d i s e r t a c i a

36 downloads 1261 Views 1MB Size Report
saqarTveloSi Cais warmoebis efeqtianobis dinamika da miRweuli ...... donis zrdis kvalobaze daiwyes meti Cais sma. magaliTad: ra ucnauradac ar unda ...
avtoris stili daculia

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

xelnaweris uflebiT

suzana doborjginiZe

Cais warmoebis ganviTarebis mimarTulebebi saqarTveloSi

filosofiis doqtori ekonomikaSi (Ph.D. in Economics) akademiuri xarisxis mosapoveblad warmodgenili

d i s e r t a c i a

specialoba: agraruli ekonomika samecniero xelmZRvaneli: ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori, soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis wevr-korespondenti, Tamaz kunWulia

Tbilisi 2008

Sinaarsi

Sesavali - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 3 Tavi 1. Cais warmoeba saqarTvelos erovnuli meurneobis sistemaSi 1.1.

Cais warmoebis msoflio tendenciebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

8

1.2. saqarTvelos adgili msoflio Cais warmoebaSi - - - - - - - - - - - - - 23 1.3.

meCaieobis ganviTarebis etapebi saqarTveloSi - - - - - - - - - - - - - - 35

1.4. saqarTveloSi Cais warmoebis Tanamedrove mdgomareoba: miRweuli 1.5.

done da naklovanebebi - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

48

Cais warmoebis sainvesticio garemo - - - - - - - - - - - - - - - - - -

62

Tavi 2. Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis analizi saqarTveloSi 2.1. Cais warmoebis efeqtianobis Sefasebis Teoriul_meTodologiuri sakiTxebi da praqtika - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

71

2.2. Cais warmoebis efeqtianobaze moqmedi faqtorebi - - - - - - - - - - -

81

2.3. saqarTveloSi Cais warmoebis efeqtianobis

dinamika da miRweuli

done - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 2.4. Cais warmoebis mdgomareobis analizi fermerul meurneobebSi - -

91 100

Tavi 3. Cais warmoebis efeqtianobis amaRlebis gzebi 3.1 Cais warmoebis marTvis srulyofis RonisZiebebi- - - - - - - - - - - - -

114

3.2. Cais warmoebis saxelmwifo mxardaWeris gzebi- - - - - - - - - - - - - -

126

3.3. Cais warmoebis sanedleulo bazis ganviTarebis mimarTulebebi - - -

134

3.4. Cais warmoebis teqnologiuri procesebis srulyofa - - - - - - - - - - 150 3.5. Cais warmoebis reabilitaciis ZiriTadi mimarTulebebi- - - - - - - - - 167

daskvnebi da winadadebebi- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

181

literatura- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

193

2

Sesavali Temis aqtualuroba. XX saukuneSi meCaieobas umniSvnelovanesi adgili ekava

saqarTvelos

erovnuli

meurneobis

sistemaSi.

80-ian

wlebSi

ikrifeboda 500 aTas tonaze meti Cais foToli da am maCvenebliT igi msoflios meCaieobis qveynebs Soris me-4-5 adgils ikavebda. funqcionirebda 150

pirveladi

gadamuSavebis,

22

damfasoebeli,

agura

da

fila

Cais

mwarmoebeli fabrika. dargs gaaCnda mZlavri sawarmoo infrastruqtura da samecniero-teqnikuri potenciali. mza produqciis udidesi nawili (100-120 aTasi tona) eqsportze (ZiriTadad yofil sabWoTa respublikebSi) gadioda. meCaieobaze modioda saqarTvelos agrosamrewvelo kompleqsSi warmoebuli mTliani produqciis 18%-ze meti. sabazro

ekonomikaze

mrewvelobaSi

umZimesi

subtropikuli

zonis

gardamaval

periodSi,

mdgomareoba

mosaxleobis

Seiqmna.

am

meCaieobasa

qveynis

dargidan

fuladi

da

biujetisa

Cais da

Semosavlebis

ZiriTadi wyaros SesaZleblobebi amJamad mxolod 10-15%-iTaa gamoyenebuli. Cais plantaciebis farTobi 64,5 aTasi ha-dan Semcirebulia 47,3 aTas ha-mde (afxazeTis CaTvliT, mis gareSe _ 37,3 aTas ha-mde), Cais foTlis warmoeba ki _ 1985 wlis 581 aTasi tonidan 2006 wlisaTvis _ 7 aTas tonamde. meCaieobaSi

ganviTarebuli

sistemuri

krizisi,

uwinaresad

ganpirobebulia erovnul ekonomikaSi krizisis gamomwvevi iseTi saerTo mizezebiT, kavSirebis

rogoricaa rRveva,

axal

bazrebis garemoSi

dakargva,

sameurneo-kooperaciuli

sameurneo-sawarmoo

da

finansuri

saqmianobis ucodinaroba, teqnologiuri danadgarebis fizikuri moZveleba, maTi ganaxlebisaTvis finansuri resursebis uqonloba, liberalur savaWro garemoSi

konkurentunariani

mravali

sxva.

