoebis
gaTavisuflebas biujetisa da sxva arasabiujeto saxelmwifo fondebis winaSe
davalianebebisagan
da
masTn
dakavSirebiT
warmoSobili
sanqciebisagan. amasTan, firmebs sami wliT ganevadaT Sromis anazRaurebis fondis anaricxebis gadasaxadebi, momdevno sam weliwadSi maTi Tanabar nawilebad dafarvis pirobebiT, inflaciis gaTvaliswinebiT. saqarTvelos parlamentis mier miRebulma kanonma dadebiTi reaqcia gamoiwvia rogorc qarTuli, ise ucxouri firmebis mxridan. ,,ji-ei-aim”, SeimuSava saqarTveloSi saqmianobis farTo programa, qarTuli meCaieobiT daintereseba
gamoxata
cnobilma
indurma
firmam
,,tata-Tim”,
Cais
realizatorma holandiurma kompaniebma da sxva. yvela piroba arsebobda imisaTvis,
rom
1996
weli
gamxdariyo
gardatexis
weli
damoukidebeli
saqarTvelos meCaieobaSi. samwuxarod kanonis miRebidan ori Tvis Tavze saerTaSoriso
savaluto
fondis
(ssf)
zewoliT,
im
motiviT,
rom
dauSvebelia SeRavaTebis seqtoraluri gatareba, kanoni parlamentis mier gauqmebuli iqna. es arsebul sinamdviles imdenad ewinaaRmdegeboda, rom ucxourma firmebma CaTvales raRac droebiT RonisZiebad, Secdomad da yoveldRiurad elodebodnen mis gamosworebas. miuxedavad momxdarisa, ,,jiei-aim”
warmomadgenlobac
samarTlianobis gauqmebam,
amis
aRdgenas. Sesaxeb
ki Tu
gaxsna ra
saqarTveloSi
Sedegi
saqarTvelos
moitana
meCaieobaSi
da
elodeboda
aRniSnuli
Seqmnili
kanonis
mdgomareoba
metyvelebs, ris Sesaxebac Cven ukve visaubreT. ssf rekomendacias gvaZlevs, rom SeRavaTebi ki ar davawesoT, aramed dargs biujetidan davexmaroT. im biujetidan, romelsac amis SesaZlebloba ar gaaCnia. Tu dargis gadarCena gvinda, erTi, an meore gziT unda viaroT, mesame gza ar arsebobs. dRes arsebul ekonomikur situaciaSi Cven SeRavaTebis SemoRebis momxre varT. meCaieoba Tavis droze yvelaze organizebuli dargi iyo. mas udidesi tradiciebi gaaCnia, romlis aRdgena SesaZlebelia. miT ufro, rom dargi myisier
reagirebas
axdens
saxelmwifos
Tu
kerZo
investoris
mxridan
finansur ineqciaze. 1997-1998
wlebSi
saxelmwifos
mier
meCaieobis
reabilitaciisTvis
gamoyofili TanxebiT, agreTve, Sps ,,martin bauer Tbilisis” investiciebiT
66
moxerxda 1996 welTan SedarebiT Cais warmoebis orjer gazrda. 1996-2001 wlebSi saxelmwifom meCaieobaSi Cado 8,5 milioni lari, ramac uzrunvelyo qveyanaSi 68 milioni aSS dolaris Semotana. dargis subsidireba momgebiani aRmoCnda,
saxelmwifo
biujetisaTvis
1998
wels
meCaieobis
reabilitaciisaTvis gamoyofili 3 milioni laridan pirdapir biujetSi Cairicxa 900 aTasi lari, xolo mogebis, dRg-s, saSemosavlo gadasaxadisa da sxvaTa saxiT _ 830 aTasi lari. 2001 wels gamoyofilma subsidiam uzrunvelyo Zvel bazrebze dabruneba, produqciis gayidvis geografiis gafarToeba. qarTuli Cai Sevida aSS-sa da indoeTSi. 1997-1998 wlebis Sedegebi imdenad imedis momcemi iyo, rom kerZo kompaniebma, maT Soris komerciulma
bankebma,
investirebisaTvis.
Tu
seriozuli ara
nabijebi
politikuri
gadadges
situaciis
meCaieobis
gamwvaveba
ruseTis
federaciasTan, sadac ZiriTadad iyideba qarTuli Cai, dRes gacilebiT ukeTesi sainvesticio garemo iqneboda. meCaieobaSi sainvesticio garemos gauaresebis ZiriTadi mizezebia: •
Cais fabrikebis umZimesi finansuri mdgomareoba. maTi davalianeba saxelmwifo
biujetisa
da
saxelmwifo
fondebis,
momwodeblis,
meCaieebis mimarT 17.2 aTas lars Seadgens (2002 wlis 1 Tebervlis mdgomareobiT); •
investorebisaTvis SeRavaTiani pirobebis gauqmeba;
•
dargis sawarmoo da socialuri infrastruqturis moSla;
•
CamorCenil teqnologiur garemoSi warmoebuli produqciis maRali TviTRirebuleba,
misi
arakonkurentunarianoba,
qarTuli
Caisadmi
dabalxarisxiani produqciis imijis damkvidreba; •
Cais
kontrabandis
maRali
done,
falsificirebuli
produqciis
mozRvaveba; •
gadasaxadebis simravle da maRali ganakveTebi;
•
sakuTari
bazris
dakargva,
produqciis
gayidvis
garantiis
uqonloba; •
meCaieobis
regionebidan
ekonomikurad
aqtiuri
mosaxleobis
migracia, ris gamoc aucilebeli gaxdeba Cais warmoebis iaponur
67
meTodze gadasvla (meqanizaciis
donis mkveTrad amaRleba), rac
damatebiT xarjebTan aris dakavSirebuli; • •
dargis energotevadoba, energomatareblebis maRali fasi; Cais
plantaciebisa
saeqspluatacio
da
Cais
xarjebisa
da
fabrikebis qarTul
mosamzadebeli
Caize
sabazro
da
fasebis
gaTvaliswinebiT pirvel or wels Cais warmoebis zaralianoba; •
meCaieobis,
rogorc
Rrma
ekonomikur
krizisSi
myofi
dargis
xelSemwyobi pirobebis SeqmnisaTvis adre miRebuli kanonis gauqmeba da sxva. rac mTavaria, mTlianad saqarTveloSi, biznesmenebis usafrTxoebis, raionebis SigniT uxarisxo sakomunikacio kavSirebisa da sxva cnobili mizezebis
gamo,
sainvesticio
romelime
dargisaTvis
garemo
sainvesticio
uaRresad garemos
problemuria.
formirebis
amitom
sakiTxebis
ganxilva saerTo konteqstidan amovardnilad, TiTqmis SeuZlebelia. miT ufro, roca aseT situaciaSi auqmeb Sens mierve dakanonebul seqtoralur SeRavaTebs,
ucxoelma
investorma
mxolod
is
SeiZleba
ifiqros,
rom
qarTvelebs mocemuli dargis aRorZineba ar undaT. Seqmnil situaciaSi swori gadawyvetileba iqna miRebuli, roca 19972004
wlebSi
meCaieobis
reabilitaciisaTvis
saqarTvelos
biujetidan
gamoyofili iqna Tanxebi, ris Sesaxebac ukve visaubreT, Tumca saqarTvelos prezidentis gankargulebiT damtkicebuli saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai”_T dargis reabilitaciisaTvis gaTvaliswinebuli iyo 2004 wels _ 11.1, 2005 wels _ 8.2, xolo 2006 wels _ 2.2 milioni laris gamoyofa. meCaieobaSi
Seqmnili
umZimesi
mdgomareobis
analizis
safuZvelze
gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom seriozuli investiciebis gareSe dargis aRdgena SeuZlebelia, xolo imisaTvis, rom waxalisdes meCaieobaSi misi Semodineba, araordinaluri gadawyvetilebebia misaRebi, romlis mizani iqneba
dargSi
ekonomikuri
saxelmwifo
motivaciis
da
kerZo
Seqmna,
iseTi
investiciebis samewarmeo
SemodinebisaTvis
garemos
formireba,
romlis Semdeg dargs SeeZleba Cveulebriv sabazro reJimSi funqcionireba. amdenad, dargis reabilitaciisaTvis misaReb xelSemwyob gadawyvetilebebs eqneba
droebiTi
xasiaTi,
xolo
zogierT
maTgans
ara
mxolod
segmentaluri, aramed saerTo mniSvneloba. 68
meCaieobaSi sainvesticio garemos gaumjobesebisaTvis aucilebelia: •
investorisaTvis xelSewyobis mizniT investiciebis Sesaxeb Zveli kanoniT gaTvaliswinebuli SeRavaTebis aRdgena;
•
kanonis miReba ,,saqarTveloSi meCaieobis reabilitaciisa da sabazro garemos formirebisaTvis xelSemwyobi pirobebis Sesaxeb”.
•
saxelmwifo
biujetisa
da
saxelmwifo
fondebis
winaSe
Cais
fabrikebis davalianebebis restruqturizeba, uimedo valebis mqone fabrikebis mimarT sasamarTloSi gakotrebis Sesaxeb saqmis gaxsnis, perspeqtiuli
fabrikebis
davalianebis
gadavadebis,
calkeul
SemTxvevebSi maTi Camoweris mizniT; •
Cais fabrikebis, rogorc mcire da saSualo biznesis subieqtebis mier miwodebuli produqciis dasabegri zRvris 1 mln laramde gazrda da dabegvris ganakveTis 2-3 procentamde Semcireba;
•
perspeqtiuli
Cais
fabrikebis
miwis
gadasaxadisagan
droebiT
gaTavisufleba; •
molaparakebis gamarTva iaponiis Cais teqnikis mwarmoebel firmebTan SekeTebuli teqnikis ufasod gadmocemis Sesaxeb im pirobiT, rom teqnikis transportirebisa da ganbaJebis xarjebs qarTuli firmebi gaiReben (aseTi praqtika arsebobs);
•
meCaieobis
dargis
teqnologiuri
danadgarebis
tara_SesafuTi
masalebis, nedleulis importis damatebuli Rirebulebisa da sabaJo gadasaxadisagan gaTavisufleba; •
xuTi wlis manZilze amoZirkvuli farTobebis gaTavisufleba miwis (saijaro qiris) gadasaxadisagan im pirobiT, rom moijaris mier gaweuli iqneba xarjebi niadagis gakulturebis, Cais sxva kulturiT CanacvlebisaTvis.
•
Cais
plantaciebSi
gaadgilebuli,
teqnologiurad
srulad
aRWurvili mikrofabrikebis, agreTve, amave tipis axlad aSenebuli fabrikebis 3 wliT gaTavisufleba yovelgvari gadasaxadisagan; •
Cais fabrikebis qonebis nawilis konservaciis gamartivebuli wesis SemoReba;
69
•
saxelmwifo garantiebis sistemis aRdgena meCaieobaSi gamosayenebeli ucxouri kreditebisadmi;
•
Cais
fabrikebis,
gadatvirTuli
meCaieebis, Cais
produqtebiT
misi
kerZo
firmebis
Rirebulebis dafarvisas
mimarT
TurqmeneTSi
aunazRaureblobiT,
warmoSobili
agreTve,
valebis
Sesaxeb
sakiTxis momzadeba da ganxilva mTavrobis sxdomaze; •
saxelmwifo gagrZeleba, firmebis
biujetidan misi
mier
meCaieobis
moculobis
mogebuli
subsidirebis
gazrda
Tanxis
tenderSi
biujetisaTvis
programis
gamarjvebuli
ramdenime
wlis
Semdeg dabrunebis pirobiT; •
saxelmwifo wertilovani
resursebidan meTodis
Cais
gamoyenebiT
fabrikebis (ukeTesTa
dakrediteba Soris
e.w.
ukeTesi).
dakreditebis wyarod iaponiis mTavrobasTan SeTanxmebiT, proeqtis saqarTvelosaTvis
sursaTiT
daxmareba
–
2KR-is
sapartnioro
fondis angariSze akumulirebuli Tanxis nawilis gamoyeneba;
• gaimarTos
molaparakebebi
institucionaluri
mowyobis
donor proeqtis
qveynebTan
meCaieobis
SesamuSaveblad,
Cais
fabrikebis dakreditebis, ucxouri proeqtis ,,sursaTi SromisaTvis, meCaieobis regionebSi ganaxlebis Sesaxeb”.
70
Tavi 2. . Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis analizi saqarTveloSi 2.1. Cais warmoebis efeqtianobis Sefasebis Teoriul-meTodologiuri sakiTxebi da praqtika
sasoflo-sameurneo warmoebis ekonomikuri efeqtianobis problemebi mudam
aqtualuria
da
farTo
mecnieruli
kvlevis
sagans
warmoadgens.
saqarTveloSi mis mecnierul Seswavlas mniSvnelovani Sromebi miuZRvnes cnobilma qarTvelma mecnier-ekonomistebma; i. jaSma, p. JRentma, v. burkaZem, v. papuniZem, o. vaSakiZem, a. kiknaveliZem, n. qarqaSaZem, h. giorgaZem, o. saRareiSvilma, r. andRulaZem, p. koRuaSvilma, T. kunWuliam da sxvebma, romelTa
gamokvlevebis
safuZvelze
arsebobs
saqarTvelos
mravaldargovani sasoflo-sameurneo warmoebis Tanamedrove mdgomareobis ganviTarebis
perspeqtivebis
amsaxveli
ekonomikuri
analizis
farTo
speqtri, dargobrivi Tu regionaluri kuTxiT. aranakleb
aRsaniSnavia
cnobili
rusi
mkvlevarebis
mecnieruli
argumentaciebi da gamoTqmuli mosazrebebi sasoflo-sameurneo warmoebis ekonomikuri efeqtianobis da misi ganmsazRvreli maCveneblebis Sesaxeb. CvenTvis gansakuTrebiT mniSvnelovani da sayuradReboa v. obolinskis, i. buzdalovis,
e.
meTodologiuri
efimovis,
g.
kanevis,
TvalTaxedva
g.
warmoebis
kotovis,
v.
ekonomikuri
dobrininis efeqtianobis
maCvenebelTa mecnierul Seswavlasa da analizze. maTi
naSromebis
sameurneo
warmoebis
gacnobam
kidev
ekonomikuri
erTxel
dagvarwmuna,
sasoflo-
efeqtianobis
konkretuli
sakiTxebis
originaluri Seswavlis da analizis aucileblobaSi, rac gansakuTrebiT aqtualuria
Cveni
mdgomareobidan
qveynis
gamomdinare,
Tanamedrove adgilobrivi
socialur-ekonomikuri
bunebrivi
resursebis
rac
SeiZleba racionaluri da maRalefeqtiani gamoyenebis mizniT. warmoebis ekonomikuri efeqtianoba kompleqsuri kategoriaa, romelic mTlianobaSi
asaxavs
warmoebis
mTliani
uwyveti
ciklis
saboloo
sasargeblo Sedegebs, e.i. warmoebis saboloo efeqti mxolod calkeul efeqtTa
erTobliobis
procesSi ekonomikuri
intensiuri Sedegebia.
fonze
iqmneba,
teqnologiebis magaliTad,
romlebic fonze
sasuqebis
konkretul
sawarmoo
miRweuli
sasargeblo
optimaluri
gamoyenebis
71
Sedegad
miRebuli
efeqti
damatebiT
mosavalSi
gamoixateba,
uaxloesi
teqnikis _ nakleb mwarmoebluri Sromis gamoTavisuflebasa da Sromis nayofierebis amaRlebaSi da a.S. magram yoveli aseTi efeqti mxolod calkeuli RonisZiebebis gamoyenebis sargeblianobaze miuTiTebs. warmoebis ekonomikuri efeqtianobis mravalmxrivi moqmedebis kompleqsuri kategoriis da
misi
saboloo
sasargeblo
Sedegis
detaluri
analizi,
mxolod
maCvenebelTa sistemis gamoyenebiT SeiZleba. ekonomikuri SesaZleblobas ramdenad
efeqtianobis gvaZlevs
xels
uwyoben
maCvenebelTa
ganvsazRvroT farTobis
sazrianad
ganxorcielebuli
erTeulze
gamoyeneba RonisZiebani
produqciis
warmoebis
gadidebas, xarisxobrivi maCveneblebis zrdas da produqciis erTeulze Sromis da warmoebis saSualebebis danaxarjTa Semcirebas. (igulisxmeba sasoflo-sameurneo warmoeba). garda aRniSnulisa, sworad SerCeul maCvenebelTa sistemis gamoyenebas didi meTodologiuri xasiaTis mniSvneloba aqvs, warmoebis efeqtianobis siRrmiseuli
Seswavlis,
statistikuri
kompleqsuri
monacemebis
obieqtebisaTvis
miRwevis
srulad gzaze,
sawarmoo-ekonomikuri
gamoyenebis,
originaluri
analizis
konkretuli daskvnebis
kvlevis
SemuSavebis
saqmeSi. warmoebis ekonomikuri efeqtianobis ganmsazRvrel maCvenebelTa mravalmxrivi klasifikacia naturalur, fulad, saerTo da nawilobrivi formis
parametrebad,
warmoadgens
iseT
sawarmoo-analitikur
prizmas,
sadac detalurad aisaxeba sawarmoo potencialis materialuri, SromiTi da finansuri saxsrebis dabandeba-gamoyenebis done. rogorc
praqtika
gvaswavlis,
kompleqsuri SefasebisaTvis
warmoebis
aucileblad
ekonomikuri
efeqtianobis
unda gamoviyenoT yvela is
maCvenebeli, romelTa erToblivi gamoyeneba srulad warmoaCens warmoebis ekonomikuri
zrdis
ganviTarebad
process
da
mis
ganmapiroebebel
faqtorebs. am mxriv, upirveles yovlisa, aRsaniSnavia wliuri ekonomikuri efeqti,
warmoebis
sasaqonlo
moculoba,
produqcia;
normatiuli
cocxali
Sromis
wminda
produqti,
gamoyenebis
mogeba,
efeqtianobis
maCveneblebi (Sromis nayofierebis zrda, muSakTa raodenobis absoluturi ekonomia, ekonomia,
sawarmoo-sameurneo Sromis
periodis
anazRaurebis
raodenobriobis
fondis
ekonomia);
SefardebiTi produqciis
72
TviTRirebulebis Semcireba, materialuri danaxarjebis ekonomia saerTod da danaxarjTa saxeebis mixedviT fondukugebis cvalebadoba, sawarmoo fondebis
SefardebiTi
ekonomia,
saerTo
efeqtianobis
koeficienti,
rentabeloba, kapitaluri dabandebaTa gamosyidvis vada. soflis
meurneobis
iseT
specifikur
dargSi,
rogoric
meCaieobaa,
warmoebis ekonomikur efeqtianobas, pirvel rigSi misi warmoebis specifika gansazRvravs, agreTve, metad mniSvnelovania mis mimarT miwaTmoqmedebis SerCevis
foni,
warmoebis
intensifikaciis
done
da
sawarmoo-sameurneo
saqmianobis organizaciuli srulyofis faqtori. sabazro
ekonomikis
pirobebSi,
bazris
koniunqturis
Seswavlisas,
aucilebelia ganxorcieldes sistematiuri statistikuri dakvirveba yovel socialur-ekonomikur maCvenebelze, romelTa albaToba da dinamika asaxavs moTxovnisa da miwodebis Tanafardobis cvlilebas. Cais produqciis warmoebis siuxvis regulatorad unda gadavaqcioT sabazro moTxovna, produqciis xarisxi da konkurentunarianoba, rac did gavlenas axdens ekonomikuri efeqtianobis amaRlebaze. ekonomikuri araerTi,
aramed
migvaCnia
Semdegi:
efeqtianobis
SefasebisaTvis
saWiroa
maCvenebelTa
mTeli
romelTagan
saerTo
produqcia,
sistema,
Semosavali,
gamovavlinoT ZiriTadad
rentabelobis
done,
mogeba, ZiriTadi da sabrunavi fondebis Rirebuleba. warmoebis
ekonomikur
efeqtianobas
praqtikuli
TvalsazrisiT
Tu
ganvixilavT igi warmoebis Sedegebsa da danaxarjebs Soris raodenobrivi Tanafardobis saxiT warmogvidgeba. misi zrda gviCvenebs naklebi cocxali da ganivTebuli Sromis danaxarjebis pirobebSi maRali Sedegebis miRebas. misi
amaRleba
SesaZlebelia
warmoebuli
produqciis
moculobis
ucvlelobis drosac, Tu Semcirdeba warmoebis xarjebi an gaumjobesdeba gamoSvebuli produqciis xarisxi. warmoebis Camoyalibebuli efeqtianoba,
ekonomikuri
efeqtianobis
gansazRvra
v.a.
dobrinins,
romelic
sabazro
ekonomikaze
gardamaval
kvlavwarmoebiT damaxasiaTebeli
kategorias, sakuTrebis
romelic sxvadasxva
SesaniSnavad
aRniSnavs:
formaze
`ekonomikuri
periodSi,
asaxavs
am
aqvs
warmoadgens
periodisaTvis
damyarebul
warmoebiT
urTierTobebs, romelSic mSromelTa urTierdaxmarebiTi damokidebuleba
73
warmogvidgeba
maTi
ekonomikuri
interesebis
gamoxatulebad
da
ganapirobebs sazogadoebis materialuri da kulturuli moTxovnilebebis srulad dakmayofilebas~. [3.11] ekonomikur literaturaSi, iseve, rogorc warmoebis efeqtianobis da warmoebis ekonomikuri efeqtianobis arsis gansazRvraSi, aseve Sesabamisad maTi
kriteriumebis
sakiTxebi
moicavs
Sesaxeb, imas,
Tu
arsebobs raSi
azrTa
mdgomareobs
sxvadasxvaoba.
diskusiis
kriteriumebis
Sinaarsi,
SesaZlebelia Tu ara maTi gaigiveba ekonomikuri efeqtianobis ZiriTad ganmazogadebel
maCvenebelTan,
raSia
kriteriumi
aris
im
es
ama
Tu
maT
Soris
RonisZiebis
gansxvaveba
sazomi,
da
a.S.
dakavSirebuli
resursebis gamoyenebasTan da samomxmareblo RirebulebaTa warmoebasTan. v. dobrininis azriT, dReisaTvis warmoebis efeqtianobis kriteriumad aRiarebulia
sazogadoebis
materialur
da
sulier
moTxovnilebTa
dakmayofilebis, adamianis yovelmxrivi Tavisufali ganviTarebis xarisxi, xolo warmoebis ekonomikuri efeqtianobis kriteriumma unda gviCvenos warmoebis faqtorebis gamoyenebis, mimdinare danaxarjebis efeqtianobis raodenobriv_xarisxobrivi aspeqtebi. [3.10]. Cveni
azriT,
efeqtianobis
mTavar
kriteriums
mogeba
warmoadgens.
vinaidan yoveli mewarmis ZiriTadi mizani mogebis miRebaa, rac ufro met Semosavals iRebs meurneoba, miT ufro maRali iqneba misi efeqtianoba. ekonomikuri
efeqtianobis
ZiriTad
kriteriumTan
erTad
gamoiyeneba
aseve kerZo an lokaluri kriteriumebi. saboloo jamSi, yvela lokaluri kriteriumi unda Seesabamebodes ZiriTads da xels uwyobdes warmoebis saerTo ekonomikuri efeqtianobis zrdas. yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, gasagebia., Tu ramdenad didi mniSvneloba aqvs Tanamedrove pirobebSi iseTi ekonomikuri kategoriis sworad gansazRvrasa da daxasiaTebas, rogoricaa warmoebis ekonomikuri efeqtianoba. Tanamedrove
etapze,
Cveni
qveynis
meCaieobis
ganviTarebis
mTavar
problemas swored misi ekonomikuri efeqtianobis ganuxreli amaRleba warmoadgens. sabazro
ekonomikis
pirobebSi,
saboloo
Sedegis
gansakuTrebiT mniSvnelovania meCaieobisaTvis. aq, rogorc wesi,
problema mosavals
74
iReben
weliwadSi
praqtikulad
ramodenimejer,
mTeli
wlis
xolo
ganmavlobaSi
mis
misaRebad
samuSaoebi
mimdinareobs.Aam
samuSaoebis
xarisxisa da misi Sesrulebis Sesaxeb warmodgenas
gvaZlevs saboloo
Sedegi,
ekonomiuri
e.
i.
mosavali.
damokidebulia,
aseT
rogorc
SemTxvevaSi,
warmoebis
saboloo
yvela
faqtorTa
efeqti
racionalur
gamoyenebaze, aseve sistematiur ekonomiaze, produqciis TviTRirebulebis Semcirebaze da Sromis nayofierebis amaRlebaze; rac ufro meti iwarmoeba da Semodis produqcia bazarze da rac ufro iafia, miT ufro maRalia Semosavali,
miT
ufro
meti
sameurneo
saxsrebi
SeiZleba
gamovyoT
warmoebis gafarToebisa da muSakTa materialuri stimulirebisaTvis. k.
makkonelis
danaxarjebiT
ganmartebiT,
maqsimaluri
efeqtianobis
produqciis
amaRleba
miRebas,
niSnavs
xolo
naklebi
piriqiT
didi
danaxarjebiT efeqtianobis Semcirebas. Cais warmoebis efeqtianobis SefasebisaTvis naturaluri
da
RirebulebiTi
maCveneblebi.
umjobesia gamoviyenoT
meCaieobaSi
mTavar
mizans
warmoadgens maRali mosavlianobis miRweva. amisaTvis saWiroa gaizardos moTxovnilebis mixedviT produqciis warmoeba da miwa efeqturad iqnes gamoyenebuli. amrigad, efeqtianobis amaRleba niSnavs, daxarjuli SromiTi
da
finansuri
resursebis,
aseve
miwis
materialuri,
fondebis
erTeulze
warmoebis moculobis gadidebas. erovnul-sameurneo
TvalsazrisiT,
efeqtianobis
amaRlebaSi
igulisxmeba optimaluri Sedegebis miRweva warmoebaSi daxarjul TiToeul larze
anu
cocxali
da
ganivTebuli
Sromis
umciresi
danaxarjebiT
sazogadoebriv moTxovnilebaTa dakmayofileba aucilebeli produqciiT. zemoaRniSnulis efeqtianoba sawarmoo
gaTvaliswinebiT,
rTuli
ekonomikuri
faqtorebis
SeiZleba
kategoriaa.
gamoyenebidan
miRebul
iTqvas,
is
rom
gviCvenebs
saboloo
warmoebis warmoebaSi
Sedegs.
Cais
warmoebis ekonomikuri efeqtianobis amaRleba, warmoebis intensifikaciis pirobebSi, faqtoris Sedegze
praqtikulad obieqturi
moqmedebs
SeuZlebelia
ekonomikuri
uamravi
warmoebaze
Sefasebis
sawarmoo
da
gareSe.
moqmedi radgan
arasawarmoo
TiToeuli saboloo
faqtori,
erTi
romelime ZiriTadi kriteriumis SerCeva da mis safuZvelze Cais warmoebis
75
ekonomikur efeqtianobaze sruli warmodgenis Seqmna, rogorc Teoriuli, ise praqtikuli TvalsazrisiT, miuRebelia. SeiZleba
ganvasxvaoT
Cais
warmoebis
efeqtianobis
Semdegi
saxeebi:
sawarmoo-teqnologiuri, sawarmoo-ekonomikuri, socialur-ekonomikuri da ekologiur-ekonomikuri. _sawarmoo-teqnologiuri efeqtianoba gvixasiaTebs warmoebis procesSi sawarmoo faqtorebis gamoyenebis xarisxs iseTi maCveneblebiT, rogoricaa miwaTukugeba, fondukugeba, Sromatevadoba, masalatevadoba da sxva. _sawarmoo-ekonomikuri
efeqtianoba
–
esaa
sawarmoo-teqnologiuri
efeqtianobisa da ekonomikuri meqanizmis erToblivi zemoqmedebis Sedegi. mas
angariSoben
produqciis
TviTRirebulebiT,
saerTo
da
wminda
SemosavliT, rentabelobiT da sxva RirebulebiTi maCveneblebiT. _socialur-ekonomikuri efeqtianoba asaxavs ekonomikuri interesebis realizaciis xarisxs da gvixasiaTebs warmoebis efeqtianobas mTlianad. misi
maCveneblebia
mogebis
norma,
moxmarebis
fondi
erT
muSakze,
rentabelobis done da a. S. _ekologiur-ekonomikuri procesis
erTobliv
efeqtianoba
Sedegianobas
gvixasiaTebs
garemo
Cais
bunebaze
warmoebis ekologiuri
zemoqmedebis Sedegebis gaTvaliswinebiT. masSi, SromiT da materialur danaxarjebTan Sedegebis
erTad
(romlebic
likvidaciasTan
danakargi,
romelic
an
dakavSirebulia
prevenciasTan),
gamowveulia
garemos
garemos
aisaxeba
dabinZurebis
Cais
ekologiuri
produqciis mdgomareobis
gauaresebiT. socialuri efeqtianoba mJRavndeba muSa Zalis kvlavwarmoebisaTvis normaluri pirobebis SeqmnaSi. is ganisazRvreba ara mxolod ekonomikuri poziciidan, aramed socialuri Sedegis gaTvaliswinebiTac (anu Sromis anazRaurebis realuri donis, Sromisa da dasvenebis pirobebis, socialur-kulturuli
momsaxurebis
donis
da
sxva
soflad Sedegebis
gaTvaliswinebiT). saboloo angariSiT, Cais warmoebis ekonomikur efeqtianobaze moqmedi faqtorebi faqtorebi,
or
ZiriTad
romelTa
jgufSi
regulireba
erTiandeba.
pirvelSi
SesaZlebelia
CarTulia
sawarmos
mier.
is esaa
76
warmoebis
specializacia,
mosavlianoba,
Sromis
organizacia,
TviTRirebuleba da a.S. meore
jgufis
sagadasaxado
faqtorebia
ganakveTebi,
faswarmoqmna,
krediti
da
sagadasaxado
misi
sistema
saprocento
da
ganakveTi,
inflaciuri procesebi, agraruli samarTlebrivi garemo da a. S., romelTa regulireba (Semcireba, gadideba an gauqmeba) sawarmoze araa damokidebuli. es faqtorebi praqtikulad qmnis ekonomikur meqanizms, anu am jgufis faqtorebi
dReisaTvis
asruleben
mniSvnelovan
rols
Cais
warmoebis
ekonomikuri efeqtianobis formirebaSi. Cais warmoebis efeqtianobis Sefasebisas gasaTvaliswinebelia yvela is specifikuri
Tavisebureba,
romelic
saboloo
angariSiT,
warmoebis
ekonomikur SedegSi aisaxeba. Aam mimarTulebiT gansakuTrebiT gamosayofia miwis nayofiereba, saSualo wliuri temperatura, niadagis tenianoba da sxva bunebrivi pirobebi. sasoflo-sameurneo
sawarmos
sameurneo-ekonomikuri
saqmianobis
Sefasebisas ganasxvaveben ekonomikur efeqts da ekonomikur efeqtianobas. am maCveneblebs Soris gansxvaveba isaa, rom ekonomikuri efeqti gamoxatavs miRebuli Sedegis absolitur mniSvnelobas masze gaweuli danaxarjebis miuxedavad, xolo ekonomikuri efeqtianobis gansazRvra moiTxovs miRebuli Sedegisa da masze gaweuli xarjebis Sepirispirebas. ekonomikuri efeqti teqnologiuri ciklis calke aRebuli romelime RonisZiebis Sedegia. magaliTad, mineraluri sasuqis gamoyenebis efeqti gamoixateba mosavlis matebaSi farTobis erTeulze, magram igi ar iZleva pasuxs kiTxvaze – rogoria sasuqis gamoyenebis momgebianoba, anu misi anazRaurebis (amonagebis) xarisxi. amdenad, marto ekonomikuri efeqtiT ver vimsjelebT ama Tu im agroRonisZiebebis ekonomikur mizanSewonilobaze. aRniSnulis pasuxs mxolod ekonomikuri efeqtianobis maCvenebelTa sistema iZleva. amdenad, cxadia, rom sawarmos sameurneo-ekonomikuri saqmianobis Sefasebisas ufro met mniSvnelobas am ukanasknels aniWeben. Cais resursebis
warmoebis
dargis
racionalur
efeqtianoba gamoyenebaze,
damokidebulia warmoebuli
sawarmoo produqciis
TviTRirebulebis Semcirebaze da Sromis nayofierebis amaRlebaze. amitom, sawarmoTa
ekonomikuri
efeqtianobis
maCveneblad
iReben
saerTo
77
produqciis,
wminda
produqciis
Semosavlebis
odenobas
(saerTo
daxarjuli
Semosavali)
warmoebis
sxvadasxva
da
wminda
faqtorebis
erTeulze (igulisxmeba miwa, kapitali da SromiTi resursebi). Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis ganzogadebuli maCveneblebi Sedgeba calkeuli agroteqnikuri, sasoflo-sameurneo teqnikis da sxva sawarmoo faqtorebis gamoyenebis ekonomikuri efeqtianobisagan. amdenad, ekonomikuri
TvalsazrisiT,
mizanSewonilia
gaiTvalos
aramarto
Cais
warmoebis ekonomikuri efeqtianobis saerTo (zogadi) maCveneblebi, aramed konkretuli RonisZiebebis ganxorcielebis efeqtianobac. am mimarTulebiT gansakuTrebul rogoricaa
interess
iwvevs
sasuqebis
teqnologiebis
iseTi
gamoyeneba,
danergva,
axali
agroteqnikuri intensiuri
jiSebis
danergva
RonisZiebebi,
resursdamzogavi
warmoebaSi
da
a.
S.
amasTan, sxvadasxva agroteqnikur RonisZiebas, rogorc wesi, mosavlianobis amaRleba da xarisxis gaumjobeseba unda axldes, ase magaliTad, Cais warmoebaSi axali intensiuri da resursdamzogavi teqnologiis danergvis ekonomikuri efeqtianobis ZiriTad ganmsazRvrel maCveneblad miCneulia Cais kulturis mosavlianobis amaRleba da xarisxobrivi maxasiaTeblebis gaumjobeseba wina wlebTan an bazisur variantTan SedarebiT. Cais warmoebis efeqtianobaze gavlenas axdens bevri faqtori, maT Soris
iseTebic,
romlebic
damokidebulia
sxva
ki
sawarmos
warmoebis
koleqtivis
saqmianobasTan,
mravali
teqnologiasTan,
organizaciasTan,
marTvasTan, mecnierul-teqnikuri progresis miRwevebis
danergvasTan. yvela SemTxvevaSi, iseve rogorc nebismieri sxva mimarTulebiT, Cais warmoebis moculobaa,
ekonomikuri romelic
realizaciidan
efeqtianobis miiReba
miRebuli
mTavari
produqciis
mogeba
ganmsazRvreli
realizaciidan.
warmoadgens
sxvaobas
mogebis
produqciis produqciis
realizaciidan miRebul amonagebsa (dRg-s gamoklebiT) da masze gaweul danaxarjebs Soris. sawarmos mogebaze arsebiT gavlenas axdens produqciis sarealizacio fasebi, rac Tavis mxriv, yalibdeba moTxovna-miwodebis safuZvelze da, amdenad, damokidebulia produqciis realizaciis arxebsa da meTodebze. sarealizacio fasze gavlenas axdens produqciis xarisxi da sxva mravali
78
faqtori, romlebic erTmaneTTanaa dakavSirebuli. yvela SemTxvevaSi, Cais warmoebis specifikuri xasiaTidan gamomdinare, ekonomikuri efeqtianobis amaRleba erT-erTi romelime konkretuli faqtoris xarjze praqtikulad SeuZlebelia. erTian
sawarmoo,
kompleqsSi
organizaciuli
ganxorcieleba
da
aris
sxva
RonisZiebaTa
erTaderTi
garanti
mxolod warmoebis
momgebianad warmarTvisa da misi ekonomikuri efeqtianobis Tanmimdevruli amaRlebisa. sawarmoo-teqnikuri, ekonomikuri da institucionaluri cvlilebebi, romlebic ganuwyvetliv mimdinareobs nebismier qveyanaSi, arsebiT gavlenas axdens
qveynis
sasoflo-sameurneo
warmoebis
ganviTarebaze.
am
mimarTulebiT gansakuTrebiT gamosayofia mecnierul-teqnikuri progresi, romelic, saboloo angariSiT, cvlis produqciis warmoebaze danaxarjebisa da
masze
arsebuli
fasebis
Tanafardobas,
amaRlebs
mosaxleobis
gadaxdisunariani moTxovnis dones. Cais
warmoebis
marTvisa
da
organizaciis
sferoebSi
mecnierul-
teqnikuri progresis miRwevebis danergva arsebiTad amaRlebs warmoebis faqtorebis
gamoyenebis
nayofierebas
da
ekonomikur
uzrunvelyofs
efeqtianobas,
sawarmoo
zrdis
resursebis
Sromis
mniSvnelovan
ekonomias. mecnierul-teqnikuri yovlisa, bazis
warmoebis
srulyofaSi
teqnikuri
progresi
progresis
teqnikur
Cais
gadaiaraRebasa
gamoixateba. esaa
arsi
amdenad,
warmoebis
warmoebaSi,
da
Cais
materialur-teqnikuri
warmoebaSi
daCqarebuli
upirveles
mecnierul-
ganviTarebis
da
misi
efeqtianobis amaRlebis mZlavri faqtori. Cais warmoebaSi mecnierul-teqnikuri progresi efuZneba am dargSi moqmedi ekonomikuri da biologiuri kanonebis moqmedebas. igi xasiaTdeba garkveuli TaviseburebebiT, rac dakavSirebulia Cais kulturis movlamoyvanasTan,
mosavlis
aRebasTan,
SenaxvasTan,
transportirebasa
da
momxmareblebisTvis miwodebasTan. aqedan gamomdinare, miwisa da warmoebis sxva
faqtorebis
mecnierulad
efeqturi
dasabuTebuli
gamoyeneba meurneobis
arsebiTad gaZRolis
damokidebulia sistemebis,
maRalmwarmoebluri teqnikis da progresuli teqnologiebis danergvaze.
79
mecnierul-teqnikuri progresi uSualo gavlenas axdens Cais warmoebis ganviTarebis
yvela
mxareze
(teqnikuri,
ekonomikuri,
teqnologiuri
da
organizaciuli). miwaTmoqmedebaSi is vlindeba niadagis damamuSavebeli maRalmwarmoebluri manqana-iaraRebis, mcenareTa dacvis
qimiur-biologiuri
saSualebebis,
mavnebel-daavadebebisgan
melioraciuli
RonisZiebebis,
maRalmosavliani da daavadebaTa gamZle mcenareTa jiSebis da maTi movlamoyvanis progresuli teqnologiebis Seqmnasa da gamoyenebaSi. Cais warmoebaSi danergil nebismier agroteqnikur, teqnologiur da sxva
sawarmoo
Sefasebis
Tu
ZiriTadi
arasawarmoo
xasiaTis
kriteriumi
RonisZiebebs
gaaCnia.
aseTad
ekonomikuri
miCneulia
wminda
produqciis moculoba mosaxleobis erT sulze gaangariSebiT, rac niSnavs imas, rom rac meti wminda produqcia iwarmoeba erT muSakze gaangariSebiT dargis masStabiT, miT metia warmoebis ZiriTadi faqtorebis (miwa, Sroma, kapitali) ekonomikuri efeqtianoba. garda zemoaRniSnulisa, mecnierul-teqnikuri progresis ekonomikur efeqtianobas afaseben rigi naturaluri (mosavlianoba, produqtiuloba da a. S.) da RirebulebiTi maCveneblebiT, romelTa Soris wamyvani adgili ekuTvnis Sromis nayofierebas, produqciis TviTRirebulebas, fondukugebas da warmoebis rentabelobas. cnobilia,
rom
Cais
produqciis
warmoebis
gadideba
farTobis
erTeulze SesaZlebelia mxolod miwis resursebis gamoyenebis efeqturobis amaRlebis
safuZvelze,
es
ukanaskneli
ki
warmoebis
Tanmimdevruli
intensifikaciis xarjze miiRweva. farTo gagebiT, warmoebis intensifikacia ar niSnavs mxolod damatebiT dabandebebs farTobze, is sxva mraval mimarTulebasac moicavs, romelTa Soris
gamosayofia
warmoebis
teqnologiuri
srulyofa,
Sromis
organizaciis daxvewa da a. S. arc Tu iSviaTad am RonisZiebebs ufro meti efeqtis
motana
SeuZliaT,
vidre
damatebiT
dabandebebs
uSualod
warmoebaSi (meti teqnikis, sasuqis da sxva saSualebebis SeZena). warmoebis
teqnologiur-organizaciul
daxvewaSi
igulisxmeba
Cais
kulturis mimarT agroteqnikuri, biologiuri da ekonomikuri xasiaTis RonisZiebebis
kompleqsuri
SemuSaveba
zonaluri
pirobebis
gaTvaliswinebiT.
80
dabolos, SeiZleba iTqvas, rom meCaieobis ganviTarebis Tanamedrove etapze,
ekonomikuri
problemas, Semdgomi imaze,
efeqtianobis
radganac
gafarToebuli
uzrunvelyofa
Tu
ramdenad
amaRleba
da
sxva
warmoadgens
kvlavwarmoebis
amocanebis
racionalurad
maRali
gadawyveta
gamoiyeneba
gadamwyvet tempebis
damokidebulia
sazogadoebis
SromiTi,
materialuri da finansuri resursebi.
2.2 Cais warmoebis efeqtianobaze moqmedi faqtorebi
bazris dakargvis da sxva uaryofiTi movlenebis gamo, rac sabWoTa kavSiris
daSlis
Semdeg
moxda,
sabazro
garemos
formirebis
procesi
agrosasursaTo seqtorSi Znelad mimdinareobs da igi dargebis mixedviT gansxvavebulia:
mevenaxeoba-meRvineobaSi,
mexileobasa
da
konservis
warmoebaSi, meCaieobasa da mecitruseobaSi, romlebic sabWoTa kavSiris daxurul bazarze iyvnen orientirebuli. gansakuTrebiT mZime mdgomareoba Seiqmna meCaieobaSi, romelic msoflioSi yvelaze CrdiloeTis meCaieobaa da aqedan gamomdinare, TviT produqciis warmoebis Taviseburebebis gamo uWirs konkurentur garemoSi funqcionireba. asec rom ar iyos, Tu
dargs kargi
sastarto sabazro garemo ar gaaCnia, (bazari, codna, sabanko, sadazRvevo, sagadasaxado sistema, sainovacio garemo da sxva) moumzadebeli reforma mxolod uaryofiT Sedegs gamoiRebs. Cais warmoebis dargSi sabazro garemos formirebisaTvis xelsayreli garemos
Seqmnas
udidesi
socialur-ekonomikuri
da
SeiZleba
iTqvas,
politikuri mniSvnelobac aqvs, radgan meCaieobis regionSi cxovrobs 500 aTasze
meti
adamiani,
romelTa
ojaxebis
Semosavlis
meCaieoba iyo da igi axlo momavalSi aseTad unda
ZiriTadi
wyaro
iqces.
saqarTvelos sabazro ekonomikaze gadasvlis pirobebSi meCaieobaSi, ise rogorc mTlianad soflis meurneobaSi, Seqmnili saerTo mdgomareoba unda
Sefasdes
yovelmxriv
calsaxad:
Rrmavdeba,
rogorc
mZafrdeba
da
globaluri dRiTidRe
krizisi, iRebs
romelic socialuri
81
daZabulobis niSanTvisebebs. krizisis yovlismomcveli procesi, rogorc wesi, mravali mimarTulebiT da arasworxazovnad viTardeba da soflis meurneobasa da masTan dakavSirebul dargebSi gansxvavebuli parametrebiT vlindeba,
Tumca
simptomebi. saerTo
yvelgan
meCaieobis
krizisia,
aSkarad
depresiis
xolo
produqciis
warmoebis
devalvacia,
meCaieobis,
Cans
mosalodneli
gamomwvevi
krizisis tempebis
mTavari
gaRrmavebis
dargis
mizezi
mTavari
katastrofuli
rogorc
katastrofis ekonomikis
maCveneblebia:
dacema,
marTvis
inflacia,
organizaciuli
da
ekonomikuri meqanizmebis moSla, sasoflo sameurneo teqnikis datacebaganiaveba,
safinanso,
teqnologiuri
araswori
saxelmwifo
ekonomikuri
disciplinis politikis
sruli
ignorireba,
warmarTva,
Tanamedrove
etapis ekonomikuri Taviseburebebis ugulebelyofa, marTvis saxelmwifo struqturebis fundamenturi moSla da sxva. rogoria krizisis ekonomikuri parametrebi, rogorc mTlianad soflis meurneobaSi, ise meCaieobaSi. 2006 wels 2005 welTan SedarebiT soflis meurneobis xvedriTi wona mTlian Sida produqtSi Semcirda 3,5%-iT, xolo 1996 welTan SedarebiT 19.1%-iT. 1996 – 2006 wlebSi soflis meurneobis produqciis xvedriTi wona mTlian Sida produqtSi mimdinare fasebiT (procentulad) ase gamoiyureba (ix. cxrili 2.21)
soflis meurneobis xvedriTi wona mTlian Sida produqtSi 1996-2006 wlebSi1
cxrili 2.2.1 1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
2005 2006
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
30.4
26.1
24.5
23.8
20.0
20.4
18.6
18.4
15.7
14,8
11,3
mTliani Sida produqti soflis meurneoba
′ saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi.
82
1990 wlidan mniSvnelovnad Semcirda Cais produqciis warmoeba. ase magaliTad,
2006
wels
1996
welTan
SedarebiT
Cais
warmoebis
tempebi
Semcirda 66%-iT. aRniSnul wlebSi Cais produqciis Rirebulebis xvedriTi wona soflis meurneobis mTlian produqciaSi ase gamoiyureba. (ix. cxrili 2.2.2)
Cais xvedriTi wona soflis meurneobis produqciaSi (procentulad)′ cxrili 2.2.2 1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004 2005
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
100
1.7
1.6
1.8
1.5
1.1
0.6
0.5
0.5
0.4
0,4
0,3
2006
soflis meurneobis produqciis gamoSveba Cai
′ saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi.
sabazro ekonomikis principebis damkvidrebas alternativa ar gaaCnia. meCaieoba, ise rogorc agrosamrewvelo kompleqsi sabazro urTierTobebis rTul sistemaSi unda CaerTos. zemoT mocemuli statistikuri monacemebis analizi saSualebas iZleva ganisazRvros rigi mizezebi, romlebic xels uSlian Cais warmoebis dargSi sabazro principebis damkvidrebas. esenia: moqmedi
warmoebis
dabali
efeqtianoba,
menejmentis
sistemis
arasrulyofileba, bazris koniuqturis arasakmarisi codna da gasaRebis bazris
problema,
moZvelebuli
sawarmoo-teqnikuri
baza,
CamorCenili
teqnologia, sabrunavi saSualebebis Sevsebis sakuTari wyaros SezRudvis pirobebSi mwiri sakredito bazris arseboba, energoresursebis deficiti da sxva. sabazro ganviTarebis niSnavs,
rom
ekonomikuri
ekonomikis
principis
damkvidreba
moiTxovs
meCaieobis
perspeqtiuli mimarTulebebis sworad gansazRvras, es ki imas Cais
kulturis
pirobebidan
warmoeba
gamomdinare
unda
efeqturi
efuZnebodes warmoebis
bunebrivpotenciur
SesaZleblobebs.
83
efeqtianobaze mniSvnelovan gavlenas axdens warmoebis organizacia. imisaTvis,
rom
aucilebelia
bazarze
SemuSavdes
SenarCunebuli momxmarebelTa
iqnas
konkurentunarianoba,
moTxovnilebis
dakmayofilebis
strategia. mTavaria bazris saqonliT gajerebis droulad Seswavla da wamoWrili moTxovna
problemebis
gadawyvetis
individualuri
raodenoba
gzebis
moTxovnebiT
damokidebulia
im
dasaxva.
iqmneba,
faqtorebze,
vinaidan
bazarze
romlebic
sabazro moTxovnis
gansazRvraven
individualur myidvelTa moTxovnis raodenobas. amgvarad, Cais produqciis bazarze fasze,
moTxovnis aramed
produqciasTan
raodenoba
myidvelTa
damokidebulia
Semosavlebze,
dakavSirebuli
aramxolod
gemovnebaze,
produqciis
fasebze
produqciis agreTve,
(Cais
am
produqciis
urTierTSemcveli produqtebi, anu substitutebia yava da kakao, romelTa fasebis zrda iwvevs Caize moTxovnis zrdas da piriqiT) da myidvelTa raodenobazec.
rac
Seexeba
bazris
meore
mxares,
gamyidvelTa
qcevas,
sabazro miwodebis raodenoba damokidebulia im faqtorebze, romlebic gansazRvraven individualuri gamyidvelebis produqciis
fasze,
Cais
warmoebaSi
mier miwodebul raodenobas:
gamoyenebuli
faqtorebis
fasebze,
teqnologiasa da molodinze. amis garda, sabazro mowodebis raodenoba damokidebulia gamyidvelTa raodenobaze. myidvelebisa da gamyidvelebis qcevas bazrebi bunebrivad mihyavs wonasworobisaken. wonasworobis fasi gansazRvravs ra raodenobis SeZenas arCeven myidvelebi da ra raodenobis warmoebas arCeven gamyidvelebi. Cais
warmoebis
ekonomikuri
efeqtianobis
amaRlebis
mniSvnelovan
pirobas swored fasisa da faswarmoqmnis meqanizmis srulyofa warmoadgens. Cveni
azriT,
Tanamedrove
aramonopolizebul
sabazro
seqtorSi
ekonomikaze
(romelSic
gardamaval
Sedis
sasoflo
etapze
e.w.
sameurneo
sawarmoebic) warmoebul produqtebze fasebi unda daregulirdes mxolod ZiriTad saxeebze (marcvali, rZe), xolo danarCen produqciaze maT Soris mravalwlian Tavisufali.
nargavebis
(Sesabamisad
mizanSewonilad
dadgindes saxelSekrulebo
migvaCnia, wesiT
da
Cais) rom
produqciaze Cais
saerTod,
unda
iyos
produqciaze
fasi
faswarmoqmnis sabazro
84
meqanizmi ise unda iqnas gamoyenebuli, rom man stimuli misces miCaieobis Semdgom ganviTarebas. sabazro pirobebSi Cais warmoebis ganviTarebaze gavlenas axdenen, rogorc
garegani
(saxelmwifo
mxardaWera-dotaciebiT,
safaso,
sagadasaxado, sakredito politikiT; arasabiujeto mxardaWeriT sxvadasxva struqturebis
mier),
ise
Sinagani
(warmoebis
sturuqturis
gardaqmna,
produqciis xarisxis amaRleba, danaxarjebis ekonomia) faqtorebi. Tumca, Cais warmoebis
ekonomikuri mdgradobis ZiriTad Semadgenel elementebad
miCneulia mecnierul-teqnikuri miRwevebis danergva, warmoebis marTvisa da organizaciis
doneebi,
teqnologiebi,
mogebis
moculoba,
dasaqmebulTa
kvalifikacia da maTi denadobis Semcireba. isic unda aRiniSnos, rom es ukansknelni urTierTmWidro kavSirSi arian da erTmaneTsac gansazRvraven. kerZod,
warmoebis
faqtorTan
–
muSakTa
teqnologiebis produqciis
teqnologia
kvalifikaciasa
danergvis
miReba
dakavSirebulia
ZiriTadi
naklebi
da
aranakleb
mniSvnelovan
raodenobasTan.
progresuli
mizania
danaxarjebiT.
meti
da
maRali
teqnologiebis
xarisxis
racionalur
gamoyenebas ki muSakTa raodenoba da kvalifikacia gansazRvravs. warmoebis maRali
organizaciis
romlebic
done
gansazRvraven
niSnavs
arsebuli
im
faqtorebis
resursuli
gaTvaliswinebas,
potencialis
yvela
elementis racionalurad, maRalefeqturad gamoyenebas. warmoebis procesis ganxorcieleba aucileblad intensiuri gziT unda moxdes da aqcenti aRebuli iqnas xarisxiani produqciis warmoebaze, bazarze didi moTxovnaa, anu
saWiroa
warmoebis
resursuli
da
komerciuli
potencialis
maqsimaluri ukugebiT gamoyenebis uzrunvelyofa. yovelive ganviTareba
zemoaRniSnulidan warmoadgens
gamomdinare,
Cais
warmoebis
organizaciul-ekonomikuri,
efeqtiani
teqnologiuri,
samarTlebrivi, socialuri da sxva RonisZiebebis erTobliobas, mimarTuls sameurneo
saqmianobis
srulyofisa
da
saboloo
Sedegebis
gaumjobesebisaTvis. meCaieobis dargis ekonomikuri mdgradobis gansazRvra mravali faqtoriT xdeba, romlebic pirdapir moqmedeben warmoebaze da romelTa gareSe es procesi ver sruldeba. es aris materialur-teqnikuri resursebi, inteleqtualur-SromiTi potenciali, warmoebis teqnologiebi, materialuri stimulireba, Sromis racionaluri organizacia da marTvis
85
srulyofili xerxebi. ra Tqma unda, aris sxva faqtorebic, romlebic arapirdapir
moqmedeben
da
maT
miekuTvneba
sabazro
urTierTobebis,
kooperirebis, integraciisa da socialuri infrastruqturis doneebi. sabazro
pirobebSi
Semaferxebeli
Cais
faqtoria
warmoebis
Siga
ganviTarebis
bazris
mniSvnelovani
daucveloba
kontrabanduli
produqciis SemoRwevisagan, romlis wili dResdReobiT Zalian didia. amas adasturebs,
Tundac,
qveyanaSi
importirebuli
Cais
deklarilebuli
raodenobrivi maCveneblebi. 2000-2007 wlebSi saqarTveloSi dafiqsirebulia sul 14641,2 tona Cais produqciis importi, anu saSualod erT welze gaangariSebiT _ 2091,6 tona, maSin roca adgilobrivi bazris moculoba sul mcire 3-4 aTas tonas Seadgens. saanalizo periodSi yvelaze meti produqcia Semotanilia 2000 da 2007 wlebSi, Sesabamisad _ 9638,5 da 803,0 tona. aSkaraa, rom Zlierdeba adgilobrivi bazris dakargvis tendecia. umTavresi, rac unda gakeTdes mis dasabruneblad, produqciis xarisxis mkveTri gaumjobesebaa. saqarTveloSi Cais bazris analizis mixedviT, ZiriTadad Tbilisisa da sxva
qalaqebis
(umeteswilad
savaWro dabali
sistemaSi xarisxis)
95%_ze Cai
meti
iyideba
ucxouri da
warmoebis
mxolod
4-5%_ia
adgilobrivi warmoebis Cai. Cvens xelT arsebuli informaciiT (presa, eqspertuli
monacemebi),
saqarTvelos
bazarze
am
bolo
2-3
wlis
ganmavlobaSi yovelwliurad iyideba 50 mln larze meti Rirebulebis, daaxloebiT erTjerad
3500_4000
paketebSia
tona
sxvadasxva
dafasoebuli.
saxeobis
mwvane
Cais
Cai,
aqedan,
75_80%
wona
mTlian
xvedriTi
gayidvebSi TiTqmis 30%_ia, anu 1000_1200 tonamdea. saqarTvelos
bazarze
Cais
ZiriTadi
momwodeblebi
arian:
didi
britaneTis kompaniebi ,,ristoni”, ,,axmadCai”, ,,tviningsi”, amerikuli kompania ,,liptoni”, Cinur-rusuli kompaniebi - ..grenfeldi”, iaponuri - ,,senCa”, ceilonis
-
,,dilmaxi”
da
sxva
(am
kompaniebis
udidesi
nawili
Cais
tradiciulad mwarmoebeli qveynebidan_CineTidan da indoeTidan ar arian). 1 kg Cais fasi, daaxloebiTY 20_dan 60_mde dolaris farglebSi meryeobs. SedarebiT ukeTesi xarisxis mwvane Cais 1 kg-ze gadaangariSebiT, 35_40 dolarze naklebad ar iyideba.
86
seriozul problemas warmoadgens qarTuli Cais gayidva adgilobriv bazarze,
romelic,
rogorc
aRvniSneT,
qarTuli
produqciisTvis
praqtikulad dakargulia. saqarTveloSi ZiriTadad martivi teqnologiiT ojaxebSi warmoebuli da SefuTuli produqcia iyideba. calkeuli firmis, maT Soris Sps “martin bauer Tbilisis” mcdeloba, gamoeSva erTjeradi dafasoebis Cai, marcxiT damTavrda. miuxedavad amisa, ss “yazbegi” da sxvebi agrZeleben mcire moculobiT erTjeradi dafasoebis Cais gamoSvebas. isini ZiriTadad produqciis xarisxis gamo momxmareblebSi didi mowonebiT ver sargebloben.
amitom
xarisxiani
produqciis
warmoeba
da
saxelmwifo
daxmarebebis mxolod am mizniT gamoyeneba meCaieobis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebad unda iqces. Cais
produqciis
gaTvaliswinebuli
iqnes
efeqtianad
warmoebisaTvis
meCaieobis
Zlieri
da
aucilebelia susti
mxareebi
saqarTveloSi. qarTuli meCaieobis Zlier mxareebad miCneul iqna: 1. dasavleT saqarTvelos klimaturi da niadaguri pirobebi, sadac meCaieobaa ganviTarebuli, yovelmxriv akmayofilebs produqciis samrewvelo warmoebisadmi
wayenebul
suptropikul
zonaSi
moTxovnebs. Seadgens
aqtiur
4200-47000с,
temperaturaTa nacvlad
jami
samrewvelo
meCaieobisaTvis sakmarisi 3500-40000с–is, plantaciebi gaSenebulia vake da gorakborcvian ewer, wiTelmiwa, yviTelmiwa da tyis yomral niadagebze. mobiluri sakrefi manqanebis gamoyeneba SesaZlebelia mTeli farTobis 20%ze, xolo mcire meqanizaciisa-yvelgan; 2. Cais plantaciebis 70-80% gaSenebuliф indoCinuri jiSebiT, 12-15% kiminiT, xolo 4 - 5%-adgilobrivi jiSebiT -“kolxida” da “baxtaZe”; 3.
saqarTvelos
Cais
geografiuli
gaadgilebis
gaTvaliswinebiT
SesaZlebelia yvela saxeobisa da xarisxis Cais warmoeba. standartuli nedleulisagan damzadebuili Savi Cai nazi aromatiTa da Serbilebuli simwklartiT gamoirCeva, xolo qarTuli mwvane baixis Cai konkurencias uwevs nebismieri qveynis analogiur produqcias; 4.
meCaieoba
warmoadgens
dasavleT
saqarTvelos
mosaxleobis
dasaqmebisa da Semosavlebis ZiriTad wyaros, eroziis winaaRmdeg brZolis saukeTeso saSualebas. saqarTveloSi
Cais plantaciebs, gansxvavebiT sxva 87
qveynebisagan,
sxvadasxva
daavadebebis
winaaRmdeg
sabrZolvelad
SxamqimikatebiT damuSaveba ar sWirdeba; 5. Cais pirveladi da meoradi fabrikebi mTlianad privatizebulia, xolo Cais warmoebis procesi _ diversificirebuli. farToa qarTuli Cais eqsportis
mosalodneli
geografia.
maRali
xarisxis
nedleulisagan
warmoebul produqciaze (Sps “cucxvaTi”, Sps “saqarTvelos Taiguli” da sxva) ganusazRvreli moTxovnilebaa; 6.
adgili
aqvs
investirebas
teqnologiebSi,
rac
maRali
xarisxis
produqciis warmoebis garantias iZleva. axali teqnologiuri danadgarebis damzadeba adgilze SeiZleba, rac ar gamoricxavs ucxouri analogebis Semotanas. SemorCenilia Cais dafasoebis simZlavreebi, rac Semosavlebis gazrdis saSulebas qmnis. qarTuli meCaieobisaTvis damaxasiaTebelia susti mxareebic: 1. Cais plantaciebis mkacri eqspluataciis gamo, Semcirda buCqebis biologiuri aTwleulSi
aqtiuroba.
procesis
agroteqnikuri
intensifikacia
RonisZiebebis
gamoiwvia
gautareblobam.
bolo
sadrenaJo
sistemebis moSlis gamo mZime mdgomareoba Seiqmna dablobSi gaSenebul plantaciebSi. sakrefi agregatebis sasxlaviT Secvlis, xeliT krefisas namgliT, daniT, bambukis gamoyenebam gamoiwvia gasuli wlebis Reroebis 4050%
dazianeba,
romlis
mZinare
kvirtebidan
axali
vegetacia
unda
ganviTarebuliyo. aseTi krefis gamo adgili aqvs wlis manZilze buCqis 2-3jerad Spalerul gasxvlas; 2. saqarTveloSi zRvis donidan 100 metramde gaSenebuli plantaciebis xvedriTi wona 41%-ia (ozurgeTis, qobuleTis, lamCxuTis, xobis, zugdidis, galis raionebSi), 100-idan 400 metramde _ 45%, 400 metraze maRla _ 14%. maSin, roca saqarTveloSi Cais gaSenebis saukeTeso zonad miCneulia aWaraguriisa da samegrelo - afxazeTis regionebisaTvis zRvis donidan 600 metri, imereTisaTvis 800 metri; 3.
Cais
foTlis
krefis
dabali
kultura,
romelic
saqarTveloSi
gasuli saukunis 70-iani wlebidan dainerga, normaluri mza produqciis miRebis saSulebas ar iZleva. dabalia misi gasayidi fasi. igi produqciis warmoebaze gaweul xarjebs ver anazRaurebs. xarisxiani nedleulis krefis tradiciebis aRdgenisaTvis aucilebelia, rogorc sakanonmdeblo bazis
88
Seqmna,
aseve
menejmentisa
da
stimulirebis
efeqtiani
saSualebebis
amoqmedeba; 4.
kvlav
SenarCunebulia
konfliqti
Cais
fabrikebsa
da
meCieebs,
gansakuTrebiT – kolmeurneobebis samarTalmemkvidreebs – kooperativebs Soris; 5. meCaieobis seqtorSi umZimesi finansuri mdgomareobaa. ar arsebobs rogorc
nedleulis,
teqnologiebis
aseve
danergvis
misi
gadamuSavebisa
finansuri
mxardaWeris
da
gayidvis,
institutebi,
axali radgan
meCaieoba ar aris mimzidveli arc komerciuli bankebisa da arc ucxoeli investorebisaTvis; 6. Cais mza produqciis warmoebis mkveTrad Semcirebis, misi xarisxis gauaresebis gamo daikarga produqciis realizaciis tradiciuli bazrebi, gauaresda dargis finansur-ekonomikuri da teqnikuri mdgomareoba, TiTqmis arcerT fabrikaSi nedleuli ar muSavdeba orTodoqsaluri teqnologiis gamoyenebiT, arsad danergili ar aris
CTC-is xazi, romlis gamoyenebiT
msoflioSi Cais produqciis 80%, xolo indoeTSi – 90% iwarmoeba; 7.
ganadgurebulia
plantaciebis
didi
nawili,
moSlilia
maRalxarisxovani jiSebis – `baxtaZis”, `kolxidas” sanerge meurneobebi, maT Soris – vegetatiuri meTodis gamravlebis; 8.
privatizebuli
Cais
plantaciebi
danawevrebulia,
xolo
araprivatizebuli – mitovebuli da gatyevebulia; 9.
moSlilia
Cais
produqciiT
vaWroba,
igi
monopolizebulia
ZiriTadad araprofesionali da marketingis ucodinari fizikuri pirebisa da firmebis mier; 10. aRsadgenia dargis sawarmoo da socialuri infrastruqtura, rac Cais industriis ganuyofel nawils Seadgens. amdenad,
Zveli
produqciis
warmoebis,
uqonlobis,
sabazro
teqnologiebis finansuri garemoSi
siWarbis,
davalianebis,
ZiriTadad sakredito
damoukideblad
uxarisxo resursebis
funqcionirebis
ucodinarobis, produqciis realizaciis bazrebis dakargvis, kooperaciuli kavSirebis moSlis, agreTve, yofil sakavSiro bazarze ZiriTadad msxvilad dafasoebuli Cais miwodebis praqtikis, energetikuli resursebis gaZvirebis
89
gamo, qarTuli Cais produqcia msoflio bazarze arakonkurentunariani aRmoCnda. mdgomareoba ZiriTadad
daamZima
dargis
saqarTveloSi
marTvis
struqturebis
ganxorcielebuli
moSlam,
ekonomikuri
rac
politikis
Sedegia, romlis Tanaxmadac arCeuli iqna sabazro ekonomikaze gadasvlis liberaluri
kursi
(saxelmwifos
Caurevloba
sawarmoTa
saqmianobaSi).
aRniSnulma kursma damangreveli gavlena iqonia saqarTveloSi meCaieobis ganviTarebaze. 2006 wels 1990 welTan SedarebiT Cais mza produqciis warmoeba 97,4%-iT Semcirda. (ix. cxrili 2.2.3)
saqarTveloSi Cais mza produqciis warmoeba 1990-2006 wlebSi. (aTasi tona)′ cxrili 2.2.3. 1990
1992
1994
1996
1998
2000
2002
2004
2006
125,8
40,9
15,5
9,5
10,0
4,8
4,5
3,3
2,5
′ saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi.
meCaieobaSi Seqmnili krizisuli mdgomareobidan Tavis daRwevisa da sabazro
urTierTobaTa
sabazro
infrastruqturebis
urTierTobaTa sameurneo
damkvidrebisaTvis
regulirebis
sawarmoebisaTvis
formirebis
aucilebelia: daCqareba;
samarTleblivi saxelmwifos
bazis
mxriv
civilizebuli
agraruli
sabazro
Seqmna;
sasoflo-
ekonomikuri
daxmarebis
mwyobri sistemis SemuSaveba da realizacia. Cveni azriT, Cais warmoebis efeqtianobis amaRlebisaTvis aucilebelia dargis
saxelmwifoebrivi
regulireba.
amasTan,
gardamaval
periodSi
mkveTrad unda Seicvalos saxelmwifos roli, is unda gaxdes bazris Suamavali,
maregulirebeli.
ufro
metic,
maRalganviTarebuli
sabazro
ekonomikis pirobebSic ki, roca meurneobrivi winaaRmdegobebi umniSvneloa, qveyanaSi
arsebobs
saxelmwifos
aqtiurad
Carevis
iseTi
berketebi
rogoricaa: sadazRvevo sistema, racionaluri monopolizmi, socialuri da
90
sawarmoo
infrastruqtura,
energouzrunvelyofa,
finansuri
mxardaWera,
SeRavaTiani gadasaxadebi da sxva. meCaieobis
efeqtianobis
gadidebis
uzrunvelsayofad
aucilebelia
amoqmeddes saxelmwifo regulirebis Semdegi principebi: -
agraruli
proteqcionizmisa,
rogorc
Sida-ekonomikuri
da
aseve
sagareo-ekonomikuri aspeqtebiT; -
saxelmwifos
mier
meCaieobis
miznobrivi
da
garantirebuli
mxardaWeris; -
regulirebis meqanizmebis urTierTSevsebis;
-
ekonomikuri da socialuri miznebis SeTanawyobis;
-
programul-miznobrivi uzrunvelyofis.
2.3. saqarTveloSi Cais warmoebis efeqtianobis dinamika da miRweuli done
sabazro ekonomikaze gardamaval periodSi saqarTveloSi meCaieobis ganviTarebis
mTavar
problemas,
produqciis
warmoebis
moculobasTan
erTad, misi ekonomikuri efeqtianobis ganuxreli amaRleba warmoadgens. am ukanasknelze udides gavlenas axdens Cais warmoebis dargSi arsebuli sabazro moTxovna, produqciis xarisxi da konkurentunarianoba. warmoebis efeqtianobis amaRleba niSnavs danaxarjebisa da resursebis (SromiTi,
materialuri
warmoebis
moculobis
uzrunvelyofs
da
finansuri)
zrdas.
produqciis
Sedegad,
yovel
erTeulze
warmoebis
TviTRirebulebis
produqciis
efeqtiani
gaZRola
Semcirebas,
Sromis
nayofierebis zrdasa da warmoebis rentabelobis donis amaRlebas. Cais warmoebis efeqtianobis Sefaseba Znelia erTi romelime ZiriTadi maCvenebliT, amitom umjobesia gamoviyenoT ekonomikur maCvenebelTa mTeli kompleqsi (naturaluri, RirebulebiTi). Cais
kulturis
warmoebis
ekonomikuri
efeqtianobis
amosaval
naturalur maCvenebels mosavlianoba unda mivakuTvnoT, romlis zrdis 91
faqtoric
Sromis
nayofierebis
donis
amaRlebis,
produqciis
TviTRirebulebis Semcirebisa da warmoebis Semosavlianobis zrdis saimedo da maRalefeqturi saSualebaa. mosavlianoba mTliani mosavlis sidides ganapirobebs,
masSi
aisaxeba
yovelgvari
bunebrivi
da
ekonomikuri
faqtorebis zemoqmedeba. TiToeuli sasoflo-sameurneo sawarmos warmoebis intensiurobisa da organizaciul-sameurneo saqmianobis xarisxi pirdapir kavSirSia
miwaTmoqmedebis
sistemasTan,
miwis
nayofierebasTan
da
Tanamedrove mecnierul-teqnikuri miRwevebis gamoyeneba-danergvasTan. Cais warmoebis ganviTarebis istoriaSi saqarTveloSi Cais foTlis damzadebam sarekordo maCvenebels 1985 wels miaRwia da 582 aTasi tona Seadgina, saSualo saheqtaro mosavlianobam ki _ 10,2 tona. 1980-2006 wlebSi mosavlianobis analizisas (ix. cxrili 2.3.1) naTlad Cans, rom 1990 wlidan mcirdeba
rogorc
Cais
plantaciebis
farTobebi,
aseve
mosavali
da
mosavlianoba. yvelaze dabali mosavali 2006 wels dafiqsirda da 6,6 aTasi tona Seadgina. Cais plantaciebis farTobebis, mosavlisa da mosavlianobis dinamika 1980-2006 wlebSi cxrili 2.3.1
wlebi 1980
Cais plantacia, aTasi ha 66,8
mosavlianoba, c/ha 90,0
mosavali, aTasi t 501,8
1985
65,9
101,0
581,7
1990
68,0
90,0
501,7
1992
68,0
41,6
212,3
1994
67,7
17,6
60,7
1996
67,7
10,4
34,0
1998
59,7
17,0
47,2
2000
-
-
24,0
2002
-
-
24,0
2004
-
-
20,0
2005
22,8
2006
6,6
1saqarTvelos
soflis meurneobis saministros monacemebi
92
dabalmosavliani Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis amaRlebis saqmeSi gadamwyveti mniSvneloba aqvs yovelmxriv intensifikacias, romelic intensiuri
agroteqnikis,
teqnologiebis, xerxebis
Sromis
danergvis
meqanizaciis,
qimizaciis,
normireba-anazRaurebis
gziT,
sabolood
ufro
mimarTulia
progresuli racionaluri
mzardi
sawarmoo
danaxarjebis ekonomiisa da warmoebis saerTo kulturis amaRlebisaken. sabazro
ekonomikis
pirobebSi
sawarmoo-finansuri
saqmianobis
umniSvnelovanes ekonomikur maCveneblad gamodis rentabeloba, romelic warmoebis
nebismier
odenobiT.
mogeba
doneze ki
ganisazRvreba
warmoadgens
Semosavlis
sxvaobas
anu
sasaqonlo
mogebis
produqciis
sarealizacio fassa da produqciis TviTRirebulebas Soris da uSualod gansazRvravs
rentabelobis
Semosavali
sawarmos
rentabeluria
igi.
dones,
saboloo
rentabelobis
radgan
rac
finansur done,
ufro
metia
wminda
miT
ufro
ganisazRvreba
wminda
SedegebSi,
romelic
Semosavlis SefardebiT sawarmoo danaxarjebTan procentebSi, miuTiTebs sawarmoo danaxarjebis yoveli fuladi erTeulis amogebis efeqtianobis dones. rentabelobis SedarebiTi
maCvenebeli
saSualebas
upiratesobis
principis
iZleva
sworad
safuZvelze,
Sefasdes
konkretuli
warmoebisaTvis ufro momgebiani dargebi, kulturebi, bunebriv-ekonomikuri faqtorebis racionaluri da efeqtiani gamoyenebis saSualebebi. warmoebis
rentabeloba
sawarmoo-sameurneo
saqmianobis
sworad
organizebis Sedegad miiRweva, rodesac racionalurad, maRalefeqtianad xdeba materialur-teqnikuri, SromiTi da finansuri resursebis gamoyeneba. warmoebis rentabelobis donis maCvenebeli, amave dros, gvevlineba, rogorc yovelgvari Seusabamobisa da araeqvivalenturobis regulatori produqciis srul
TviTRirebulebasa
da
sasaqonlo
produqciaze
dawesebul
sarealizacio fass Soris. rentabelobis produqciis
donis
amaRleba,
gamosavlianobis
zrda,
romelsac
ganapirobebs
warmoadgens
warmoebis
xarisxiani yovelmxrivi
intensifikaciisa da mSromelTa materialuri moTxovnebis optimalurad dakmayofilebis mizniT Sidasameurneo dagrovebis wyaros.
93
ganvixiloT Sedegobrivi cxrili
Cais
warmoebis
maCvenebeli,
2.3.2).
am
ekonomikuri
rentabeloba
sakiTxis
gaangariSebisaTvis
1988-2004
ganxilvisas
gamoyenebuli
efeqtianobis ww.
saqarTveloSi
warmoebis
gvaqvs
saboloo (ix.
rentabelobis
produqciis
faqtiuri
TviTRirebuleba da sasaqonlo produqciis sarealizacio fasi, romelic warmoadgens umniSvnelovanes ekonomikur stimulators, warmoebis saerTo ekonomikuri efeqtianobis amaRlebis mizniT.
Cais produqciis warmoebis rentabeloba saqarTveloSi 1988-2004 ww. cxrili 2.3.2
1988
1990
1996
2000
2004
7,20
0,83
0,85
0,86
TviTRirebuleba, 4,06
4,15
2,01
2,21
2,32
mogeba, lari
3,04
3,05
-1,18
-1,36
-1,46
rentabelobis done, %
74,9
73,5
-58,7
-61,5
-62,9
1 kg produqciis sarealizacio fasi, 7,10 l/kg 1
kg
produqciis
lari
1skg
“saqCaisubtropikis” da finansTa saministros monacemebi.
Cais
warmoebis
efeqtianobis
saboloo
Sedegobrivi
maCveneblebi
_
wminda Semosavali da rentabelobis done mravali ganmsazRvreli faqtoris moqmedebazea damokidebuli, romelTagan, upirveles yovlisa, aRsaniSnavia: mosavlianobis zrdis faqtori, Sromis nayofierebis done da produqciis TviTRirebuleba. Sromis nayofierebis faqtoris gavlena SromatevadobiT gamorCeuli Cais kulturis efeqtian warmoebaze gadamwyveti mniSvnelobisaa, radgan produqciis
warmoebaze
gaweuli
droisa
da
danaxarjebis
ekonomiiT
SesaZlebelia produqciis TviTRirebulebis Semcireba.
94
Cais warmoebaSi Sromis nayofierebis amaRlebis umTavres rezervs unda mivakuTvnoT mosavlianobis zrda, romelic miwis, SromiTi resursebisa da intensiur
agroteqnologiaTa
maRalefeqtiani
gamoyenebis
ganmsazRvrel
faqtorebs ukavSirdeba. rac
ufro
maRalia
mosavlianoba
da
dabali
produqciis
TviTRirebuleba, miT ufro maRldeba wminda Semosavali rogorc 1 ha-ze, ise 1 lar danaxarjze da Sesabamisad rentabelobis done. mosavlianobis zrdis
faqtori
maRalefeqtiania
mxolod
ucvleli
an
Semcirebisaken
mimarTuli SromiTi danaxarjebis pirobebSi, radgan winaaRmdeg SemTxvevaSi produqciis TviTRirebulebis sistematuri zrda mniSvnelovnad amcirebs wminda
Semosavals
Sesabamisad
sawarmoo
rentabelobis
danaxarjTa
dones,
yovel
rasac
fulad
dRemde
erTeulze
adgili
aqvs
da Cais
warmoebaSi, arsebuli realobidan gamomdinare. rogorc aRvniSneT, Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis zrdis procesSi
produqciis
TviTRirebuleba,
rogorc
sinTezuri
maCvenebeli,
romelic uSualod gansazRvravs warmoebis saboloo finansur maCveneblebs _
mogebasa
da
daeqvemdebaros. mniSvnelovani donis
Cais pirobaa
amaRleba,
danaxarjebis
rentabelobas,
mizanmimarTul
produqciis meurneobis
Sromis
TviTRirebulebis
gaZRolis
resursebis
Semcireba
produqciis
Semcirebas
unda
Semcirebis
organizaciul-ekonomikuri
sruli
gamoyeneba
erTeulze,
Sromis
da
SromiTi
nayofierebis
amaRlebis, Sromis organizaciis gaumjobesebisa da kadrebis momzadebis amaRlebis xarjze. meCaieobisaTvis
didi
mniSvneloba
aqvs,
agreTve,
produqciis
TviTRirebulebis TiToeuli Semadgeneli elementis mixedviT danaxarjebis ekonomias (yvelaze maRali xvedriTi wona materialur xarjebs ukavia _ 5060%;
Sromis
gaiafebas,
anazRaurebis
amortizaciis
xarjebi
anaricxebis
_
7-10%-ia),
Semcirebas
gaangariSebiT, sarevela mcenareebisagan
da
sasuqebis
warmoebis
produqciis
erTeulze
mavneblebisagan
gamowveuli
danakargebis likvidacias, arapirdapiri xarjebis Semcirebas da sxv. Cais warmoebis ekonomikur efeqtianobaze msjelobisas mxedvelobaSi unda miviRoT nedleulis xarjvis koeficienti, rac mniSvnelovania imiTac,
95
rom Cais produqciis TviTRirebulebaSi 90-92%-s nedleulis Rirebuleba Seadgens. meCaieobaSi nedleulis
rentabelobis
warmoebis
gadidebis
danaxarjTa
realuri
Semcireba,
safuZvelia
Sromis
Cais
nayofierebisa
da
mosavlianobis gadideba, Cais mwvane foTlis xarisxobrivi Semadgenlobis gaumjobeseba
da
Cais
plantaciebis
movla-eqspluataciis
agrowesebis
Tanmimdevruli gatareba. Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis amaRlebis erT-erT ZiriTad moTxovnas
warmoadgens
Sromis
nayofierebis
donis ufro swrafad
zrda, warmoebis moculobisa da warmoebis fondSeiaraRebis zrdis tempTan, radgan
mxolod
moculobis gziT.
amgvarad
gadideba
winaaRmdeg
aris
SesaZlebeli
sawarmoo
SemTxvevaSi
romelic,
miuxedavad
warmoebis
Semosavlianobis
warmoebuli
produqciis
danaxarjebis maqsimaluri ekonomiis
izrdeba
optimaluri
produqciis
sarealizacio
zrdisa,
aferxebs
TviTRirebuleba, fasebis
gavleniT
rentabelobis
donis
amaRlebas. aRsaniSnavia, saqmeSi
rom
arsebiTi
ekonomikuri
Cais
warmoebis
mniSvneloba
analizis
saerTo
efeqtianobis
amaRlebis
eniWeba ZiriTadi saSualebebis gamoyenebis
Catarebas.
analizis
sagans
Seadgens,
rogorc
warmoebis ZiriTadi fondebis uzrunvelyofisa da aRWurvis, aseve maTi gamoyenebis donisa da xarisxis maCveneblebi. warmoebis fondebis
fonduzrunvelyofas
saSualo
wliuri
angariSoben
Rirebulebis
ZiriTadi
SefardebiT
Cais
sawarmoo plantaciis
farTobTan, xolo Sromis fondSeiaraRebis maCveneblis gaangariSebisaTvis aRniSnuli
formulis
mniSvnelSi
(meurneobaSi)
dasaqmebuli
muSakebis
analogiurad
gaiangariSeba
savargulis
nacvlad
saSualo
wliuri
energouzrunvelyofis
da
sawarmoSi ricxovnebaa.
energoSeiaraRebis
maCveneblebi. ZiriTad saSualebaTa gamoyenebis ekonomikuri efeqtianobis ZiriTad maCveneblad maCveneblebi.
dReisaTvis pirveli
miCneulia SeiZleba
fondukugebis ganisazRvros
da
fondtevadobis rogorc
saerTo
produqciis, aseve saerTo da wminda Semosavlis SefardebiT ZiriTadi saSualebebis
saSualo
wliur
RirebulebasTan,
xolo
fondtevadobis
96
maCvenebeli
fondukugebis
Sebrunebuli
sididea
da
gviCvenebs,
Tu
ra
raodenobis ZiriTadi saSualebebi modis warmoebuli saerTo produqciis erTeulze.
misi
mixedviTac,
gaangariSeba
Tumca,
naklovanebiT, saSualebebi
SeiZleba
rogorc
radgan
erTi,
ise
gaangariSebaSi
(amortizacia,
sawvavi
saerTo
da
meore
da
wminda
Semosavlis
maCvenebeli
xasiaTdeba
monawileobs sxva
mxolod
materialuri
ZiriTadi
danaxarjebi
gaangariSebaSi ar monawileobs). ZiriTadi
saSualebebis
gamoyenebis
ekonomikuri
efeqtianobis
daxasiaTebisaTvis gamoiyeneba aseve fondebis gamosyidvis vadis maCvenebeli, romelic iangariSeba ZiriTadi sawarmoo fondebis SefardebiT mogebis wliur jamTan. amave mimarTulebiT erT-erTi ZiriTadia mogebis normis maCvenebeli.
is
warmoadgens
mogebis
Sefardebas
sawarmoo
fondebis
(ZiriTadi da sabrunavi) saSualo wliur RirebulebasTan. Cais warmoebis teqnologiuri da sawarmoo ciklis uwyvetobis mizniT, ZiriTad saSualebebTan erTad, arsebiTi mniSvneloba sabrunav saSualebebs eniWeba. Cais produqciis warmoebaze sabrunavi saSualebebi sxvadasxvagvar gavlenas
axdens.
zogierTi
maTgani
warmoebis
procesis
pirdapir
xelSemwyob faqtorad gvevlineba, zogi ki warmoebis procesze arapirdapir, anu iribad moqmedebs. pirvels miekuTvneba iseTi sabrunavi saSualebebi, rogoricaa mineraluri sasuqebi, mcenareTa mavneblebisa da daavadebebisgan dacvis qimiuri saSualebebi da a. S., xolo meore jgufs _ iseTi sabrunavi saSualebebi,
romlebic
uzrunvelyofen
ZiriTadi
saSualebebis
funqcionirebas da maT uwyvet samuSao mdgomareobaSi yofnas. aseTebs ganekuTvneba
sawvav-sacxebi
masalebi,
maragnawilebi
remontisTvis,
instrumentebi da a. S. Cais
warmoebis
efeqturobis
rogorc
ganzogadebul
ZiriTadi, maCvenebels
aseve
sabrunavi
warmoadgens
saSualebebis
rentabeloba,
anu
mogebis norma. igi gviCvenebs, Tu ra odenobis mogebas Rebulobs meurneoba ZiriTadi da sabrunavi saSualebebis erTeulze gaangariSebiT saerTod, unda aRiniSnos, rom Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis amaRlebis erT-erT ZiriTad gzas sabrunavi saSualebebis racionaluri gamoyenebis xarjze produqciis masalatevadobis Semcireba warmoadgens. sabrunavi
saSualebebis
maRali
xarisxi
da
dabali
TviTRirebuleba
97
saSualebas
iZleva
sawarmoo
fulad-materialuri
procesi
danaxarjebis
Sesruldes
pirobebSi,
rac,
SedarebiT saboloo
naklebi
angariSiT,
produqciis TviTRirebulebis SemcirebaSi aisaxeba. sabrunavi
saSualebebis
ekonomikuri
efeqtianobis
amaRlebis
mniSvnelovan rezervs warmoadgens aseve ZiriTad saSualebebTan maTi swori Tanafardobis gansazRvra. praqtika gviCvenebs, rom ZiriTadi saSualebebis mimarT
sabrunavi
saSualebebis
rogorc
ukmarisoba,
aseve
siWarbe
negatiurad aisaxeba Cais warmoebis saboloo Sedegebze. cxrilSi 2.3.3 naCvenebia Cais warmoebis efeqtianobis maCveneblebi. (saanalizo periodad aRebuli iqna 1980-1990 da 1999-2006 wlebi).
Cais warmoebis efeqtianobis maCveneblebi 1980-2006 ww. cxrili 2.3.3 zomis erT. Cais
1980
1985
1987
1989
mln man 1345,6 1585,4 1535,4 1507,4
zo-mis erT.
1999
2000
2001
2002
aT.
28169,5
17218,0
11963,6
9422,5
lari
produqciis
2003
2004
2005
2006
10257, 10003, 9195,2 6216,2 9
3
1378
1356
Rirebuleba momuSaveTa saSualo
aTasi kaci
125,7
115,7
107,9
103,1
kaci
7498
3519
2184
1928
lari
34021,2
25804,7
17072,8
14271,2
1513
704
wliuri raodenoba ZiriTadi
mln
fondebis
man
aTasi 1295,7 1505,9 1517,4 1531,4
9123,8 9283,8 9704,7 3833,2
Rirebuleba fondukugeba
man
1,03
1,05
1,01
0,98
lari
0,83
0,66
0,70
0,66
1,12
1,08
0,95
1,62
fondtevadoba
man
0,96
0,94
0,98
1,01
lari
1,20
1,52
1,43
1,52
0,89
0,93
1,05
0,61
aTasi
10,7
13,7
14,2
14,6
aTasi
3,76
4,89
5,48
4,88
7,44
7,38
6,78
8,83
4,5
7,3
7,8
7,4
6,6
6,8
6,4
5,4
Sromis
man
nayofiereba Sromis
lari
aTasi
fondSeiara-
man
aTasi 10,3
13,0
14,1
14,9
lari
Reba 1saqarTvelos
statistikis departamentis monacemebi
98
aRniSnuli cxrili metad STambeWdav informacias iZleva. kerZod, 19851989
wlebSi
1,5
miliard
maneTze
meti
Rirebulebis
Cais
produqcia
iwarmoeboda, rac, im dros maneTisa da aSS dolaris urTierTgacvlis kurss
Tu
gaviTvaliswinebT,
Tanamedrove
saqarTvelos
mTliani
Sida
produqtis TiTqmis naxevaria. mniSvnelovania, agreTve, meCaieobis dargSi sawarmoo miliard
fondebis maneTze
Rirebuleba,
metia.
romelic
sainteresoa
aRniSnul
Sromis
wlebSi
nayofierebis
aseve
1,5
maCveneblebi,
romelic 1 samuSao dReze 1985-1989 wlebSi 13,7-14,6 maneTamde meryeobda. am SemTxvevaSic,
Tu
gaviTvaliswinebT
mimarTebaSi,
vnaxavT,
rom
erT
maneTis
samuSao
kurss
dReze
am
aSS
dolarTan
periodSi
maCaieobis
dargSi yoveldRe 20 aSS dolarze meti Rirebulebis produqcia iqmneboda. zemoT
gaanalizebulis
safuZvelze
SeiZleba
iTqvas,
rom
1980-iani
wlebisaTvis meCaieoba saqarTvelos soflis meurneobis umTavres dargad iqca.
es
ki
ganapiroba
moTxovnilebis
udidesi
iman,
rom
nawili
Cais
produqciaze
swored
sabWoTa
qarTuli
kavSiris
Cais
xarjze
kmayofildeboda. am
periodSi
dargs
emsaxureboda
150
pirveladi
da
22
meoradi
gadamwoni fabrika, romlebic aRWurvili iyvnen sakmaod maRali donis teqnikuri danadgarebiTa da damfasoebeli xazebiT. dasaqmebuli iyo 170-180 aTasi adamiani, romelTa ojaxebis cxovrebis done mWidrod ukavSirdeboda dargis sawarmoo da socialuri infrastruqturis ganviTarebas. saqarTveloSi mimdinare sistemurma socialur-ekonomikurma krizisma ekonomikis yvela dargze moaxdina gavlena, gansakuTrebiT ki meCaieobaze. 1992 wels meCaieobis wili soflis meurneobaSi TiTqmis 6-jer Semcirda, radgan am dros daiSala ssr kavSiri da meCaieobam dakarga gasaRebis tradiciuli bazrebi. rogorc
cxrilidan
2.3.3
Cans,
saanalizo
1999-2002
wlebSi
Cais
warmoebis efeqtianobis maCveneblebi garkveuli meryeobiT xasiaTdeboda, Tumca 2003-2006 wlebSi SeimCneva zrdac. Sromis nayofierebam 1999 wlis 3,76 laridan 2006 wels 8,83 lari Seadgina, fondukugebam ki Sesabamisad _ 0,83 laridan 1,62 lari. sabazro ekonomikis ganviTarebis Tanamedrove etapze fondukugebis zrda sameurneo ganviTarebis mniSvnelovani faqtoria.
99
Cais
warmoebis
ekonomikuri
efeqtianobis
misaRwevad
aucilebelia
dakmayofildes Semdegi moTxovnebi: _ Sromis nayofierebis done unda aRematebodes produqciis zrdis temps,
radgan
aseT
SemTxvevaSi
SesaZlebelia
warmoebis
moculobis
optimaluri zrda cocxali samuSao Zalis minimaluri dakavebis pirobebSi; _ Sromis nayofierebis zrda unda moxdes ufro swrafad, vidre misi fondSeiaraReba, radgan es piroba samuSao Zalis gamoTavisuflebis xarjze axdens
aramxolod
cocxali,
aramed
ganivTebuli
Sromis
nayofierebis
amaRlebas; _
materialur-teqnikuri
aRematebodes racionalur
produqciis gamoyenebasa
resursebis zrdis
da
ekonomiis
temps,
produqciis
rac
zrdis
tempi
sawarmoo
unda
resursebis
TviTRirebulebis
Semcirebis
safuZvelia.