amasTan,

produqciis dargis

warmoebis

krizisi

mouxerxebloba

ganpirobebulia

da

mxolod

meCaieobisaTvis damaxasiaTebeli specifikuri mizezebiT, rac gardamaval periodSi ganviTarda. dReisaTvis saqarTveloSi Cais warmoebis dargSi sabazro principebis damkvidrebis mTavari xelisSemSleli mizezebia: ganviTarebis strategiis uqonloba, moqmedi warmoebis dabali efeqtianoba, menejmentis sistemis arasrulyofileba, bazris koniuqturis arasakmarisi codna da gasaRebis 3

bazris

problema,

moZvelebuli

sawarmoo-teqnikuri

baza,

CamorCenili

teqnologia, sabrunavi saSualebebis Sevsebis sakuTari wyaros SezRudvis pirobebSi dargisaTvis mwiri sakredito bazris arseboba, energoresursebis siZvire da sxva. meCaieobaSi Seqmnili krizisuli mdgomareobidan Tavis daRwevisa da sabazro

urTierTobaTa

sabazro

infrastruqturebis

urTierTobaTa sameurneo

damkvidrebisaTvis formirebis

regulirebis

sawarmoebisaTvis

aucilebelia: daCqareba;

samarTleblivi saxelmwifos

agraruli

bazis

mxriv

civilizebuli sabazro

Seqmna;

sasoflo-

ekonomikuri

daxmarebis

mwyobri sistemis SemuSaveba da realizacia. Cais warmoebis efeqtianobis amaRlebisaTvis aucilebelia dargisadmi gaweuli saxelmwifo daxmarebebisa da kerZo investiciebis mimarTulebis Secvla, mcire (ojaxuri) da saSualo, maRali teqnologiebiT aRWurvili warmoebebis mxardaWera, rac konkurentunariani produqciis warmoebis jer adgilobriv, xolo Semdeg msoflio bazarze SeRwevis saSualebas mogvcems. sabazro

ekonomikis

warmoeba

da

am

mTavar

motivacias

produqciis

konkurentunariani

bazarze

damkvidreba

produqciis warmoadgens.

saerTaSoriso bazrebze Cais miwodebis siWarbis fonze, msoflioSi Cais, gansakuTrebiT ki dabali xarisxis Cais fasebi mcirdeba, saqarTvelo ki, ZiriTadad, swored am tipis Cais awarmoebs. amdenad, maRali xarisxis Cais warmoebis SemTxvevaSi, efeqturi da gonivruli marketingis saSualebiT saqarTvelos am produqciis eqsportis zrdis garkveuli potenciali aqvs. aRsaniSnavia, formirebisaTvis

rom

Cais

xelsayreli

warmoebis garemos

dargSi Seqmnas

sabazro udidesi

garemos socialur-

ekonomikuri da, SeiZleba iTqvas, politikuri mniSvnelobac aqvs, radgan meCaieobis regionSi cxovrobs 500 aTasze meti adamiani, romelTa ojaxebis Semosavlis ZiriTadi wyaro meCaieoba iyo da igi axlo momavalSi aseTad unda iqces. soflis meurneobis saministros, Cais, subtropikuli kulturebis da Cais mrewvelobis samecniero-sawarmoo gaerTianebis TaosnobiT, meCaieobis regionebis, monaTesave saministroebisa da uwyebebis specialistTa uSualo monawileobiT, SemuSavebul iqna saqarTveloSi meCaieobis reabilitaciis saxelmwifoebrivi

programa,

romelSic

asaxulia

Cais

warmoebis

4

ganviTarebis ZiriTadi mimarTulebebi. programis sruli ganxorcielebis Sedegad

dargSi

dasaqmdeba

100

aTasze

meti

adamiani,

mkveTrad

gaumjobesdeba maTi socialur-ekonomikuri pirobebi, SenarCunebuli iqneba ekologiuri wonasworoba. kvlevis

mizani

ekonomikur

da

amocanebi.

urTierTobebze

kvlevis

mizans

saqarTvelos

Cais

warmoadgens

warmoebaSi

axal

Seqmnili

problemebis analizi da dargis efeqtianobis amaRlebis gzebis Zieba. kvlevis miznidan gamomdinare daisaxa Semdegi amocanebi: _

meCaieobis

sistemaSi

adgilisa

da

misi

da

rolis

ekonomikuri

gansazRvra

erovnuli

efeqtianobis

meurneobis

tendenciebisa

da

kanonzomierebebis dadgena. _ Cais warmoebis Tanamedrove mdgomareobis Sefaseba da misi sainvesticio garemos gamokvleva. _