2.4. Cais warmoebis mdgomareobis analiziFfermerul meurneobebSi socialisturi soflis
meurneoba
wyobis
Svidi
aTeuli
mniSvnelovanwilad
wlis iqna
manZilze,
saqarTvelos
restruqturirebuli
1920
wlamde periodTan SedarebiT. igi gaxda sabWoTa kavSiris erT-erTi wamyvani regioni
sasoflo-sameurneo
produqciis
zrdis
doniT.
am
periodis
manZilze warmoeba gaizarda aTjer da metad. wliuri zrdis 10 procentiani maCvenebeli saerTo iyo 1980-iani wlebis dasawyissa da Sua periodSi. miuxedavad mTeli rigi bunebrivi kataklizmebisa da zianisa, sabWoTa xanis dasasruls,
saqarTvelos
sasoflo-sameurneo
eqsportma
70
procentiT
gadaaWarba imports. sabWoTa kavSiris daSlis wina periodSi respublikaSi 711 koleqtiuri, 468 saxelmwifo meurneoba da 229 Sida-sameurneo sawarmo funqcionirebda.
maT
xelmZRvanelobas
uwevda
69
regionuli
agrosamrewvelo kavSiri. daaxloebiT 700 aTasi adamiani, anu mTeli samuSao Zalis 25% soflis meurneobis seqtorSi iyo dasaqmebuli.
100
gardamavali periodi, anu bolo TxuTmeti weli arc iseTi saxarbielo SedegebiT gamoirCeoda saqarTvelos soflis meurneobis seqtorisaTvis mTeli rigi faqtorebidan gamomdinare. esenia: • ukiduresi samxedro, politikuri da ekonomikuri arastabiluroba; • mTeli rigi formaluri kavSirebis moSla yofil sabWoTa qveynebTan; • saxelmwifo subsidiebisa da kreditebis gauqmeba; • sasoflo-sameurneo
vaWrobis
pirobebis
gauareseba
(warmoebis
saSualebaTa gaZvireba, stabiluri an daRmavali fasebi produqciaze); • yofili kolmeurneobebisa da saxelmwifo meurneobebis an sawarmoebis ngreva da daSla-danawevreba mcire nakveTebad da meurneobebad; • meurneobriobis stiqiuri marTva da TviTuzrunvelyofaze orientacia; • sakredito, marketinguli, sakonsolidacio da gadamamuSavebeli an warmoebis
saSualebaTa
miwodebis
stabiluri
dawesebulebebis
ararseboba; • dafinansebis
deficitidan
gamomdinare,
moZvelebuli
fizikuri
infrastruqtura da kvlevis srulad paralizebuli sistema; • bazrebis, menejmentis da axali teqnologiebis Sesaxeb informaciebis gavrcelebis SezRuduli SesaZleblobebi. Aam da sxva faqtorebma ganapirobes farTomasStabiani, centralurad marTuli,
srulad
transformireba
integrirebuli
danawevrebul,
sasoflo-sameurneo
izolirebul
mcire
zomis
sistemis naturalur
meurneobad. realurad, sasoflo-sameurneo warmoeba daRmasvlas ganicdida 2000 wlis CaTvliT. krizisis masStabebis sailustraciod mxolod 1996 wlidan 2000 wlamde seqtoris 30 procentian klebas davasaxelebT. 2000 weli garkveul Semobrunebis wlad iqca saqarTvelos soflis meurneobaSi. daRmasvla
Senelda,
sasoflo-sameurneo
xolo
zogierTi
produqciis
maCveneblis
Rirebulebis
mixedviT
stabiluri
zrda
saxezea soflis
meurneobisaTvis arasaxarbielo 2004 wlis miuxedavad. Tumca, mTlianobaSi, gardamaval periodSi soflis meurneoba Zvelis mxolod aCrdilad iqca. erT-erTi
pirveli
Sedegi,
rac
sabWoTa
kavSiris
daSlas
mohyva,
sasoflo-sameurneo miwebis glexebisaTvis masiuri gadacema iyo. sasoflosameurneo
miwis
reforma
daiwyo
1992
wels
,,saprivatizacio
fondis”
101
SeqmnasTan erTad, romelic daaxloebiT 763 aTas heqtars Seadgenda, anu mTlianad saqarTveloSi arsebuli sasoflo-sameurneo miwebis 25 procents. am fondebidan daaxloebiT 1,25 heqtari miwa yovelgvari safasuris gareSe daurigdaT soflebsa da patara qalaqebSi mcxovreb saojaxo meurneobebs (Sinameurneobebs da ara individualur pirebs), xolo 5 heqtramde saZovrebi im ojaxebs, romlebic mecxoveleobas misdeven mTian raionebSi. sul jamSi 437 aTasi heqtari yovelwliurad kultivirebuli miwa iqna privatizebuli meurne
ojaxebze;
aseve,
181
aTasi
heqtari
xexilis
baRebi
da
sxva
mravalwlovani kulturebis naTesebi; 42 aTasi heqtari Seadgenda saTibebs, xolo 84 aTasi heqtari ki _ saZovrebs. zemoTCamoTvlili warmoadgens mTlianad miwebis 62 procents da, Sesabamisad, saTibebisa da saZovrebis 4-5 procents. sasoflo-sameurneo
miwebis
danarCeni
nawili
kvlav
saxelmwifo
sakuTrebaSi rCeboda. marTalia saojaxo meurneobebs Teoriulad hqondaT ufleba ijariT aeRoT miwebi, romlebic saxelmwifo ganawilebis gareSe darCa, magram realurad maTze xeli mxolod yofili kolmeurneobebisa da soflis sakrebuloebis (sabWoebis) Tavkacebs miuwvdeboda, an maT, visac sasoflo-sameurneo teqnikis gamoyenebis SesaZlebloba hqonda. realurad privatizaciis procesis sawyisi etapi ar iyo dafuZnebuli stabilur sakanonmdeblo bazaze. Mmdgomareobis gamosworebis mizniT, 1993 wels,
saqarTvelos
ministrTa
kabinetma
gamosca
brZanebuleba
#503,
romliTac SemoRebul iqna miRebis aqtis/serTifikatis forma. dRes swored es
forma
aris
miCneuli
ZiriTad
iuridiul
dokumentad,
romelic
adasturebs Sinameurneobis sakuTrebis uflebas sasoflo-sameurneo miwis nakveTebze. am brZanebulebis iuridiuli Zala ufro ganmtkicda 1996 wels, rodesac
parlamentma
miiRo
saqarTvelos
kanoni
,,sasoflo-sameurneo
daniSnulebis miwis sakuTrebis Sesaxeb”. am kanonis Tanaxmad, saqarTveloSi miwis mesakuTre SeiZleba iyos saqarTvelos moqalaqe, an saqarTveloSi registrirebuli iuridiuli piri. privatizaciis
Tavdapirveli
iniciativis
erT-erTi
nakli
is
iyo,
arsebuli miwebis sruli rezervi sakuTrebis uflebiT ar gadaeca kerZo seqtors. mTavrobis mier gansazRvruli politikis Sesabamisad, romelic sazogadoebriv
sakuTrebaSi
arsebuli
miwebis
srul
privatizacias
102
iTvaliswinebda, arsebuli
2005
wels
sasoflo-sameurneo
miRebul
iqna
daniSnulebis
,,saxelmwifo miwis
sakuTrebaSi
sakuTrebis
Sesaxeb”
saqarTvelos kanoni, romlis ZiriTadi mizania dawyebuli saprivatizacio procesis dasruleba. meore etapis dasasrulisTvis, darCenili 464 aTasi heqtaric kerZo sakuTrebaSi gadava. aqedan, 299 aTasi heqtari dReisaTvis ijariTaa gacemuli fermerebze, xolo danarCeni 165 aTasi heqtari arc ijariTaa gacemuli da arc muSavdeba. rogorc Cans, kidev wlebia saWiro am RonisZiebebis bolomde misayvanad. cxrilSi
2.4.1.
mocemulia
saqarTveloSi
arsebuli
fermeruli
meurneobebis raodenoba sididis mixedviT privatizaciis pirveli etapis Semdgom. es monacemebi sididisa da farTobebis Sesaxeb exeba rogorc sakuTrebaSi arsebul, ise ijariT gacemul miwebs. im daSvebiT, rom yvela fermeri gamoisyidis mis mier ijariT aRebul miwas, es cxrili Sesabamisad gamoxatavs
fermeruli
meurneobebis
sididesa
da
saerTo
farTobs
privatizaciis meore etapis dasasrulisaTvis, sanam gaiyideba saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli miwebi, romelic amJamad ar aris ijariT gacemuli. fermeruli meurneobebi: jamuri farTobebi da raodenoba farTobis mixedviT
cxrili 2.4.1 meurneobis farTobi (ha)
raodenoba*
sul heqtrebSi
^^^^naklebi 0,006
36,024
2,000
0,06-0,09
33,781
3,000
0,10-0,19
67,358
10,000
0,20-0,49
148,105
52,000
0,50-0,99
214,600
161,000
1,00-1,99
175,840
264,000
2,00-2,99
24,318
61,000
3,00-3,99
10,133
36,000
4,00-4,99
4,363
20,000
5,00-9,99
6,469
49,000
10,00-19,99
2,671
27,000
103
*2005
20,00-49,99
1,207
43,000
50,0-99,99
485
37,000
100-199,99
325
49,000
200-499,99
250
88,000
500,00 meti
92
56,000
sul
726,021
958,000
sasoflo-sameurneo aRwera, saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi
2005 wlis aRweris Sedegebze dayrdnobiT, daaxloebiT 656 aTasamde komerciuli
da
mcire
glexuri
meurneoba
saqarTveloSi
amuSavebs
daaxloebiT 953 aTas heqtars, anu erT meurneobaze modis 1.5 heqtari. Tuki 4 heqtars gamoviyenebT pirobiT gamyof erTeulad, maSin miviRebT, rom
saqarTveloSi
arsebobs
sul
16
aTasamde
fermeruli
meurneoba,
romlebsac SeiZleba komerciuli meurneoba ewodos. es qveyanaSi arsebuli meurneobebis
2.5
procentze
naklebs
Seadgens.
aRniSnuli
meurneobebi
amuSaveben da awarmoeben produqcias savaraudod 369 aTas heqtarze, rac qveyanaSi mTlianad damuSavebuli miwebis TiTqmis 40 procents Seadgens. arsebobs varaudi, rom aRniSnuli procentuli gamosaxuleba SesaZloa gaizardos
privatizaciis
ijarisagan
Tavisufal
meore
etapis
saxelmwifo
dasasrulisaTvis,
miwebze
xeli,
albaT,
ramdenadac isev
msxvil
fermerebs miuwvdebaT, maTi SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT teqnikisa da kreditebis xelmisawvdomobis mxriv. retrospeqtivaSi
SeiZleba
paralelebis
gavleba
saqarTveloSi
damoukideblobis dRidan mimdinare movlenebsa da im movlenebs Soris, romelic drois
axsovs
amerikis
xangrZlivobaSia.
SeerTebuli
aSS
Statebis
viTardeboda
istorias,
umeteswilad
gansxvaveba
damoukidebeli
fermeruli meurneobebis sistemis bazaze, romlebsac gverdSi edga mcire movaWreebi da komersantebi. es iyo upirobo modeli, romelsac iyenebdnen mTeli
rigi
ganviTarebis
saagentoebi,
rogorc
post-sabWoTa
soflis
meurneobis restruqturizaciis optimalur models. garkveulwilad, aRniSnuli midgoma zustad Seesatyviseba saqarTvelos situacias. mWidrod dasaxlebul regionebSi niadagi maRalnayofieria da klimatic
xels
uwyobs
bostneulis,
xilis,
Txilisa
da
marcvleuli
104
kulturebis moyvanas, rac saarsebo sakvebs Seadgens. mcire zomis sameurneo nakveTebis
struqtura
ver
SeZlebs
soflad
mosaxleobis
saTanadod
gamokvebas, rogorc es ukrainisa da ruseTis stepebis msgavs regionebSia, sadac ZiriTadad eqstensiuri kulturebis moyvanas misdeven. 1920-ian
da
1930-ian
wlebSi
amerikuli
fermeruli Sinameurneobebis
sistemis saerTo kraxma miiyvana aSS saxelmwifoSi pirveli erovnuli strategiuli komerciuli fermeruli meurneobebis ganviTarebis politikis iniciativasTan. am Zalisxmevis qvakuTxeds Seadgenda kompleqsuri saerToerovnuli
fermeruli
saxelmwifo
kooperativebis
seqtorSi
sakredito
qseli
xelmisawvdomi
momuSave
da
gaxda
sakredito
personaliT
mokle,
saSualo
mimzidveli
programis
SemuSaveba.
dakompleqtda
erovnuli
da
grZelvadiani
saprocento
ganakveTiT
sesxebi sameurneo
seqtorisaTvis sesxebis gacemis specifiuri problemebis mosagvareblad. fermerebis mier TavianT miwebze niadagis nayofierebis amaRlebis mizniT SemuSavda niadagis resursebis dacvis erovnuli programa. wlebis manZilze am
programis
Semcireba
da
finansuri
daxmarebiT
gamofituli
moxerxda
nayofierebis
niadagis
aRdgena
kirisa
mJavianobis
da
SerCeuli
sasuqebis pirdapiri subsidirebis meSveobiT. aseve moxda savele drenaJis sistemis finansuri daxmarebis uzrunvelyofa. soflis eleqtrifikaciis programis meSveobiT moxerxda subsidirebuli eleqtroenergiis miwodeba fermerebisaTvis wyalsacavi
soflebisaTvis
dambebis
sarwyavi
wyliT
arxebisa
da
mSenebloba,
moamaraga.
wyalsaqaCi
sxva
mTeli ramac
qveynis fermeruli
adgilebSi
sadgurebis
masStabiT.
Catarda
meSveobiT,
rac
daiwyo
meurneobebi drenaJi
iafi
dambebis,
mdidar
sasoflo-
sameurneo miwebs emsaxureboda. es
RonisZiebebi
saqarTveloSi
aRiarebul
iqna,
an
nawilobriv
ganxorcielda kidec, an maTi nawilis ganxorcieleba saqarTvelos did sargeblobas moutans. marTalia, saqarTvelos sameurneo seqtors jer ar miuRwevia im mdgomareobisaTvis, rac aSS-Si 1930-ian wlebSi iyo, magram saxelmwifom
jer
kidev
unda
gamoiCinos
seriozuli
iniciativa
kompleqsuri zomebis gasatareblad seqtoris problemebis gadasaWrelad. sadReisod saqarTveloSi soflis meurneobis kulturebis saSualo mosavlianoba
samjer
ufro
naklebia
imasTan
SedarebiT,
rac
mowinave
105
warmoebis saSualebebisa da agroteqnikis praqtikis gamoyenebis pirobebSi iqneboda SesaZlebeli. didia danakargebi mosavlis aRebis Semdegac, rac mniSvnelovnad
amcirebs
produqciis
xarisxs
da,
Sesabamisad,
fassac.
Sedegad, mwarmoebels uWirs produqciis realizacia. saqarTvelos soflis meurneobas
mxolod
xelsayrel
fasad
SeZenili
saukeTeso
xarisxis
warmoebis saSualebebi warmatebas ver moutans. didi mniSvnelova aqvs imis codnasac, Tu romeli saSualebebi, ra pirobebSi da rogor unda iqnas gamoyenebuli. mniSvnelovania potenciuri bazrebis Seswavla, moTxovnisa da miwodebis parametrebisa da savaraudo fasebis codnac. soflis meurneobis ganviTarebis TvalsazrisiT saqarTvelo jer kidev CamorCeba msoflios ganviTarebul qveynebs. niSandoblivia, rom yvela im qveyanaSi,
romelTa ganviTareba Tavidanve bazarze iyo orientirebuli,
swored
saxelmwifom
sabazo
codnisa
da
Seasrula
umniSvnelovanesi
informaciis
miwodebis
roli
saqmeSi,
fermerTaTvis gansakuTrebiT
ganviTarebis adreul stadiaze, rodesac fermeruli meurneobebi susti da mcire zomis iyo. droTa ganmavlobaSi, kerZo seqtoris gaZlierebasa da gansxvilebasTan erTad gaizarda fermerTa codna, gamyarda maTi finansuri mdgomareoba da eqstenciis funqcia etapobrivad Tavad kerZo seqtorma itvirTa. rom ara saxelmwifos mxardaWera am procesebis sawyis etapze, ekonomikur zrdas mniSvnelovnad meti dro dasWirdeboda, rac bazarze arsebuli
mravali
SesaZleblobis
droul
da
efeqtian
realizacias
SeuSlida xels. damoukideblobis aRdgenis Semdeg saqarTveloSi sasoflo-sameurneo sferoSi kvlevebis, ganaTlebisa da eqstenciis sferom rTuli gza ganvlo. samwuxarod, progresi arc ise STambeWdavia imis gaTvaliswinebiT, Tu ra SeiZleboda gakeTebuliyo da realurad ra gakeTda. am sistemebis mowyoba, organizacia
da
moqmedebis
stili
srulad
iyo
morgebuli
sasoflo-
sameurneo warmoebis tipsa da xasiaTze yofil sabWoTa ekonomikaSi. am periodSi
seqtori
kolmeurneobebisagan niadagur-klimaturi,
ZiriTadad Sedgeboda,
saxelmwifo
romlebic
teqnologiuri
da
sabWoTa
meurneobebisa kavSiris
strategiuli
da
masStabiT
TvalsazrisiT
yvelaze xelsayrel produqcias awarmoebda. cxadia, es sistema sruliad Seusabamo
iyo
rogorc
sabazro
ekonomikasTan,
aseve
saqarTvelos
106
individualur
moTxovnebTan.
damoukideblobis
aRdgenis
Semdeg
saqarTveloSi sasoflo-sameurneo sistemis struqtura mTlianad Seicvala. didi
meurneobebisa
da
kolmeurneobebis
nacvlad
igi
mcire
Sinameurneobebze gaxda orientirebuli. samwuxarod, fermeruli seqtoris axali
moTxovnebis
dakmayofilebis
TvalsazrisiT,
saqarTvelos
agrosistemam ver SeZlo mniSvnelovani progresis miRweva. msoflioSi arsebuli gamocdileba wvrili meurneobebis swrafi zrdis xelSesawyobad
aucilebel
teqnologiebi, saSualebebis
momgebiani SesaZenad,
sasoflo-sameurneo
winapirobebs bazrebi,
sezonuri
garantirebuli
miwaze,
da
gvkarnaxobs.
da
damxmare
esenia:
dafinanseba
Tanaswori
axali
warmoebis
xelmisawvdomoba
infrastruqtura
_
ZiriTadad
sruli sasursaTo jaWvi, saWiroa codna da sainformacio arxebis arseboba, raTa fermerebamde mitanil iqnas informacia arsebuli SesaZleblobebisa da
alternativebis
Sesaxeb.
wvril
fermerebs
aseTi
saxis
sabaziso
informacia da rCeva dabal fasad an sulac ufasod unda miewodebodeT. Tu mwarmoebels ara aqvs sakmarisi fuli saTanado warmoebis saSualebebis SesaZenad, cxadia, is verc informaciisa da rCevis misaRebad gadaixdis Tanxas, Tundac es rCeva misTvis uaRresad faseuli iyos. amdenad, mcire gamonaklisebis garda, romelic ZiriTadad msxvil fermerebsa da maRali sabazro Rirebulebis kulturebis mwarmoeblebs moicavs, saqarTveloSi am etapze
fasiani
eqstenciis
sistema
sicocxlisunariani
ver
iqneba.
aqve
gasaTvaliswinebelia fermerTa tradiciulad konservatoruli bunebac, ris gamoc maT uWirT axal teqnologiebsa Tu meTodebze gadarTva maSinac ki, rodesac
am
meTodebis
informirebulebi.
ase
sargeblianobis rom
Sesaxeb
fermerTa
sakmaod
dasarwmuneblad
kargad xSirad
arian yvela
SesaZlo saSualebebis _ sademonstracio masalebis, piradi kontaqtebisa da wamaxalisebeli faqtorebis _ efeqturi kombinaciis gamoyenebaa saWiro. arsebuli politikuri da fiskaluri mdgomareobidan gamomdinare, da fermerTa
didi
raodenobisa
da
maTi
mwiri
finansuri
resursebis
gaTvaliswinebiT, ararealuria iseT eqstenciis sistemaze fiqri, romelic yvela fermerTan individualurad imuSavebs. sanacvlod, unda ganviTardes naklebad
resurs-intensiuri,
erTiani
saxelmwifo
eqstenciis
modeli,
107
romelsac sabolood adgilobrivi mmarTveloba, fermerebi da biznesmenebi daafinanseben. yvela
qveynis
fermerTaTvis
sabazro
struqturasa
da
marketingis
procesebSi garkveva, iqneba es Sida Tu saerTaSoriso bazari, dRemde erTerT
urTules
awarmoos
problemad
produqcia,
sarfianad
magram
ganTavsebis
Tanamedrove
rCeba.
msoflioSi
xSirad
codna, es
rogorc mas
wesi,
bazarze
unar-Cvevebi
problema
fermerma
da
icis,
produqciis
yvelaze
gamocdileba
gansakuTrebiT
mZafrad
rogor aklia. wvrili
fermerebis doneze igrZnoba da sul ufro mwvavdeba, radgan konkurencia sul ufro globaluri xdeba, rogorc saerTaSoriso, ise Sida bazrebze. fermerebi xSirad
realizaciasTan
erTiandebian,
qmnian
dakavSirebuli
problemebis
kooperativebsa
da
dasaZlevad
asociaciebs,
an
profesionali menejerisa da marketologis momsaxurebas mimarTaven. isini produqcias dasafasoeblad da gadasamuSaveblad marketingis gamocdil specialistebs gadascemen, Tumca, rogorc wesi, inarCuneben produqciaze sakuTrebis uflebas. fermerebi sul ufro da ufro xSirad cdiloben TavianTi produqciis Ria bazarze realizebas xelSekrulebis safuZvelze da im odenobis Semosavlis miRebas, rac maTi saqmianobis momgebianobas uzrunvelyofs. qarTvelma fermerma rom SeZlos produqciis gazrdili moculobis realizacia momgebian fasSi, unda arsebobdes garkveuli winapirobebi. es winapirobebi moicavs Semdegs: ukve aTvisebul bazarze unda gaizardos moTxovna Sesabamis produqciaze; warmoebuli produqciisaTvis gamoinaxos axali
bazrebi;
SenarCundes
da
gaizardos
tradiciul
bazrebze
damkvidrebuli wili. aRsaniSnavia is garemoeba, rom msoflioSi sul ufro popularuli xdeba axali produqtebi, romelTa saqarTveloSi warmoebac savsebiT
SesaZlebelia.
amasTan,
unda
gaizardos
saqarTvelos
konkurentunarianoba, gansakuTrebiT im qveynebTan SedarebiT, romlebTanac saqarTvelos realizaciis saziaro bazrebi aqvs. bazrebis gafarToebaaTviseba ki moiTxovs Sesabamisi unar-Cvevebisa da gamocdilebis qonas, organizebasa
da
iniciativebs,
rac
bevri
qarTveli
fermerisa
da
mewarmisaTvis garkveuli xelSewyobis gareSe miuwvdomelia.
108
saqarTveloSi mimdinare sistemurma socialur-ekonomikurma krizisma, romelic, sistemis
upirveles
yovlisa,
destabilizaciasa
gamovlinda
da
warmoebis
qveynis
makroekonomikuri
moculobis
SemcirebaSi,
gansakuTrebiT mZime mdgomareoba Seqmna qveynis materialuri warmoebis iseT dargebSi, rogoricaa manqanaTmSenebloba, kvebis mrewveloba, saTbobenergetika, msubuqi mrewveloba. rac Seexeba agrosamrewvelo kompleqss, gansakuTrebiT mis qvedargs _ soflis meurneobas, igi, rogorc aRvniSneT, daqveiTebis sagrZnoblad produqciis
SedarebiT
dabali
Semcirda warmoeba.
Cais
tempebiT
warmoeba,
qveyanaSi
xasiaTdeba,
xilis
Seqmnilma
magram
nargavebisa
rTulma
mainc
da
maTi
viTarebam
aseve
krizisuli situacia Seqmna materialuri warmoebis sxva dargebSic. meCaieobaSi gatarebulma ekonomikurma reformebma mosalodneli Sedegi ver
gamoiRo.
araswori
miwis
reformisa
prvatizebis
gamo,
da
Cais
Cais
gadamamuSavebeli
warmoebis
qvekompleqsi
sawarmoebis dakninda
da
daqucmacda. privatizaciis
procesi
Cais
plantaciebsac
Seexo.
2000
wlis
mdgomareobiT, privatizebuli Cais plantaciebis saerTo raodenobam 12316 ha Seadgina (ix. cxrili 2.4.2).
saqarTveloSi Cais plantaciebis privatizeba 2000 wlis mdgomareobiT cxrili 2.4.2 maT Soris: regionis dasaxeleba
Cais farTobi, ha
Pprivatizebuli
saqarTvelo _ sul
54861
12316
darCenilia saxelmwifo sakuTrebaSi 42545
aWaris ar
6157
794
5363
imereTi
4492
370
4122
samegrelo-zemo svaneTi
15670
2415
13255
Gguria
12526
7887
4639
afxazeTis ar
16016
850
15166
1 saqarTvelos
statistikis departamentis monacemebi.
109
rogorc
cxrilidan
Cans,
saqarTveloSi
Cais
farTobebis
22,4%
privatizebulia. yvelaze meti xvedriTi wona (64%) guriis regionze modis. aRsaniSnavia, rom Cais farTobebis privatizebis procenti sxva mravalwlian nargavebTan SedarebiT dabalia. magaliTad, venaxebis farTobebis 64,2% aris privatizebuli, baRebisa _ 72,2%, citrusebisa _ 58,8%. miuxedavad arsebobs
Cais
dargSi
ganxorcielebuli
plantaciebis
sakuTrebaSi
motivacia.
gansakuTrebiT
mZime
romlebmac
privatizaciis
Sedegad
ekonomikuri gadacemis
mdgomareobaSi kerZo
reformebisa,
an
ijariT
aRmoCnda
mflobelobaSi
ar
aRebis
glexoba,
miiRes
Cais
nakveTebi teritoriulad daSorebul adgilebze, rac arTulebs nakveTebis damuSavebis, movlis, eqspluataciisa da dacvis sakiTxebs. sinamdvileSi, aseTi
nakveTebis
umravlesobac
(gansakuTrebiT
guria
_
samegrelos
regionebSi) wlebis manZilze gatyevebuli, mouvleli da daRupvis piramde misulia. aRniSnulis Sedegia is faqtic, rom TiTqmis yvela regionSi araa Sesrulebuli sasoflo-sameurneo savargulebidan miwis rentis sabiujeto Semosavlebi. miwis nizaciis
privatizaciisa Sedegad,
subieqtebisa
da
rogorc
da
sasoflo-sameurneo
aRvniSneT,
sasoflo-sameurneo
sawarmoTa
mniSvnelovnad
sawarmoTa
reorga-
Seicvala
struqtura.
mewarme
produqciis
ZiriTadi mwarmoeblebi ojaxuri meurneobebi gaxdnen sabazro ganviTareba meurneobebis
ekonomikuri mniSvnelovnad efeqtian
urTierTobebis aris
saqmianobaze.
pirobebSi
damokidebuli aRsaniSnavia
Cais
swored isic,
warmoebis fermeruli
rom
glexur
(fermerul) da saojaxo meurneobebs ar gaaCniaT meurneobriobis axal pirobebSi muSaobis gamocdileba da saWiro codna, rac, ra Tqma unda, aferxebs Cais produqciis warmoebis zrdas, magram miuxedavad amisa, 2006 wels Cais xarisxovani foTlis 68% swored saojaxo meurneobebma awarmoes, gansxvavebiT 1986-1990 da 1991-1995 wlebisa, roca analogiuri maCvenebeli Sesabamisad 7 da 18%-s Seadgenda (ix. cxrili 2.4.3).
110
Cais mTliani mosavali saqarTveloSi (aTas tonobiT) 1
yvela kategoriis meurneobaSi
wlebi
1986-1990 1991-1995 1995 2000 2001 2002 2003 2004 2005
2006 1
cxrili 2.4.3 sasoflosameurneo sawarmoebSi abs. %% 486,1 93 100 _ 144,3 82 30 _ 20,2 52 4 _ 15,9 66 3 _ 1,5 7 0,3 _ 6,1 25 1 _ 6,2 24 1 _ 7,2 36 1 _
saojaxo meurneobebSi
abs. %% abs. %% abs. %% abs. %% abs. %% abs. %% abs. %% abs. %%
abs. 522,4 100 176,7 34 38,5 7 24,0 5 23,0 4 24,0 5 25,5 5 20,0 4
%% 100 _ 100 _ 100 _ 100 _ 100 _ 100 _ 100 _ 100 _
abs. 36,3 100 32,4 89 18,3 50 8,1 22 21,5 59 17,9 49 19,3 53 12,8 35
%% 7 _ 18 _ 48 _ 34 _ 93 _ 75 _ 76 _ 64 _
abs.
22,8
100
19,8
87
3,0
13
%%
4
_
55
_
0,6
_
abs.
6,6
100
4,5
68
2,1
32
%%
1
_
12
_
0,4
_
damuSavebulia saqarTvelos statistikis departamentis monacemebis safuZvelze.
amJamad erTad,
meCaieobis
erT-erT
fermeruli
dargis
reabilitaciisaTvis,
prioritetulad
meurneobebis
migvaCnia
Camoyalibeba.
Cveni
sxva
RonisZiebebTan
meCaieobis
mimarTulebis
azriT,
mcire
sididis
fermerebs ijariT unda gadaeces 2-3 ha Cais plantacia, xolo saSualo sididis fermerebs _ 3-5 ha Cais plantacia. Tanamedrove fermeruli meurneobebi pirobiTad SeiZleba daiyos sam jgufad:
pirveli
_
fermerebi,
romlebsac
gaaCniaT
meurneoba
kerZo
sakuTrebis principze; meore _ fermerebi, romlebsac aRebuli aqvT arendiT miwis nakveTi Cais plantaciiT da mesame _ Sereuli tipis fermerebi. Tavis
111
mxriv,
CamoTvlili
jgufebi
qmnian
Sesaferis
pirobebs
ekonomikuri
seqtoris gasajansaReblad. saqarTveloSi Cais warmoebis reabilitaciis saqmeSi, bolo wlebis gamocdilebidan
SeiZleba
gabedulad
iTqvas
is,
rom
didi
rolis
Sesruleba SeuZlia fermerul (ojaxur) meurneobebs. dRevandel pirobebSi fermeruli (ojaxuri) meurneobebis upiratebosani SemdegSi gamoixateba: _fermers (ojaxs) uxdeba Cais foTlis, rogorc movla_moyvana, aseve misi
gadamuSaveba.
maRali
xarisxis
Dgamomdinare produqcia.
aqedan,
amisaTvis
igi
dainteresebulia
is
yovelTvis
awarmoos
mokrefs
maRali
xarisxis foTols da mas gadaamuSavebs teqnologiuri reJimebis sruli dacviT; _fermeri
(ojaxi)
samrewvelo
gadamuSavebasTan
SedarebiT
foTols
amuSavebs kustarulad, naklebi energoresursebis danaxarjebiT, rac mis mier warmoebul produqciaze gacemuli xarjebiT gacilebiT dabali iqneba. es TavisTavad mas gauzrdis mogebas; _fermerul
(ojaxur)
pirobebSi
Cais
warmoebas
saxelmwifoebrivi
mniSvneloba unda mieces. sakmarisia moviyvanoT CineTis magaliTi, sadac dResac aq warmoebuli produqciis 85_90% modis fermeruli meurneobebze; sxvadasxva
formiT
fermeruli
meurneobebi
meCaieobaSi
efeqturad
moqmedebs indoeTSi, CineTSi, Srilankasa da sxva Cais mwarmoebel qveynebSi. sazRvargareTis
Cais
gadamamuSavebeli
meurneobebis
saqmianoba
SeiZleba
fermerebi
awarmoeben
Cais
qveynebis
warimarTos
gamocdilebiT, or
gziT:
naxevarfabrikats
da
aseTi
pirveli
_
saboloo
gadamuSavebisaTvis abareben mas specializirebul gadamwon fabrikebs da meore _ fermerebi maT mier warmoebul naxevarfabrikats TviTon miiyvanen (daxarisxebiTa da kupaJiT) safabriko standartamde. saqarTvelos dabruneba Cais mwarmoebeli qveynebis rigSi SesaZlebelia mxolod
msoflio
damzadebiTa
standartebis
da
Tanamedrove
fabrikebSi
misi
damuSavebiT.
fabrikebi,
romlebic
meurneobebSi.
miT
teqnologiur am
mizniT
imuSaveben
meCaie-fermeri
gadamamuSavebelic,
Sesabamisi
doneze
unda
gamoviyenoT
mimarTulebis
gaxdes
mwarmoebelic
rom
saqarTveloSi
nedleulis
mowyobili
meCaieobis
unda
umetes,
xarisxiani
ukve
mini
Cais Cais
fermerul da
misi
Seqmnilia
112
mciregabaritiani
teqnologiuri
manqana-mowyobilobebi
mokrefili
nedleulis gadasamuSaveblad, rogoricaa: Cais sagrexi manqana _ roleri, foTlis
damxarisxebeli,
Cais
saSrobi
da
naxevarfabrikatebis
damxarisxebeli manqanebi. yvela am danadgars SeuZlia erT samuSao dReSi 400-500 kg. nedleulis gadamuSaveba. aRsaniSnavia isic, rom sabanko struqturebi Tavs arideben soflis meurneobaSi, rogorc maRali riskis zonaSi kapitalis dabandebas. qarTvel fermerebs akliaT finansuri marTvis unar_Cvevebi, uWirT sabuRaltro da finansuri angariSebisa da biujetis Sedgena. bankebi ki sesxs mxolod am informaciis
Sefasebis
safuZvelze
iZlevian.
amitom
mizanSewonilad
migvaCnia, saxelmwifom proteqcionistuli politika gaataros meCaieobis dargis mimarT; daexmaros meCaieobis mimarTulebis fermerul meurneobebs Cais plantaciis
reabilitaciis, teqnikis, sasuqebis da Sxamqimikatebis
SesaZenad saWiro grZelvadiani da SeRavaTiani sesxis aRebaSi. Sesabamisma
samsaxurebma
unda
moaxdinon
Cais
gadamamuSavebeli
sawarmoebis licenzireba da profilis mixedviT muSaobis ufleba miscen im sawarmoebs, romlebic aRWurvilia Tanamedrove teqnikiT, Cais gadaamuSavebs uaxlesi
teqnologiiT
da
saSualeba
eqnebaT
gamouSvan
saerTaSoriso
standartis donis maRali xarisxis produqcia. 2003 wlis oqtomberSi qarTuli Cais mwarmoebel fermerTa erTiani surviliT
Seiqmna
,,kavkasiuri
Cai”.
Cais
xeliT
asociaciis
damamzadebel
ZiriTadi
mizani
fermerTa
saeqsporto
asociacia potencialis
gamoyenebiT qarTuli Cais warmoebis ganviTarebis xelSewyobaa. amasTan, asociaciis
saqmianoba
qarTul
bazarze
maRalxarisxiani
produqciis
Semotanasac iTvaliswinebs. asociaciaSi gawevrianebulia imereTis, guriis, samegrelos regionebis TxuTmetamde raionis 420 fermeri. maTTvis, yofili sabWoTa
meurneobebis
teritoriidan,
personalurad
gamoiyo
Cais
plantaciebi, romlebsac Tavad mouares. aq mokrefili Cais gadamuSaveba ki xeliT xdeba. yovelive
zemoaRniSnulis
gaTvaliswinebiT,
SeiZleba
iTqvas,
rom
sabazro ekonomikis pirobebSi Cven gvWirdeba Zlieri glexuri (fermeruli) meurneobebi, romelTa mTavari daniSnuleba bazrisaTvis konkurentunariani Cais produqciis miwodeba iqneba.
113
Tavi 3. Cais warmoebis efeqtianobis amaRlebis gzebi 3.1. Cais warmoebis marTvis srulyofis RonisZiebebi
kvlevis Sedegebi gviCveneben, rom saqarTveloSi axali sakuTrebiTi urTierTobebis
formireba,
agraruli
da
miwis
reformebis
gatareba
obieqturad moiTxovs marTvis mTel sistemaSi Zireul cvlilebebs, e.i. organizaciuli struqturis, mmarTvelobiTi aparatis funqciebis, warmoebis prognozirebisa da dagegmvis, ekonomikuri da materialuri stimulirebis sistemis, sakadro politikis, xelmZRvanelobis formebisa da meTodebis moyvanas sabazro ekonomikis moTxovnebTan SesabamisobaSi. Cais
warmoebis
SeuZlebelia
qvekompleqsSi
saqarTvelos
organizaciuli
agrosamrewvelo
struqturis
Tvisebrivad
urTierTobebTan
SesabamisobaSi
kompleqsis
organizaciul
aseT
ukanasknel
periodSi
gasaTvaliswinebelia kompleqsis
yvela
sameurneo
is,
rom
sferos
kompleqsis
axal,
moyvanis
marTvis
ganviTarebul
sabazro
saqmianobis
agrosamrewvelo
safuZvlad
momxdari
ask_is
srulyofa
(ask)
gareSe.
struqturas
warmoebaSi
meqanizmis
unda
daedos
cvlilebebi.
ganviTarebaze koordinacia,
amasTan,
gavlenas
axdens
dargebs
Soris
partnioruli TanamSromloba da interesTa SeTanawyoba. aseTi
principiT
agebuli
ask_is,
romlis
erT-erTi
ZiriTadi
Semadgeneli nawilia Cais warmoebis qvekompleqsi, marTvis organizaciuli struqtura
uzrunvelyofs
misi
sferoebisa
da
dargebis
sabazro
urTierTobebze Tanmimdevrul da kompleqsur gadasvlas. agrosamrewvelo kompleqsis marTvis centraluri organoa soflis meurneobis saministro, romlis
mTavar
struqturebis meurneobebis,
funqcias
unda
modernizacia
warmoadgendes
da
ganviTareba,
sasoflo-sameurneo
agrarul-samrewvelo glexuri
kooperativebis
da
(fermeruli)
sxva
saxeobis
sawarmoTa formireba, axali miwebis aTviseba, miwis nayofierebis gadidebis, mecnierul-teqnikuri
progresis
danergvisa
da
sxva
strategiuli
da
taqtikuri mimarTulebebis SemuSaveba. agrosamrewvelo
kompleqsis
qvekompleqsis
efeqtiani
struqturebis
formireba,
dargebis,
maT
Soris
Cais
warmoebis
marTvis
uzrunvelsayofad
aucilebelia
riTac
gaTvaliswinebuli
iqneba
iseTi
gardamavali 114
periodis
Taviseburebebi
SesaZleblobebi.
aqedan
sasoflo-sameurneo sawarmoebis
da
gamomdinare,
warmoebisa
integraciis
fsiqologiuri
momavlis da
realuri
safuZveli.
Cais
miznebis
realizaciis
mizanSewonilia
Camoyalibdes
nedleulis materialuri,
warmoebis
gadamamuSavebeli organizaciuli
qvekompleqsis
pirobebSi
da es
gulisxmobs meCaiobisa da Cais mrewvelobis teqnologiurad, ekonomikurad da organizaciulad dakavSirebuli sistemebis Seqmnas ask_is struqturaSi. sabazro
ekonomikis
pirobebSi
Zalze
mniSvnelovania
ekonomikuri
Teoriisa da sameurneo praqtikis sferoebis daaxloeba. am TvalsazrisiT, aucileblad migvaCnia Cais warmoebis qvekompleqsis marTvis struqturaSi mecnieruli uzrunvelyofis samsaxuris Seqmna, romlis SemadgenlobaSi Seva Cais, substropikul instituti. aseTi
kulturaTa da Cais mrewvelobis samecniero-kvleviTi
samsaxuris formireba Cais warmoebis ganviTarebis axal
safexurze gadasvlis realur perspeqtivebs Seqmnis. Cais
warmoebis
qvekomplesis
marTvis
organizaciuli
struqtura
mxolod im SemTxvevaSi iqneba qmediTunariani, Tu marTvis ekonomikuri meqanizmis struqturas safuZvlad daedeba Semdegi principebis gamoyeneba: 1. sameurneo
saqmianobis
damoukidebloba;
2.
sameurneo
saqmianobis
koordinacia; 3. motivacia; 4. sameurneo saqmianobis saboloo mizanze _ mogebaze
orientacia;
5.
prognozireba
(dabalansebuli
ganviTareba);
6.
sameurneo saqmianobis regulireba; 7. teritoriuli da dargobrivi marTvis meqanizmebis SeTanawyoba. Cais nedleulis warmoebis safuZveli unda iyos bazris moTxovnebi. sabazro koniunqturis gaTvaliswinebisa da warmoebis bunebriv-ekonomikuri pirobebidan gamomdinare, unda ganisazRvros, Tu ra raodenobis nedleulis warmoebaa SesaZlebeli qveyanaSi da mocemul Cais mwarmoebel regionSi. es, Tavis
mxriv,
Camoyalibebas,
xels
Seuwyobs
gamoavlens
optimaluri
dargebisa
da
dargobrivi
struqturis
qvedargebis
gonivruli
SeTanawyobis gzebs da formebs, Seqmnis warmoebis wesis mecnierulad dasabuTebul ekonomikur da organizaciul safuZvlebs da sxv. bazarze maCveneblia meqanizmis
produqciis xarisxi.
konkurentunarianobis
aRniSnulidan
struqturaSi
erT-erTi
gamomdinare,
aucilebelia
Cais
marTvis
foTlis
mniSvnelovani ekonomikuri
standartuli
da
115
arastandartuli nedleulis saxeobebad klasifikacia. amiT ganisazRvreba Cais
foTlis
gamoyenebis
produqciaze
konkretuli
faswarmoqmnis
maRalkonkurentunariani
mimarTulebebi,
realuri
produqciis
amuSavdeba
meqanizmi,
warmoebis
pirobebi,
Seiqmneba rac
mTavaria,
amoqmeddeba marTvis mniSvnelovani funqcia _ motivacia da sxva. Cais nedleulis gadamuSavebaSi ori rgoli gamoiyofa: Cais foTlis pirveladi
gadamuSaveba
da
mza
nawarmis
gamoSveba
(dafasoebuli
Cais
warmoeba). pirveli orientirebuli unda iyos adgilobrivi bazris, xolo meore
-
rogorc
adgilobrivi,
aseve
saerTaSoriso
bazrisaTvis.
ekonomikuri marTvis struqturaSi nedleulis warmoebasa da gadamuSavebas unda aerTianebdes iseTi struqturuli elementi, rogoricaa samecnieroteqnikuri baza. sabazro ekonomikis pirobebSi qveyanas esaWiroeba ara yovelgvari, aramed mecnierulad dasabuTebuli da gaTvlili koncefciebi da programebi. nedleulis warmoebasa da gadamuSavebas safuZvlad unda daedos
tradiciuli
meurneobis
msoflio
gamocdilebasTan
Serwymis
procesi. am politikis ganxorcielebisaTvis saWiroa Sesabamisi Teoriuli, meTodologiuri
da
praqtikuli
saqmianobis
sinTezi,
maT
Soris
winaaRmdegobaTa gamovlena da problemaTa gadaWris gzebis dasabuTeba. gasaTvaliswinebelia isic, rom Cais warmoebis qvekompleqsSi ekonomikuri meqanizmis
efeqtiani
funqcionireba
ask_Si
Semavali
qvedargTaSorisi
kavSirebis srulyofis bazazea mosalodneli. maSasadame, samecniero bazis srulyofa
da
misi
warmoebis
mecnierTa
kvleva-ZiebiTaa
faqtorad
SesaZlebeli.
gadaqceva aseT
sxvadasxva
pirobebSi
dargis
samecniero-
teqnikuri baza iqneba organizaciis is moqnili sistema, romelic Seavsebs vakuums mecniersa da mewarmes Soris, gamoiwvevs Tvisebriv cvlilebebs mwarmoeblur ZalTa ganviTarebaSi, teqnologiur procesebSi, momuSaveTa kvalifikaciis amaRlebaSi, meurneobriobis gaZRolis sistemaSi, marTvis struqturis gaumjobesebaSi da sxv. axal
ekonomikur
sistemaSi
Cais
warmoebis
marTvis
ekonomikuri
meqanizmi SeuZlebelia funqcionirebdes sakredito-safinanso institutebis gareSe.
Cais
nedleulis
warmoebis,
gadamuSavebisa
da
produqciis
realizaciis dakreditebasa da dafinansebaSi didi roli unda Seasrulos
116
komerciulma
bankebma
da
soflis
registrirebulma
sakredito
kooperativebma _ sakredito kavSirebma, mikrosakredito organizaciebma. marTvis saSualebiT
ekonomikur
meqanizmSi
partnioruli
momxmareblebs
Soris.
sameurneo
urTierTobebi
mimwodeblebs
garigebebis
myardeba
sameurneo
struqturis
mimwodeblebsa
garigebebi
da
SeuZliaT
ganaxorcielon rogorc mosaxleobasTan, aseve sawarmoebTan (adgilobriv da
erTobliv
garigebebiT
sawarmoebTan, partniorTa
municipalur
organizaciebTan).
sameurneo
TanamSromloba
SesaZlebelia
warmoebis,
saqonelmimoqcevis, realizaciis, finansur urTierTobaTa sferoSi. warmoebis
mizanSewonilobasa
da
momxmarebelTa
moTxovnilebebs
gamoavlens realizacia. am funqcias igi asrulebs rogorc saSinao, aseve sagareo bazrebze, aseve birJebze. dRes saSinao bazarze mizanSewonilia segmentacia moxdes aramarto geografiuli niSnis, aramed mosaxleobis Semosavlebisa da saqmianobis saxeobebis mixedviTac. sabazro urTierTobaTa ekonomikurma meqanizmma unda gaiTvaliswinos, rom
saqarTvelos
pirobebSi
socialur-ekonomikuri, sazogadoebrivi
Cais
aramed
warmoebis
warmoebis
qvekompleqsi
aramarto
bioteqnikuri
sistemacaa,
rogorc
damoukidebeli
dargi.
Cais
warmoeba
aris
sistema, romelsac aqvs am sistemis umniSvnelovanesi niSnebi: mTlianoba, ierarqiuloba,
avtonomiuroba,
dinamizmi,
agreTve,
qcevis
xasiaTis
albaToba, rac damokidebulia adamianTa saqmianobasa da garemos pirobebis zemoqmedebaze. mimdinare etapze xdeba Cais warmoebis qvekompleqsSi mTeli arsebuli potencialis gamoyenebis gaumjobeseba, misi ukugebis SedarebiT amaRleba, rac mniSvnelovanwiladaa damokidebuli marTvis yvela donis organos saqmianobaze, ekonomikuri meTodebis gamoyenebiT maT Semdgom srulyofaze. magram, moqmed ekonomikur meqanizms gaaCnia iseTi naklovanebebi, rogoricaa: saxelmwifos rolis sruli ugulebelyofa Cais warmoebis regulirebaSi, misi
arasakmarisi
qvekompleqsSi
zemoqmedeba
Semaval
ganxorcielebis
dros
dargTa
agrosamrewvelo Soris,
etapobriobis
meCaieobis
kompleqsis seqtorSi
ararseboba,
Cais
sistemis gardaqmnis
mwarmoebel
regionebSi socialuri faqtorebis Seufasebloba.
117
qveynis doneze agrosamrewvelo seqtoris marTvis (maT Soris Cais warmoebis
qvekompleqsis)
optimaluri
struqturebis
Seqmna
yovelTvis
iwvevda winaaRmdegobriv mosazrebebs da midgomas. amis gamo, ukanasknel wlebSi marTvis organoebi araerTxel iqna reorganizebuli, magram misi mecnierulad dasabuTebuli forma dRemde ar aris SemoTavazebuli. Cveni azriT, sabazro sistemis pirobebSi, ekonomikurma meqanizmma unda uzrunvelyos meurneobriobis yvela formis ganviTarebisaTvis met-naklebi zomiT
Tanaswori
ekonomikuri
pirobebis
Seqmna,
gadamamuSavebeli
da
momsaxurebis sawarmoebis privatizaciis programis ganxorcielebis dros sasoflo-sameurneo
saqonelmwarmoeblebis
uflebaTa
prioritetuloba,
nedleulis damamzadebel sawarmoTa reformireba da saxelmwifoebrivi regulirebis CarTva ekonomikur urTierTobaTa sistemaSi. aSS, germaniis da sxva qveynebis marTvis analogiuri tipis Sesabamisad saqmianoba unda warimarTos miznobrivi kompleqsuri programebis mixedviT, romlebic muSavdeba saministros mier da mtkicdeba qveynis sakanonmdeblo organos mier. saxelmwifoebriv doneze soflis meurneobis marTvis (maT Soris Cais warmoebis) organoebis funqcia unda iyos mxolod is, rac SeuZlebelia realizebul iqnes raionul da sawarmoo rgolebSi. igulisxmeba ask-is ganviTarebis saxelmwifoebrivi regulirebis uzrunvelyofa, sawarmoebis, pirveladi
momsaxurebis,
servisuli,
sabiTumo
marketingis,
sawarmoo
vaWrobis,
sakonsultacio
da
socialuri
sakredito
saqmianobisa
da
da
infrastruqturis,
sawarmoo
sabazro
kooperaciis,
infrastruqturis
sxva elementebis strategiis SemuSaveba, ganxorcieleba da ganviTarebis koordinacia saqonelmwarmoeblebis interesebis Sesabamisad. soflis meurneobaSi sabazro urTierTobebis damkvidrebis kvalobaze icvleba soflis meurneobis saministros centraluri aparatisa da misi daqvemdebarebis
organizaciebisa
da
samsaxurebis
funqciebi.
mizani,
romliskenac es struqturebi miiswrfvian aris sameurneo funqciebisgan gaTavisufleba,
meurne
ganxorcielebis
xarisxis
subieqtebis amaRlebis
mier
damoukideblad
kvalobaze.
ganvlilma
maTi wlebma
dagvanaxes, rom agrosasursaTo seqtoris sxvadasxva segmentSi ekonomikuri subieqtebis damoukideblad funqcionirebis pirobebi gansxvavebulia da igi
118
ZiriTadad damokidebulia mocemul segmentSi sabazro garemos formirebis xarisxisagan. miuxedavad amisa, mainc rCeba funqciebis wyeba, romelsac yovelTvis
saxelmwifo
an
saxelmwifos
mier
daqiravebuli
kerZo
struqtura ganaxorcielebs. esenia: politika, regulireba da kontroli. rac ufro dabalia dargSi sabazro pirobebis ganviTarebis done, miT ufro didia marTvis iseTi rgolis arsebobis aucilebloba, romelic saxelmwifo
maregulirebeli
funqciebis
ganxorcielebas
gadasvlis
ganvlilma
sameurneo
funqciebsac SeuTavsebs. sabazro
urTierTobebze
wlebma
isic
daadastures, rom dargSi diversificirebis xarisxi ver xsnis centraluri maregulirebeli
organos
arsebobis
aucileblobas.
ufro
metic,
Tu
damoukideblad funqcionirebis yvela piroba Camoyalibebuli ar aris, SesaZlebelia
uaryofiTi
Sedegic
miviRoT,
gansakuTrebiT
Cvens
sinamdvileSi, roca sabazro garemoSi funqcionireba uxdebaT sxvadasxva samarTlebrivi
da
organizaciuli
statusis
mqone
meurne
subieqtebs,
romlebic uaRresad centralizebuli sistemidan modian da axal garemoSi funqcionirebis araviTari gamocdileba ar gaaCniaT. saqarTvelos meCaieobaSi Seqmnili mdgomareoba dRis wesrigSi ayenebs iseTi
organizaciul-samarTlebrivi
formis
struqturis
Seqmnis
aucileblobas, romelsac politikasa da regulirebasTan erTad eqneba sameurneo
funqciac.
dRes
arsebuli
organizaciul-samarTlebrivi
formebidan aRniSnuli funqciebis ganxorcieleba yvelaze metad SeuZlia sajaro samarTlis iuridiuli piris statusis mqone organizacias. aRniSnuli
organizaciul-samarTlebrivi
forma
yvelaze
metad
Seesabameba qveynis socialur-ekonomikuri ganviTarebis Tanamedrove etaps, rac
SeuiaraRebeli
TvaliTac
naTlad
Cans
agrosasursaTo
seqtoris
calkeuli segmentebis magaliTze. regulirebis aseTi rgolis SeqmniT SesaZlebeli gaxdeba finansuri resursebis gatareba,
moZieba rogorc
dargSi amas
politikis
msoflio
gansaxorcieleblad,
praqtika
adasturebs,
romlis
sxvanairad
SeuZlebelia. Cveni azriT, sajaro samarTlis iuridiuli piri unda iyos meCaieobis departamenti
,,saqarTvelos
Cai”,
romelic
moqmedi
kanonmdeblobidan
119
gamomdinare,
Camoyalibdeba
departamentis daniSnavs
saqarTvelos
Tavjdomares,
soflis
prezidentis
saqarTvelos
meurneobis
brZanebulebiT.
prezidentTan
ministri.
SeTanxmebiT,
departamentis
saqmianobas
gaakontrolebs saministro. axali organos struqtura unda iyos sajaro samarTlis iuridiuli piris ,,vazisa da Rvinis regulirebis departament ,,samtrestis” msgavsi. saministros sistemaSi zemoT aRniSnuli struqturis Seqmna mravali mizeziTaa ganpirobebuli, romelTagan mniSvnelovania: soflis meurneobis saministroSi saxelmwifo-komerciuli gaerTianeba ,,saqCaisubtropikis” likvidaciis Semdeg (1997 weli) ar arsebobs ara Tu meCaieobis dargis raime samsaxuri, aramed specialistic ki; meCaieobis problemebis gadawyveta (mxedvelobaSi gvaqvs saxelmwifos finansuri
daxmarebebi
dargis
rebilitaciisaTvis)
mindobili
aqvs
araprofilur (finansTa, ekonomikuri ganviTarebis) saministroebsa da maT daqvemdebarebaSi arsebobs
am
arsebul
mankieri
sainvesticio
praqtikis
struqturebs.
gagrZelebis
rac
realuri
mTavaria
SesaZlebloba
xelisuflebis sxvadasxva Stoebidan lobirebis gamo; dargSi sabazro garemo imdenad sustadaa formirebuli, rom meurne subieqtebs ar SeuZliaT damoukideblad funqcionireba; dargSi rRvevis
sabazro
pirobebSi
gamocdileba,
garemos
xdeba,
Sesaqmnelia
roca
Camoyalibeba dagrovili
Sesabamisi
centralizebuli ar
aris
saTanado
infrastruqtura,
marTvis codna,
gadasawyvetia
yvelaze rTuli amocana-mosaZiebelia bazrebi; dargSi sabazro garemos formirebisaTvis xelsayreli garemos Seqmnas udidesi
socialur-ekonomikuri
da
SeiZleba
iTqvas,
politikuri
mniSvnelobac aqvs, radgan meCaieobis regionSi cxovrobs 500 aTasze meti adamiani, romelTa ojaxebis Semosavlis ZiriTadi wyaro meCaieoba iyo da igi axlo momavalSi aseTad unda iqces. ramdenadac
kanonis Tanaxmad sajaro samarTlis
Seqmna SesaZlebelia masze saxelmwifo
qonebis
iuridiuli
marTvaSi
piris
gadacemis gziT,
SesaZleblad migvaCnia Semdegi sqemis gamoyeneba: saxelmwifo biujetis
120
winaSe
davalianebebis
arsebuli
mqone
kanonmdeblobiT
fabrikebis
qoneba
(aqciebi,
gaTvaliswinebuli
wili,
pirobebis
pai),
dacviT,
davalianebis toli odenobiT gadaeces sajaro samarTlis iuridiul pirs, departament ‘saqarTvelos Cais”. am SemTxvevaSi sawarmoebis davalianeba biujetis winaSe Semcirdeba dabrunebuli qonebis toli odenobiT, radgan igi gaxdeba saxelmwifos (sajaro samarTlis iuridiuli piris) sakuTreba. axali struqturis ZiriTadi funqciebi ase warmogvidgenia: aRricxva-angariSgeba, analizi, prognozireba mmarTvelobisa
da
TviTmarTvelobis
adgilobrivi
organoebis
monawileobiT Cais plantaciebis inventarizacia, tipiur niadagze gaSenebis, asakis, eqspluataciisaTvis (xeliT
da manqanebiT
krefa)
vargisianobis,
gasatarebeli agroteqnikuri RonisZiebebis, Tu Camoweris dadgenis mizniT; Cais
fabrikebis
warmoebisaTvis
teqnikuri
teqnologiuri
inventarizacia xazebis
maRali
Sesabamisobis,
xarisxis
Cais
gadaiaraRebis
mizanSewonilobisa da realizebadi produqciis warmoebis SesaZleblobebis dasadgenad; RonisZiebebis
ganxorcieleba
saerTaSoriso
standartis
Sesabamisi
sabuRaltro da statistikuri aRricxva-angariSgebis dasanergad; meCaieobisa da Cais mrewvelobis ganviTarebis sistematuri analizi, warmoebaze moqmedi teqnologiuri da ekonomikuri faqtorebis gamovlenis mizniT; Cais fabrikebis finansuri mdgomareobis analizi da winadadebebis SemuSaveba
misi
sagadasaxado
gaumjobesebis sistemis
mizniT,
analizi,
meCaieobis
winadadebebis
segmentSi
moqmedi
SemuSaveba
misi
srulyofisaTvis da lobireba mTavrobasa da parlamentSi; msoflio saqarTveloSi
meCaieobaSi Cais
mimdinare
warmoebis
procesebis
strategiisa
analizis
da
safuZvelze
taqtikis
da
maTi
ganxorcielebis ekonomikur-organizaciuli sqemebis SemuSaveba. meCaieobaSi arasamTavrobo
organizaciebis
Seqmnis
xelSewyoba
da
maTTan
TanamSromloba. inovaciuri politikis ganxorcieleba anaseulis Cais, sxva subtropikuli kulturebisa da Cais mrewvelobis samecniero-sawarmoo
gaerTianebasTan
erTad
Cais
agroteqnikasa
da
121
gadamuSavebaSi informaciis
mecnierebisa mopoveba
teqnikis
da
maTi
msoflio
warmoebaSi
miRwevebis
danergvis
Sesaxeb
ekonomikur-
organizaciuli sqemebis SemuSaveba; Cais
axali
jiSebis,
nergebis
gamoyvanis,
gaSenebis,
movla-moyvanis,
nedleulis gadamuSavebis axali teqnologiebis da produqciis Sesaxeb informaciis mopoveba da mudmivi ganaxleba; mcire
sawarmoebSi
teqnologiebis
maRalxarisxovani
gavrceleba
soflad
Cais
sawarmoeblad
alternatiuli
samuSao
axali
adgilebis
Seqmnis mizniT; meqanizebuli teqnologiebis
wesiT
Cais
SerCeva,
plantaciebis
manqana
movlis,
iaraRebis
foTlis
warmoebaze
krefis
moTxovnis
gaangariSeba, manqanaTmSeneblobis sawarmoebSi maTi gamoSvebis xelSewyoba; produqciis SefuTvis (erTjerad paketebSi, mcire ganwonvis yuTebSi) progresuli teqnologiebis Semotana da maTi korporatiuli gamoyenebis organizaciul-ekonomikuri xelSewyoba; kontaqtebis aRdgena iaponiis, indoeTis da sxva qveynebis meCaieobis teqnikis mwarmoebel firmebTan jer SekeTebuli teqnikis, xolo Semdeg, axali manqana-iaraRebis Semotanis mizniT. materialur-teqnikuri uzrunvelyofa warmoebis Sesasyidad
ZiriTadi
finansuri
da
sabrunavi
resursebis
saSualebebis
mobilizeba,
organizebulad
zenormatiuli
naSTebis
urTierTxelsayreli pirobebiT gadanawileba. progresuli teqnologiebis SeZena
da
damonstrireba,
teqnologiuri
danadgarebis
importisaTvis
dawesebuli SeRavaTebis gamoyeneba. marketinguli saqmianoba, sainformacio uzrunvelyofa adgilobriv moTxovnilebis
bazrebze
da
permanentuli
sazRvargareTis Seswavla
birJebze
(produqciis
produqciaze
xarisxi,
SefuTva,
miwodeba, fasi da misi prognozireba). Zvel bazrebze mimdinare procesebis analizi, axali bazrebis moZieba da maTSi Sesvlis pirobebis Seswavla; evrogaerTianebis,
agreTve,
sxva
qveynebTan
preferenciaTa
ganzogadoebuli sistemis gamoyenebis Sesaxeb winadadebebis momzadeba da misi lobireba. produqciis eqsport-importisas vmos-s moTxovnebis dacva,
122
organizaciis direqtoratis winaSe Cais sabaJo tarifebis gazrdis Sesaxeb winadadebebis dayeneba; samsaxuris aRWurva kompiuteruli, gasamravlebeli teqnikiT, faqsiT, internetis momsaxurebiT. mopovebuli informaciis gadacema adgilebze da iqedan
monacemebis
gamoSvebis,
miReba
nedleulis
raalizaciis
Sesaxeb,
damzadebis, igive
mza
produqciis
informaciis
miwodeba
saministrosaTvis. informaciis miReba meCaieobis gamofenebis Sesaxeb da maTSi
monawileoba.
saqarTveloSi
analogiuri
gamofenebis
organizeba
Sesabamis samecniero da saswavlo dawesebulebebTan erTad. Ffinansebi da investiciebi, kadrebis momzadeba produqciis
warmoebaze
gaweuli
fulad-materialuri
danaxarjebis
analizi, produqciis TviTRirebulebis, misi struqturis dadgena, mogebis normis
Sesaxeb
rekomendaciis
micema
produqciis
konkurentunarianobis
SenarCunebis mizniT; nedleulis
warmoebisa
da
gadamuSavebis
sferoSi
dasaqmebuli
personalis Sromis anazRaurebis donisa da struqturis analizi misi gazrdis mizniT. dazRvevisa da sapensio uzrunvelyofis axali sistemis gamoyenebaze rekomendaciebis SemuSaveba; biznes-winadadebebis da biznes gegmebis Sedgena da maTi miwodeba qarTuli
da
ucxouri
firmebis,
biznesis
warmomadgenlebisadmi
investiciebis mozidvis mizniT; meCaieobaSi
ucxoeTis
da
qarTuli
bankebis
kreditebis
mozidva,
mikrodafinansebis sistemis gamoyeneba, winadadebebis momzadeba meCaieobis ganviTarebis
specializebuli
fondis
Seqmnisa
da
misi
dafinansebis
wyaroebis Sesaxeb; dargis marTvis struqturis reorganizaciis, strategiis SemuSaveba sajaro
samarTlis
iuridiuli
piris
bazaze
meCaieobis
finansuri
holdingis Camoyalibebis mizniT; specialistebis swavlebis, gadamzadebis, dasaqmebis mwyobri sistemis Seqmna kvalifikaciis Sesabamisi anazRaurebis SemoRebis safuZvelze. kanonSemoqmedebiTi saqmianoba ,,Cais
Sesaxeb”kanonproeqtis
axali
variantis
momzadeba,
romlis
prototipad gamoyenebuli iqneba kanoni ,,vazisa da Rvinis Sesaxeb”;
123
axali kanoniT dapartament ,,saqarTvelos Cais” neba unda daerTos: produqciis warmoebis serTifikatis gacemis, risTvisac unda Seiqnas Tanamedrove
laboratoria
an
xelSekrulebis
safuZvelze
gamoyenebuli
iqnas anaseulis Cais, sxva subtropikuli kulturebisa da Cais mrewvelobis samecniero-sawarmoo gaerTianebis laboratoria; sanergeebis serTificirebis; sawarmoebis licenzirebis; nergis, foTlis, mza produqciis standartebis SemuSavebis; teqnologiis darRveviT foTlis krefis, gadamuSavebis akrZalvis da sxva; normatiuli da qvenormatiuli aqtebis momzadebis da maTi dadgenili wesiT damtkicebis; kanonSemoqmedebiTi iniciativis. maregulirebeli organos struqtura prezidentis
brZanebulebaSi,
romliTac
Seiqmna
sajaro
samarTlis
iuridiuli piri departamenti ,,saqarTvelos Cai” aRniSnuli unda iqnas, rom yvela saxelmwifo RonisZiebas, maT Soris meCaieobis da mecitruseobis saxelmwifo miznobriv programebs, axorcielebs aRniSnuli organizacia, romelsac
Tanxis
mcire
nawili
gamoeyofa
gaweuli
momsaxurebisaTvis.
struqturis Senaxvis ZiriTadi wyaro iqneba produqciis realizaciidan miRebuli amonagebis garkveuli procenti, agreTve, kanoniT nebadarTuli sxva
momsaxurebis
Rirebuleba.
dasaSvebi
iqneba
sxvadasxva
Semowirulobebisa da daxmarebebis miReba. departamentis organizaciuli struqtura sawyis etapze ase gvesaxeba: departamentis Tavmjdomare _ 1 departamentis Tavmjdomaris moadgile _ 2 buRalteria _ 2 safinanso-ekonomikuri samsaxuri _ 2 teqnologiebis samsaxuri _ 3 sazRvargareTTan urTierTobisa da marketingis samsaxuri_3 iuristi _ 1 kancelaria _ 2 sul 15 saStato erTeuli.
124
departamentTan specialistebis,
iqmneba
kerZo
sazogadoebrivi
struqturebis
sabWo
departamentis
warmomadgenlebis,
mecnierebis
monawileobiT. sabWos uxelmZRvanelebs misi wevrebidan arCeuli piri. civilizebul sabazro urTierTobebze gadasvlis dros aqtualuria prognozirebisa SemuSaveba.
da
sabazro
dagegmvisadmi ekonomikis
axali
pirobebSi
meTodologiuri indikaturi
midgomis
dagegmvis
roli
mkveTrad izrdeba, mniSvnelovnad icvleba misi arsi, miznebi da funqciebi. ask-is pirobebSi, safuZvelze:
marTva unda
saxelmwifoebriv xorcieldebodes
sagadasaxado
doneze, Semdegi
ganakveTi,
sabazro
urTierTobis
normativebis
saprocento
gamoyenebis
ganakveTi
kreditze,
centralizebuli investiciebis limitebi, dotaciebi, kompensaciebi da a.S. agrosamrewvelo kompleqsis, maT Soris Cais warmoebis qvekompleqsis marTva
xorcieldeba
sxvadasxva
wyarodan
dafinansebis
meSveobiT,
rogoricaa: sakuTari saxsrebi, bankis kreditebi da asignebani biujetidan. amasTan, sasurvelia Cais gadamamuSavebel sawarmoebs gamoeyoT SeRavaTiani kreditebi, socialuri
xolo
asignebani
infrastruqturis
biujetidan
mimarTul
ganviTarebisaTvis,
iqnes
niadagis
ZiriTadad nayofierebis
asamaRleblad da ekologiuri fonis gaumjobesebisaTvis. aucilebelia
Seiqmnas
organizaciuli modelic da
swrafi
sakonsultacio
samsaxurebi,
romlis
saSualebas mogvcems uzrunvelvyoT maqsimaluri
efeqtianoba
minimaluri
danaxarjebiT.
amasTan,
aseTi
samsaxurebis dafinanseba unda moxdes biujetidan. fasian momsaxurebaze gadasvla SesaZlebeli gaxdeba mxolod mas Semdeg, rac mwarmoeblebi, m. S. uwinaresad mzad
fermerebi ekonomikurad momZlavrdebian da fsiqologiuradac
iqnebian
gadaixadon
garkveuli
gadasaxadi
sakonsultacio
momsaxurebisaTvis. am process garkveuli dro da gamocdileba sWirdeba, rasac sazRvargareTis qveynebis gamocdilebac adasturebs. am modelis kerZo sakonsultacio samsaxurebi farTodaa msoflioSi gavrcelebuli, magram
arc
erT
qveyanaSi
sainformacio-sakonsultacio
misi
formireba
samsaxurebis
ar
formiT,
dawyebula is
kerZo
yalibdeboda,
uwinaresad_saxelmwifoebrivi xelSewyobis pirobebSi. amrigad, saxelmwifos didi roli akisria aRniSnuli sainformaciosakonsultacio
samsaxurebis
CamoyalibebaSi,
dafinansebasa
da
125
funqcionirebaSi,
rac
aucilebel
pirobas
warmoadgens
qveyanaSi
agrosamrewvelo kompleqsSi Semavali dargebis, maT Soris Cais warmoebis qvekompleqsis ganviTarebisaTvis.
3.2. Cais warmoebis saxelmwifo mxardaWeris gzebi TiTqmis yvela qveyanaSi Cais warmoebis dargis regulirebis funqcias mTlianad an nawilobriv saxelmwifo asrulebs. misi uSualo CareviTa da xelSewyobiT
xdeba
kerZo
struqturebis
Camoyalibeba,
meCaieobis
problemebis gadawyveta, produqciis adgilze moxmarebisa da eqsportis xelSewyoba (warmoebis subsidirebiT, sagadasaxado SeRavaTebiT, bazris dacvis meqanizmebis gamoyenebiT da sxva). Cais warmoebis bevr klasikur qveyanaSi dargis ganviTarebas kurirebs maRali rangis saxelmwifo moxele, TviT premier-ministris moadgilis CaTvliT (indoeTi). meCaieobis
ganviTarebis
problemebi
saqarTveloSic
yovelTvis
saxelmwifos yuradRebis centrSi idga da Sesabamis mmarTvel struqturebs Zlieri
maregulirebeli
funqciebi
hqonda
(saxelmwifo
saaqcio
sazogadoeba ,,saqarTvelos Cai”, ,,Cais sabWoTa meurneobebis tresti”, ,,Caisa da
subtropikuli
kulturebis
mTavari
sammarTvelo”,
,,Caisa
da
subtropikuli kulturebis saxelmwifo komiteti”, saxelmwifo komerciuli gaerTianeba ,,saqCaisubtropiki”). damoukideblobis mniSvnelovan
zomebs
Tavidan
asacileblad.
wlidan
iwyeba,
roca
mopovebis
Semdeg
Rebulobda dargis miRebul
saqarTvelos
meCaieobaSi
ganviTarebaze iqna
xelisufleba
mosalodneli saxelmwifo
ministrTa
krizisis
zrunva
kabinetis
1993
ramdenime
dadgenileba Cais warmoebis ganviTarebis sxvadasxva sakiTxebze. 1995 wels, Cais foTlis krefis sezonisaTvis mosamzadeblad erovnul banks daevala 5 trilioni kuponis moklevadiani kreditis gamoyofa. mniSvnelovani RonisZieba iyo Cais fabrikebisaTvis nebarTvis micema produqciis sabazro fasSi gayidvis Sesaxeb. 1995 wlamde Cais fabrikebs ufleba ar hqondaT gaeyidaT produqcia misi warmoebis TviTRirebulebaze dabla, radgan sagadasaxado samsaxuri gadasaxadis daricxvis qveda zRvrad
126
produqciis
TviTRirebulebas
miiCnevda.
Semdegi
nabiji
iyo
Cais
aqcizisagan gaTavisufleba (1995 wlis 20 Tebervlis #93 gadawyvetileba). manamde
igi
alkoholian
sasmelebTan
da
TambaqosTan
erTad
aqcizur
produqciad iTvleboda. aqcizis gauqmebis Sedegad gaiafda produqcia da amaRlda misi konkurentunarianoba. 1994-1995 wlebSi saqarTvelos prezidentisa da saqarTvelos ministrTa kabinetis
mier
ramdenime
brZanebuleba
da
dadgenileba
iqna
miRebuli
TurqmeneTSi Cais organizebulad gadatvirTvis Taobaze. TurqmeneTidan miRebuli bunebrivi airis valis dasafaravad kliringis wesiT qarTuli Cais miwodebas axorcielebda soflis murneobis da sursaTis saministros saxelmwifo-komerciuli gaerTianeba ,,saqCaisub-tropiki”, xolo miwodebuli Cais
Rirebuleba
saqarTveloSi
unda
aenazRaurebina
saxelmwifo
organizacias _ departament ,,saqgazs”, romelsac, Tavis mxriv, es Tanxa saxelmwifo biujetidan unda mieRo. imis gamo, rom ,,saqgazma” ver moaxerxa TurqmeneTSi
gadatvirTuli
produqciis
Rirebulebis
anazRaureba,
Cais
fabrikebs warmoeSvaT davalianebebi biujetisa da saxelmwifo fondebis winaSe (am sakiTxebs garkveulwilad pirvel TavSic SevexeT). mdgomareoba kidev ufro daamZima iman, rom saxelmwifo komerciuli gaerTianeba ,,saqCaisubtropikis” salikvidacio komisiis muSaobis Sewyvetis Sesaxeb” saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros 1998 wlis 30 ianvris #257 brZanebiT skg ,,saqCaisubtropikis” salikvidacio komisiam Sewyvita muSaoba da brZanebis mexuTe punqtiT ,,TurqmeneTSi 19941995 wlebSi gagzavnili Cais produqciis Rirebulebis aunazRaureblobiT warmoqmnili davalianebis dafarvis Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1997 wlis
8
ivlisis
#267
gankargulebis
meore
muxlis,
agreTve
soflis
meurneobisa da sursaTis saministros 1997 wlis 9 ivlisis #2-244 brZanebis mesame
da
meoTxe
punqtebis
Sesabamisad
skg
,,saqCaisubtropikis”
debitoruli da kreditoruli davalianebebi gadaeca ss “saqagroserviss” (yofili skg “saqsoflnayofiereba”), romelic am droisaTvis gankerZoebuli iyo da faqtiurad aralikviduri balansi hqonda. sagareo
valSi
Cais
miwodebis
praqtika,
romelic
TurqmeneTTan
ganxorcielda da miuxedavad imisa, rom marcxiT damTavrda, saintereso Temaa im TvalsazrisiT, rom sagareo valebi Cven sxva saxelmwifoebTanac
127
gvaqvs. “meCaieobaSi sabazro garemos formirebis xelSemwyobi pirobebis Seqmnis
Sesaxeb”
gankargulebis
saqarTvelos
mesame
prezidentis
punqtiT
finansTa,
2003
wlis
ekonomikis,
27
martis
#336
mrewvelobisa
da
vaWrobis, soflis meurneobisa da sursaTis, sagareo saqmeTa saministroebs daevalaT, aWaris avtonomiuri respublikis ministrTa sabWosTan erTad winadadebis
momzadeba
Cais
produqciiT
kreditori
qveynebisadmi
saqarTvelos sagareo valis dafarvis SesaZleblobis Sesaxeb. aRsaniSnavia, rom am mizniT saqarTveloSi specialuri firmac ki Seiqmna, im gansxvavebiT, rom mas ufleba mieca valis dasafaravad CaisTan erTad sxva produqciis gamoyenebis. samwuxarod, es sakiTxi dadebiTad ver gadawyda. yovelive
zemoaRniSnulidan
SeiZleba
iTqvas,
rom
xelisufleba
SesaZleblobis farglebSi cdilobda garkveuli RonisZiebebi gaetarebina meCaieobaSi krizisis Camoyalibebis sawinaaRmdegod, romelic ZiriTadad sami mimarTulebiT xorcieldeboda: ekonomikur-finansuri _ Caize aqcizis gauqmeba, produqciaze Tavisufali faswarmoqmnis daSveba, gadasaxadebis gadavadeba,
saxelmwifo
dakveTiT
produqciis
gadatvirTva
da
gadatvirTuli produqciis Rirebulebis anazRaureba da teqnologiurimeCaieobis
regionebisaTvis
sasuqebis
gamoyofa,
energo-matareblebiT
(mazuTi, eleqtroenergia) Cais fabrikebis uzrunvelyofa. yovelive es nakarnaxevi iyo mxolod dargis gadarCenis surviliT, magram, samwuxarod, igi Zveli, centralizebuli gegmuri ekonomikisaTvis damaxasiaTebeli meTodebis gamoyenebiT xdeboda, ramac bazrebis dakargvis, Cais produqciaze fasebis disparitetis pirobebSi mdgomareobis xsna ver SeZlo. gasuli saukunis 90-iani wlebis meore naxevarSi xelisuflebam Secvala meCaieobis
dargisadmi
daxmarebis
strategia
da
igi
naturis
nacvlad
fuladi daxmarebebiT Caanacvla. ,,meCaieobis
dargis
gadarCenisa
da
reabilitaciisaTvis
finansuri
daxmarebis Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1997 wlis 10 aprilis #177 brZanebulebiT prezidentis fondidan soflis meurneobisa da sursaTis saministros gamoeyo 1 mln lari finansuri daxmarebis saxiT, romelic imave
wels
saministrom
brZanebulebiT
aRniSnuli
saaqcio Tanxis
sazogadoeba
,,qarTul
Cais”
gadasca.
biujetSi
dabruneba
1999
wlis
1
128
aprilisaTvis iyo gaTvaliswinebuli. amdenad, es iyo pirveli, orwliani uprocento sesxi, romelic meCaieobis reabilitaciisaTvis iqna gamoyofili. im droisaTvis meCaieobaSi imdenad mZime mdgomareoba iyo Seqmnili, rom Tanxis ganawilebam politikuri datvirTva miiRo. igi saaqcio sazogadoebis mier Cais fabrikebze ganawilda xelSekrulebebis safuZvelze, romelic fabrikebisaTvis
ZiriTadad
iTvaliswinebda
da
produqciiT
fuladi
an
romlis
mazuTisa
da
Rirebuleba
formiT.
maT
sasuqebis unda
gasaTvaliswinebelia,
Sesyidvas
daebrunebinaT rom
finansTa
saministros mier Tanxa dagvianebiT iqna gamoyofili. gamoyofili TanxiT, marTalia, Cais produqcia warmoebuli iqna, magram Tanxa ar dabrunda, radgan Cais fabrikebma daarRvies saxelSekrulebo pirobebi. Tanxis didi nawili dRemde amouRebelia, igi biujets ar dabrunebia da saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT ganvadebul iqna 2004 wlis 31 dekembramde. Sedegad, Tanxis ganawilebisas daSvebuli Secdomebis miuxedavad, man mainc Seasrula garkveuli funqcia da dargis gamococxleba gamoiwvia. amJamad s.s. ,,saqarTvelos Cai” gakotrebis reJimSi imyofeba. ,,meCaieobis dargis gadarCenisa da reabilitaciis RonisZiebaTa Sesaxeb” saqarTvelos
prezidentis
1998
wlis
25
aprilis
#266
brZanebulebiT
saxelmwifo biujetidan gamoiyo 3,0 milioni lari, dabrunebis gareSe, 22,4 aTas ha Cais plantaciaSi agroteqnikuri samuSaoebis Casatareblad, xolo 2 mln lari sakredito resursi 1997 wels aSS-dan Semotanili xorblis realizaciiT miRebuli amonagebidan, wliuri 15%-iani ganakveTiT. Sedegad, 48,2 aTasi tona foToli moikrifa, xolo 1999 wels _ 60,0 aTasi tona. aRniSnul wels prezidentis brZanebulebiT gaTvaliswinebuli iyo 10,0 mln laris,
xolo
2000
wlisaTvis
_
12-15
mln
laris
gamoyofa,
rac
ar
Sesrulebula. unda aRiniSnos, rom 1999 wels Tanxis gamouyoflobam seriozulad Seaferxa Cais warmoebis ganviTareba da SesamCnevi efeqti ar mogvca 1,5 mln larma, romelic am wels dagvianebiT iqna gacemuli sesxis saxiT. 1999 wels saqarTvelos parlamentma miiRo dadgenileba “meCaieobis aRorZinebis saxelmwifo programis (2000-2003 wlis periodisaTvis) Sesaxeb”, romelic 2000 wlisaTvis saxelmwifo biujetidan 4,0 mln laris gamoyofas
129
iTvaliswinebda, xolo mTlianad programis Rirebuleba 40,0 mln lars Seadgenda. bolo wlebSi Seicvala rogorc Tanxis gamoyenebis daniSnuleba, ise misi gamanawilebeli subieqtebi. 2001-2002 wlebSi saxelmwifo biujetidan gamoyofili
Tanxebi
xelSewyobis
(3,0
mln
programis
lari
TiToeul
ganxorcielebis
wels)
“Cais
eqsportis
uzrunvelyofis
Sesaxeb”
saqarTvelos prezidentis 2001 wlis #205 brZanebulebiT Cais eqsportis wasaxaliseblad iqna gamoyenebuli. Tanxis ganawileba finansTa saministros mier ganxorcielda tenderis safuZvelze. gamarjvebul kompanias TiToeul kilogram gadatvirTul produqciaze, romlis myidvelis mier ganaRdebas adasturebda
saqarTvelos
xelovnurad
xdeboda
produqciis
konkurentunarianobis
programiT
7,8
aTas
erovnuli
mewarmis tonaze
banki,
mier
meti
eZleoda
gaweuli amaRleba.
Cai
40
xarjebis 2001
TeTri. Semcireba
wels
gadaitvirTa,
amiT da
aRniSnuli
gafarTovda
misi
geografia, qarTulma Caim SeaRwia indoeTSi, indoneziaSi da meCaieobis sxva klasikur qveynebSi, aSS-Si. Aam
formiT
Tanxis
ganawilebam
azrTa
sxvadasxvaoba
gamoiwvia,
romelTagan mTavari iyo is, rom vmo-Si gawevrianebisas saqarTvelom aiRo valdebuleba,
rom
igi
ar
moaxdens
eqsportis
subsidirebas.
meore
argumenti gaxldaT is, rom programa ar iTvaliswinebda Cais plantaciebis aRdgeniTi
samuSaoebis
Catarebas.
Aam
argumentis
mowinaaRmdegeni
amtkicebdnen, rom Tu programa mudmivad imuSavebs, mewarmeebi iZulebuli gaxdebian izrunon plantaciebis aRdgenazec, sxva SemTxvevaSi nedleuli ar eqnebaT. dResdReobiT, ganxorcielebidan, gaamarTla,
roca SeiZleba
radgan
Tanxa
garkveuli iTqvas,
periodi
rom
imdenad
man
gavida
Tavisi
mcire
iyo,
programis
daniSnuleba rom
ver
programiT
gaTvaliswinebuli moculobebis uzrunvelyofa nedleuliT (daaxloebiT 23 aTasi tona) Cais plantaciebis gaumjobesebis samuSaoebis gareSec gaxda SesaZlebeli. garda amisa, isev hqonda adgili wina proeqtebis msgavsad Tanxis
dagvianebiT
gacemas.
aRsaniSnavia,
rom
2002
wels
finansTa
saministros mier Catarebul tenderSi gamarjvebulebs 700 aTasi lari 2004
130
wels
aunazRaures.
Sedegad,
2002
da
2003
wels
mokrefili
foTlis
moculobam Sesabamisad 24,0 da 25,0 aTasi tona Seadgina. zemoT
dasaxelebuli
finansuri
daxmarebebis
“saqarTvelos
prezidentis
sainvesticio
programiT
paralelurad
meCaieobis
dargis
prioritetuli ganviTarebis Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 12
aprilis
#134
brZanebulebiT
investiciebis
mxardaWeris,
eronuli
meurneobis ZiriTadi dargebisa da materialur-teqnikuri bazis reanimaciis mizniT Seiqmna saqarTvelos prezidentis sainvesticio programa, romlis upirveles prioritetad CaiTvala soflis meurneoba. programis farglebSi ganxorcielda
investiciebi
meCaieobis
dargis
ganviTarebisaTvis
5,0
milioni laris odenobiT, risTvisac gamoyenebuli iqna iaponiis mTavrobasa da saqarTvelos mTavrobas Soris notebis urTierTgacvlis safuZvelze iaponiis
mier
gamoyofili
arasaproeqto
resursis
soflis
meurneobis
nawili. programa
ganaxorciela
saministrom.
es
ar
iyo
safuZvelze
SeiZleboda
sagareo-ekonomikuri
pirdapiri
fuladi
urTierTobebis
daxmareba.
danadgar-mowyobilobebis,
aq
tenderis
sasuqebis,
mazuTis
SeZena, romelsac Semoitanda iaponiis mTavrobis mier daqiravebuli agenti. sasuqebis, mazuTis, danadgar-mowyobilobebis Semotana imdenad gaaWianura, rom
gaweulma
xarjebma
praqtikulad
Sedegi
ver
gamoiRo.
SeZenili
saqonlis Rirebuleba ukan iyo dasabrunebeli, rac bevr firmas dRemde ar gaukeTebia. yovelive zemoT gaanalizebulis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom 1997-2003
wlebSi
reabilitaciisaTvis
saxelmwifos
mier
gamoyofili
Cais
warmoebis
subvenciebidan
aRdgenisa
yvelaze
da
efeqtianad
gamoyenebuli iqna 1998 wels gamoyofili 3,0 mln lari, Tumca es imas ar niSnavs,
rom
saxelmwifos
mier
meCaieobis
aRdgena-reabilitaciisaTvis
gaweuli xarjebi srualiad araefeqtiani iyo, radgan ganxorcielebuli daxmarebebiT
SesaZlebeli
gaxda
dargis
sicocxlisunarianobis
SenarCuneba, rac imis safuZvels gvaZlevs, rom seriozulad vifiqroT farTomasStabiani programebis ganxorcielebaze. 2004 saidanac
wels
meCaieobis
daaxloebiT
3,0
reabilitaciisaTvis mln
lari
3,5
moxmarda
mln Cais
lari
gamoiyo,
plantaciebis
131
reabilitacias, romlis farTobma 6,0 aTasi ha Seadgina. aqedan 2,1 aTas ha-ze Catarda mZime da naxevradmZime, xolo 3,9 aTas ha-ze _ Spaleruli gasxvlis samuSaoebi. mTel farTobze Setanili iqna rTuli sasuqi 500 kg-s odenobiT, romelic ZiriTadad fosforovani da kaliumiani sasuqebisagan Sedgeboda (azotiani sasuqis raodenoba 10% iyo). 3,5 mln laridan 500 aTasi lari moxmarda mcire (ojaxur) da saSualo warmadobis Cais fabrikebis momzadebas. sul SeZenili iqna 16 mikrofabrika, romlis
teqnologia
mxolod
maRali
xarisxis
Cais
warmoebazea
orientirebuli. tenderis pirobebiT damzadda 20 tona iodizirebuli Cai, razedac 22 aTasi lari daixarja. tenderi Caatara soflis meurneobisa da sursaTis saministrom, romlis drosac pirvelad moxerxda plantaciebis reabilitireba
da
misi
dakavSireba
maRali
xarisxis
Cais
mwarmoebel
fabrikebTan. Cais
warmoebaSi
meCaieobis
gaZRolis
deficitis,
Cais
aRniSnuli iaponur
mimarTulebis
gzaze
gadamuSavebis
arCeva
gadayvanas,
Zveli
rac
niSnavs
qarTuli
energomatareblis
teqnologiebis
arsebobisa
da
xarisxiani Cais warmoebis aucileblobis pirobebSi gamarTlebul nabijad migvaCnia.
instituciurad
xelSekrulebiT
igi
SeiZleba
vertikalurad
iyos
ojaxuri,
kooperaciuli,
xolo
struqturulad
integrirebuli,
maRali xarisxis produqciis mwarmoebeli sawarmo. swored aseTi formis sawarmoebi
gauweven
konkurencias
msxvil
Cais
fabrikebs,
romelTac
mxolod dabali da, ukeTes SemTxvevaSi, saSualo xarisxis Cais warmoeba SeuZliaT mesamedad datvirTuli sawarmoo simZlavreebis pirobebSi. finansTa
saministros
monacemebiT,
miRebuli
TanxebiT
(2001
wlis
CaTvliT) Cais mwarmoebelma firmebma saxelmwifo biujets 18,5 mln. larze meti
daubrunes,
pirdapiri
da
iribi
gadasaxadebis
saxiT
guriis,
samegrelos, imereTis mxaris, aWaris avtonomiuri respublikis raionebis biujetebSi
mrewvelobidan
miRebuli
Semosavlebis
80%
Cais
firmebis
wilad modioda. 1996 wlidan gaiyida 72 aTas tonaze meti produqcia. savaluto Semosavlebis saxiT qveyanam 68 mln. aSS dolarze meti miiRo. Sida erovnul produqtSi Cais moculoba Tu 0,2-0,5%-s Seadgens, qveynis eqsportis moculobaSi misi wili 5,5-7,8%-mdea. am maCvenebliT meCaieobas erovnul ekonomikaSi analogi ar hyavs gansakuTrebiT aRsaniSnavia is
132
garemoeba, rom Cais eqsportma dadebiTi gavlena iqonia qveynis savaWro balansze. rac mTavaria, SesaZlebeli gaxda aseulobiT adamianis dasaqmeba da maTi socialuri pirobebis gaumjobeseba. aRsaniSnavia, rom 2008 wlis 11 ivnisis monacemebiT Cais gadamuSavebaze sul damtkicebulia 2 417 mln laris iafi sesxi 6 kompaniaze (ix. cxrili 3.2.1)
regioni/raioni imereTi, tyibuli
Kkompania tyibulis Cai, Sps eqsporti
,,iafi sesxi” 350,000
tyibulis Cais fabrikis teqnologiuri gadaiaraReba da qarxnis rekonstruqcia sawarmoo Senobis SekeTeba, Cais sagrexi, saRnobi da dasafasoebeli danadgaris SeZena, 100-grianikolofebis beWdva (100 000 cali). warmadoba: 7,4 tona produqciis warmoeba, (5 tona saeqsportod CexeTis respublikisaTvis, 2,4 tona adgilobrivi bazrisaTvis). 2009 wlisaTvis dagegmilia warmoebis 2,5-jer gazrda.
ozurgeTis raioni sofeli lixauri
,,zaza mameSvili” eqsporti
107,000
ozurgeTis raioni sof. cxemlisxidi
zina gujabiZe
60,000
nedleulis miReba da Cais aRorZineba. warmadoba: 400-550 tona umaRlesi Savi da mwvane Cai erTjerad paketebSi (danadgari aqvs)
130,000
Cais damfasoebeli manqanis SeZena, damxarisxebeli saamqros teqnikuri gadaiaraReba – 60 000 lari. warmadoba – 20 tona maRali xarisxis dafasoebuli Savi da mwvane Cai, erTjerad paketebSi, iodizirebuli Cai.
Sps ,,geoplanti” Eeqsporti
1,270,000
pirveladi fabrikebis sruli teqnologiuri gadaiaraReba, Tanamedrove induri teqnologiebiT. saplantacio samuSaoebis sruli meqanizacia da Sesabamisi mowyobilobebis SeZena. iaponuri da italiuri Cais damfasoebeli manqanebis SeZena. warmadoba: saeqsporto produqcia daufasoebeli, weliwadSi 1100 (1 699 000 lari) da dafasoebuli, rogorc saeqsporto, aseve Sida bazrisaTvis – weliwadSi 250 tona (4 368 750 lari)
Sps ,,iago"
500,000
mwvane Cais eqsporti
ozurgeTis raioni
ozurgeTi samegrelo imereTi
aWara q. qobuleTi 9 aprilis 49
Cais gadamuSavebaze damtkicebuli sul
soflis meurneoba
,,ori nana” Sps Eeqsporti
2,417,000
dabolos, SeiZleba iTqvas, rom xarisxiani produqciis warmoeba da saxelmwifo daxmarebebis xolod am mimarTulebiT gamoyeneba meCaieobis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebad unda iqces. 133
3.3. Cais warmoebis sanedleulo bazis ganviTarebis mimarTulebebi saqarTvelos subtropikuli
soflis
meurneobis
kulturebis
da
Cais
mecnierebaTa
mrewvelobis
akademiis
Cais,
samecniero-sawarmoo
gaerTianebis TaosnobiT, meCaieobis regionebis, Sesabamisi saministroebisa da
uwyebebis
specialistTa
saqarTveloSi
meCaieobis
uSualo
monawileobiT,
reabilitaciis
SemuSavebul
saxelmwifoebrivi
iqna
programa,
romelSic asaxulia Cais warmoebis ganviTarebis ZiriTadi mimarTulebebi. meCaieobis da Cais produqtebis warmoebis ganviTarebis ganmsazRvreli tendenciebi eyrdnoba, uwinares yovlisa, Semdegi amocanebis gadaWras: _ saqarTvelos mosaxleobis Siga moTxovnilebis uzrunvelyofa saWiro raodenobisa da xarisxis produqciaze; _
konkurentunariani
maRalxarisxovani
produqciis
warmoebis
SesaZleblobaTa RonisZiebebis damuSaveba; _ saerTaSoriso bazarze maRalxarisxovani saeqsporto produqciis raodenobis gazrda; _
tradiciuli
saeqsporto
bazrebis
dabrunebisaTvis
aqtiuri
samarketingo politikis gatareba; _ sawarmoo da socialuri infrastruqturebis gaumjobeseba. Cvens mier zemoT motanili Cais warmoebis ganviTarebis ZiriTadi mimarTulebebis warmoebisaTvis
gansazRvra xelsayreli
efuZneba bunebrivi
subtropikuli pirobebisaTvis
zonis
Cais
ekologiuri
da
biologiuri resursebis racionalurad gamoyenebas, qveynis ekonomikisa da misi
potencialis
Semdgomi
gaZlierebis
moTxovnilebebsa
da
SesaZleblobebs. Cais warmoebis ganviTarebis ZiriTadi mimarTulebebi iTvaliswinebs maRalxarisxovani raodenobis
Cais
warmoebis
SenarCunebasa
da
sanedleulo ganviTarebas,
bazis
optimaluri
upiratesoba
eniWeba
maRalproduqtiuli Cais jiSebs, aseve Cais gadamuSavebis mowinave teqnikisa da progresuli teqnologiebis warmoebaSi danergvas. yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, Cais warmoebis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebebad unda CaiTvalos:
134
_
Cais
plantaciebis
yovlismomcveli
pasportizaciis
safuZvelze,
biologiurad moberebuli plantaciebis amoZirkva (yovelwliurad saerTo farTobis 2%); _ dabalmosavliani, biologiurad moberebuli plantaciebis jiSobrivi ganaxlebis gegmazomieri ganxorcieleba (1-1,5% saerTo farTobidan); _
arsebuli
plantaciebis
produqtiulobis amaRleba agroteqnikur
RonisZiebaTa sruli kompleqsis CatarebiT; _ maRalxarisxovani, konkuretunariani Cais produqciis warmoeba (Savi da
mwvane
baixis
Cai,
mwvane
agura
Cai,
Savi
fila
Cai,
naturaluri
koncentratebi, biologiurad aqtiuri nivTierebebi); _ Cais warmoebis ganviTarebis samecniero-teqnikuri progresis uaxlesi miRwevebis danergvis safuZvelze. Cais
warmoebis
ZiriTadi
mosavlianobis
gadidebisa
gaumjobesebis
mizniT,
da
miznebisa
da
nedleulis
aucilebelia
amocanebidan xarisxobrivi
samuSaoTa
gamomdinare, maCveneblebis
kompleqsis
Sesruleba.
maTgan, pirvel etapze Casatarebel RonisZiebebs miekuTvneba: _ Cais plantaciebis Spaleruli gasxvlis organizacia; _
mecnierulad
dasabuTebuli
niadagis
nayofierebis
sistemebiT
reglamentirebuli RonisZiebaTa ganxorcieleba; _ Cais mcenaris mavneblebsa da daavadebebTan brZolis mecnierulad dasabuTebul RonisZiebaTa kompleqsis gatareba; meore etapis samuSaoebidan umniSvnelovanesia: _ Cais plantaciebis naxevradmZime da mZime gasxvlis organizacia; _ amortizebuli da dabalmosavliani plantaciebis amoZirkva da axlis gaSeneba; _ Cais movla-moyvanisa da sakref manqanaTa sistemebis srulyofa da danergvis organizacia. amortizebuli, mosavlianobis
dabalmosvliani
aRdgena
ver
xerxdeba
Cais
plantaciebi,
agroteqnikuri
romelTa
RonisZiebebis
gatarebiT, eqvemdebareba amoZirkvas da ganaxlebas. plantaciebis ganaxleba unda moxdes maRalxarisxovani da maRalmosavliani seleqciuri jiSebiTa da klonebiT.
135
Cais
plantaciebis
mZime,
naxevradmZime
gasxvlisa
da
amoZirkvis
SemoTavazebul gegma _ prognozs safuZvlad daedo Cais plantaciebis amJamindeli mdgomareoba (naxevrad mZime gasxvla 5%, mZime gasxvla 2,5%, amoZirkva da axlis gaSeneba 1-2% yovelwliurad). (ix. cxrili 3.3.1). saqarTveloSi Cais plantaciis farTobi da misi saeqspulataciod mosamzadebeli samuSaoebis prognozuli gegma (2004-2008 ww.)
cxrili 3.3.1
meCaieobis regionebis dasaxeleba.
samrewvelo foTolsakrefi plantaciebi 2008 wlisaTvis ha 3421,2
Cais plantacia sul ha
perspeqti uli plantacia sul ha
5518,0
1674,0
3844,0
10000,0
1000,0
9000,0
225,0
450,0
90,0
8010,0
15974,0
1838,0
14136,0
353,4
706,8
141,4
12581,0
11132,0
1853,0
9279,0
232,0
464,0
92,8
8258,3
4672,0
1522,0
3150,0
75,0
150,0
31,5
2819,9
47296,0
7887,0
39409,0
981,5
1963,0
394,1
35090,4
aWaris ar afxazeTis ar samegrelos regioni guriis regioni imereTis regioni
sul saqarTveloSi
1cxrili
Yyovelwliuri specialuri agroRonisZiebebi, ha mZime naxevra amoZirkgasxvla dmZime va 2,5% gasxvla axlis 5,0% gaSeneba 1% 96,1 192,2 38,4
maT Soris Camosa -weria ha
Sedgenilia saxelmwifo programa “Cai”-s mixedviT
cxrilSi
moyvanili
subtropikuli
parametrebi
kulturebisa
argumentirebulia
da
Cais
anaseulis
mrewvelobis
Cais,
institutis
rekomendaciebis safuZvelze. prognozuli sidideebidan gamomdinare, 2008 wlisaTvis, mTliani
saqarTveloSi
raodenoba
gansazRvruli
35090,4
nedleulis
samrewvelo ha-s
miaRwevs.
damzadebisa
da
foTolsakrefi
plantaciebis
SemoTavazebuli
prognozebiT,
mza
produqciis
moculobis
sidide asaxavs Cais plantaciebSi agroteqnikuri RonisZiebebis gatarebas, plantaciebis
gasxvlisa
da
amoZirkvis
samuSaoebis
Sesrulebas
da
maRalproduqtiuli Cais jiSebiT axali plantaciebis gaSenebis realurad misaRwev SesaZleblobas. mesame
etapis
samuSaoebis
Sesrulebam
unda
uzrunvelyos
Cais
warmoebis sruli industrializaciis ganxorcieleba. aRniSnuli etapis
136
samuSaoebidan mniSvnelovania: Cais movla-moyvanis, krefis, transportirebis industriuli teqnologiisaTvis saWiro manqanaTa sistemebis damzadebisa da danergvis organizacia; niadagis ganoyierebisaTvis sakvebi nivTierebebis warmoebisa da maTi Cais plantaciebSi dozirebuli Setanis uzrunvelyofa; mcenaris mavneblebisa da daavadebis mimarT sabrZolvelad biologiuri meTodebis, agreTve pesticidebis da maTi Cais plantaciebSi dozirebulad Setanis industriis Seqmna. subtropikuli zonis niadagebis dabali nayofiereba da Cais mcenaris mier sakvebi elementebisadmi maRali moTxovnileba ganapirobebs sasuqebis gamoyenebis
did
gavlenas
Cais
plantaciebis
produqtiulobasa
da
nedleulis xarisxobriv maCveneblebze. mimdinare etapze, dargSi Seqmnili situaciis
gamo,
aucilebelia
mitovebuli
Cais
plantaciebis
sruli
agroqimiuri gamokvleva da niadagis nayofierebis amaRleba. am mizniT aucilebelia agroqimiuri subtropikul gaSenebuli
Sesabamisi
struqturebis
samsaxuris
anaseulis
regionebSi,
(niadagis
centri)
sxvadasxva
plantaciebis
niadagebSi
nayofierebis
mobilizacia
saqarTvelos
niadagur-klimatur ZiriTadi
da
sakvebi
pirobebSi elementebis
dasadgenad da mineraluri sasuqebis normatiuli moculobis gaangariSeba plantaciebis
ganoyierebis
sistemis
RonisZiebaTa
uzrunvelsayofad
_
adgilobrivi mineraluri sasuqebis maqsimalurad gamoyenebis fonze. Cais
plantaciebis
ganoyierebis
sistemas
fundamentaluri
Sromebi
miuZRvna Cais, subtropikul kulturaTa da Cais mrewvelobis samecnierosawarmoo
gaerTianebis
agroqimiis
ganyofilebam,
sxva
kvleviTma
da
saswavlo organizaciebma, romelTa kvlevis Sedegebis, agreTve, mowinaveTa mdidari gamocdilebis gaTvaliswinebiT, damuSavebulia da mecnierulad dasabuTebuli, mineraluri da organuli sasuqebis gamoyenebis wesebi Cais plantaciebis
xnovanebis,
mosavlianobisa
da
niadagobrivi
pirobebis
Sesabamisad. sasuqebis
efeqtianobis
gadideba
damokidebulia
miwaTmoqmedebis
kulturis saerTo doneze. Tu ganoyierebam kargi Sedegi ar mogvca, es agroteqnikis wesebis darRveviT Sesrulebuli samuSaoebis, an saerTod, agroteqnikis ugulebelyofis bralia.
137
Cais mcenare mineraluri sasuqebis, upirvelesad ki azotis, didad momTxovnia. Ddadgenilia, rom Cais plantaciebis mineraluri sasuqebiT ganoyierebis Sedegad miRebuli efeqtis daaxloebiT 80 procenti swored azotze modis, amitomac mis gamoyenebas didi yuradReba unda davuTmoT. azotiani
sasuqebi
plantaciebSi,
sadac
gaizarda.
dgebuaZis
n.
maRalefeqturia
sakontrolosTan monacemebiT,
ewerovan SedarebiT
ewerovan
niadagebze
gaSenebul
mosavlianoba
niadagebSi,
5-6_jer
sadac
Cais
mosavlianoba heqtarze 8-9 aTas kg-mde aRwevs, sakmarisia 300-500 kg wminda azotis Setana. Uufro didi dozebi aRniSnuli niadagis pirobebSi efeqts ar iZleva. wiTelmiwa niadagebze, v. canavas mixedviT, Cais maRal da myar mosavals iZleva 250-300 kg/ha azoti. dakvirvebebi gviCvenebs, rom gogirdmJava amoniumis sistematurad Setana niadagis Zlier gamJavianebas iwvevs. amis gamo igi asustebs nitrifikaciis process.
CaisaTvis
optimaluri
reaqciis
SenarCunebis
mizniT
mizanSewonilia azotiani sasuqebis nitratuli da amoniakuri formebis monacvleobiT Setana. srulasakovani
Cais
plantaciebisaTvis
azotiani
sasuqebis
dozebi
mosavlianobis, xolo axalgazrda plantaciebSi ki xnovanobis mixedviT icvleba. rac ufro uxvmosavliania Cais plantacia, miT ufro met azots moiTxovs. es bunebrivicaa, radgan mosavliani plantacia ufro mZlavria, mas asimilaciis maRali unari aqvs da met mwvane masasac iZleva, e. i. aseTi plantaciidan meti mwvane foToli gadis. azotovani sasuqebis formebidan dabali mJavianobis niadagebSi (PH – 3.8 zeviT)
yvelaze
saukeTeso
formad
amoniumis
gvarjila
(masSi
azotis
raodenoba aRwevs 33-34 procents) iTvleba, xolo Zlier mJave niadagebSi (PH _
3.8
qvemoT)
fosforovani
mizanSewonilia
sasuqebis
formebs,
Sardovanas Zlier
mJave
gamoyeneba.
rac
niadagebze
Seexaba
efeqturia
fosforitis fqvili, xolo nakleb mJave niadagebze _ superfosfati. sabazro ekonomikidan gamomdinare, rogorc mosavlianobis zrdisaTvis, ise RonisZiebebis ekonomikuri efeqtianobisaTvis, kaliumiTa da fosforiT Rarib niadagebze sasurvelia maTi gazrdili doziT gamoyeneba, rac ufro swrafad da mTlianad iqneba niadagebi uzrunvelyofili aRniSnuli sakvebi
138
elementebiT, miT ufro daCqardeba mitovebuli Cais plantaciebis qveS arsebuli niadagebis nayofierebis amaRleba. rac Seexeba organul sasuqebs, igi yvelaze srulyofilia da Seicavs mcenarisaTvis
saWiro
yvela
sakveb
elements
makro_azots,
fosfors,
kaliums da mikroelementebs. organuli sasuqebi advilad ar irecxeba, isini niadags eroziisagan icaven, aregulireben Tbur da kvebis reJims niadagSi. amitom maT Cais mosavlianobis amaRlebaSi didi roli ekisreba, gansakuTrebiT ferdobebze gaSenebuli plantaciebisaTvis, sadac niadaguri eroziis
procesi
intensiurad
mimdinareobs.
mniSvnelovania
isic,
rom
organul sasuqebs mZime niadgebi mohyavs kulturul mdgomareobaSi. organuli
sasuqebidan
Cais
plantaciebSi
iyeneben
nakels,
torf-
kompostebs, warmoebis organul narCenebsa da mwvane sasuqebs. maTi Setana saWiroa yvela asakis plantaciebSi, magram imis gamo, rom es sasuqebi mcire raodenobiTaa,
pirvel
rigSi
SeaqvT
ferdobebze
gaSenebul
im
plantaciebSi, sadac niadagi Camorecxilia, oRond winaswar aucilebelia eroziis sawinaaRmdego RonisZiebaTa gatareba. gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces dablobebis mZime Tixnar niadagebze gaSenebuli plantaciebisa da mZimed gasxluli Cais nakveTebis organuli sasuqebiT ganoyierebas. nakeli
mniSvnelovnad
adidebs
Cais
foTlis
mosavlianobas,
gansakuTrebiT mineraluri sasuqebis fonze. igi, rogorc pirdapiri, ise xangrZlivi SemdegqmedebiT xasiaTdeba. Cais, subtropikul kulturaTa da Cais mrewvelobis samecniero sawarmoo gaerTianebis monacemebiT, nakelis Semdegqmedeba
gamoixateba
Cais
foTlis
mosavlianobis
saSualod
21
procentamde zrdaSi (cxrili 3.3.2). nakelis gavlena Cais foTlis mosavlianobaze (anaseuli) (m. bziavas mixedviT)
cxrili 3.3.2 variantebi
usasuqo
pirdapiri moqmedeba, 2 wlis saSualo mosavali
Semdegqmedeba, 11 wlis saSualo mosavali
pirdapiri da Semdegqmedeba, 13 wlis saSualo mosavali
kg/ha
%
Kkg/ha
%
Kkg/ha
%
1348
78
1590
51
1552
53
139
azoti, fosfori da kaliumi (NPK)
1939
100
3117
100
2905
100
1885
108
3760
121
3471
119
Kkaliumi da nakeli
Cais
meurneobebSi
SedarebiT
farToT
iyeneben
torfian
sasuqebs.
torfis sabadoebi gvxvdeba dasavleT saqarTvelos subtropikuli zonis Semdeg
raionebSi:
qobuleTi,
zugdidi,
foTi,
ozurgeTi
da
sxva.
a.
menaRariSvilis monacemebiT, dasavleT saqarTvelos Cais raionebis torfi Seicavs saerTo azots 1,7_dan 2,5 procentamde. Cais
plantaciebSi
organuli
sasuqebis
gamoyenebis
maRal
efeqtianobaze migviTiTebs qvemoT motanili monacemebi (cxrili 3.3.3) sasuqebis gavlena Cais foTlis mosavlianobaze cxrili 3.3.3 sasuqebis formebi
Kkg/ha
%
Uusasuqo mineraluri fosfori da kaliumi (foni) mineraluri fosfori, kaliumi da azoti mineraluri fosfori, kaliumi da nakeli 40 t/ha mineraluri fosfori, kaliumi da torffosforitis komposti 40 t/ha
2859,6 3983,0 5839,8 5240,8
71,7 100,0 146,6 126,5
4658,4
116,8
Cais
plantaciebis
gasanoyiereblad
iyeneben,
agreTve,
warmoebis
sxvadasxva anarCens. kerZod: a) kofeinis qarxnis anarCenebs, Cais nasxlavis SerCeuli ylortebidan kofeinis gamoyofis Semdeg darCenil organul masas. igi Seicavs 3,47 procent azots, 1,03
procent fosfors. b) tungis
nayofisagan zeTis gamoxdis Semdeg darCenili organuli nivTierebebiT mdidari masa Seicavs 0,85 procent azots. srulmosavlian weliwadSi
Cais
erTxel,
plantaciebSi
radgan
maTi
organuli
Semdegqmedeba
sasuqebi
xangrZlivia.
SeaqvT
4
heqtarze
Setanili unda iqnes 50 tona nakeli an 80-100 tona torf-komposti. zemoT aRniSnuli organuli narCenebic heqtarze 80-100 tonis raodenobiT SeaqvT. organuli
sasuqebis
es
raodenoba
tenianobis
pirobebSi.
maTi
sazamTro
damuSavebis
gaangariSebulia
plantaciebSi
periods
da
isini
Setana
70-75
ukavSirdeba
fosforian
da
procenti niadagis kaliumian
140
sasuqebTan erTad SeaqvT. plantaciebSi organuli sasuqebi sasurvelia mZime gasxvlamde erTi wliT adre SevitanoT. organuli sasuqebi yvela SemTxvevaSi mwkrivTaSorisebSi mTel farTobze Tanabrad unda movabnioT da maSinve CavxnaT. niadagis ganoyierebis erT-erT umniSvnelovanes agroteqnikur xerxs sideracia
(mwvane
sasuqebi)
warmoadgens.
igi
gulisxmobs
parkosani
mcenareebis Tesvas plantaciis mwkrivTaSorisebSi da maTi mwvane masis Caxvnas, isini fesvebze
ganlagebuli koJris baqteriebiT iTviseben haeris
azots da xdian mas mcenarisaTvis misawvdoms. sideratebis roli azotis dagrovebiT rodi amoiwureba. igi niadags amdidrebs, agreTve, fosforiT, kaliumiT, xels
organuli
uwyobs
nivTierebebiT,
mcenaris
fesvTa
aumjobesebs
sistemis
niadagis
ganviTarebas,
struqturas,
farTobs
icavs
gadarecxvisagan da adidebs mcenareTa yinvagamZleobas. Cais plantaciebSi mwvane sasuqebis gamoyeneba xangrZlivi moqmedebiT xasiaTdeba, pirdapiri moqmedeba, e. i. pirveli wlis efeqtianoba ki, bevrad naklebia (cxrili 3.3.4). sideratebTan erTad Cais plantaciaSi gamoiyeneba mulCi. igi niadagis tens
icavs
aorTqlebisagan,
inarCunebs
temperaturas,
anelebs
mzis
pirdapir zemoqmedebas. mulCad iyeneben mwvane organul masas, torfs, Sav polieTilenis afsks, sasiderato masas, mulCqaRalds da sxva. torfiTa da mwvane organuli masiT damulCvisas niadagis naxevarmetrian fenaSi 6-10 procentze meti tenia, vidre imave sisqis daumulCav niadagSi. mulCis gamoyeneba
dadebiTad
moqmedebs
Cais
mcenaris
zrda
ganviTarebasa
da
mosavlianobaze, efeqti ramdenime weliwads grZeldeba. sabazro sasuqebis
ekonomikis
dozebis
SemTxvevaSi
pirobebSi
swor
SesaZlebelia
da
didi
mniSvneloba
racionalur bevri
unda
gansazRvras,
sasoflo-sameurneo
mieniWos winaaRmdeg produqcia
ararentabeluric gaxdes aRniSnuli
saSiSroebis
winaSe
dgas
meCaieobis
dargic.
sasuqebze
maRali sabazro fasebis gamo glexuri da fermeruli meurneobebi Tavs ikaveben
Cais
plantaciebSi
azotovani sasuqebis srulyofili dozebiT
Setanaze. rac Seexeba fosforovan da kaliumian sasuqebs, isini ukanaskneli 8-10 wlis ganmavlobaSi plantaciebSi arc Setanila.
141
Mmwvane sasuqebis sxvadasxva dozebis gavlena Cais plantaciebis mosavlianobaze (m. bziavas mixedviT %)
cxrili 3.3.4 Ppirdapiri Mmoqmedeba
variantebi
Semdegi moqmedeba 10 wlis saSualo
Kg/ha
%
kg/ha
%
1962
76
888
31
2565
100
2870
100
2546
99
3119
109
2794
109
3205
112
2875
112
3315
116
2313
99
3295
115
sakontrolo Mmineraluri azoti da Mmineraluri fosfori (foni) Mmineraluri azoti, Mmineraluri fosfori+5 tona mwvane sasuqi Mmineraluri azoti, Mmineraluri fosfori+10 tona mwvane sasuqi Mmineraluri azoti, Mmineraluri fosfori+20 tona mwvane sasuqi Mmineraluri azoti, Mmineraluri fosfori+40 tona mwvane sasuqi
dRes, rodesac qveyanaSi rogorc adgilobrivi warmoebis (azoti), ise sxva
qveynebidan
Semotanil
mineralur
sasuqebs
sakmaod
maRali
fasi
gaaCniaT, gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces adgilobrivi warmoebis sasuqebs,
sasuqebis
kompostebs,
Semcvel
sideratebs
Tixebs, da
organul
sasuqebs,
niadagis
torf-nakelian
fizikuri
Tvisebebis
gaumjobesebisaTvis ceolitebs. sabednierod
saqarTveloSi
fiqsirebulia
sxvadasxva
sakvebi
elementebis Semcveli sabadoebi. ZiriTadad, sasuqebis saxiT gamoyenebas poulobs quTaisTan axlos sofel godoganSi arsebuli fosforitebis sabado, romlis qimiuri Semadgenloba msgavsia msoflioSi gavrcelebuli sabadoebisa, quTaisis fosforitebis fqvili standartul moewyos
fosforitebis
fqvils.
Tavisi efeqtiT ar CamorCeba
saWiroa
uaxloes
perspeqtivaSi
aRniSnuli sabados farTo samrewvelo daniSnulebiT gamoyeneba
da sasoflo-sameurneo kulturebis moTxovnilebis adgilobrivi warmoebis SedarebiT iafi fosforitis fqviliT dakmayofileba.
142
saqarTveloSi
fosforitebis
garda
moipoveba
agromadneulTa
da
qimiuri mrewvelobis anarCenebis didi maragi, magaliTad cementis mtveri kaliumis wyaroa, glukonati – fosfors da kaliums erTdroulad Seicavs, magniumis wyaroa serpentiniti, xolo marganecis Slami manganumis Semcveli sasuqia. sadReisod momxmarebels moqmedebis
guriis sTavazobs
praqtikuli
qarTveli kvlevebis
meurneobebSi
receptura
kulturaTa
komerciuli
erovnuli
kompleqsur
mecnierebis safuZvelze
gamosayeneblad.
ceoliti-tyvarCelis
moqmedi
qarTuli
organo-mineralur
SemuSavebulia
sabado.
regionSi
bunebrivi
sasuqebs,
kaliumi-kaspis
sabado;
mzaddeba
momxmarebelTa
dakveTiT
Sesabamisad,
konkretuli
da
fermerul
torfi-malTayvis
sabado;
agroteqnikis
receptura
mecnieruli
rekomendirebulia
Semadgenloba:
,,ai-ia”
xangrZlivi
romlis
mravalwliani da
firma
sabado;
askaniti-mTispiris da
igi
icvleba
nakveTis
niadagis
agroqimiuri analizis mixedviT. amdenad,
saqarTveloSi
resursebis
sawarmoo
mniSvnelobis
sakiTaxad
arsebuli
organuli
masStabebiT migvaCnia,
sasuqebis
amoqmedeba
rac
mniSvnelovnad
bunebrivi
saxelmwifoebrivi daaCqarebs
Cais
plantaciebis reabilitaciis process da rentabelurs gaxdis meCaieobis dargs. meCaieobis ganviTarebisa da nedleulis TviTRirebulebis Semcirebis erT_erTi
aucilebeli
pirobaa
Cais
movla_moyvanisa
da
misi
krefis
meqanizaciaze
zrunva
Sromatevad samuSaoTa procesebis meqanizaciis donis amaRleba. Cais
plantaciebSi
meCaieobis
ganviTarebis
Sromatevadi pirvelsave
procesebis wlebidan
daiwyo.
pirveli
rigis
amocanad daisaxa axali farTobebis asaTvisebeli manqana_iaraRebis SerCeva. am periodSi gamoicada mravali manqana da iaraRi, rogorc tyeebisa da buCqnarebisagan
gasawmendad,
ise
niadagis
dasamuSaveblad
adgilobrivi
pirobebisa da agroteqnikis moTxovnis Sesabamisad. Catarebuli samuSaoebis Sedegad Seiqmna manqanaTa sistema axali farTobebis aTvisebis ZiriTadi samuSao procesebisaTvis. 1930-1940
wlebidan
farTod
gaiSala
sacdel-sakonstruqtoro
samuSaoebi Cais buCqis gasxvlisa da mwvane foTlis krefis meqanizaciis
143
mimarTulebiT. kulturis
Cvenda
sasaxelod
movla–moyvanisa
da
unda iTqvas,
rom
eqspluataciis
saqarTveloSi
Sromatevadi
Cais
procesebis
kompleqsuri meqanizaciis sakiTxebis maRal mecnierul doneze gadawyvetaSi udaod didi wvlili aqvs Setanili Caisa da subtropikuli kulturebis samecniero
kvleviT
meqanizaciisa
da
instituts,
saqarTvelos
eleqtrofikaciis,
samecniero
soflis
meurneobis
sawarmoo
gaerTianeba
,,saqsoflmanqanaTmSenis” saqarTvelos subtropikuli meurneobis instituts da
sxva
dawesebulebebis
samecniero
koleqtivebs,
calkeul
konstruqtorebs, specialistebs. sakmarisia davasaxeloT zogierTi maTgani: p.
skorini,
k.
amirejibi,
S.
kereseliZe,
n.
kostava,
i.
qadeiSvili,
r.
maxarobliZe, n. gabunia, m. kvirkvelia, m. afxazava da mravali sxva. Cais foTlis mobiluri sakrefi manqanebi ,,saqarTvelo”, ,,Ca_900”, xelis motorizirebuli konstruqtorTa
sakrefi
aparati
inteleqtualuri
,,anaseuli-2” Semoqmedebis
saqarTvelos udides
mecnier-
miRwevad
unda
miviCnioT. gasuli saukunis 80-iani wlebis bolos meCaieobaSi meqanizaciis done 20-25 procents Seadgenda, maT Soris Cais plantaciebSi mobiluri teqnika
gamoyenebuli
iyo
8-10
aTas,
xolo
Cais
sasxlavi
da
sakrefi
aparatebi - 14 aTas heqtarze (m. fxazava 1980) saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai” perspeqtivaSi iTvaliswinebs meCaieobaSi meqanizaciis donis 60_70 procentamde amaRlebas. aRniSnuli saWiroeba ganpirobebulia rigi motivebis gamo: pirvel rigSi aRsaniSnavia Cais foTlis krefis SemWidroebul vadebSi maRalxarisxovnad Sesruleba konkurentunariani
produqciis
sawarmoeblad
da
meore
_
soflad
ganviTarebuli migraciuli procesebis fonze muSaxeliT uzrunvelyofis arasakmarisi done. xeli
unda
Seewyos
meqanizaciis
saSualebebis
saremonto
kerZo
servisuli samsaxurebis Seqmnis da axali teqnikis warmoebis ganaxlebis saqmes. gansakuTrebuli liTontevadobis
yuradReba teqnikis
unda warmoebas,
mieqces
mcire
plantaciebis
energo
da
biologiuri
mdgomareobis mixedviT foTlis SerCeviT, diferencirebul krefas an uxeSi foTlis aRebis aRmkveTi meqanizmebiT aRWurvili manqanebisa da aparatebis
144
Seqmnas, krefis jeradobis maqsimalurad gazrdas, rogorc xeliT, aseve manqanebiT krefisas. saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai”-is mixedviT, didkonturian, vake /0 da 8 gradusamde daqanebis/ da zogierT ferdobebze /8-dan 20 gradusamde daqanebis/
gaSenebul
nakveTebSi
upiratesoba
kvlav
mobilur,
didmwarmoebluri teqnikis gamoyenebas eqneba. aseTi manqanebis gamoyeneba SesaZlebelia daxrilobis
10-12
aTas
ferdobebze
meqanizaciis
heqtarze. gaSenebul
saSualebebis
mcirekonturian, plantaciebSi
gamoyeneba.
ki
agreTve,
didi
umjobesia
mcire
plantaciebis
gaSenebis
Taviseburebebidan gamomdinare, xelis aparatebis gamoyeneba SesaZlebelia 16 aTas heqtarze. imasTan dakavSirebiT, rom aRdgenas eqvemdebareba 11 aTasi heqtari Cais plantacia, aseve Cais plantaciebSi yovelwliurad saWiroa specialuri RonisZiebebis Catareba (naxevradmZime da mZime gasxvla) saWiroa damzaddes 50 cali adapturi Cais sasxlav-damqucmacebeli; aRniSnuli teqnikis bazaze Seiqmnas
servisuli
qvedanayofi
(qvedanayofebi),
romlis
meSveobiTac
Catardeba Cais plantaciebis sareabilitacio samuSaoebi, Semdgom wlebSi ki Cais mZime da naxevradmZime gasxvlis operaciebi da sxva. meCaieobis sareabilitacio teqnologiur procesTa ciklSi yvelaze rTuli da Sromatevadi gavelurebuli plantaciebis mZime da naxevrad-mZime gasxvlebis samuSaoebis Sesrulebaa. jer kidev 1960-70 wlebSi Caisa da sxva subtropikuli kulturebis sakavSiro samecniero kvleviT institutSi p. skorinis, n. kibalnikovis, b. karanaZis (1985) avtorobiT damuSavda konstruqcia da damzadda Cais buCqis mZimed sasxlavi da erTdroulad moWrili masis dasaqucmacebeli aparati, romelic montaJdeboda T-16MMЧ
TviTmaval xazze. xeliT Sesrulebul
gasxvlebTan SedarebiT aRniSnuli aparatis upiratesoba ZiriTadad imaSi gamoixateboda, rom buCqis anasxlavi masa qucmacdeboda mcire nawilakebad da
rCeboda
Cais
plantaciis
rigTaSorisebSi,
romelic
mcenarisaTvis
saukeTeso organul mulCs da sakvebi elementebis wyaros warmoadgenda. sareabilitaciod
gankuTvnil
mitovebul
Cais
plantaciebSi,
sadac
buCqebis simaRle 2-2,5 metramde aRwevs da dasarevlianebis xarisxi sakmaod
145
maRalia,
mZimed
da
naxevradmZime
gasxvlebis
mobiluri
meqanizmebiT
Sesruleba bevr sirTulesTanaa dakavSirebuli. miuxedavad
arsebuli
maxarobliZis
siZneleebisa,
xelmZRvanelobiT
sadReisod
Seqmnilia
igive
akademikos
principebze
r.
momuSave
mobiluri agregati, romelic SesaZlebelia warmatebiT iqnes gamoyenebuli am
daniSnulebiT.
aparati
gamoicada
ozurgeTis
(laiTuris
meurneoba,
anseulis eqsperimentuli meurneoba) da wyaltubos (saquslias masivi) Cais plantaciebSi. agregati damontaJebulia belorusis tipis (МТЗ-80) gamwev traqtorze da SeuZlia imoZraos 1,5-2,0 metri simaRlis gadazrdil Cais plantaciebSi.
muSaobis
procesSi
rotaciuli
tipis
mWreli
aparati
buCqebis 25-30 sm simaRleze gadaWrasTan erTad axdens nasxlavi masis mTlian
daqucmacebas
TvalsazrisiT
mWrel
da
rigTaSorisebSi
aparats
aqvs
datovebas.
garkveuli
Agroteqnikuri
xarvezebi,
romelic
ZiriTadad gasxluli Rero_totebis gaxleCva-daJeJvaSi gamoixateba, magram miuxedavad amisa agregatis maRalmwarmoebluri maCveneblebis gamo misi farTod
danergva
warmoebaSi
aucileblobas
warmoadgens.
aRniSnuli
agregatiT mitovebuli Cais plantaciebis gasxvla formireba SesaZlebelia 4-5 aTas heqtarze ganxorcieldes, rac SromiTi danaxarjebis did ekonomias mogvcems. miznobrivi
programa
,,Cai”
iTvaliswinebs
yovelwliurad
1_2%
biologiurad moberebuli, amortizirebuli Cais plantaciebis ganaxlebas maRalmosavliani subtropikuli gaerTianebis
Cais
seleqciuri
kulturebis
da
Cais
mecnier-mkvlevarTa
dabalmosavliani
Cais
sanikiZe
afxazava,
1966,
m.
da
mrewvelobis
mier
plantaciebis d.
jiSebiTa
vardukaZe
1980).
Cais
samecniero-sawarmoo
SemuSavebulia
xelaxla
klonebiT.
gaSenebis
amortizirebuli teqnologia
damuSavebulia
(v.
manqanaTa
sistema, romelic iTvaliswinebs: Cais buCqebis mZimed gasxvlasa da mis erTdroulad daqucmacebas, niadagis Rrma moxvnis, dadiskvis, sasuqebis Setanis, rgviswina niadagis damuSavebis samuSaita meqanizirebuli wesiT Sesrulebas. saTanado teqnikuri aRWurvilobisa da maRalproduqtiuli Cais
jiSebis
yovelwliurad plantaciebis
saTesle-sargavi saqarTveloSi gaSeneba.
rac
masaliT
SesaZlebelia Seexeba
uxrunvelyofis 350-400
foTlis
heqtari krefis
Cais
fonze axali
meqanizaciis 146
gaumjobesebas,
igi
ZiriTadad
mimarTuli
unda
iqnes
nedleulis
TviTRirebulebis Semcirebisa da mza produqciis konkurentunarianobis gazrdis parametrebis srulyofisaken. amrigad,
meCaieobis
reabilitaciis
procesSi
Sromatevad
samuSaoTa
meqanizaciis donis amaRlebis RonisZiebebi ZiriTadad unda eyrdnobodes erTis
mxriv,
dRemde
praqtikulad
meCaieobis
aprobirebul
dargSi
mecnierulad
rekomendaciebs
da
dasabuTebul
meores
mxriv,
da
unda
iTvaliswinebdes im sirTuleebsa da winaaRmdegobebs, romelic mTlianad dargs gaaCnia fasebis liberalizaciisa da sabazro ekonomikis pirobebSi. aqvs
Tu
ara
uzrunvelyos
qveyanas
saTanado
realuri
teqnikuri
SesaZlebloba
aRWurvilobiT,
meCaieobis
dargi
manqana-danadgarebiT,
mobiluri da mcire meqanizaciis saSualebebiT? informaciul monacemebze dayrdnobiT, SegviZlia ganvacxadoT, rom yofil kolmeurneobebSi da sabWoTa meurneobebSi arsebuli teqnika qveynis ekonomikuri
ngrevisa
SemorCenilia
mxolod
da
ganadgurebis erTeuli
msxverpli
egzemplarebi
gaxda. kerZo
dReisaTvis mflobelTa
sakuTrebaSi. ra Tqma unda, maTi imediT qveyanaSi meCaieobis reabilitaciaze fiqri uazroba iqneboda. Tumca saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai” 20042008 wlebSi iTvaliswinebs saTanado subsidiebis gamoyofas meCaieobisaTvis aucilebeli aRvniSnavT
teqnikisa imasac,
rom
da
teqnikuri
meCaieobis
saSualebebis
dargSi
arsebul
SesaZenad. kerZo
Aaqve
meurneobebs
pirvel etapze ar eqnebaT teqnikis SesaZeni SesaZlebloba, amitom Cveni azriT, mizanSewonili iqneboda regionebis mixedviT Seqmniliyo specialuri meqanizirebuli
brigadebi,
romlebic
xelSekrulebis
safuZvelze
moemsaxurebian Cais mwarmoebel fermerebs, saxelmwifo meurneobebsa da kerZo organizaciebs. perspeqtivaSi ki gaCndeba realuri SesaZlebloba, TiToeulma mewarmem sakuTari Semosavlebis xarjze izrunos meqanizaciis saSualebebis SeZenaze da TviTon gadawyvitos dargis rentabelobis bedi. Mmecnieri biologiuri
da
praqtikosi
mdgomareobis,
specialistebis
mier,
niadagobriv-klimaturi
Cais
plantaciebis
pirobebis,
Cais
warmoebis ekonomikuri efeqtianobis, Cais plantaciebis garkveuli nawilis sxva sasoflo-sameurneo kulturebiT Canacvlebis SesaZleblobis, SromiTi resursebiT
uzrunvelyofisa
da
Sromatevadi
procesebis
meqanizaciis
147
donis
gaTvaliswinebiT,
qveyanaSi
SesanarCunebel
Cais
plantaciebis
optimalur farTobad miCneulia 39,4 aTasi heqtari (afxazeTis CaTvliT, mis gareSe 30,3 aTasi heqtari), romelSic gaTvaliswinebulia bolo monacemebiT saxeze
arsebuli
47,3
aTasi
heqtaridan
(afxazeTis
CaTvliT)
7,9
aTas
heqtramde amortizebuli, uperspeqtivo da gatyevebuli Cais plantaciebis amoZirkva
da
11,0
aTas
heqtramde
ekalbardebiT
dafaruli
da
wlebis
manZilze gamouyenebeli plantaciebis aRdgena. Cais plantaciebis maqsimaluri produqtiulobis SenarCunebis, maTi biologiuri mdgomareobis gaumjobesebisaTvis aucilebelia plantaciebis gaaxalgazrdavebisa da ganaxlebis RonisZiebeTa sistematuri, gegmazomieri ganxorcieleba, romelsac miznobrivi programa ,,Cai” ar iTvaliswinebs imdenad,
ramdenadac
Camoweras
da
moijareebis
11,0 mier,
7,9
aTasi
aTasi 5
heqtari
heqtari
wliT
Cais
aRdgenas,
miwaze
plantacia romlebic
saijaro
daeqvemdebara
ganxorcieldeba
gadasaxadisagan
maTi
ganTavisuflebis pirobiT. SenarCunebuli
plantaciebis
movla_patronobisa
gaumjobesebisaTvis
gansakuTrebuli
realuri
miCenas,
patronis
maqsimalurad
integrirebas,
gaTvaliswinebiT,
Cais
yuradReba
sanedleulo
bazisa
plantaciebis jiSuri
unda da
da
eqspluataciis
mieqces Cais
industriuli
Semadgenlobis
misTvis
fabrikebis ganviTarebis
Tanmimdevrulad
gaumjobesebas. SesanarCunebeli Cais pirveladi gadamuSavebis fabrikebis konkretuli nusxa unda ganisazRvros calkeuli raionebis mixedviT Cais fabrikebis optimaluri simZlavreebis dadgenis, maTi teqnikur-teqnologiuri aRWurvis donis
da
sanitarul-higienur
normebTan
SesabamisobaSi
yofnis
mdgomareobis atestirebis, maTi finansuri da samarTlebriv-sakuTrebiTi maCveneblebis sanedleulo fabrikebis
inventarizaciis, bazasTan
sicocxlisunarianobis
maqsimalurad
teqnikur-teqnologiuri
gansazRvris,
miaxloebis
gaTvaliswinebiT.
modernizaciisas
gaTvaliswinebuli
unda iqnas samomxmareblo bazris koniunqturidan gamomdinare produqciis asortimentSi cvlilebebi. sicocxlisunarian fabrikebs unda CamoeweroT davalianebebi biujetis da specialuri saxelmwifo fondebis mimarT, an
148
ganxorcieldes
maTi
restruqturizacia.
uimedo
fabrikebis
mimarT
amoqmeddes kanoni gakotrebis Sesaxeb. saxelmwifo
miznobrivi
saqarTvelos
prezidentis
RonisZiebebis
gatarebis
programa mier
`Cai~,
(27.03.2003w.
safuZvelze,
romelic #336),
2004-2008
damtkicebulia
zemoT
wlebis
motanili
ganmavlobaSi,
iTvaliswinebs Cais nedleulisa da Cais produqciis gazrdis, mosaxleobis dasaqmebis, kardinaluri
Cais
plantaciebis
sakiTxebis
TandaTanobiT
etapobriv
aRdgena-reabilitaciis
gadawyvetas.
programis
sruli
ganxocielebis Sedegad, qveyanaSi SenarCunebuli iqneba 39 aTasi ha Cais plantacia; safuZveli Caeyreba 160 aTasi tona nedleulis damzadebas da 40 aTasi
tona
mza
produqciis
warmoebas.
warmoebuli
produqciis
95%
saeqsportodaa gaTvaliswinebuli. miRebuli Semosavali savaraudod 80 mln lars gadaaWarbebs. prognoziT, 5 wlis ganmavlobaSi meCaieobis dargi saxelmwifo
biujetSi
20
mln
lars
Seitans,
Tumca,
arsebuli
mdgomareobidan gamomdinare, es yovelive realobas moklebulia. programis saerTo Rirebuleba, plantaciebis aRdgenis, nedleulisa da mza produqciis warmoeba-realizaciis parametrebis gansaxorcieleblad, 5 wlis
ganmavlobaSi
236,3
mln
lars
miaRwevs.
aRniSnuli
xarjebidan
saxelmwifo biujetidan unda daifaros plantaciebis aRdgenis da maTi biologiuri
mdgomareobis
gaumjobesebis,
agreTve,
fabrikebis
teqnologiuri gadaxalisebis da pirvel wlebSi mosalodneli zaralis dasafari xarjebi, romelic 21,3 mln lars Seadgens, maT Soris:
2004 wels
_ 11 mln lars, 2005 wels _ 8,1 mln lars da 2006 wels _ 2,2 mln lars. danarCeni xarjebis dafarva gaTvaliswinebulia sakuTari SemosavlebiTa da moklevadiani kreditebiT. (ix. cxrili 3.3.5)
Cais warmoeba-realizaciis mosalodneli finansuri Sedegebi cxrili 3.3.5 Ddasaxeleba 1. foTolsakrefi plantaciebis saerTo farTobi 2. xarisxovani nedleulis warmoeba 2008 wlisaTvis
maCveneblebi 39.0 aTasiFha 161.0 aTasi tona
149
3.
mza
produqciis
warmoebis
maCvenebeli
2008 40.0 aTasi tona
wlisaTvis 4. realizaciis Sedegad miRebuli Semosavali
80.0 mln lari
5. saxelmwifo biujetSi Sesatani Tanxa
20.8 mln lari
6. programi saerTo Rirebuleba 2004-2008 ww.
236.3 mln lari
7.aRniSnuli
xarjebisaTvis
saxelmwifo
biujetidan 21.3 mln lari
gamoyofili saxsrebi. maT Soris:Aa) 2004 wels
11.0 mln lari
b) 2005 wels
8,0 mln lari
g) 2006 wels
2,2 mln lari
8.
xarjebi,
romlebic
gaTvaliswinebulia
sakuTari 215.0 mln lari
SemosavlebiTa da moklevadiani kreditebiT 1prognozi
Sedgenilia saxelmwifo programa “Cai”-s mixedviT
programis
sruli
ganxorcielebis
Sedegad
dargSi
dasaqmdeba
100
aTasze meti adamiani, mkveTrad gaumjobesdeba maTi socialur-ekonomikuri pirobebi,
SenarCunebuli
programis
ganxorcieleba,
iqneba
ekologiuri
upirveles
wonasworoba.
yovlisa,
moiTxovs
aRniSnuli samecniero
potencialis srul mobilizacias da mecnierebis sferoSi arsebuli Cais waremoebisa
da
gadamuSavebis
progresul
RonisZiebaTa
daCqarebul
realizacias.
3.4. Cais gadamuSavebis teqnologiuri procesebis srulyofa
amJamad samamulo meCaieobis reabilitaciis erT_erT ZiriTad pirobad Cais gamartivebuli teqnologiis SemuSaveba, momxmareblisaTvis misaRebi axali
saxiT
produqciis
Seqmna
da
Cais
produqciis
asortimentis
gafarToeba migvaCnia. Cais warmoebis msoflio praqtikaSi cnobilia Savi Cais warmoebis
ori
teqnologia: klasikuri (orTodoqsaluri) da e.w. CTC-is teqnologia.
150
Savi Cais klasikuri teqnologia SemuSavda Cais Cinuri kustaruli teqnologiis safuZvelze mas Semdeg, roca Seiqmna Cais sagrexi manqanaroleri da uwyveti qmedebis Cais saSrobi Rumeli. es moxda me-19 saukunis 70-80-ian wlebSi. igi dainerga msoflios yvela mowinave Cais mwarmoebel qveyanaSi
da
uzrunvelyo
gaumjobesebaSi
didi
Cais
Rvawli
farTo
miuZRvis
masStabiT
inglisis,
warmoeba.
holandiis,
mis
ruseTis,
saqarTvelos, CineTis, indoeTis, ceilonis (Srilankas) da sxva qveynebis Cais mkvlevarebs. Cais
mkvlevarebi
cdiloben
Cais
orTodoqsaluri
teqnologiis
gamartivebas da gasuli saukunis Sua wlebSi miaRwies Sedegsac, Seiqmna e. w. CTC-is teqnologia. (CTC)1-is manqana warmoadgens sxvadasxva siCqariT moZrav or lilvs, romelTa zedapiri daRarulia. erTis siCqare (60-70 br/w) nelia da meores (600-700 br/w) 10-jer ufro swrafi. maT Soris gatarebuli Cais foToli ganicdis intensiur daqucmacebas, gamomuSavebuli produqcia wvrilia, 60-70% imdenad wvrili, rom maTi moxmareba mxolod qaRaldis paketSi SefuTuli SeiZleba. CTC-is toqnologiis farTo ganviTareba da erTjerad
paketebSi
SefuTuli
Cais
farTo
ganviTareba
urTierTdamokidebulebaSia. Caisagan
msoflioSi
60-ze
meti
dasaxelebis
produqcia
mzaddeba,
Sesabamisad, saWiroa sxvadasxva nedleulis aReba da maTi gadamuSavebis teqnologiuri gansazRvravs
procesis Cais
gavla,
ZiriTadi
romlis
qimiuri
avtoritets,
Semadgenloba:
Rirebulebas
wyali
da
mSrali
nivTierebebi. wylis Semcveloba foTlis masis 76_78 procents Seadgens, danarCeni
ki
mSrali
nivTierebaa,
romelic
ori
saxeobisaa_xsnadi
da
uxsnadi. Cais foToli da mza produqcia Sedgeba mravali nivTierebebisa da nivTierebaTa jgufisagan (cxrili 3.4.1). mSrali nivTierebebi 40_50 procenti eqstraqtulia, 20_22 procenti cilovani da 20_26 procenti ki
mTrimlavi,
____________________________ 1 CTC-is saxelwodeba warmodgeba maTi asoebis mixedviT: C-crushing-daqucmaceba; T-trearingdaxleCa; C-curing-Segrexa.
151
danarCens umniSvnelo adgili ukaviaT, magram did rols asruleben Cais biologiur da xarisxobrivi Tvisebebis CamoyalibebaSi. Cais foTolSi arsebuli
yvela
sasargeblo
Tviseba
misi
gadamuSavebis
teqnologiaSi
vlindeba. Cais foTlis da mza produqciis qimiuri Semadgenloba (mSral wonaze gadaangariSebiT)
nivTiereba
cxrili 3.4.1 Savi Cai
nedleuli %
Ggr.
%
Ggr.
mSrali nivTierebani
24
24
23,25
23,25
x s n a d i
45
10,8
35,28
8,75-8,83
dauJangavi polofenolebi
20,25
4,8-6,0
2-3
0,5-0,7
Teaflavini
_
_
1-2
0,2-0,7
Tearubigini
_
_
12_15
2,8-3,5
glukozidebi
2,5
0,6
2,0
0,5
cilebi
10-12
2,4-3
10
2,3
kofeini
3-3,5
0,7-0,8
2-2,5
0,5-0,6
aminomJavebi
2,0
0,5
2,0
0,5
Saqrebi
2-3
0,5-0,7
1,0
0,2
peqtini
2,5-3
0,6-0,7
2-2,5
0,5-0,6
mineraluri nivTierebani
2-2,5
0,6-0,7
1,0
0,6-0,7
sxva nivTierebani
1,0
0,2
1,0
0,2
Uu x s n a d i
55
3,2
55
14-14,5
cilebi
20-22
4,8-5,8
20-22
4,5-5,1
celuloza da hemiceluloza
16-18
3,84-4,32
16-18
3,72-4,16
Mmineraluri nivTierebani
2-3
0,5-0,7
3-4
0,7-0,9
qlorofili
0,6-0,8
1,5-2,0
0,6-0,8
1,0-2,0
fisebi
2-3
0,5-0,7
2-3
0,7-0,9
peqtini
10
2,4
10
2,3
152
mrewveloba ZiriTadad amzadebs sxvadasxva feris da formis Cais. mTavari
mdgomareobs
imaSi,
Tu
rogor
amuSaveben
mokrefil
foTols.
gadamuSavebis teqnologiiT mza Cais nawarmi oTx ZiriTad tipad aris dayofili _ Savi, mwvane, wiTeli da yviTeli (agreTve, TeTri). aq saqme ar aris xmeli Cais garegnobaSi an mis nayenSi, aramed bioqimiur procesebSi, romelic mimdinareobs foTolSi sxvadasxva teqnologiebis SemTxvevaSi, rac saboloo jamSi gansazRvraven qimiur Semadgenlobas da Sesabamisad Cais yoveli tipis gemos da aromats. Savi Cais warmoebisas mokrefili foToli gadis gadamuSavebis iseT stadiebs rogoricaa: Rnoba, grexa, fermentacia da Sroba. mwvane Cais warmoebisaTvis
saWiroa
mxolod
ori
stadia_grexa
da
Sroba.
wiTel,
agreTve, yviTel da TeTr Cais SeiZleba vuwodoT Sualeduri Savsa da mwvanes
Soris.
isinic
gadian
fermentacias
mxolod
nawilobrivad
da
amitom maT uwodeben naxevradfermentirebuls. rac Seexeba Cais saxesxvaobebs formis mixedviT, ase magaliTad, Savi da
mwvane
SeiZleba
iyos
fxvnili,
granulirebuli,
paketirebuli,
eqstragirebuli, wnexili. sayovelTaod cnobilia fxvnili Cai, maT kidev baixis Cais uwodeben, romelic warmoiSva Cinuri sityva ,,bai xoa” _ dan, rac niSnavs, ,,TeTri wamwami”.
Savi,
mwvane,
yviTeli
da
oolongi
(wiTeli)
miiReba
Cais
xarisxovani foTlidan, xolo danarCeni mouxeSo, uxeSi da daxarisxebis dros darCenili fxvnilisgan. Cais teqnologiisa da bioqimiis Sesaswavlad didi samuSao Caatares akademikosebma a. oparinma, a. kursanovma, profesorebma a. bokuCavam, k. jmuxaZem, s. manskaiam, i. xoWolavam, z. ZnalaZem, l. laziSvilma da sxvebma. mza
Cais
Tvisobrivi
maCveneblebi
damokidebulia
mcenaris
jiSze,
nedleulis xarisxze, garemos ekologiur faqtorebze, movla_moyvanisa da gadamuSavebis teqnologiuri normebis dacvaze. naturaluri Cais produqcia miznobrivi daniSnulebis mixedviT iyofa or ZiriTad jgufad: pirveladi da meoradi. pirveladi gadamuSavebis Cai fabrikuli anu daufasoebeli Caia, xolo meoradi gadamuSvebis Cai ki_ savaWro anu dafasoebuli. Cais fabrikuli xarisxebi miiReba pirvelad Cais fabrikebSi
mwvane
Cais
foTlis
gadamuSavebiT.
savaWro
xarisxebi
ki
153
gadamwon fabrikebSi erT tipis Cais kupaJis da SemdgomSi samomxmareblo taraSi dafasoebis gziT. meoradi gadamuSavebis Cais miekuTvneba, agreTve, wnexili Cai, Cais Txevadi da mSrali koncentrtebi da matonizebuli sasmelebi, romlebic Cais Txevadi koncentratebis bazaze mzaddeba. Mmeoradi gadamuSavebis Cais fabrikebisaTvis nedleuls warmoadgens Cais fabrikuli xarisxebi (Cais gadamwoni fabrikebisaTvis), Savi da mwvane baixis Cais SedarebiT dabali xarisxebi da meoradi resursebi, aseve ganasxlavi
masala
(Cais
koncentratebis,
saRebavebis
da
wnexili
Cais
warmoebis kombinatebisTvis). gadasamuSavebeli nedleulis sinazis da gadamuSavebis teqnologiis mixedviT pirveladi gadamuSavebis Cai iyofa or jgufad: baixaos da laoCad. Llao-Ca miiReba Semodgomaze da gazafxulze mokrefili uxeSi Cais foTlis specialuri gadamuSavebis gziT. lao-Ca Tavis mxriv warmoadgens nedleuls mwvane agura CaisaTvis. baixao Cai warmoadgens Cais produqciis ZiriTad saxes. gamoyenebuli nedleulis
da gadamuSavebis teqnologiis mixedviT
msoflios bazarze Cais produqcia iyofa 3 jgufad: bxnevadi, dawnexili da xsnadi. bxnevads miekuTvneba baixao Cai, dawnexils – mwvane agura da Savi fila Cai da sxva, xsnads – Cais koncentratebi. pirveladi gadamuSavebis Cais fabrikebi tipuri msxvili sawarmoebia, saqarTveloSi specializirebul fabrikebSi muSavdeba Savi da mwvane baixao Cai. danergilia, agreTve, Savi da mwvane Cais kombinirebuli warmoebis meTodi
erTidaigive
danadgarebze.
foTlis
krefis
sezonis
dasawyisSi_maisSi da sezonis bolos_seqtemberSi amzadeben mwvane Cais, xolo
Sua
sezonze,
roca
tanino_kateqinuri
kompleqsis
Semcveloba
maRalia_Sav Cais. rac Seexeba mwvane baixis Cais, igi Zvirfasi sagemovno produqtia. Tavisi aromatuli da gemuri TvisebebiT is mkveTrad gansxvavdeba Savi Caisagan.
nedleuls
mwvane
CaisTvis,
iseve
rogorc
Savi
CaisTvis,
warmoadgens nazi duyebi. mwvane baixis Cai qimiuri SemadgenlobiT axlos dgas mwvane foTolTan. teqnologiuri procesebis dasawyisSive warmoebs nedleulis Tburi damuSaveba damJangveli fermentebis inaqtikaciis mizniT, ris gamoc Jangva_aRdgeniTi procesebi Sewyvetilia, Tumca teqnologiuri
154
procesebis
dros
adgili
aqvs
Tboqimiur
gardaqmnebs,
ris
Sedegadac
warmoiqmneba naerTebi, romlebis gansazRvraven mwvane Cais gemos, aromats da fers. mwvane CaiSi TiTqmis mTlianad (90 procentamde) SenarCunebulia yvela kateqinebi da sxva biologiurad aqtiuri nivTierebebi (maT Soris C),
vitamini
amitom
biologiuri
TvalsazrisiT
mwvane
Cai
SedarebiT
Zvirfasi produqtia, vidre Savi Cai. nedleuls mwvane CaisTvis moeTxoveba damatebiTi pirobebi, rogoricaa misi SedarebiTi sinaze, foToli rac SeiZleba swrafad unda gadamuSavdes, meqanikuri dazianebis gareSe. yuradsaRebia, agreTve,, rom ukeTesi xarisxis mwvane Cais miReba, azotovani sasuqebis gamoyenebis dros, ganpirobebulia foTolSi mTrimlavi nivTierebebis raodenobis SemcirebiT da cilovani nivTierebebis raodenobis gazrdiT, aseve ukeTesi xarisxis gamodis mwvane Cai SavTan SedarebiT wvimian amindSi mokrefili foTlidan. amJamad CvenSi miRebulia mwvane Cais warmoebis Semdegi teqnologiuri sqema: foTlis fiqsacia, Sroba, dayovneba, grexa da Sroba. Mmwvane
agura
Cais
damzadeba
Sedgeba
ori
damoukidebeli
teqnologiisagan: lao-Cas warmoeba da agurebis dawnexa. lao Cas amzadeben pirvelad Cais fabrikebSi, agura Cais warmoeba ki xdeba specialur Cais sawnex fabrikebSi. lao-Ca warmoadgens naxevarfabrikats mwvane agura CaisTvis. Mmwvane agura Cai gansxvavdeba sxva saxis Caisagan rogorc nedleulis saxiT, ise misi gadamuSavebis TaviseburebiT. lao-Ca Cinuri sityvaa da niSnavs Zvel foTols.
mis
dasamzadeblad
iyeneben
xarisxovani
Cais
warmoebisaTvis
gamousadegar Zvel, moberebul foTlebs. Mmzaddeba ori saxis lao-Ca: sapire
da
Siga
masala.
sapire
masala
SedarebiT
nazia,
mzaddeba
Semodgomaze, xarisxovani Cais foTlis krefis dasrulebis Semdeg ikrifeba or-sam
foTliani
duyebi,
romlebic
ar
iyo
mokrefili
droulad
da
gauxeSdnen. is ar unda Seicavdes uxeS yavisfer Reroebs. Rac ufro nazia sapire masala, miT maRalia misi xarisxi. Siga masala ikrifeba gvian Semodgomaze, SeiZleba Seicavdes uxeS duyebs mwvane da yavisfer Reroebs araumates 5-6 sm sigrZiT, aqedan foTlis masa unda Seadgendes 70 procents, Reroebi ki 30 procents. Siga masalad SeiZleba gamoviyenoT, agreTve, adre gazafxulze gasxvlis Sedegad miRebuli masa. 155
lao-CasaTvis nivTierebas,
gamoyenebuli
romelsac
nedleuli
saerTod
Seicavs
Seicavs nazi
yvela
foToli,
im
Zvirfas
magram
maTi
procentuli Semcveloba SedarebiT dabalia, radganac gauxeSebasTan erTad foTolSi
mcirdeba
eqstraqtuli
nivTierebebis
raodenoba
da
diddeba
celulozas, ligninis da uxsnadi peqtinis raodenoba, romlebic FfoTols aniWeben
mware, merqnis gemos da balaxis suns (cxrili 3.4.2), amitom
nedleuls utardeba sakmaod mkacri teqnologiuri damuSaveba. lao-Cas warmoebis klasikuri teqnologia xasiaTdeba metad xangrZlivi cikliT (15-20 dRe). is Sedgeba 6 operaciisgan: moxalva, dazvinva, grexa, SeSroba, duRili da Sroba. SemdegSi SemuSavebuli iqna lao-Cas damzadebis axali racionaluri teqnologia da gadamuSavebis cikli Semcirda 10-12 saaTamde. amJamad gadamuSaveba moicavs moxalvas cxeli grexiT, Termul damuSavebas 70-750C-ze 6_12 saaTis ganmavlobaSi da Srobas. Llao-Cas nedleulis qimiuri Semadgenloba Pprof. l. laziSvilis monacemebiT
n i v T i e r e b a
cxrili 3.4.2 % mSral masaze gadaangariSebiT Ff o T o l i R e r o
Eeqstraqtuli nivTierebani
31,7
19,1
tanino-kateqinuri kompleqsi
11,7
5,9
Kkateqinebi mg/g
41,0
3,1
Kkofeini
0,6
0,3
Tavisufali aminomJavebi
0,7
0,5
cilovani nivTierebani
15,4
7,8
Ppeqtinovani nivTierebani
5,6
6,0
xsnadi peqtini
0,6
1,0
proto-peqtini
5,0
5,0
maT Soris:
156
naxSirwylebi
1,9
1,4
Mmonosaqaridebi
9,1
4,7
celuloza
8,0
29,7
Llignini
15,9
22,9
P prof. l. laziSvilis mier Catarebuli cdebis safuZvelze dadginda, rom
temperaturis
xangrZlivoba
amaRlebiT
mcirdeba
80
80_1250C-mde
wuTamde.
Seqmnili
Termuli iqna
lao
damuSavebis Cas
warmoebis
nakaduri xazi, sadac teqnologiuri sqema Sedgeba Semdegi operaciebisagan: masalis winaswari daWra, moxalva orSnekian aparatSi, Termuli damuSaveba da Sroba. Savi da mwvane Cais yvelaze wvrili nawilebisagan Semdgar produqcias Cveulebrivi saxiT iSviaTad iyeneben. am garemoebas ori ZiriTadi mizezi ganapirobebs: erTi, rom es produqcia dabali xarisxisaa da momxmarebeli mas naklebad etaneba da meore, aseTi saxiT mza produqcia cudad inaxeba. saqme isaa, rom Cais sxva produqciisagan gansxvavebiT axasiaTebs yvelaze didi
Sexebis
zedapiri
da
swrafad
STanTqavs
tens,
ris
gamoc
misi
momxmarebels
Cais
xarisxobrivi maCveneblebi mkveTrad ecema. amis
Tavidan
acileba
advilad
SeiZleba,
Tu
mivawodebT dawnexili filebis saxiT, romelsac ukve fila Cai ewodeba. igi advili gadasatania Soreul manZilze da sarewao_samonadireo meurneobis, geologiuri partiebis da sxva samsaxurebisaTvis Seucvleli produqtia. fila Cais warmoeba, rac mdgomareobs Savi da mwvane wvrili Cais dawnexaSi, SeiZleba cxeli da civi gziT. cxeli gziT fila Cais warmoeba gulisxmobs dawnexis win masalis daorTqvlas, rac uzrunvelyofs mkvrivi filis miRebas, amasTan yuradsaRebia, rom am dros produqciis xarisxi ramdenadme ecema. Amis mizezi isaa, rom fila CaisaTvis saWiro nedleuli pirveladi fabrikebis mza produqciaa, romelSic yvela saWiro gardaqmnebi optimalur donemdea miRweuli. daorTqvlis Sedegad fila Cais Semdgomi Termoqimiuri gardaqmnebi aqveiTebs xarisxs. amitomacaa, rom lao Cais cxeli gziT iSviaTad amuSaveben.
157
Cais koncentratebi, anu e. w. xsnadi Cai qimiuri da fiziologiuri TvalsazrisiT srulfasovani produqtia, warmoadgens Txevad produqts, an mSral
eqstraqts.
Cais
koncentratebi
mTlianad
ixsnebian
wyalSi,
ar
saWiroeben winaswar gamoxarSvas, farTod gamoiyenebian msoflios mraval qveyanaSi. Cais koncentratebi SeiZleba miviRoT Cais foTlidan, an kidev mza produqtidan da narCenebisgan. mSrali Cais koncentratebis teqnologia damuSavebuli saqarTvelos
iqna
a.
baxtaZis
saxelobis
bioqimiis
mcenareTa
bioqimiis
institutis
da
institutis,
Cais
mrewvelobis
institutis mier. mwvane xsnadi Cais damzadeba xorcieldeba or stadiad. pirveli stadia moicavs foTlis moxalvas, cxel grexas, daqucmacebas, Srobas, xolo meore_eqstraqcias, filtracias da gafrqveviT Srobas. Savi xsnadi Cais damzadeba moicavs Rnobas, grexas WriT, Srobas da Termul damuSavebas. naxevarfabrikats
utardeba
kupaJi,
eqstraqcia
cxeli
wyliT,
gafiltvra, koncentracia da Sroba fxvnilis miRebamde gafrqveviT an sublimaciuri
SrobiT.
gafrqveviT
Srobis
dros
Semavali
haeris
temperatura 750 C-ia. gamomavalis ki _850 C. Cais Txevadi koncentrati SeiZleba gamoviyenoT ualkoholo matonizebeli sasmelebis warmoebaSi. Cais wyalSi
sasmelebis xsnadi
kulturaTa ZnelaZis
da
Cais Cais
farTod
gavrcelebis
teqnologia. mrewvelobis
xelmZRvanelobiT
Sesabamisad
aRsaniSnavia samecniero
Catarebuli
SemuSavda
Cais,
kvleviT
gamokvlevebi
civ
subtropikul institutSi Txevadi
z. Cais
koncentratisa da mis safuZvelze Cais sasmelebis warmoebaze. Txevadi
Cais
koncentratebis
bazaze,
mravali
saxis
ualkoholo
gazirebuli sasmeli Seiqmna. gansakuTrebiT farTo xasiaTi miiRo sasmelma ,,baxmaro”. sawarmoo pirobebSi amuSavebdnen, agreTve, sasmelebs ,,kolxuri”, ,,senaki”, ,,texura” da sxva, bevr maTganze gacemuli iqna saavtoro mowmoba. xsnadi Cais warmoebas farTo masStabebi amerikis SeerTebul StatebSi aqvs, sadac sazRvargareTidan Setanili mza Caidan Rebuloben maTTvis sasurvel produqts (Кофе и Чаи в России №3 (14)б 2000). am bolo dros farTo xasiaTs Rebulobs e. w. momxmareblisaTvis mza Cai ,,RTD Tea”, romelic SefuTulia minis, Tunuqis da sxva taraSi. mas didi 158
masStabebiT amuSaveben da moixmaren msoflios mowinave qveynebSi: aSS, iaponia, didi britaneTi da, agreTve, axlo aRmosavleTis qveynebi. aSS-Si 1999 wels moxmarebuli 96 aTasi tonidan 80% moxmarebul iqna civad, Cais (Кофе и Чаи в России №3 (14)б 2000 ст 10-11). aRsaniSnavia
sasmelis saxiT rom
Cais
warmoebisa
da
is,
realizaciis stabilurobis saerTo fonze
adgili aqvs Cais sasmelebis zrdas, gansakuTrebiT aRsaniSnavia wiTeli Cais (,,oolongi”) sasmelebis zrdis tendencia. RTD (ready-to-drink) mwvane CaisTan erTad izrdeba wiTeli Cais warmoeba da moxmareba iseT qveynebSi, rogoricaa iaponia (Кофе и Чаи в России №2 (31), 2003). Cais yvela cnobili saxe, maTi teqnologiuri gadamuSavebis mixedviT, iyofa sam jgufad: fxvieri, dawnexili da xsnadi. fxviers miekuTvneba baixis Cais yvela saxe (Savi, mwvane, yviTeli, wiTeli), dawnexils _ Savi da mwvane fila Cai da mwvane agara, xsnads _ mSrali da Txevadi Cais koncentratebi. es ZiriTadi saxeebi aromatuli da sagemovno TvisebebiT Zalian didad gansxvavdeba erTmaneTisagan da bevrs hgonia, rom isini iwarmoeba
sxvadasxva
saxis
nedleulisagan.
unda
aRiniSnos,
rom
maTi
xarisxobrivi sxvaoba gamowveulia Cais foTlis gadamuSavebis sxvadasxva meTodebiT. msoflios mosaxleobaSi yvelaze popularulia Savi da mwvane Cai, amasTan erTad, Savi Cais moxmareba SesamCnevad sWarbobs mwvane Caisas. bioqimiurma
gamokvlevebma
gviCvena,
rom
Cais
mcenaris
specifikuri
Tavisebureba mdgomareobs imaSi, rom mas SeuZlia sinTezireba moaxdinos Cais axalgazrda foTlebSi iseTi nivTierebebisa, rogoricaa kateqinebi, kofeini
da
eTerzeTebi.
Cais
foTlisa
da
mza
produqciis
qimiuri
Semadgenloba metad rTulia. maTSi iseTi qimiuri komponentebia, romlebic gavlenas Teobromini
axdens da
Cais
xarisxobriv
Teofilini,
maCveneblebze:
kateqinebi,
tanini,
eTerzeTebi,
kofeini,
naxSirwylebi,
fermentebi, vitaminebi, organuli mJavebi, cilebi, aminomJavebi, peqtinebi, pigmentebi, mineraluri nivTierebebi. wiTeli da yviTeli Cai (oolongi) ikavebs Sualedur mdgomareobas Sav da mwvane Cais Soris, amasTan erTad unda aRiniSnos, rom yviTeli Cai ufro axlosaa mwvanesTan, xolo wiTeli _ Sav CaisTan. yviTeli Cai iTvleba sasiamovno gamamxnevebel sasmelad, aqvs SedarebiT msubuqi gemo da ufro 159
Zlieri aromatic, vidre mwvane Cais. Cais es saxe xasiaTdeba kateqinebis, vitaminebisa da eqstraqtuli nivTierebebis maRali SemcvelobiT, amitom fiziologiuri kuTxiT is ufro Zvirfasia, vidre Savi Cai. yviTeli Cais ZiriTadi
mwarmoebeli
da
momxmarebeli
CineTia,
sadac
Cais
es
saxe,
mwvanesTan erTad, sargeblobs gansakuTrebuli popularobiT. wiTeli
Cai
qmnis
wiTel-qarvisfer
nayens,
romelic
xasiaTdeba
saukeTeso aromatiTa da Zalian sasiamovno mwklarte gemoTi. mis aromatSi Serwymulia mwvane da Savi Cais aromatic. zogierT SemTxvevaSi mas iyeneben kupaJirebisas
Sav
CaisTan,
am
ukanasknelis
sagemovno
Tvisebebis
gasaumjobeseblad. saqarTvelos mosaxleobisaTvis naklebad cnobilia yviTeli da wiTeli Cai. gasuli saukunis 60-ian wlebSi Cais mrewvelobis samecniero-kvleviT institutSi (anaseuli) tardeboda didi samuSaoebi yviTeli da wiTeli Cais warmoebis teqnologiis Sesaqmnelad (v. fruiZe). miuxedavad Cais foTlis gadamuSavebis
teqnologiaSi
miRweuli
warmatebebisa,
Cvenma
Cais
mrewvelobam jer kidev ver SesZlo yviTeli da wiTeli Cais warmoebis awyoba da misi gamoSveba. Cinuri meTodi yviTeli da wiTeli Cais warmoebisa warmoadgens metad rTul process, romlis drosac minimaluri cdomileba teqnologiuri normebidan ar iZleva aRniSnuli produqciis miRebis saSualebas. pat.
Gg
canava
mizanSewonilad
Tvlis
SemuSavdes
gamartivebuli
teqnologiuri reglamentebi yviTeli da wiTeli Cais warmoebisa, pirvel rigSi,
Tundac
fermeruli
meurneobebisaTvis.
yviTeli
Cais
warmoebis
teqnologias iTvaliswinebs, mwvane foTlis gadamuSavebis Semdegi sqemis mixedviT:
nedleulis
Rnoba
unda
moxdes
darCenili
tenis
62-65%-mde,
momRnari masis fiqsacia (gaorTqvla an moxalva), Semdeg tardeba orjeradi grexa 40-40 wuTis ganmavlobaSi Ria tipis rolerebSi, yviTeli Cais Sroba unda Catardes 86-95º temperaturis pirobebSi, darCenili tenis 5-7%-mde da naxevarfabrikatis Termuli dayovneba 2-5 saaTis ganmavlobaSi. wiTeli Cais gadamuSavebisas aseT sqemas gvTavazos: Rnoba darCenili tenis 63-65%-mde, pirveli grexa 20-30 wuTis ganmavlobaSi, fermentacia 2-3 saaTis manZilze, fiqsacia (moxalva), moxalvis Semdgom grexa 40-50 wuTiT.
160
Semdgomi
procesia
Sroba,
romelic
tardeba
Savi
Cais
warmoebis
analogiurad. zogierTi specalistis (a. beSiZe) azriT, yviTeli da wiTeli Cai, radgan isini iTvleba Sualedur produqtad, SesaZlebelia miviRoT mwvane da Savi Cais kupaJirebiT. kupaJi xorcieldeba SesarCevi komponentebisa da wiTeli da yviTeli Cais etalonebis codnis safuZvelze, diagonaluri Serevis wesis gamoyenebiT. yviTeli
da
gamokvleva
da
wiTeli misi
Cais
danergva
warmoebis
teqnologiuri
warmoebaSi
SeiZleba
reglamentebis
CaiTvalos
erT-erT
mimarTulebad mza produqciis asortimentis gasamdidreblad. Zvirfasi sagemovno, samkurnalo da profilaqtikur-dieturi Tvisebebis gamo Cai saerTaSorisod aRiarebuli sasmeli da msoflio mrewvelobis, vaWrobis
da moxmarebis sagania. Mmas siamovnebiT miirTmeven mdidrebic da
Raribebic. Cais
sma
miRebulia
sazogadoebriv
wveulebebze
da
saerTaSoriso
Sexvedrebze. igi gamoiyeneba siciveSi da papanaqeba sicxeSic, laSqrobebsa da
eqspediciebSi.
dasasvenebeli
Setanilia
saxlebis
SeiaraRebuli dRiur
Zalebis,
ulufaSi,
sanatoriumebis
rogorc
da
samkurnalo-
profilaqtikuri saSualeba. Cinelebi sasurvel stumars macocxlebel siTxes xeliT miarTmevdnen, xolo stumari orive xeliT fexze amdgari iRebda mas. ucxoelTa oficialuri miRebisas Caize mipatiJeba miRebis damTavrebas niSnavda, Tu moxele finjans mouTmenlad Seexeboda, es imas niSnavda, rom saubari Zalze gaWianurda da damTavrebis dro dadga. Tu stumari pirveli mosvamda Cais, es imis niSani iyo, rom mas wasvlis survili aqvs da gasacilebel samzadiss iWerdnen. inglisSi SeTanxmebaTa
Cais
saxlebi
gaformebis,
gadaiqca
auqcionebis,
saqmiani
informaciis,
kreditorTa
krebebis
savaWro da
sxva
oficialuri da araoficialuri Sexvedrebis adgilad. maRalxarisxovani, aromatuli Cais mosamzadeblad didi mniSvneloba aqvs
Cais
produqciis
maRalxarisxovani
Cai
Senaxvisa
da
misi
aradamakmayofilebeli
dayenebis
wesebis
SefuTvisa
da
codnas. araswori
Senaxvis pirobebSi SeiZleba gafuWdes. Senaxvisa da transportirebis dros
161
Cai ar unda danestiandes (rogorc wesi, wvrili Cai swrafad iZens tens). Cais
gadamwoni
fabrikebis,
savaWro
organizaciebis
sawyobebSi
unda
davicvaT 65-70 procenti haeris fardobiTi tenianoba, mza produqciis Senaxvis vada – 10 Tve. Cai,
rogorc
higroskopuli
produqti
advilad
iZens
gareSe
suns,
amitom is unda inaxebodes gancalkevebiT sxva sunis mqone produqtebisagan, Tavdaxurul faifuris an minis WurWelSi. sasurvelia davicvaT mwvane elituri Cais dayenebis Semdegi wesebi, rom Cai iyos gemrieli da maqsimalurad sasargeblo: aviRoT faifuris an minis sufTa Caidani, igi kargad gavaTboT mduRare wyliT da gavaSroT; yovel 4-5 gr Caize davasxaT 200 ml sufTa mduRare wyali, araumetes 900C. jer davasxaT naxevari Caidani da davayenoT 5-7 wuTi, Semdeg davamatoT cxeli wyali, Tan vurioT, davicadoT sanam foTlebi daileqeba da Semdeg Caidnis 2/3
davasxaT
WiqebSi;
CaidanSi
darCenil
nayens
davumatoT
wyali
da
davayenoT isev 5-7 wuTis ganmavlobaSi. meored dayenebuli Cai, pirvelTan SedarebiT, ufro gemrielia, xolo mwvane elituri Cais dayeneba 3-jerac SeiZleba.
Cais
ubralod
cxeli
wyliT
dayenebisas,
C
vitaminis
83%
daikargeba; TermosSi Cais didi xniT Senaxva iwvevs vitaminebis uaryofiT urTierTqmedebas,
Sedegad,
Cai
kargavs
aromats,
fers
da
gemos;
dietologTa rekomendaciiT, dReSi mwvane Cai 1-1,2 litri, anu 6-8 Wiqa unda miirTvaT. SeiZleba gamovyoT mwvane Cais cnobili Rirsebebi da misi samkurnalo – profilaqtikuri Tvisebebi: •
mwvane CaiSi 300-mde sasargeblo nivTierebaa. maT Sorisaa vitaminebi: A1, B2, P, C, K, PP
da sxva, romlebic amagreben sisxlZarRvebs,
aferxeben qolesterinis daleqvas arteriebis kedlebze. mwvane Cais regularuli miReba aregulirebs wnevas, xels uwyobs infarqtis, insultis, aTerosklerozis Tavidan acilebas; •
mwvane Cai amxnevebs adamians, xsnis daRlilobas da Tavis tkivils, kurnavs
gaciebas,
sasunTq
organoebs,
anadgurebs
sxvadasxva
infeqciis matarebel baqteriebs, spobs dizenteriis Cxirebs;
162
•
mwvane
Cai
Tirkmlebis
aregulirebs
wonas,
axdens
,,bioqimiur”
wmendas,
kanis
kuW-nawlavis, forebis
RviZlis,
gafarToebas,
organizmidan oflis, Slakis, marilis gamodenas; •
mwvane Cais abazana an 15-20 wuTs naxarSi Cais foTlebis kompresi, kans aniWebs sasiamovno iers, xsnis daJeJilobas da tkivils, spobs kanis simSrales; mwvane Cai aaxalgazrdavebs adamians;
•
gamxmari mwvane Cais ReWva kargi saSualebaa orsulobiT gamowveuli gulisrevis dros;
•
mwvane
Cai
aaqtiurebs
azrovnebas,
inarCunebs
Tavis
tvinis
sijansaRes, dadebiTad moqmedebs kbilebze da amagrebs RrZilebs; •
iaponeli mecnierebis mtkicebiT, mwvane Cais moyvaruli adamianebi naklebad ganicdian onkologiur
daavadebebs, gacilebiT advilad
itanen radiaqtiul zemoqmedebas da maT Soris
sikvdilianobis
koeficienti dabalia. tyuilad ki ar amboben, Cai - es aris afTiaqi WiqaSi. akad. q. baxtaZe aRniSnavda: ,,ramdenadac axlo gavecnobiT Cais mcenares, ramdenadac ufro Rrma iqneba Cveni codna misi biologiuri Taviseburebebis Sesaxeb, miT ufro advilad viswavliT, rogor warvmarToT muSaoba uxvi da maRalxarisxovani Cais produqciis misaRebad”. [2.18] qarTuli Cai yovelTvis gamoirCeoda Tavisi maRali organoleptikuri TvisebebiT,
specifikuri
vitaminebis,
kofeinisa
SemcvelobiT.
man
nazi da
saamo
surnelebiT,
eqstraqtul
araerTxel
daimsaxura
gemoTi,
nivTierebaTa yuradReba
aromatiT,
srulyofili sazRvargareTis
qveynebSi, didia masze moTxovnileba qveynis SigniTac. Cais foTlis teqnologiuri Rirseba, misi maRali xarisxi pirdapir damokidebulia mcenaris jiSur Tvisebebze, krefis wesebze, nedleulSi nazi
fraqciis
xvedriT
wilze,
misi
movla-moyvanis,
Senaxvis,
transportirebis, gadamuSavebisa da moxmarebis optimalur meTodebze. am mxriv msoflio meCaieobaSi didi gamocdilebaa dagrovili. Aucilebelia am miRwevebis
realizacia
adgilis
klimatur-niadagobrivi
pirobebis
Sesabamisad.
163
zemoaRniSnulis qarTuli
Cais
ugulvelyofis
xarisxisa
da
Sedegia
avtoritetis
ukanasknel
dacema,
aTwleulebSi
bolo
periodSi
ki
meCaieobis, rogorc saqarTvelos erovnuli meurneobis umniSvnelovanesi socialur-ekonomikuri da politikuri mniSvnelobis dargis ignorireba. Cvens qveyanaSi meCaieoba ZiriTadad sabWoTa xelisuflebis periodSi ganviTarda. samwuxarod, rig SemTxvevaSi ar iyo gaTvaliswinebuli Cais mcenaris
bioekologiuri
Taviseburebani,
gansakuTrebiT
aRniSnuli
periodis bolo xanebSi raodenobrivi maCveneblebis gatarebas ewireboda xarisxi. es iyo gamowveuli amocaniT_yofili sabWoTa kavSiris mTeli mosaxleobis moTxovnilebis qarTuli Cais produqciiT dakmayofilebiT. 70-80_ian
wlebSi
saqarTveloSi
Cais
gadamamuSavebeli
sawarmoebis
aRWurva xdeboda Cais warmoebis raodenobrivi maCveneblis interesidan gamomdinare da ZiriTadi aqcenti gadatanili iyo mWrel_damqucmacebel manqanebsa da maRali warmadobis saRnob da saSrob danadgarebze, romelTa warmadobis zrdac maTi zomebisa da moculobiTi parametrebis gazrdis xarjze xdeboda. Sedegad, teqnikuri
pirveladi mdgomareoba
samomxmareblo
Rirsebis
gadamuSavebis ar
Cais
iZleva
mqone
fabrikebis
dRevandeli
konkurentunariani
produqciis
miRebis
da
maRali
SesaZleblobas.
klasikuri, e. w. orTodoqsuli teqnologiiT foTlovani Cais gamomuSaveba SeuZlebeli xdeba Semdegi mizezebis gamo: _ sawarmoTa 50 procentze metSi damontaJebuli maRali warmadobis sagrexi
manqanebi
(rolerebi)
ZiriTadad
gaTvaliswinebulia
uxeSi
nedleulisaTvis da teqnikuri da teqnologiuri maxasiaTeblebis Secvlis gareSe duyis morfologiuri dayofis kriteriums mniSvnelovnad amcirebs, rac saboloo jamSi aqveiTebs warmoebis efeqturobas; _ fabrikebis umetesi nawili ver uzrunvelyofs mogrexili foTlis klasifikacias ganmavlobaSi manqanebis
calkeuli
fraqciebis
manqanaTmSeneblobis
umetesobas
an
mixedviT,
mier
ukanaskneli
SemoTavazebuli
konstruqciuli
wuni
aqvs
da
20
wlis
damxarisxebeli male
gamodis
mwyobridan, an ver asrulebs masze dakisrebul funqcias; _
ugulvebelyofilia
fermentaciis
procesi.
Savi
baixis
mogrexili
Cais
warmoebisaTvis
foToli
aucilebeli
fermentirdeba
gadamtan
164
transportiorebze dayovnebiT, rac sakmarisia maRalxarisxiani produqciis warmoebisaTvis; _ dargis manqana-danadgarebis naxevarze meti, rom araferi vTqvaT maT moralur
cveTaze,
fizikurad
moZvelebulia.
sawarmoTa
teqnikuri
aRWurvilobis TvalsazrisiT, arsebuli problemebis gadasawyvetad unda moxdes
pirveladi
gadamuSavebis
Cais
fabrikebis
manqana-danadgarebis
etapobrivad ganaxleba. Cais foTlis gadamuSavebaSi arsebuli problemebis gadawyvetis pirveli rigis amocanebs ganekuTvneba: - Rnobis procesis srulyofilad Catarebis uzrunvelsayofad saRnobi agregatebis teqnikurad gamarTul mdgomareobaSi moyvana da teqnologiuri reJimis dacva. Rnobis procesis optimaluri marTva da regulireba; - maRali warmadobis rolerebSi mcire konstruqciuli cvlilebebis SetaniTa
da
foTlis
optimaluri
(da
ara
maqsimaluri)
raodenobis
miwodebiT grexis intensivobis gazrda da sasurveli saxis produqciis miReba; - mogrexili da daqucmacebuli Cais sasurvel fraqciebad dayofisa da grexvis
meqanizebuli
procesis
ganxorcielebis
uzrunvelsayofad
Cais
fabrikebis aRWurva srulyofili damxarisxebeli manqanebiT; - fermentaciis procesis srulyofilad Catareba, misi dawyebisa da damTavrebis optimaluri momentebis dafiqsirebiT, fermentaciis procesidan xvetia transportioris amoReba. aseve, masis dazianebis Tavidan acilebis mizniT, fermentaciis procesze Savi liTonebisagan damzadebuli nawilebis uaryofiTi gavlenis gamoricxvisaTvis maTi Secvla xisa da plastmasis nawilebiT; - Cais
xmobis
Tboizolaciis sawvavis
procesSi
dacva,
(mazuTis)
haeris
deficitis
saxmobi miwodebisa
manqanis da
hermetulobis
cirkulaciis
da
regulireba,
pirobebSi, fermentirebuli Cais dayovnebis
Tavidan acilebis mizniT fabrikebis TiTo eleqtrokaloriferiani saxmobi RumelebiT aRWurva. Ddargis ganviTarebisaTvis xelSemwyobi pirobebis Seqmnis Sesabamisad, meore etapze (2006-2008 w.w.) gansaxorcielebel RonisZiebebs ganekuTvneba:
165
- uwyveti
qmedebis
uzrunvelyofen
safermentacio
masis
dazianebisa
danadgarebis
da
aTviseba,
romlebic
Tavidan
acilebas,
danakargebis
reJimebisa da fermentaciis procesis meqanizebulad Catarebas parametrebis dacviT; - fabrikebis
srulyofili
konstruqciis
Cais
saxmobi
RumelebiT
aRWurva, maT Soris vibro da pnevmoprincipze momuSave Rumelebis danergva, ZviradRirebuli
importuli
sawvavis
nacvlad
qvanaxSiris
gamoyenebis
TandaTanobiT danergva; - maRali samomxmareblo Rirsebis Cais gamomuSavebisa da mis sasurvel kondiciamde axali
dayvanis
tipis
mizniT,
manqanebis
Cais
pnevmo,
naxevarfabrikatis
eleqtro
da
dasaxarisxeblad
magnituri
separatorebis
aTviseba. Kkonkurentunariani dauyonebliv
iqnes
teqnologiuri
qarTuli
Cais
dawyebuli
donis
gamomuSavebisaTvis
samuSaoebi
amaRlebisaTvis,
dargis
am
aucilebelia
teqnikuri
mxriv
da
gansakuTrebiT
mniSvnelovania: - Tanamedrove
fizikur-meqanikuri,
bioteqnologiuri
meTodebis
da
energiis aratradiciuli wyaroebis gamoyenebiT energodamzogavi, unarCeno teqnologiis damuSaveba da samrewvelo aTviseba, arsebul simZlavreTa teqnikuri
da
teqnologiuri
SesaZleblobebis
msoflio
standartebis
donemde ayvana; - produqciis aqtiuri
tradiciuli
produqtebis
saRebavebis,
_
matonizebeli
saxeebis
paralelurad
maRaleqstraqtuli sasmelebis
Cais
warmoebis
axali
biologiurad koncentratebis, teqnologiebis
SemuSaveba da aTviseba; - uSualod Cais mwvane foTlidan mSrali koncentratebis, xsnadi Cais miRebis teqnologiebis srulyofa da sawarmoo simZlavreebis Seqmna, Cais eqstraqtis koncentrirebis, gawmendisa da Srobis Tanamedrove meTodebis gamoyenebiT; - adgilobrivi
aratradiciuli
mcenareuli
nedleulis
gamoyenebiT
Caismagvari produqtebis warmoebis moculobis gafarToeba aromatizebuli da
vitaminizebuli
produqciis
warmoebis
gziT,
bazris
koniuqturis
gaTvaliswinebiT; 166
- teqnikuri procesebis programulad marTvis maRalmeqanizebuli da avtomatizebuli Cais gadamamuSvebeli sawarmoebis Seqmna; - gagrZeldes muSaoba wvrili Savi Cais warmoebis uwyveti_nakaduri (sitisis) `sts” teqnologiuri xazebis saqarTveloSi dasanergad indoeTis mTavrobis mier SemoTavazebuli winadadebis (indoeTis mTavrobis 1996 wlis 24
aprilis
werili
#1605
ss/ee
196)
gansaxorcieleblad,
romelic
iTvaliswinebda saqarTvelosaTvis sesxad 5 mln aSS dolaris gamoyofas; - dargisaTvis zedmeti sawarmoo farTobis sxva daniSnulebiT (msubuqi mrewveloba,
sayofacxovrebo
momsaxureba,
farTo
moxmarebis
sagnebis
warmoeba da sxva) gamoyeneba, perspeqtivaSi ki Cais plantaciebis mimdebare teritoriebze sanedleulo bazis Sesabamisi simZlavris mcire sawarmoTa mSenebloba.
3.5. Cais warmoebis reabilitaciis ZiriTadi mimarTulebebi meCaieobis da Cais warmoebis ganviTarebis Sesaxeb ukanasknel periodSi azrTa didi sxvadasxvaobaa.
Cais dargSi momuSave mecnierebs, praqtikosebs,
mewarmeebsa da meCaieobaSi dasaqmebul mosaxleobas miaCnia, rom dargi unda iqnes
SenarCunebuli.
amas
aqvs,
rogorc
ekonomikuri,
ise
socialuri
datvirTvac. meCaieobis
reabilitacia
rom
SesaZlebelia,
amis
Sesaxeb
TavianT
mosazrebebs gvTavazobs akademikosebi l. laziSvili da r. maxarobliZe. maTi
monacemebiT,
amJamad
dafasoebuli
Cai,
moskovis
bazrebze
erT
kilogramze gaangariSebiT, 5-dan 30-50 dolaramde fasobs. qarTuli Cai, dafasoebuli, erTi kilogrami 3-5 dolarad rom gavyidoT, did mogebas miviRebT.
mxolod
saWiroa
konkurentunariani,
maRalxarisxovani
produqciis warmoeba, romlis misaRwevad saWirod miaCniaT problemebis gadawyvetisadmi axleburi midgoma da gvTavazoben Semdegi RonisZiebebis gatarebas: 1.
Cais
warmoebaSi
amJamad
damkvidrebuli
wesis
dagmoba-aRkveTa.
sabWoTa xelisuflebis bolo periodSi Cais warmoebaSi damkvidrebuli wesi,
romliTac
Cais
uxeSi
ylortebis
damzadeba
da
misgan
dabali 167
xarisxis
produqciis
warmoeba
xdeboda,
dResac
agrZelebs
moqmedebas,
magram amJamad Cais bazarze arsebuli konkurenciis gamo mas myidveli ar hyavs. esaa mTavari damabrkolebeli barieri, romelic win eRobeba samamulo meCaieobis aRdgena-ganviTarebas, qveynis Raribi biujetis imediT samamulo meCaieobis aRdgena-ganviTareba ki fuWi ocnebaa. 2. Savi Cais konkurentunariani produqciis warmoebis SesaZleblobebis dakonkreteba. Cvens klimatur pirobebSi moyvanili Cais duyi saukeTeso nedleuls ar warmoadgens Savi CaisaTvis. CvenTan, ukidures CrdiloeTis (C.m.
42-43
gradusi)
subtropikul
sartyelSi,
gavrceleba
Cinuri
(subtropikuli) saxesxvaobis mcenareebma (Thea sinensis) moipoves, romelTa duyebi indurisas (Tea assamica), sagrZnoblad CamorCeba fenoluri naerTebis, maT Soris kateqinebisa da Cais xarisxis ganmsazRvreli sxva nivTierebebis SemcvelobiT. Cais kateqinebis daJangvis produqtebia Cais nayenis fers, gemos rom ganapirobebs. rac ufro naklebia es naerTebi CaiSi, miT ufro dabalxarisxovania igi. cnobilia, rom maSinac ki, roca CvenSi gamomuSavebuli produqciis xarisxs gansakuTrebuli yuradReba eqceoda da amisaTvis 2-3 foTliani duyebi
ikrifeboda,
qarTuli
Cais
qveynis
(sabWoTa
kavSiris)
gadamwon
fabrikebSi, kupaJirebisas narevSi induri Cai emateboda (Cais warmoebis msoflio praqtikaSi gadamwon fabrikebSi sxvadasxva qveynis Cais Sereva dasaSvebia). CvenSi, nedleulis xarisxis gauaresebasTan erTad, gadamwon fabrikebSi
Cais
dafasoebis
recepturaSi
induri
Cais
xveriTi
wona
izrdeboda. ase, rom Cven saukeTeso, xarisxovani Cais foToli rom movkrifoT, Cais sazRvargareTidan
Semotanili
maRalxarisxovani
produqciiT
gakeTilSobilobis gareSe fons ver gavalT. amasTan, mxedvelobaSi unda iqnes
miRebuli
Cais
bazarze
amJamad
arsebuli
konkurencia,
romelic
arTulebs aseTi RonisZiebis ganxorcielebas. ase, rom Savi baixis Cais gamosamuSaveblad, Tu gvinda produqcia eqsportze gavides, saWiroa, metad nazi nedleuli vawarmooT. aq Cven gamosavals vxedavT Cais qarTveli mkvlevarebis ivane xoWolavas da konstantine jmuxaZis mier SemuSavebul Cais kombinirebuli teqnologiis ganxorcielebaSi vxedavT. es
teqnologia
iTvaliswinebs Savi CaisaTvis saukeTeso nedleulis gamoyenebas, kerZod, 168
sezonis Sua periodSi, ivlissa da agvistoSi, roca Cais duySi fenoluri naerTebis maqsimaluri Semcvelobaa. sezonis dasawyisSi da bolo periodSi, roca duySi maTi raodenoba naklebia, nedleulidan gamomuSavdeba mwvane Cai. aq SeiZleba moviSvelioT, agreTve, mokrefili nedleulis daxarisxa imgvarad,
rom
gamoSavebuli
mokrefili iqnes
Savi
masidan Cai.
gamoiyos
amasTanave,
nazi
Savi
duyebi
Cais
da
misgan
gamosamuSaveblad
gamoyenebul iqnes maRali Rirsebis `kolxida~-s, `kimini~-s, `qarTuli #N1~ seleqciuri jiSis Cai. 3. prioritetis miniWeba mwvane Cais warmoebisaTvis. Cvens klimatur pirobebSi moyvanili
nedleuli saukeTeso Tu ar aris Savi
CaisaTvis,
samagierod, igi saukeTesoa mwvane CaisaTvis. saqme isaa, rom mwvane Cais gamomuSavebisas saWiro ar aris Cais foTolSi arsebuli naerTebis, maT Soris kateqinebis gardaqmnebi, maTi Semcveloba TiTqmis ucvleli rCeba mza
produqciaSi.
amitom
rac
metia
kateqinebi maTi
ki
xasiaTdebian
raodenoba
Zlier
produqciaSi,
mwklarte
mas
meti
gemoTi,
gadidebuli
simwklarte gaaCnia da zogjer aseTi produqti moxmarebisaTvis usiamovnoc kia. zogierT qveyanaSi (magaliTad, iaponiaSi) Cais foTlis mokrefis win, ramdenime dRis ganmavlobaSi Cais buCqebs xelovnurad Crdilaven kidec, rom Cais duyebSi kateqinebis sinTezi Seaferxon. tropikul qveynebSi mwvane Cais TiTqmis ar awarmoeben, mas mxolod CineTis CrdiloeT regionebSi amzadeben. mwvane Cais warmoebis klasikuri qveyana iaponiaa. swored iaponia, Cvens Semdeg
yvelaze
ufro
CrdiloeTis
qveyanaa
Cais
mwarmoebel
qveyanaTa
Soris, romelic mxolod mwvane Cais amzadebs da moixmars. iq moyvanili nedleuli Tavisi qimiuri SedgenilobiT Cvenis msgavsia da esec miuTiTebs imaze, rom Cvenc mwvane Cais warmoebas unda mivaniWoT prioriteti. cnobilia, rom qarTuli mwvane Cai, romlis gamomuSaveba aTvisebuli iqna 1937 wels, gamoirCeva maRali gemuri TvisebebiT. man didi popularoba moipova Sua aziis qveynebSi. mas amjobinebdnen Cinur mwvane Cais, romlis moxmarebas
iq
saukuneebis
istoria
hqonda.
sabWoTa
kavSiris
dros
saqarTveloSi warmoebuli mTliani Cais produqciis TiTqmis mesamedi am qveynebs miewodeboda. qarTuli mwvane Cai moiwones mwvane Cais moxmarebis meore klasikur qveynaSi _ marokoSic.
169
ismis kiTxva, CvenTan ratom Tavidanve ar mieniWa upiratesoba mwvane Cais warmoebas? imitom, rom saqarTveloSi Cai rusi xalxisaTvis gaSenda, rusebi ki Sav Cais moixmaren. meCaieobis
mesveurebma
icodnen,
rom
saqarTveloSi
adgilobrivi
populaciis Cais nedleuli saukeTeso ar aris Savi CaisaTvis. amitom, iyo rom
maSin
didi
seleqciaSi
maRal
masStabis xarisxovani
samecniero-kvleviTi Cais
jiSebis
samuSaoebi
daiwyo
gamovlena-gamoyvanisaTvis;
agroteqnikaSi maRalxarisxovani produqciis gamosamuSaveblad da sxva. magram qveyanaSi (sabWoTa kavSirSi) viTareba
icvleboda, 70-ian wlebSi
saWiro gaxda Caize mosaxleobis dakmayofileba. aman gamoiwvia produqciis xarisxis
TandaTan
ugulebelyofa.
davamkvidreT
metad
uvargisi
produqciis warmoebis praqtika, romelsac myidveli ar hyavda. dabejiTebiT SeiZleba vTqvaT, rom saqarTveloSi Sav CaisTan erTad namdvilad SegviZlia vawarmooT konkurentuanariani mwvane Cai. 4. eqsportis sagani mxolod dafasoebuli Cais produqcia unda iyos. Cais warmoebis msoflio praqtikaSi dakanonebuli wesi - daufasoebeli produqcia miewodebodes bazars amJamad miuRebelia, radgan daufasoebeli Cai
auqcionebze
maRalxarisxovan
iafia.
indoeTis,
daufasoebel
Cais,
ceilonis erT
da
sxva
qveynebis
1-3
dolarad
kilograms
yiduloben gadamwoni fabrikebi. am fonze, ragind xarisxiani iyos Cveni daufasoebeli Cai da isic tomrebSi, erT kilograms erT dolaradac ver gavyidiT da aseT pirobebSi saqarTveloSi meCaieoba ver iarsebebs. sabWoTa xelisuflebis dros es wesi CvenTan moqmedebda da sakmaod warmatebiTac. radgan Cveni erTi kilogrami daufasoebeli Cais gasayidi fasi saSualod 5 maneTi iyo. did mogebas naxulobda aramarto meCaieoba da gadamamuSavebeli mrewveloba, aramed igi qveynis biujetis Sevsebis saimedo wyaroc iyo. samamulo
meCaieobis
reabilitacia
amJamad
mxolod
dafasoebuli
maRalxarisxovani produqciis warmoebiTaa SesaZlebeli. indoeTSi, Sri-lankaze da sxva Cais mwarmoebeli qveynebis auqcionebze 1-3 dolarad (erTi kilogrami) SeZenil Cais inglisSi, ruseTSi, aSS-Si da sxva qveynebSi dafasoebuli saxiT 20-50 dolarad da ufro metadac hyidian.
170
Cven dafasoebuli Cai biTumad 3-4 dolarad rom gavyidoT, rac savsebiT SesaZlebelia, meCaieoba momgebiani iqneba. qveynis geografiuli mdebareoba, trasekas proeqti, abreSumis gza, navsadgurebi,
romlebic
gamoiyeneba
navTobisa
da
bambis
gadasazidad,
tvirTebis gatareba Sua aziaSi da a.S. yvelaferi unda gamoviyenoT Cveni Cais realizaciis dasamkvidreblad msoflio bazarze. ruseTsa
da
dsT-s
sxva
qveynebSi,
Sua
aziis
saxelmwifoebSi
dafasoebuli Cais SetanisaTvis sabaJo gadasaxadis minimums vixdiT maSin, roca sxva Cais mwarmoebel qveynebSi produqciis Rirebulebis 20 procents ixdian, esec SeRavaTia. saWirod migvaCnia arsebuli Cais pirveladi gadamuSavebis da gadamwoni fabrikebis nacvlad alternatiuli Cais fabrikis bazaze, romelSic nedli Cais foToli gadamuSavdeba dafasoebuli, maT Soris erTjeradi moxmarebis paketebis
produqciis
saxiT,
amiT
regionebis
interesebic
iqneba
gaTvaliswinebuli. 5. Cai nedleulis warmoebisa da misi gadamuSavebis erT sawarmoo erTeulad Camoyalibeba. Cais fabrika efeqturad rom moqmedebdes, saWiroa Cais
plantaciasac
flobdes.
amis
msoflio
praqtikaSi
arsebul
(induri),
miuxedavad
imisa,
dasturia
orive
rom
wesSi
pirveli
is, _
rom
Cinursa
kustarulia,
Cais
warmoebis
da
inglisurSi
erTi
principi
moqmedebs - nedleulis mwarmoebeli da gadamamuSavebelic erTi da igive pirovnebaa. aq nedleuli, rogorc wesi, yidva-gayidvis sagani ar aris. CvenSi axlo warsulSi Seiqmna Cais warmoebis mesame, axali wesi, romlis
mTavari
mamoZravebeli
Zala
rac
SeiZleba
meti
nedleulis
warmoebaa da am mizniT erTmaneTisagan gamijnuli nedleulis mwarmoebeli da gadamamuSavebeli dapirispirebulic ki aRmoCndnen. amas ki mohyva is, rom daikarga saerTo mizani _ iyos saboloo produqti maRalxarisxovani, konkurentunariani da rom misi realizaciis Sedegad mogebas iRebdes Cais mkrefavic da fabrikis muSakic. sabazro ekonomikis gziT maRali Cais mwarmoebel qveynebSi arsebulma praqtikam cxadyo, rom dargis moqceva erTi patronis xelSi uzrunvelyofs konkurentunariani produqciis warmoebas. albaT, unda amoqmeddes kanoni, romliTac Cais fabrikas mxolod maSin unda mieces saqmianobis ufleba, Tu
171
igi Cais plantacias flobs, an Cais plantaciis mepatrone sruluflebian mesakuTred
iqneba
aRiarebuli,
Tu
mas
Cais
foTlis
gadamamuSavebeli
sawarmo gaaCnia. 6.
Cais
foTlis
ojaxur
kustarul
pirobebSi
gadamuSavebis
SesaZlebloba. CvenTan farTo masStabebi miiRo ojaxebSi Cais foTlis gadamuSavebam
da
produqciis
bazarze
realizaciam.
amas
realuri
safuZvlebi aqvs. jer erTi is, rom glexobas miwis nakveTebze, marTalia, mcire,
magram
jer
kidev
gaaCnia
Cais
nargavebi,
arsebobs,
agreTve,
mcirekonturiani Cais plantaciebi. arafers vambobT upatronod mitovebul ekal-bardebiT dafarul Cais plantaciebze. amis
bazazec
sawarmoTa
savsebiT
amoqmedeba.
am
SesaZlebelia SemTxvevaSi
Cais
gadamamuSavebel
gamomuSavdeba
mcire
maRalxarisxovani
produqcia, radgan glexi, (fermeri) Cais naz foTlebs mokrefs, uxeS ylortebs ojaxur-kustarul pirobebSi igi verc gadaamuSavebs. amasTan
dakavSirebiT
saWiro
mepatroneebisaTvis
(glexebis,
mosaxerxebeli
foTlis
Cais
iqneba
Cais
wvril
plantaciaTa
fermerebisaTvis)
mcire
gabaritiani,
gadasamuSavebeli
mowyobilobani.
saWiroa
iseTi manqanebis Seqmnac, romelTa moZraobaSi moyvana xeliT, an kidev mzis, qarisa da wylis energiis gamoyenebiT iqneba SesaZlebeli. Cven
vuSvebT
gamomuSavebul
imis
SesaZleblobas,
produqcias
mizanSewonilad
migvaCnia,
TviTonve maT
rom
glexi
gaukeTebs
mier
(fermeri)
mis
realizacias,
gamomuSavebuli
mier magram
produqcia
naxevarfabrikatis saxiT SeiZinos Cais fabrikam, misces mas sasaqonlo saxe da dafasoebuli gayidos. 7.
erToblivi
warmoebis
saerTaSoriso
msoflio
praqtikaSi
Cais
sawarmos
damkvidrebul
Seqmna.
amJamad
daufasoebeli
Cais Cais
realizaciis auqcionur wess moSla emuqreba. amis magaliTi ukve arsebobs. 311 wlis arsebobis Semdeg, 1999 wels gauqmda londonis cnobili Cais auqcioni. auqcionuri sistema marTlac moZvelda. iq groSebad SeZenil Cais, Cais gadamwoni fabrikebi dafasoebuli saxiT sakmaod Zvirad hyidian. Cais mkrefavebi da Cais fabrikis muSebi eqspluataciis msxverplni arian. amasTan dakavSirebiT, ruseTSi ukve eZeben ufro mosaxerxebel da misaReb
formas
Cais
mwarmoebeli
qveynebis
pirvelad
fabrikebSi
172
daufasoebeli produqciis Sesasyidad. moskovuri Jurnali `Кофе и чаи в Рассии~ (#27, 2002w.) iuwyeba, rom ukve Seiqmna ruseT-CineTis da ruseTvietnamis erToblivi Cais sawarmoebi. aseT sawarmoTa Seqmna uzrunvelyofs imas,
rom
Cais
pirveladi
gadamuSavebis
fabrikidan
daufasoebeli
Cai
miewodeba uSualod gadamwon Cais fabrikas, gamoiricxeba mravalricxovani Suamavlebi, rac xels Seuwyobs saboloo produqciis gaiafebas. zemoaRniSnulidan gamomdinare, mizanSewonilad migvaCnia rus da Sua aziel yofil partniorebTan SevqmnaT erToblivi saerTaSoriso sawarmoebi, aramarto
daufasoebeli
Cais
miwodebaze,
aramed
ZiriTadad
adgilze
dafasoebuli produqciis warmoebasa da miwodebaze. 8. Cais foTlis krefis mowesrigeba. samamulo meCaieobis aRdgenis erTerTi ZiriTadi piroba aris Cais foTlis krefis mowesrigeba. amjerad prioritets vaniWebT ra mwvane Cais, misTvis nedleulis warmoebaSi vuSvebT meqanikuri krefis SesaZleblobas da iqnes
teqnikis
konstruqciis
mecnierebaTa makrateli,
rekomendacias vaZlevT gamoyenebuli
kandidatis,
magram
amgvar
gamomgonebel makratels
anzor
ver
Ciqovanis
gamoiyeneb,
Tu
buCqebi specialuri gasxvliT ar momzadda. amisaTvis, meCaieobis msoflio praqtikaSi miRebuli wesis mixedviT, Cais yovelwliuri gasxvlis Sedegad Cais
buCqebis
zedapirs
eZleva
ovaluri
an
brtyeli
forma
(horizontaluri). CvenTan miRebulia Cais buCqis formebis ovaluri forma, radgan am SemTxvevaSi buCqis zedapiris farTi 10-15 procentiT metia da Sesabamisad, mosavlianobac maRalia. gasxvlis es forma darCa ZalaSi CvenSi manqanuri krefis
SemoRebis
Semdegac.
miuxedavad
imisa,
rom
ovaluri
formis
SemTxvevaSi sakrefi manqanis muSa kvanZebi ufro Zneli dasamzadebilia da misi eqspluataciac ufro rTulia, vidre sibrtyeze momuSave manqanisa. Cais mwarmoebel ZiriTad qveynebSi ki miRebulia Cais buCqebis brtylad gasxvla. Cven vTvliT, rom Tanamedrove pirobebSi Cais foTlis meqanikuri krefa moipovebs upiratesobas. amdenad, mizanSewonilad migvaCnia Cais buCqebis brtylad gasxvlis SemoReba. 9. Cais plantaciebis reabilitaciis ganxorcieleba. dRes saqarTveloSi arsebuli
Cais
plantaciebis
umetesoba
migdebulia,
ekalbardebiTaa
dafaruli. mxolod 10-15 procentia eqspulataciaSi. 173
xelisuflebis oficialuri monacemebiT, saqarTveloSi arsebuli 64,5 aTasi ha Cais plantaciidan (afxazeTis gamoklebiT) eqspluataciisaTvis uvargiasi 18,9 aTasi ha. aqedan, SesaZloa aRdges 11 aTasi ha. Cais
plantaciebis
meqanizaciisa mecnierebma
da
reabilitaciis
eleqtrofikaciis
Seqmnes
Cais
buCqis
mizniT
soflis
meurneobis
samecniero-kvleviTi
institutis
mZime
gasxvlisa
da
nasxlavis
damqucmacebeli manqana, romelmac warmatebiT gaiara gamocda. swored es manqanaa, migdebuli, ekal-bardebiT dafaruli Cais plantaciebis reabilitacias rom uzrunvelyofs. amasTanave, gaTvaliswinebulia daqucmacebuli
masis
adgilze
datoveba,
riTac
niadagi
gamdidrdeba
azotis, fosforis, kaliumis da sxva makro da mikroelementebiT, agreTve, biomasiT. 10.
Cais
kompleqsuri
teqnologiis
Sesaxeb.
Cais
duyi
unikaluri
Tvisebebis nedleulia, romelic Seicavs metad sasargeblo nivTierebebs. maT
Soris
yvelaze
bioflavonoidebs
didi
raodenobiT
(kateqinebs)_sul
mSrali
cota
xnis
masis
15-20
winaT
procents,
vitamin
P_s
aqtualurobas rom miawerdnen mxolod. axla ukve cnobilia, rom maT antioqsidanturi Tvisebebi gaaCnia. isini, garda imisa, rom elastiurobas mateben adamianis sisxlis kapilarebs, xels uwyobs vitamin C_s SeTvisebas da aqvs unari SeboWos adamianis organizmSi moxvedrili radionuklidebi (magaliTad, ,,stroncium_90”) da gamodevnos organizmidan, SeuZlia, agreTve, Seaferxos Tavis tvinis ujredebis dazianeba, insults rom mosdevs Tan. amasTanave,
misi
moqmedebis
efeqti
100_jer
aRemateba
analogiur
antioqsidants, am mizniT rom gamoiyeneba. aseTi
TvisebebiT
dajildoebuli
es
nivTierebebi
Cais
foTlis
gadamuSavebis Sedegad zogierTi saxis Cais produqciaSi (xsnadi Cai, Savi Cai) sagrZnoblad mcirdeba, zogjer kvalis saxiTaa. erTaderTi mwvane Cais produqtia, magram
kateqinebi
amJamad
sagrZnobi
gamoyenebuli
raodenobiT
nedleulidan
rom
aris
miRebul
SenarCunebuli,
produqciaSi
maTi
Semcveloba metad mcirea. Uunda aRiniSnos, rom axla fexs ikidebs civi Cais
warmoeba,
romelic
Txevadi
saxiT
aris
xmarebaSi.
mas
Cais
koncentratebisa da mza xmeli Caidan amzadeben. es ukanaskneli metad mouxerxebelia
am
saxis
produqciis
gamosamuSaveblad.
amasTanave, 174
mxedvelobaSi
misaRebia
isic,
rom
aRniSnuli
Cais
produqtebi
metad
energotevadia. zemoaRniSnulis teqnologiebisa kompleqsuri rogorc
da
gaTvaliswinebiT, biznesis
teqnologiis
baTumis
institutSi
SesamuSaveblad.
agraruli
Catarda es
bio-
gamokvlevebi
teqnologia
Cais
Cveulebriv,
mwvane, ise Savi Cais gamomuSavebisas iTvaliswinebs Tanmxlebi
produqtis-Txevadi Cais miRebas. igi miiReba ra uSualod nedli Cais duyebidan. gaaCnia kateqinebis gadidebuli Semcveloba - 100ml Seicavs 10001500 mg nivTierebebs. mis bazaze damzadebuli civi Cais erT WiqaSi vitamin P-s dRiuri normaa. amasTanave, Txevadi Cais bazaze civi Cais warmoeba metad momgebiania: 1 tona Txevadi Caidan gamomuSavdeba 15-20 aTasi litri civi Cai. Cais
kompleqsuri
warmoadgens. zogierTi
igi
teqnologiis
SeiZleba
damatebiTi
ganxorcieleba
pirvelad
danadgaris
Cais
did
fabrikaSi
damontaJebiT,
Cais
siZneles
ar
ganxorcieldes
foTlis
ujredis
wvenis gamoyofisa da misi damuSavebisaTvis saWiro. yovelive safuZvelze
zemoaRniSnulis mniSvnelovania
gaTvaliswinebiT RonisZiebebis
da
Cveni
gatareba
mosazrebebis
Cais
warmoebis
momgebianobis, eqsportis zrdisa da stabilurobis amaRlebis mizniT im miwebze, romlebzec Cais warmoeba ekonomikurad mizanSewonilia, xolo iq, sadac warmoeba ekonomikurad gaumarTlebelia, miwebis konvertaciisa da Cais amoZirkvis RonisZiebebis gatareba. es RonisZiebebi Semdegia: •
Cais seqtorSi Tanmimdevruli da kompleqsuri programis ganxorcieleba:
•
dabalxarisxiani Cais warmoebis moculobis zrdis nacvlad aqcentis gadatana Caisa da Cais produqtebis xarisxis gaumjobesebasa da sabazro niSis srulyofaze;
•
subsidirebis, sxva aramdgradi da araefeqtiani daxmarebis (maT Soris socialuri) programebis
gauqmeba, romelic dabali Rirebulebis Cais
moculobis zrdis xelSewyobas isaxavs miznad; •
Cais ganviTarebis fondis Seqmna, romelsac menejments gauwevs sabanko seqtori. fondis daxmarebis miznobrivi mimRebebi iqneba is sawarmoebi, romlebsac eqnebaT sakuTari pirveladi warmoeba, an kavSiri pirvelad warmoebasTan, da TavianTi saqmianoba gamyarebuli eqnebaT Tanmimdevruli
175
biznes-gegmebiT, sakuTrebisa da marTvis racionaluri struqturebiTa da saimedo energomomaragebis wyaroebiT; •
Cais farTobebis inventarizacia da mis safuZvelze perspeqtiuli gegmis SemuSaveba im farTobebisaTvis, romelzec mizanSewonili iqneba Cais kulturis
moyvana,
farTobebisaTvis,
romelzec
SesaZlebelia
alternatiuli kulturebis gaSeneba, da farTobebisaTvis, sadac Cais kulturas perspeqtiva ara aqvs; •
Cais
alternatiuli
kulturebis
SesaZleblobebis
kvleva
calkeul
regionebSi; •
partniorTa wris gafarToeba da Cais fabrikebisTvis sakredito xazebis programebis SemuSveba;
•
adgilobrivi Cais bazris gaTavisufleba gayalbebuli da kontrabandis saxiT importirebuli produqtebisagan, raTa warmodgenili standartebi gaTvaliswinebul saqarTveloSi
ZiriTadi
veqtori
iqnas Cais
adgilobrivi dargis
mimarTuli
Caisa
da
reabilitaciis
unda
iyos
meCaie
Cais
produqtebze.
erovnuli glexTa
strategiis
stimulirebis
pirobebis gaumjobesebisaken, raTa didi raodenobis arakondiciuri Cais foTlis krefidan gadavidnen maRali xarisxis axalgazrda ylortebis krefaze da krefis jeradobis optimizaciaze, rac xarisxiani nedleulis damzadebis uwyvetobas uzrunvelyofs mTeli sezonis ganmavlobaSi. saqarTvelos Cais dargis aRorZinebis aqtualur problemad migvaCnia maRalxarisxovani jiSuri Cais produqciis gamomuSaveba, romelic Rirseul konkurencias gauwevs jer Siga da Semdeg saerTaSoriso samomxmareblo bazarze msoflioSi ganTqmul Cais. am pirobebSi gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs is garemoeba, rom gasul
saukuneSi
Catarebuli
samecniero
kvlevebis
safuZvelze
gamoyvanilia, agreTve, ucxoeTidan Semotanilia adgilobriv pirobebTan adaptirebuli unikaluri teqnologiuri potencialis da mdidari qimiuri Semadgenlobis nedleulis momcemi Cais mcenaris jiSebi (m.S. triploiduri Cai), romelTa vegetaciis xangrZlivoba nacvlad 150 dRisa weliwadSi 240 dRemdea. axali jiSebi yinvagamZleobiT, uxvmosavlianobiT xasiaTdeba da, rac
mTavaria,
gamomuSavebuli
xsenebuli
nedleulis
produqciis
xarisxi
bioqimiuri aRemateba
Semadgenloba
da
konkurentebis 176
maxasiaTeblebs, isini saSualod heqtarze 2-3 foTliani nazi duyebis 5-6 tonian mosavals iZlevian weliwadSi, anu 1,5 tona umaRlesi xarisxis dasafasoebel Cais. 1 kg dasafasoebeli Cais minimaluri gasayidi fasi profesiul bazarze 3 aSS dolaria, rac imas niSnavs, rom 1 heqtaridan SesaZlebelia miRebuli iqnas 4500 aSS dolaris Rirebulebis produqcia. Tu
am
produqtis
dafasoebas
adgilze
uzrunvelvyofT
(amJamad
saqarTveloSi weliwadSi 10,0 aTas tonamde Cais dafasoebis simZlavreebia), maSin 1 kg dafasoebuli Cais produqciis minimaluri gasayidi fasi 10 aSS dolaramde
gaizrdeba
da
erTi
heqtaridan
miRebuli
produqciis
Rirebuleba 15000 aSS dolari iqneba. 20%-iani rentabelobis pirobebSi mogeba 3000 aSS dolars miaRwevs. vfiqrobT, soflis meurneobis bevr sxva kulturas ar gaaCnia aseTi potenciali. dRes arsebuli perspeqtiuli plantaciebis aRdgenis paralelurad saWiroa
daiwyos
potencialis Semotanili
saqarTveloSi
mqone
seleqciuri
Zvirfasi
jiSebis
gamoyvanili formebis “kimini”,
didi
teqnologiuri
“baxtaZe”, “San-tan-ve”
“kolxida” da
sxva,
da Cais
plantaciebis gaSeneba, xarisxiani nedleulis movla-moyvanis kulturis da tradiciebis mcire
aRdgena.
meqanizaciis
am
sferoSi
iaponuri
Sromis
(firma
nayofierebis
“kavasaki”
da
amaRlebisaTvis
sxva)
saSualebebis
danergva. pirvel etapze “LTP”-s teqnologiis gamoyenebiT erTjeradi xmarebis parkuWebSi dasafasoebeli qarTuli maRalteqnologiuri Savi da mwvane Cais
gamomuSaveba,
iodTan,
askilTan
da
sxva
samkurnalo
aqtivobis
mcenareul nedleulTan dakupaJeba, adamianis gamamxnevebeli sasmelebisa da gamajansaRebeli
“Cais
balzamebis”
warmoeba
(romlebic
maqsimalurad
daakmayofilebs janmrTelobis “holistikuri” koncefciis moTxovnebs) da Siga samomxmareblo bazarze miwodeba. xolo maRali xarisxis nedleulis damzadebaSi maRali
stabilurobis
teqnologiebisa
da
miRwevis teqnikis
Semdeg
gadamuSavebis
etapobrivi
danergva,
importuli, klasikuri
“oranJpekos”, “sen-Cas”, “ganpauderis”, “drakonis”, “uluCas” da sxva elituri saxis produqciis gamomuSaveba da Sida bazris gajereba, vinaidan qarTuli elituri Cais Sida bazarze dominirebuli mdgomareobis mopovebiT daiwyeba qarTuli Cais prestiJis aRdgena da saerTaSoriso samomxmareblo bazarze 177
warmatebuli
gasvla.
mTavaria
bazars
SevTavazoT
maRalxarisxovani
produqcia. 2007 wels gatarebuli politikis wyalobiT, bazarze kvlav brundeba
qarTuli
Seqmnili
axali
Cai.
warmatebiT
saxeobis
Cai:
iyideba
`Savi
margaliti~,
mSvidobisa~, `mwvane Cai_saamo~ da ,,mTis agreTve, iodizebuli
qarTvel
mewarmeTa `el-grei~,
zurmuxti~.
gamoSvebul
mier `dila iqna,
Cai, romelzec momxmarebelTa didi moTxovnaa. zemoT
CamoTvlili Cais 1 kg saSualo fasi 10 dolaris farglebSia, rac Cais bazarze iwvevs garkveul dainteresebas investorTa mxridan. ,,qarTuli Cais kompania”,
romelic
qarTul
iodizirebul
bazarze axali brendiT gamosvlas
Sav
Cai
,,tonuss”
awarmoebs
gegmavs. mimdinareobs molaparakebebi
azrbaijanel da somex biznesmenebTan 50 tona Cais warmoebis dakveTaze, Tumca momavalSi maTi mxridan arc investiciebis Cadeba gamoiricxeba. gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia Sps ,,Ternalis Cais” mikrofabrika, romelmac gezi saukeTeso xarisxis, ZviradRirebuli elitaruli Cais mcire odenobiT warmoebisaken aiRo. mimdinare wels mikrofabrikas Seswevs unari awarmoos
aranakleb
3,5-4
t.
mwvane
elitaruli
Cai,
rac
saqarTvelos
dRevandel savaWro qselSi arsebuli Cais fasebis qveda zRvris doneze gadaangariSebiT 140 aTasi laris Rirebulebisaa. meore wels warmoeba gaizrdeba 5 tonamde, xolo mesame wels-7 tonamde, anu warmoebis moculoba gaormagdeba da 280_300 aTas lars gadaaWarbebs. Sps ,,Ternali Cai”_s saerTaSoriso
organizacia
,,kristalis”_s warmatebamac
mxardaWeriT, ki
investorebis am biznesSi
AGVANTAGE da
ukve
gamoiwvia
saqmianobiT
mimdinare
mokle
mikrosafinanso organizacia
droSi
miRweulma
zogierTi
qarTveli
daintereseba. isini
procesebs.
eqspertebis
mier
aseTma da
mcire
ucxoeli
Tvalyurs adevneben Cais
daskvnebi
adasturebs,
rom
wyaltubos Cais xarisxi didad ukeTesia, vidre maTi ucxouri analogebi da mas Tamamad SeuZlia iyos konkurentunariani rogorc saqarTvelos Siga, aseve saerTaSoriso bazrebze. qarTuli Cais, gansakuTrebiT ki qarTuli mwvane
elitaruli
moxmarebis
Cais
kulturisa
sakuTari da
qveynis
tradiciis
bazarze
srulyofa
damkvidreba, -
Cais
popularizacia,
upirvelesad, Cveni mecnierebis, meCaie biznesmenebisa da mediis umTavres amocanad unda iqces.
178
garkveuli
mosamzadebeli
samuSaoebi
mimdinareobs
biznesmenTa
dainteresebis mizniT. s.s. `qarTuli Cais warmoeba~ amuSavebs biznes-gegmas zugdidisa
da
ozurgeTis
raionebSi
modernizebuli,
indoeTis
teqnologiuri manqana-danadgarebiT aRWurvili sawarmoebis SeqmnisaTvis. (induri
GEM-is
kompania
sawarmoo
xazis
daaxloebiTi
fasi
175000
dolaria). winaswari gaangariSebiT, erTi sawarmosaTvis saWiro sawarmoo xazi,
samuSaoebis
Cabarebis
Rirebulebis
CaTvliT,
179
aTas
dolars
Seadgens. aRniSnuli xazi uzrunvelyofs msoflio standartis produqciis gamoSvebas. indoeTis teqnologia, faqtobrivad, lideria Cais warmoebaSi. aRsaniSnavia isic, rom aRniSnuli xazi moixmars 3-jer nakleb mazuTs da sxva energomatareblebs, vidre dRes saqarTveloSi moqmedi teqnologiuri xazebi. biznes-gegmiT gaTvaliswinebulia rogorc Savi baixis, aseve mwvane baixis Cais warmoeba, riTac qveyanas aqvs unikaluri Sansi Cais bazarze wamyvani
adgilis
dakavebisaTvis.
am
mimarTulebiT
intensiurad
mimdinareobs muSaoba da momaval wels soflis meurneobis saministros informaciiT,
ori
Tanamedrove
obieqti
Seemateba
gadamamuSavebel
mrewvelobas. sainteresoa, romliTac
rom
dResve
ramdenadac
SeiZleba
ucnauric
damzadebuli xasiaTdeba
Cai, da
saqarTveloSi
kidev
dainteresdnen
unda
iyos,
romelic misi
jer es
movla-moyvana
dasavleTis
aris
warmoebis
mzaddeba
swored
iseTi
momxmareblebi.
ojaxebSi,
gansxvavebuli
gansakuTrebul
Caic, xeliT
teqnologiiT klimatSi,
anu
saqarTvelos subtropikul zonaSi xdeba. Seswavlili TiToeuli ojaxi wlis manZilze saSualod 100-120 kg. produqcias amzadebs, am Cais aqvs Tavisi istoria da hyavs Tavisi momxmarebeli. msoflio
bankis
proeqti CERMA,
finansuri
mxardaWeriT
saqarTveloSi
muSaobda
romlis sakonsultacio jgufma Seiswavla saqarTvelos
yvela is kuTxe da adgili, sadac Cais plantaciebia ganlagebuli. am gamokvlevebis pirobebSi,
safuZvelze
xeliT
organoleptikuri sxvadasxva
qveynis
kidev
damzadebuli
erTxel Cai
maxasiaTeblebiT. Cais
sabrokero
dadasturda,
gamoirCeva Cais
Tavisi
nimuSebi
kompaniebSi
rom
ojaxur
garegani
da
testirebisaTvis
gaigzavna.
miRebulma
179
daskvnebma ki, rogorc CERMA –Si acxadebdnen, xarisxobrivi Sefasebis TvalsazrisiT, yovelgvar molodins gadaaWarba. Cais
mwarmoebelTa
asociacia
soflis
meurneobis
saministrosTan
erTad qarTuli Cais reabilitaciis programaze moSaobs. programis mizani, arsebuli
plantaciebis
aRricxva
da
Siga
bazarze
importis
qarTuli
produqciiT Canacvlebaa. amis misaRwevad guriaSi, samegreloSi, imereTsa da aWaraSi Cais Tanamedrove fabrikebis mSenebloba igegmeba. asociaciis gaTvlebiT, oTxive proeqti jamSi 2 milioni laris investicias saWiroebs, romlis naxevari SesaZloa mTavrobam grZelvadiani sesxis saxiT gamouyos. amJamad, qarTul Cais ZiriTadad mcire zomis 18 ojaxuri sawarmo amuSavebs. plantaciebs ki 30 aTasi heqtaris farTobi ukavia, saidanac SedarebiT maRali xarisxis am droisTvis mxolod naxevaria. dabolos,
Cveni
azriT,
sistemuri
krizisidan
qarTuli
meCaieobis
gamoyvana mxolod maRalxarisxovani produqciis warmoebiTaa SesaZlebeli. sxva
SemTxvevaSi,
rogori
finansuri
daxmarebac
ar
unda
aRmovuCinoT
dargs, ukeTes SemTxvevaSi miviRebT sastarto pirobebis ganmeorebas, anu imis
aucileblobas,
rom
Cais
fabrikebs
yovelwliurad
gavukeToT
finansuri ineqcia, radgan uxarisxo produqciis warmoebisa da misi dabali gasayidi fasis gamo, aRwarmoebadi ciklis formireba ver moxerxdeba. sabazro ekonomikis mTavar motivacias konkurentunariani produqciis warmoeba
da
am
produqciis
bazarze
damkvidreba
warmoadgens.
saerTaSoriso bazrebze Cais miwodebis siWarbis fonze, msoflioSi Cais, gansakuTrebiT ki dabali xarisxis Cais fasebi mcirdeba, saqarTvelo ki, ZiriTadad, swored am tipis Cais awarmoebs. amdenad, maRali xarisxis Cais warmoebis SemTxvevaSi, efeqturi da gonivruli marketingis saSualebiT saqarTvelos am produqciis eqsportis zrdis garkveuli potenciali aqvs.
180
daskvnebi da winadadebebi 1 . meCaieobis msoflio eqspertebis sxvadasxva jgufebis monacemebiT, momdevno
aTwleulSi
tendenciisaTvis
mniSvnelovnad
damaxasiaTebeli
gaizrdeba
iqneba
axali
Caize
moTxovna.
plantaciebis
am
gaSeneba,
meCaieobis klasikur qveynebSi Cais Siga moxmarebis zrda, Cais msoflio eqsportSi wamyvani adgilis dakaveba iseTi qveynebis mier, romlebSic Cais mcire raodenobiT moixmaren (kenia, saqarTvelo da sxva). am TvalsazrisiT, Cais
eqsportis
didi
potenciali
gaaCnia
saqarTvelos,
sadac
misi
adgilobrivi moxmareba wliurad 3,5-4,0 aTas tonas ar aRemateba. igive eqspertebis monacemebiT, saqarTvelos msoflio bazarze SeuZlia gaitanos 75 - 80 aTasi tona Cai da am maCveneblebiT
meeqvse
adgili
daikavos
Cais
mwarmoebel qveynebs Soris. aRsaniSnavia isic, rom msoflios TiTqmis yvela qveyana
axorcielebs
qmediT
RonisZiebebs
meCaieobaSi
Camoyalibebuli
tendenciebis maqsimalurad gamosayeneblad. meCaieobis klasikur qveynebTan erTad gansakuTrebiT aRsaniSnavia afrikisa da samxreT amerikis qveynebis gaaqtiureba, romlebic solidur kapitals abandeben axali plantaciebis gaSenebasa
da
teqnologiur
gadaiaraRebaSi,
meCaieobis
ganviTareba
saxelmwifo mzrunvelobis rangSi hyavT ayvanili. 2.
gasul
saukuneSi
meCaieobas
umniSvnelovanesi
adgili
ekava
saqarTvelos erovnuli meurneobis sistemaSi. 80-ian wlebSi ikrifeboda 500 aTas tonaze meti Cais foToli da am maCvenebliT igi msoflios meCaieobis qveynebs Soris me-4 _ me-5 adgils ikavebda. funqcionirebda 150 pirveladi gadamuSavebis, 22 damfasoebeli, agura da fila Cais mwarmoebeli fabrika. dargs gaaCnda mZlavri sawarmoo infrastruqtura da samecniero-teqnikuri potenciali.
mza
produqciis
udidesi
nawili
(100
-
120
aTasi
tona)
eqsportze, ZiriTadad yofil sabWoTa respublikebSi gadioda. meCaieobaze modioda
saqarTvelos
agrosamrewvelo
kompleqsSi
warmoebuli
saerTo
produqciis 18%_ze meti. sabazro
ekonomikaze
mrewvelobaSi
umZimesi
subtropikuli
zonis
ZiriTadi
wyaros
gardamaval mdgomareoba
mosaxleobis
am
SesaZleblobebi
periodSi, Seiqmna.
meCaieobasa
qveynis
da
biujetisa
Cais da
dargidan
fuladi
Semosavlebis
amJamad
mxolod
10_15%_iTaa 181
gamoyenebuli. Cais plantaciebis farTobi 64,5 aTasi ha - dan Semcirebulia 47,3 aTas ha-mde (afxazeTis CaTvliT, mis gareSe _ 37,3 aTas ha-mde), Cais foTlis warmoeba ki _ 1986 wlis 581 aTasi tonidan 2007 wlisaTvis - 7 aTas tonamde. 3. dRes ar
msoflio
arsebobs.
romelTa
Tumca
bazarze
dafasoebuli, markirebuli qarTuli Cai
saqarTvaloSi
saeqspluatacio
jer
farTobi
kidev
20
aris
aTasi
Cais
plantaciebi,
heqtaria.
dReisaTvis,
saqarTveloSi arsebuli Cais plantaciebis nawili kerZo sakuTrebaSia gadacemuli.
rac
privatizebulia. investiciebs,
Seexeba
gadamamuSavebel
miuxedavad
Zveli,
amisa,
amortizebuli
sawarmoebs,
mepatroneebi danadgarebi
isini
ar
aqvT.
mTlianad
axorcieleben aris
ramdenime
wamowyebac, magram iseT masStabebs ver aRwevs, rom bazarze seriozuli ganacxadi gaakeTos. qarTuli Cais realizeba dReisaTvis mxolod imiT Semoifargleba, rom daufasoebeli
Cai sarealizaciod yofili sabWoTa kavSiris respublikebSi
igzavneba da, es aris meCaieebis Semosavlis wyaro. es Cai Zalzed iafia. saqarTvelodan wlis gadis.
aris
aseve
ganmavlobaSi saSualod 2 aTasi tona aseTi Cai
xelnakeTi
Cais
realizaciis
mcdelobebic,
magram
sarealizacio bazarze mudmivi urTierTobebis Camoyalibeba ver moxerxda. kerZo biznesis ganviTarebis xelSewyobis mizniT gasul wels qarTveli meCaieebi
mivlinebuli
iyvnen
JenevaSi
gamarTul
Cais
specializebul
gamofenaze, romelic msoflio masStabiT yvelaze didi RonisZiebaa am dargis warmomadgenlebisaTvis. marTalia, iq gaformda ramdenime kontraqti qarTuli
Cais miwodebis Taobaze,
magram
yvela erTjeradi
iyo
da
xangrZliv urTierTobaze gadasvla ver moxerxda. uaxloes perspeqtivaSi,
Cais
plantaciebis
im 10_15
aTasi heqtaridan,
romelic karg mdgomareobaSia, maRali xarisxis konkurentunariani warmoebaa
SesaZlebeli.
amisTvis
Tanamedrove komponentebiT aRWurvili
ramdenime gadamamuSavebeli
sawarmoa
maRalxarisxiani
Cais
mniSvnelovania,
qarTuli eqsporti
Cais
saWiro.
eqsportze
mudmivad
da
es
SesaZlebels
gatanas
stabiluri
da,
rac
raodenobiT
gaxdis metad unda
mimdinareobdes.
182
4. saukunes gadacilebulma meCaieobis dargma qveyanaSi
sxvadasxva
dros Seqmnili politikuri Tu ekonomikuri viTarebis pirobebSi garkveuli etapobrivi cvlilebebi ganicada. es etapebia: Cais mcenaris introduqciisa da eqsperimentis etapi (1847-1900); Cais kulturis adaptaciis etapi (1900-1925); meCaieobis
intensiuri
ganviTarebis
etapi
(1925-1940)
meCaieobis
stabilurobisa da aRmavlobis etapi (1946-1970); meCaieobis diqtatoruli marTvisa da depresiis sawyisi etapi (1970-1990); meCaieobis degradaciis etapi (1990 wlidan dRemde). meCaieobaSi ganviTarebul segmentalur kriziss aqvs rogorc erovnul ekonomikaSi
krizisis
gamomwvevi
bazrebis
dakargva,
garemoSi
sameurneo-sawarmoo
iseTi
saerTo
sameurneo-kooperaciuli da
finansuri
mizezebi,
kavSirebis
rogoricaa
rRveva,
saqmianobis
axal
ucodinaroba,
teqnologiuri danadgarebis rogorc fizikuri, ise moraluri moZveleba, maTi ganaxlebisaTvis finansuri resursebis uqonloba, liberalur savaWro garemoSi
konkurentunariani
produqciis
warmoebis
mouxerxebloba
da
mravali sxva, ise mxolod meCaieobisaTvis damaxasiaTebeli specifikuri mizezebi, romlebic gardamaval periodSi ganviTarda da romlis acileba, Cveni azriT, SesaZlebeli iyo. 5. meCaieobaSi Seqmnilma umZimesma mdgomareobam ganapiroba sabazro urTierTobebis
ganviTarebis
aucilebloba.
Cais
warmoebis
adaptacia
sabazro ekonomikaze gardamaval periodSi iTvaliswinebs misi ganviTarebis biznesis
CarCoebSi
strategiuli modelis
moqcevas.
pozicia
saxiT,
unda
romelSic
amitom Sefasdes
mocemuli da
akumulirebuli
dargis
ganisazRvros iqneba
ganviTarebis marketinguli
rogorc
bunebriv-
ekonomikuri safuZveli, aseve Sesabamisi motivaciebi. Cais warmoebis marketinguli modeli unda daeyrdnos mis iseT ZiriTad principebs,
rogoricaa:
momxmarebelTa
moTxovnilebebis
sruli
dakmayofileba, bazris situaciebisa da sawarmos realuri SesaZleblobebis gaTvaliswineba,
sawarmos
grZelvadiani
momgebiani
funqcionirebis
uzrunvelyofa. Cais warmoebis dargSi sabazro garemos formirebisaTvis xelsayreli garemos
Seqmnas
udidesi
socialur-ekonomikuri
da
SeiZleba
iTqvas,
politikuri mniSvnelobac aqvs, radgan meCaieobis regionSi cxovrobs 500
183
aTasze meti adamiani, romelTa Semosavlis ZiriTadi wyaro meCaieoba iyo da igi axlo momavalSi aseTad unda iqces. 6.
meCaieobaSi
uaRresad
araxelsayreli
sainvesticio
garemoa.
Tu
mxedvelobaSi ar miviRebT germanul firmas Sps “martin bauers”, romelmac meCaieobaSi sxvadasxva formiT 30 milionze meti germanuli marka daabanda, da amerikul kompanias “en-si-eiCs”, romelmac portfeluri investiciebi ganaxorciela fasiani qaRaldebis meorad bazarze gadayidvis imediT, sxva ucxouri
da
adgilobrivi
xelSesaxebi
investiciebi
praqtikulad
ar
ganxorcielebula aRsaniSnavia, (yofili
,,martin
rom
wels
baueri”)
Cais
mwarmoebelma
SekveTebis
90%-i
kompania
ukve
,,geoplantma”
Seasrula,
ucxoel
partniorebs ,,van riiessa” da ,,plant eqstraqts” 500 tonamde Cai gaugzavna. kompaniaSi imedovneben, rom momaval wels, amave kompaniebTan kontraqtebis moculoba 20%-iT gaizrdeba. axali wlidan geoplanti TurqeTSi gayidvebis gazrdasac gegmavs. menejmentis SefasebiT, TurqeTis bazari ruseTze ufro mimzidvelia, Tumca am mimarTulebiT ufro aqtiur eqspansias xels mkacri sabaJo reJimi uSlis, TurqeTSi Cais importi 150%-iT ibegreba, rac 1 kg qarTuli Cais TviTRirebulebas adgilze CataniT 3 dolaramde zrdis. 7. meCaieobis ganviTarebis Tanamedrove etapze, ekonomikuri efeqtianobis amaRleba
warmoadgens
gadamwyvet
problemas,
radganac
gafarToebuli
kvlavwarmoebis maRali tempebis Semdgomi uzrunvelyofa da sxva amocanebis gadawyveta damokidebulia imaze, Tu ramdenad racionalurad gamoiyeneba sazogadoebis SromiTi, materialuri da finansuri resursebi. Cais
warmoebis
ekonomikuri
efeqtianobis
amaRleba,
warmoebis
intensifikaciis pirobebSi, praqtikulad SeuZlebelia warmoebaze moqmedi TiToeuli
faqtoris
obieqturi
ekonomikuri
Sefasebis
gareSe.
radgan
saboloo Sedegze moqmedebs uamravi sawarmoo da arasawarmoo faqtori, erTi romelime ZiriTadi kriteriumis SerCeva da mis safuZvelze Cais warmoebis ekonomikur efeqtianobaze sruli warmodgenis Seqmna, rogorc Teoriuli, ise praqtikuli TvalsazrisiT, miuRebelia. ekonomikuri araerTi,
aramed
efeqtianobis
SefasebisaTvis
saWiroa
maCvenebelTa
mTeli
romelTagan
sistema,
gamovavlinoT ZiriTadad
184
migvaCnia
Semdegi:
saerTo
produqcia,
Semosavali,
rentabelobis
done,
mogeba, ZiriTadi da sabrunavi fondebis Rirebuleba. 8. sabazro ekonomikis principebis damkvidreba moiTxovs meCaieobis ganviTarebis niSnavs,
perspeqtiuli mimarTulebebis sworad gansazRvras, es ki imas
rom
Cais
kulturis
bunebriv_ekonomikuri
warmoeba
pirobebidan
unda
gamomdinare
efuZnebodes
efeqturi
warmoebis
potenciur SesaZleblobebs. sabazro pirobebSi Cais warmoebis ganviTarebaze gavlenas axdenen, rogorc
garegani
(saxelmwifo
mxardaWera
dotaciebiT,
fasebis,
sagadasaxado, sakredito politikiT; arasabiujeto mxardaWera sxvadasxva struqturebis
mier),
ise
Sinagani
(warmoebis
sturuqturis
gardaqmna,
produqciis xarisxis amaRleba, danaxarjebis ekonomia) faqtorebi. Tumca, Cais warmoebis miCneulia warmoebis
ekonomikuri mdgradobis ZiriTad Semadgenel elementebad
mecnierul-teqnikuri marTvisa
da
miRwevebis
organizaciis
danergvis
doneebi,
mdgomareoba,
teqnologiebi,
mogebis
moculoba, dasaqmebulTa kvalifikacia da maTi denadobis SeCereba. 9.
Cais
warmoebis
efeqtianobis
SefasebisTvis
gamoyenebuli
gvaqvs
ekonomikur maCvenebelTa mTeli kompleqsi (naturaluri, RirebulebiTi). naturaluri
maCveneblebidan
ganxilulia
mosavlianoba,
xolo
RirebulebiTidan_mogeba, rentabeloba, Sromis nayofiereba, fondukugeba da fondtevadoba. Cais
warmoebis
ekonomikuri
efeqtianobis
misaRwevad
aucilebelia dakmayofildes Semdegi moTxovnebi: _Sromis temps,
nayofierebis
radgan
aseT
done
unda
SemTxvevaSi
aRematebodes
SesaZlebelia
produqciis
warmoebis
zrdis
moculobis
optimaluri zrda cocxali samuSao Zalis minimaluri dakavebis pirobebSi; _ Sromis nayofierebis zrda unda moxdes ufro swrafad, vidre misi fondSeiaraReba, radgan es piroba samuSao Zalis gamoTavisuflebis xarjze axdens
aramxolod
cocxali,
aramed
ganivTebuli
Sromis
nayofierebis
amaRlebas; _
materialur-teqnikuri
aRematebodes
produqciis
resursebis zrdis
temps,
ekonomiis rac
zrdis
sawarmoo
tempi
unda
resursebis
185
racionalur
gamoyenebasa
da
produqciis
TviTRirebulebis
Semcirebis
safuZvelia. 10.
sabazro
ekonomikuri
urTierTobebis
pirobebSi
Cais
warmoebis
ganviTareba mniSvnelovnad aris damokidebuli fermeruli meurneobebis efeqtian
saqmianobaze.
aRsaniSnavia
isic,
rom
glexur
(fermerul)
da
saojaxo meurneobebs ar gaaCniaT meurneobriobis axal pirobebSi muSaobis gamocdileba
da
saWiro
codna,
rac,
ra
Tqma
unda,
aferxebs
Cais
produqciis warmoebis zrdas, magram miuxedavad amisa 2006 wels Cais xarisxovani
foTlis
68%
swored
saojaxo
meurneobebma
awarmoes,
gansxvavebiT 1986-1990 da 1991-1995 wlebisa, roca analogiuri maCvenebeli Sesabamisad 7 da 18%-s Seadgenda. Cveni azriT, mcire sididis fermerebs ijariT unda gadaeces 2-3 ha Cais plantacia, xolo saSualo sididis fermerebs _ 3-5 ha Cais plantacia. 2003 wlis oqtomberSi qarTuli Cais mwarmoebel fermerTa erTiani surviliT
Seiqmna
,,kavkasiuri
Cai”.
Cais
xeliT
asociaciis
damamzadebel
ZiriTadi
mizani
fermerTa
asociacia
saeqsporto
potencialis
gamoyenebiT qarTuli Cais warmoebis ganviTarebis xelSewyoba gaxldaT. amasTan,
asociaciis
saqmianoba
qarTul
bazarze
maRalxarisxiani
produqciis Setanasac iTvaliswinebs. 11. saqarTvelos Cais bazris analizis mixedviT: ZiriTadad Tbilisisa da sxva qalaqebis savaWro sistemaSi 95%_ze meti ucxouri warmoebis (umeteswilad
dabali
xarisxis)
Cai
iyideba
da
mxolod
4-5%_ia
adgilobrivi warmoebis Cai. Cvens xelT arsebuli informaciiT (presa, eqspertuli
monacemebi),
saqarTvelos
bazarze
am
bolo
2-3
wlis
ganmavlobaSi yovelwliurad iyideba 50 mln larze meti Rirebulebis sxvadasxva saxis Cai, aqedan, 75_80% erTjerad paketebSia dafasoebuli. mwvane Cais xvedriTi wili saerTo gayidvebSi TiTqmis 30%_ia, anu 1000_1200 tonamdea. saqarTvelos
bazarze
Cais
ZiriTadi
momwodeblebi
arian:
didi
britaneTis kompaniebi ,,ristoni”, ,,axmadCai”, ,,tviningsi”, amerikuli kompania ,,liptoni”, Cinur-rusuli kompaniebi - ..grenfeldi”, iaponuri - ,,senCa”, ceilonis
-
,,dilmaxi”
da
sxva
(am
kompaniebis
udidesi
nawili
Cais
tradiciulad mwarmoebeli qveynebidan_CineTidan da indoeTidan ar arian). 1
186
kg Cais fasi, daaxloebiTY 20_dan 60_mde aSS dolaris farglebSi meryeobs. SedarebiT ukeTesi xarisis mwvane Cais 1 kg-ze gadaangariSebiT, 35_40 aSS dolarze naklebad ar iyideba. 12.
kvlevis
urTierTobaTa
Sedegebi
gviCveneben,
formireba,
rom
agraruli
qveynad
da
miwis
axali
sakuTrebiTi
reformebis
gatareba
obieqturad moiTxovs marTvis mTel sistemaSi Zireul cvlilebebs, e.i. organizaciuli struqturis, mmarTvelobiTi aparatis funqciebis, warmoebis prognozirebisa da dagegmvis, ekonomikuri da materialuri stimulirebis sistemis, sakadro politikis, xelmZRvanelobis formebisa da meTodebis moyvanas sabazro ekonomikis moTxovnasTan SesabamisobaSi. Cais
warmoebis
qvekomplesis
marTvis
organizaciuli
struqtura
mxolod im SemTxvevaSi iqneba qmediTunariani, Tu marTvis ekonomikuri meqanizmis struqturas safuZvlad daedeba Semdegi principebis gamoyeneba: 1. sameurneo
saqmianobis
damoukidebloba;
2.
sameurneo
saqmianobis
koordinacia; 3. motivacia; 4. sameurneo saqmianobis saerTo mizanze _ mogebaze
orientacia;
5.
prognozireba
(dabalansebuli
ganviTareba);
6.
sameurneo saqmianobis regulireba; 7. teritoriuli da dargobrivi marTvis meqanizmebis SeTanawyoba. 13. soflis meurneobis saministros sistemaSi unda Seiqmnas meCaieobis, mecitruseobis
da
subtropikuli
kulturebis
warmoebaSi
politikis
ganmsazRvreli struqtura, sajaro samarTlis iuridiuli piris statusiT, romelsac
samarTavad
gadaecema
biujetidan
dafinansebuli
meCaieobis
saxelmwifo miznobrivi programa da romlis funqcia iqneba Caisa da sxva subtropikuli
kulturebis
produqciis
realizaciis
problemebis
mogvareba,
warmoebis, dargSi
gadamuSavebisa
da
samecniero-teqnikuri
miRwevebis danergvis organizacia. droTa ganmavlobaSi igi SeZlebs sxva firmebis
dainteresebas
SemdgomSi
komerciuli
gardaiqmnas bazrebis
holdingur
moZieba,
da
maT
mTlian
an
segmentur
saqmianobis
zrdis
kvalobaze,
kompaniad,
romlis
ZiriTadi
saimedo
partniorebis
povna,
momsaxurebas. igi
SeiZleba
amocana
iqneba
finansuri
resursebis
saqarTveloSi
yovelTvis
akumulireba. 14.
meCaieobis
ganviTarebis
problemebi
saxelmwifos yuradRebis centrSi idga da Sesabamis mmarTvel struqturebs
187
Zlieri
maregulirebeli
funqciebi
hqonda
(saxelmwifo
saaqcio
sazogadoeba “saqarTvelos Cai”, “Cais sabWoTa meurneobebis tresti”, “Caisa da
subtropikuli
subtropikuli
kulturebis
kulturebis
mTavari
sammarTvelo”,
saxelmwifo
“Caisa
komiteti”,
da
“saxelmwifo
komerciuli gaerTianeba “saqCaisubtropiki”). xelisufleba RonisZiebebi
SesaZleblobis
gaetarebina
farglebSi
meCaieobaSi
cdilobda
krizisis
garkveuli
Camoyalibebis
sawinaaRmdegod, romelic ZiriTadad sami mimarTulebiT xorcieldeboda: ekonomikur-finansuri _ Caize aqcizis gauqmeba, produqciaze Tavisufali faswarmoqmnis
daSveba,
gadasaxadebis
produqciis
gadatvirTva
anazRaureba
da
da
gadavadeba,
gadatvirTuli
teqnologiuri
_
saxelmwifo
produqciis
meCaieobis
dakveTiT
Rirebulebis
regionebisaTvis
sasuqebis
gamoyofa, energo-matareblebiT (mazuTi, eleqtroenergia) Cais fabrikebis uzrunvelyofa. yovelive es nakarnaxevi iyo mxolod dargis gadarCenis surviliT,
magram,
samwuxarod,
igi
Zveli,
ekonomikisaTvis damaxasiaTebeli meTodebis bazrebis
dakargvis,
Cais
produqciaze
centralizebuli gamoyenebiT
fasebis
gegmuri
xdeboda,
disparitetis
ramac
pirobebSi
mdgomareobis xsna ver SeZlo. Cveni
azriT,
urTierTobaTa
Cais
warmoebis
damkvidrebis
efeqtianobis
uzrunvelsayofad
amaRlebisa
da
aucilebelia
sabazro
amoqmeddes
saxelmwifo regulirebis Semdegi principebi: _agraruli
proteqcionizmisa,
rogorc
Siga-ekonomikuri
da
aseve
sagareo-ekonomikuri aspeqtebiT; _saxelmwifos
mier
meCaieobis
miznobrivi
da
garantirebuli
mxardaWeris; _regulirebis meqanizmebis urTierTSevsebis; _ekonomikuri da socialuri miznebis SeTanawyobis; _programul-miznobrivi uzrunvelyofis. 15.
meCaieobis
da
Cais
produqtebis
warmoebis
ganviTarebis
ganmsazRvreli tendenciebi eyrdnoba, uwinares yovlisa, Semdegi amocanebis gadaWras: _saqarTvelos mosaxleobis Siga moTxovnilebis uzrunvelyofa saWiro raodenobisa da xarisxis produqciaze;
188
_konkurentunariani
maRalxarisxovani
produqciis
warmoebis
SesaZleblobaTa RonisZiebebis damuSaveba; _saerTaSoriso
bazarze
maRalxarisxovani
saeqsporto
produqciis
raodenobis gazrda; _tradiciuli
saeqsporto
bazrebis
dabrunebisaTvis
aqtiuri
samarketingo politikis gatareba; _sawarmoo da socialuri infrastruqturebis gaumjobeseba. 16.
Cais
mcenare
did
moTxovnas
uyenebs
mineralur
da
organul
sasuqebs. Tu usasuqo niadagze Cais xarisxovani foTolis mosavlianoba heqtarze 700-800 kg-s Seadgens, mineraluri da organuli sasuqebiT sruli ganoyierebis fonze mosavlianoba 14-15 tonamde izrdeba. reabilitaciis qvemdebare Cais plantaciebis umetesoba 70-80 wlisaa. amdenad, stadiuri moberebis procesSi Cais buCqebis diagnostirebisa da ganoyierebis sakiTxebs axleburad Seswavla da ganxorcieleba esaWiroeba. 17. dRes arsebuli perspeqtiuli plantaciebis aRdgenis paralelurad saWiroa
daiwyos
potencialis Semotanili
saqarTveloSi
mqone
seleqciuri
Zvirfasi
jiSebis
gamoyvanili formebis “kimini”,
didi
teqnologiuri
“baxtaZe”, “San-tan-ve”
“kolxida” da
sxva,
da Cais
plantaciebis gaSeneba, xarisxiani nedleulis movla-moyvanis kulturis da tradiciebis mcire
aRdgena.
meqanizaciis
am
sferoSi
iaponuri
Sromis
(firma
nayofierebis
“kavasaki”
da
amaRlebisaTvis
sxva)
saSualebebis
danergva. pirvel etapze “LTP”-s teqnologiis gamoyenebiT erTjeradi xmarebis parkuWebSi dasafasoebeli qarTuli maRalteqnologiuri Savi da mwvane Cais
gamomuSaveba,
iodTan,
askilTan
da
sxva
samkurnalo
aqtivobis
mcenareul nedleulTan dakupaJeba, adamianis gamamxnevebeli sasmelebisa da gamajansaRebeli
“Cais
balzamebis”
warmoeba
(romlebic
maqsimalurad
daakmayofilebs janmrTelobis “holistikuri” koncefciis moTxovnebs) da Siga samomxmareblo bazarze miwodeba. xolo maRali xarisxis nedleulis damzadebaSi maRali
stabilurobis
teqnologiebisa
da
miRwevis teqnikis
Semdeg
gadamuSavebis
etapobrivi
danergva,
importuli, klasikuri
“oranJpekos”, “sen-Cas”, “ganpauderis”, “drakonis”, “uluCas” da sxva elituri saxis produqciis gamomuSaveba da Sida bazris gajereba, vinaidan qarTuli 189
elituri Cais Sida bazarze dominirebuli mdgomareobis mopovebiT daiwyeba qarTuli Cais prestiJis aRdgena da saerTaSoriso samomxmareblo bazarze warmatebuli gasvla. 18. saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai” iTvaliswinebs meCaieobaSi meqanizaciis donis 60-70%-mde amaRlebas, rac ZiriTadad ganpirobebulia Cais
foTlis
krefis
SemWidroebul
vadebSi
maRalxarisxovnad
Sesrulebisa da soflad ganviTarebuli migraciuli procesebis fonze muSaxeliT uzrunvelyofis arasakmao donis gamo. meCaieobis reabilitaciis pirvel etapze sareabilitacio samuSaoTa teqnologiur
ciklSi
daserevlianebuli
yvelaze
rTul
plantaciebis
mZime
da
da
Sromatevad
naxevradmZime
process gasxvlebis
samuSaoebis Sesruleba warmoadgens. reabilitaciis
pirvel
etapze
mniSvnelovnad
migvaCnia
regionebis
mixedviT Seiqmnas yovelmxriv aRWurvili meqanizebuli brigadebi, romlebic xelSekrulebis safuZvelze moemsaxurebian Cais mwarmoebel fermerebs da saxelmwifo meurneobebs. 19. sainteresoa, rom saqarTveloSi jer kidev mzaddeba iseTi Cai, romliTac
dResve
ramdenadac
SeiZleba
ucnauric
damzadebuli xasiaTdeba
Cai, da
dainteresdnen
unda
iyos,
romelic misi
es
aris
warmoebis
movla-moyvana
dasavleTis swored
momxmareblebi.
ojaxebSi,
gansxvavebuli
gansakuTrebul
xeliT
teqnologiiT klimatSi,
anu
saqarTvelos subtropikul zonaSi xdeba. Seswavlili TiToeuli ojaxi wlis manZilze saSualod 100-120 kg. produqcias amzadebs, am Cais aqvs Tavisi istoria da hyavs Tavisi momxmarebeli. msoflio
bankis
proeqti CERMA,
finansuri
mxardaWeriT
saqarTveloSi
muSaobda
romlis sakonsultacio jgufma Seiswavla saqarTvelos
yvela is kuTxe da adgili, sadac Cais plantaciebia ganlagebuli. am gamokvlevebis pirobebSi,
safuZvelze
xeliT
organoleptikuri sxvadasxva daskvnebma
qveynis ki,
kidev
damzadebuli
erTxel Cai
maxasiaTeblebiT. Cais
rogorc
gamoirCeva Cais
sabrokero CERMA–Si
dadasturda, Tavisi
nimuSebi
kompaniebSi
acxadebdnen,
rom
ojaxur
garegani
da
testirebisaTvis
gaigzavna. xarisxobrivi
miRebulma Sefasebis
TvalsazrisiT, yovelgvar molodins gadaaWarba. 190
20. saqarTvelos bunebriv-klimaturi pirobebis wyalobiT, miRebul iqna adgilobriv da saerTaSoriso bazrebze gasatani maRalkonkurentunariani produqcia. elituri Cais warmoeba SesaZlebeli gaxda Cais krefisa da gadamuSavebis mTel ciklze teqnologiuri da sanitaruli moTxovnebis mkacri dacviT, axalSeqmnili mikrofabrikebis pirobebSi. Sps ,,Ternali Cais” mikrofsabrikas Seswevs unari mimdinare wels awarmoos aranakleb 3,54 t. mwvane elitaruli Cai, rac saqarTvelos dRevandel savaWro qselSi arsebuli Cais fasebis qveda zRvris doneze gadaangariSebiT 140 aTasi laris Rirebulebisaa. Ternalis patara mikrofabrikis magaliTiT aramarto meCaieebi, aramed biznesmenebi, mecnierebi, xelisuflebis warmomadgenlebi dainaxaven, rom swori strategiis SemTxvevaSi, Cais bizness didi momavali aqvs. 21.
sabazro
ekonomikis
mTavar
motivacias
konkurentunariani
produqciis warmoeba da am produqciis bazarze damkvidreba warmoadgens. saerTaSoriso bazrebze Cais miwodebis siWarbis fonze, msoflioSi Cais, gansakuTrebiT ki dabali xarisxis Cais fasebi mcirdeba, saqarTvelo ki, ZiriTadad, swored am tipis Cais awarmoebs. amdenad, maRali xarisxis Cais warmoebis SemTxvevaSi, efeqturi da gonivruli marketingis saSualebiT saqarTvelos am produqciis eqsportis zrdis garkveuli potenciali aqvs. 22. mniSvnelovania RonisZiebebis gatareba Cais warmoebis momgebianobis, eqsportis
zrdisa
da
stabilurobis
amaRlebis
mizniT
im
miwebze,
romlebzec Cais warmoeba ekonomikurad mizanSewonilia, xolo iq, sadac warmoeba ekonomikurad gaumarTlebelia, miwebis konvertaciisa da Cais amoZirkvis RonisZiebebis gatareba. es RonisZiebebi Semdegia: •
Cais seqtorSi Tanmimdevruli da kompleqsuri programis ganxorcieleba:
•
dabalxarisxiani Cais warmoebis moculobis zrdis nacvlad aqcentis gadatana Caisa da Cais produqtebis xarisxis gaumjobesebasa da sabazro niSis srulyofaze;
•
subsidirebis, sxva aramdgradi da araefeqtiani daxmarebis (maT Soris socialuri) programebis
gauqmeba, romelic dabali Rirebulebis Cais
moculobis zrdis xelSewyobas isaxavs miznad; •
Cais ganviTarebis fondis Seqmna, romelsac menejments gauwevs sabanko seqtori. fondis daxmarebis miznobrivi mimRebebi iqneba is sawarmoebi, 191
romlebsac eqnebaT sakuTari pirveladi warmoeba, an kavSiri pirvelad warmoebasTan, da TavianTi saqmianoba gamyarebuli eqnebaT Tanmimdevruli biznes-gegmebiT, sakuTrebisa da marTvis racionaluri struqturebiTa da saimedo energomomaragebis wyaroebiT; •
Cais farTobebis inventarizacia da mis safuZvelze perspeqtiuli gegmis SemuSaveba im farTobebisaTvis, romelzec mizanSewonili iqneba Cais kulturis
moyvana,
farTobebisaTvis,
romelzec
SesaZlebelia
alternatiuli kulturebis gaSeneba, da farTobebisaTvis, sadac Cais kulturas perspeqtiva ara aqvs; •
Cais
alternatiuli
kulturebis
SesaZleblobebis
kvleva
calkeul
regionebSi; •
partniorTa wris gafarToeba da Cais fabrikebisTvis sakredito xazebis programebis SemuSveba;
•
adgilobrivi Cais bazris gaTavisufleba gayalbebuli da kontrabandis saxiT importirebuli produqtebisagan, raTa warmodgenili standartebi gaTvaliswinebul
iqnas
adgilobrivi
Caisa
da
Cais
produqtebze.
192
gamoyenebuli literatura
1. afaqiZe b. meCaieobis ganviTareba saqarTveloSi. Tb., 1956. 2. adamia v. uxvi da maRalxarisxiani qarTuli CaisTvis. Tb., 1989. 3. araxamia m. es Cai buerisaa. ~finansebi~, 1997. # 12. 4. aplakovi p. meCaieobaSi struqturuli gardaqmnebis Sesaxeb. agraruli mecnierebis problemebi. samecniero SromaTa krebuli. 2004. t. XXVII. gv. 915918. 5. aplakovi p. zogierTi mosazreba meCaieobis ganviTarebis strategiasTan dakavSirebiT. ~socialuri ekonomika~. 2006. #1, gv. 137-146. 6. aplakovi p. saqarTveloSi meCaieobis ganviTarebis perspeqtivebi. . ~socialuri ekonomika~. 2006. #4, gv. 131-141. 7. baxtaZe q. Cais kulturis biologiuri safuZvlebi. Tb., 1976. 8. baxtaZe q. Cais plantaciis maRali xarisxisaTvis. baTumi. 1954. 9.burkaZe v. soflis meurneoba sabazro ekonomikis pirobebSi. ~ekonomika~. 1991. #7-8. 10. giorgobiani o. kvebis mrewvelobis ekonomika da organizacia. 1993. gv. 246. 11. goleTiani g., goleTiani d., Cais plantaciis ganoyiereba, gamomc. ganaTleba, 1984. 12. gogoxia r. agraruli sakiTxi da eris interesebi. ~ekonomika~, 1991. #2. gv. 3-8. 13. daviTaSvili m., Cai Cveni qarTuli. Tb., 1966. 14.
daRundariZe
nino.
Cais
kulturis
saTaveebTan
saqarTveloSi.
saqarTvelo-CineTis kulturis centri ,,abreSumis gza”. Tb., 2003. gv. 128. 15.
TeTrauli
a.
sabazro
ekonomikaze
gadasvlisa
da
biznesis
ganviTarebis kanonzomierebani saqarTveloSi. Tb., 1993, gv. 144. 16. kapanaZe S., Cais uxvi mosavlisaTvis. Tb., 1961 17.
kakulia
aqtualuri
r.
gardamavali
sakiTxebi.
~sabazro
periodis
ekonomikuri
ekonomikis
transformaciis
formirebis
problemebi
saqarTveloSi~. institutis Sromebis krebuli. Tb., 1996, tomi I.
193
18. kilasonia g., fermeruli meurneobebi_soflis meurneobis aRmavlobis ZiriTadi wyaro. agraruli mecnierebis problemebi. t. XXIII, Tb., 2003, gv. 8-9. 19. kopaliani r. Cais kulturis reabilitaciis mecnieruli safuZvlebi saqarTveloSi. Tb., zekari. 2004. gv. 52. 20. koRuaSvili p., zibzibaZe g., ,,soflis meurneobis ekonomika”. Tb., 2006. gv. 227-239. 21. koRuaSvili p., agraruli reforma: Sedegebi da perspeqtivebi. Tb., 1998 22. kunWulia T. saqarTvelos soflis meurneobis sabazro ekonomikaze gadayvanis problemebi. Tb., mecniereba. 1997. gv. 139. 23.
kunWulia
T.
imedaZe
T.
sabazro
urTierTobebisadmi
meCaieobis
adaptirebis ZiriTadi mimarTulebebi saqarTveloSi. Tb., 1999 , gv. 55. 24. laziSvili l. kobaxiZe m. sidiSvili n._ Cais foTlis teqnologiis sakiTxisaTvis_baTumis
agraruli
bioteqnologiebisa
da
biznesis
institutis Sromebi, baTumi, 2003, gv 71-75. 25.
laziSvili
l.,
maxarobliZe
r.,
~samamulo
meCaieobis
aRdgena-
ganviTarebis koncefcia~ Tb., 2003. gv. 35. 26.
laziSvili
l.,
samamulo
meCaieobis
aRorZinebas
reformebis
gatarebiT mivaRwevT. gazeTi ,,aRorZineba” #40-41, 2001 27. laziSvili l., Cai da sabazro ekonomika. gazeTi ,,aWara”, 1999. 28. manveliZe r., meCaieobis aRorZinebis masStaburi programa. gazeTi ,,aWara”, 1999. 29. meqvabiSvili e. sabazro ekonomikis safuZvlebi. Tsu. Tb., 1991, gv. 120. 30. narCemaSvili n.,
aqvs Tu ara qarTul Cais perspeqtiva,
Jurn.
,,agroinfo”, 2008, #4, gv.19. 31.
oniani
j.,
mineraluri
sasuqebis
gavlena
Cais
plantaciebSi,
gamomcemloba ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tb., 1965. 32. oragveliZe n.i. Cais axali saxis produqtebis warmoebis teqnologia. sadoqtoro disertaciis avtoreferati. quTaisi. 2001. 33. papava v. saqarTvelos sabazro ekonomikaze gadasvlis koncefcia. Tb., 1991. gv. 110. 34. papava g. Cais mrewvelobis aRorZinebis problemebi ~gza siRatakidan simdidrisaken!~ Tb., 2003, gv. 215-228.
194
35.
rogava
g.,
meCaieobis
ganviTarebis
perspeqtivebi
saqarTveloSi,
agraruli mecnierebis problemebi. t. XIII, Tb., 2001, gv. 170-174. 36. ra gziT SeiZleba saqarTveloSi meCaieobis gadarCena da ganviTareba, Jurn. ,,agroinfo”, 2008, #1, gv.11. 37. sarjvelaZe g., Savi baixao Cais xarisxis gaumjobesebis sakiTxebi. Tb., 1969. 38. sarjvelaZe g., davicvaT qarTuli Cais Rirseba. gazeTi ,,aWara”, 1999. 39.
saqarTvelos
kanoni
“sasoflo-sameurneo
daniSnulebis
miwis
sakuTrebis Sesaxeb~. Tb., 1996. 40. saqarTvelos kanoni ~sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis ijaris Sesaxeb~. Tb., 1996. 41.
saqarTvelos
kanoni
~sainvesticio
saqmianobis
xelSewyobisa
da
garantiebis Sesaxeb~. Tb., 1996. 42. saqarTvelos kanoni ~mewarmeTa Sesaxeb~. Tb., 1997. 43.sursaTisa da soflis meurneobis erovnuli strategia 2006-2015. mesame proeqti. 2006 w. (soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis fondi). 44. saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis dadgenileba #877, ~respublikaSi Cais, sakonditro, sakonservo, xorcisa da rZis nawarmis, ludis,
mineraluri
wylebis,
ualkoholo
sasmelebis
warmoebaze
saxelmwifo licenzirebis wesis Sesaxeb~ , 9 dekemberi, 1993w. 45.
saqarTvelos
wlebSi
saxelmwifo
gamomuSavebuli
Cais
meTauris
brZanebuleba
produqciis
#291,
realizaciis
~1993-1994 zogierTi
xelSemwyobi RonisZiebebis Sesaxeb~, 28 ivlisi, 1995w. 46. saqarTvelos prezidentis brZanebuleba #192, ~saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros sistemisa da sxva sawarmoebis mier TurqmeneTisaTvis miwodebuli produqciis Rirebulebis anazRaurebisa da biujetis kuTvnili Tanxebis gadaxdis gadavadebis Sesaxeb~, 27 Tebervali, 1996. 47. saqarTvelos kanoni ~damatebuli Rirebulebis gadasaxadis Sesaxeb~ da ~sagadasaxado sistemis safuZvlebis Sesaxeb~ saqarTvelos respublikis kanonebSi
damatebebisa
da
zogierTi
dargis
sawarmoebis
ekonomikuri
mdgomareobis gaumjobesebis Taobaze~, #197, 19 aprili, 1996.
195
48. saqarTvelos prezidentis brZanebuleba, #177, ~meCaieobis dargis gadarCenisa
da
reabilitaciisaTvis
finansuri
daxmarebis
Sesaxeb~,
10
aprili, 1997. 49. saqarTvelos prezidentis gankarguleba, #267, ~TurqmeneTSi 1994-1995 wlebSi
gagzavnili
Cais
produqciis
Rirebulebis
aunazRaureblobiT
warmoqmnili davalianebis dafarvis Sesaxeb~, 8 ivnisi, 1997. 50. saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros brZaneba, #2-449, ~meCaieobis dargis aRdgenisa da reabilitaciisaTvis saqarTvelos centraluri biujetidan 1998 wlisaTvis subsidiis saxiT gamoyofili sami milioni laris maRalefeqtianad gamomyenebeli organizaciis SesarCevad tenderis gamocxadebis Sesaxeb~, 23 dekemberi, 1997. 51. saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros brZaneba #2-57,
~saxelmwifo
komerciuli
gaerTianeba
~saqCaisubtropikis~
salikvidacio komisiis muSaobis Sewyvetis Sesaxeb~, 30 ivnisi, 1998. 52. saqarTvelos prezidentis brZanebuleba, #266, ~meCaieobis dargis aRdgenis da reabilitaciis RonisZiebaTa Sesaxeb~, 25 aprili, 1998. 53.
saqarTvelos
aRorZinebis
parlamentis
saxelmwifo
dadgenileba
programis
(2000-2003
#2187-IIs, wlebis
~meCaieobis
periodisaTvis)
Sesaxeb~, 22 ivnisi, 1999. 54.
saqarTvelos
prezidentis
gankarguleba
#265,
~Cais
eqsportis
xelSewyobis programis ganxorcielebis uzrunvelyofis Sesaxeb~, 6 aprili, 2001. 55.
saqarTvelos
eqsportis
prezidentis
xelSewyobis
gankarguleba
saxelmwifo
#891,
programis
~qarTuli
Cais
ganxorcielebis
uzrunvelyofis Sesaxeb~, 1 ivlisi, 2002. 56. saqarTvelos prezidentis gankarguleba, #336, ~meCaieobaSi sabazro garemos formirebis xelSemwyobi pirobebis Seqmnis Sesaxeb~, 27 marti, 2003 57. ~saqarTvelos meCaieobis mimoxilva~, ~serma~, Tb., 2003. gv. 28. 58.
saxelmwifo
miznobrivi
programa
~Cai~,
soflis
meurneobisa
da
sursaTis saministro, soflis meurneobis mecnierebaTa akademia, Tb., 2003. gv. 20. 59. saRareiSvili o. agrosamrewvelo integracia da misi ganviTarebis perspeqtivebi saqarTveloSi. Tb., 1989, gv. 120.
196
60.
fircxalaiSvili
s.,
Cais
plantaciis
eqspluataciis
mecnieruli
safuZvlebi, gamomc., ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tb., 1976. 61.
faCulia
o.
Cais
mrewvelobis
axali
amocanebi
sabazro
urTierTobebis damkvidrebis pirobebSi. ~ekonomika~. 2003. #7-8. gv. 98-104. 62. faCulia o. saqarTveloSi Cais warmoebis perspeqtivebi. ~socialuri ekonomika~. 2003. #5. gv. 170-173. 63. qarCava g., Cai, misi warmoeba da moxmareba. Tb., 1963. gv. 238. 64. qanTaria g. meCaieoba. Tb., 1952. 65. qarqaSaZe n.i. ssr kavSirSi Cais meurneoba da misi ganviTarebis perspeqtivebi. Tbilisi. sabWoTa saqarTvelo. 1982. 66.
qeSelaSvili
o.
agraruli
seqtori
krizisidan
rom
gamovides.
~ekonomika~. 1994. #4-5. 67. qeSelaSvili o. biznesis organizacia. Tb., 1995, gv. 292. 68. Ciqava l. saqarTvelos ekonomika. Tb., meridiani, 1995. gv. 196. 69. CxaiZe g., miqelaZe a. meCaieoba. gamomc. ,,ganaTleba”, 1989. 70. CxaiZe g., subtropikuli kulturebi, baTumi, 1996. 71.
Cais
kulturis
agrowesebi.
gamomcemloba
,,sabWoTa
saqarTvelo”,
Tb.,.1960. 72. canava T.r., kovaliovi v.i. fermerul meurneobebSi konkurentunariani Savi
baixis
Cais
warmoebis
sakiTxisaTvis.
agraruli
mecnierebis
problemebi. 2002. t. XVI. gv. 38-141. 73.
cirekiZe
agrosamrewvelo pirobebSi.
l.
saxelmwifo
qvekompleqsis
saqarTvelos
regulirebis
marTvis
agraruli
sistemaSi
universitetis
sakiTxebi
meCaieobis
sabazro
ekonomikis
samecniero
Sromebis
krebuli. 1998. t. 4. gv. 288. 74. ZnelaZe d., ZnelaZe l. biznesi. 1999. t. I. gv. 104. 75.
WiTanava
n.
sabazro
ekonomika
da
agrosamrewvelo
kompleqsis
problemebi. Tb., 1993. gv. 224. 76. WiTanava n. sabazro ekonomikis regulireba. Tb., 1996. naw. I. 77. jabniZe r. Cai da citrusebi. 2004 w. 78. jibuti a. agrosamrewvelo kompleqsis sawarmoo infrastruqtura, problemebi, perspeqtivebi. ~ekonomisti~. 1991. #2. gv. 30-36. 79. juan van fani. Cais kultura. Tb., 1961.
197
80. Аграрная программа, состояние и тенденции развития агропромышленного производства, М., 1992. стр. 30 81. Абалкин Л. Радикальная реформа, от концепции - к практическим действиям. Ж. Вопросы экономики. 1990. . №1. стр. 14-19. 82. Алхазов Ю. Чай и чаеводство в Грузии. Тб. 1989. 83. Бахтадзе К. Е. Развитие культуры чая в СССР, Изд-во АН ГССРб 1961ю 84.
Бураков
Б.
Проблемы
состояния
различных
форм
хозяйствования
и
собственности в АПК. Ж. Экономика С.Х. и перерабатывающих педпрятий. 1991. . №|10. 85. Виржиния Блейк-Вест. Глобальные персрективы готового к употроблению чая (RTD Thea). ж. Кофе и Чай в России, 2004, №1 (36), стр.13-15, №2 (37), стр. 10-12. 86. Василенко В.Н., Оверщук А.Л. Функционирование малых фермеров США. ЭСХИПП НН, 1991, ст. 47. 87. Грузинов В. Экономика предприятия и предпринимательство. М., 1994. стр. 502. 88. Гулуа К.П. Проблемы производства и улучшения качество чая. Пищевая промышленность. 1986. №2. стр. 45-47. 89. Добринин В.А. Экономическая эффективность С.Х.П. в условиях перехода к рыночным отношениям. М.С.Х.А. М., 1994. 90.
Добринин
В.А.-Сельские промышленные предприятия в економике сельского
хозяйстваю. Москва. Изд-во МСХА.1996 91. Долан Э.Дж., Линдсей Д. Микроэкономика. СПБ. 1994. стр. 137. 92. Копалиани Р.Ш. Удобрение чайных плантации в процессе реабилитации. Журнал «Аграрная наука». Москва. 2003. |11. . стр.
17-20.
93. Копалиани Р.Ш. Чаеводство в Грузии. Журнал «Аграрная наука». Москва. 2003. №12. . стр.
8-10.
94. Культура чая в СССР. Дараселия М. К. Гвасалия В. Цанава В. Воронцов В. Тбилиси АН ГССР 1990. 95. Культура чая. До-Нгок-Куи. Ханой. 1984. 96. Макконнел К.Р., Брю С.Л. Экономикс. М. 1999. часть II. стр. 66. 97. Майсурадзе З.А. Технология гранулированного черного чая. Автореф. диссер. кандид. тех. наук. Сухуми. 1990. стр. 26. 98. Морозов Ю.
Рыночная
адаптация
системы сельскохозяйственного кредита. Ж.
Экономическая наука. 1996. №2. стр. 19-23.
198
99. Сеидишвили Н. Р., Кобахидзе М.А., Лазишвили Л.А.2004. Холодный зеленый чай витаминами Рис.Ж. Пиво и напитки.2004, М. Пищепромиздат.М. 2004 100. Тодуа Р.Ш. Кутателадзе Л.Ш. Харебава Л.Г. Дзнеладзе З.Ю. Комплексная технология
производства
байхового
чая
и
жидких
чайных
концентратов.
Бюлл.
В.Н.И.И.Ч.П. 1984. №38. стр. 4. 101. Трейси М. Сельское хозяйство и продовольствие в экономике развитых стран. Санкт-Петербург. Эк. школа. 1995. стр. 431. 102. Хоперия Р.М. Технология производства чая. М. Агропромиздат. 1986. стр. 160. 103.
Хоперия
Р.М.
Современная
технология
производства
чая.
Тбилиси.
изд-
,,Сакартвело”, 1992. стр. 116. 104. Хочолава И.А. Технология чая. М.Пищевая промышленность. 1997. стр. 303. 105. Хайне П. Экономический образ мышления. М.Наука. 1991. стр. 84. 106. Чачибадзе З.А. Технология чая из сырья поэтапного сбора. М.. 1990. стр. 65. 107. American Economic-United states in formation agency, 1992. 108. FAO. Vol. 38. 1992 Rome. 109. Harler G. R. Mechanikal harvesting of tea leaf, world crops, 1993. v. 25. 110. Harler C. K. Tea growing. London. 1986. 111. Sarkar S. K. Tea in Darjieling. Tea and a Bud. V. 23, 2. 1985 112.. International Tea Committee-Annual bulletin of statistics, L. 1996. P. 214. 113. Economic Analysis of agriculture politics, 1991, FAO, Roma, Italy. P. 61-83. 114. Paul A. Samuelson, William D. Nordhaus. Economics. McGraw-Hill, Inc. 1995. 115. Georgia and the WTO, MFA of Georjia, 2003, http://www.mfa.gov.ge/wto.htm 116. Gepa-Georgian Exsport Promotion Agency, 2002, 1-2.(www.gepa.org.) 117. What’s WTO?, World Trade Organization, 2003, http://www.wto.org
199