Cais

warmoebis

reabilitaciis

aRdgena-reabilitaciis

Sedegad

meCaieobis

ZiriTadi

dargis

gzebis

ekonomikuri

Zieba

da

efeqtianobis

gansazRvra. Temis

Seswavlis

mdgomareoba.

sabazro

ekonomikaze

gardamaval

periodSi meCaieobis ganviTarebis sakiTxebs mravali gamokvleva mieZRvna. Cais warmoebis reabilitaciis aucileblobaze da mis did SesaZleblobebze mecnierulad da teqnikur-ekonomikurad dasabuTebul winadadebebs uamravi mecnier-mkvlevari gvTavazobs (v. canava, T. kunWulia, r. kopaliani, z. maxarobliZe, l. laziSvili, z. ZnelaZe, z. gabriCiZe, n. qarqaSaZe, v. jayeli, i. oragveliZe, m. daviTaSvili, g. qarCava da sxva). aRniSnul avtorTa gamokvlevebSi maRal mecnierul donezea dasabuTebuli Cais warmoebis mizanSewonilobis ekonomikuri aspeqtebi, misi ualternativoba im bunebrivklimaturi

da

niadagur

pirobebSi,

sadac

es

unikaluri

kulturaa

gaSenebuli. Tanamedrove pirobebSi, ganviTarebis Semdegi

ganmsazRvreli

amocanebis

moTxovnilebis

meCaieobis da Cais produqtebis warmoebis tendenciebi

gadaWras:

uzrunvelyofa

eyrdnoba,

saqarTvelos saWiro

uwinares

yovlisa,

mosaxleobis

raodenobisa

da

Siga

xarisxis

produqciaze; konkurentunariani maRalxarisxovani produqciis warmoebis SesaZleblobaTa

RonisZiebebis

damuSaveba;

saerTaSoriso

bazarze

5

maRalxarisxovani saeqsporto produqciis raodenobis gazrda; tradiciuli saeqsporto gatareba;

bazrebis sawarmoo

dabrunebisaTvis da

aqtiuri

socialuri

samarketingo

infrastruqturebis

politikis

gaumjobeseba.

swored am sakiTxebis aqtualobam ganapiroba disertaciis Temis SerCeva. kvlevis sagani da obieqti. sadisertacio naSromis kvlevis sagania meCaieobaSi

seqtoraluri

da

sistemuri

krizisis

gamomwvevi

saerTo

da specifikuri mizezebis dadgena, sainvesticio garemos gaumjobesebis mimarTulebebis analizi

da

gansazRvra, misi

Cais

amaRlebis

warmoebis gzebi

efeqtianobis

saqarTveloSi,

ekonomikuri

xolo

kvlevis

obieqtia saqarTvelos Cais mwarmoebeli fermeruli meurneobebi. kvlevis

Teoriuli

meTodologiur

da

safuZvels

meTodologiuri

warmoadgens

safuZvlebi.

soflis

meurneobis,

kvlevis meCaieobis

ganviTarebis sakiTxebze Tanamedrove ekonomikuri Sexedulebani, Teoriuli naSromebi, Cais, subtropikul kulturaTa da Cais mrewvelobis samecnierosawarmoo

gaerTianebis

rekomendaciebi,

mTavrobis

brZanebulebebi,

saqarTvelos

dadgenilebebi

da

prezidentisa

gankargulebebi,

da

msoflio

praqtikis gamocdilebis analizis safuZvelze Camoyalibebuli koncefciebi da winadadebebi. problemis calkeuli aspeqtebis gamokvlevisas gamoyeneba hpova ekonomikur maCvenebelTa analizisa da Sefasebis iseTma meTodebma, rogoricaa:

monografiuli,

analitikuri,

saangariSo-konstruqciuli

ZiriTadad

statistikuri

gamoyenebulia

da

dajgufebis, sxva.

statistikuri

Temis

sawarmoodamuSavebisas

krebulebi,

saqarTvelos

ekonomikuri ganviTarebis statistikis departamentis, soflis meurneobis saministros monacemebi, saxelmwifo-miznobrivi programa ,,Cais" monacemebi, internetiT mopovebuli masalebi. naSromis ekonomikur

mecnieruli

gamokvlevas,

siaxle. romelSic

sadisertacio asaxulia

naSromi

gardamavali

warmoadgens ekonomikis

pirobebSi Cais warmoebis ekonomikuri problemebi da misi gadawyvetis gzebi. Teoriuli ganzogadebisa da praqtikuli rekomendaciebis SemuSavebis safuZvelze kvlevis mecnieruli siaxle mdgomareobs SemdegSi: _ dadgenilia msoflios Cais mwarmoebel qveynebSi meCaieobis ganviTarebis tendenciebi da Taviseburebebi;

6

_ gansazRvrulia Cais warmoebis adgili da roli saqarTvelos erovnul meurneobaSi; _

gaanalizebulia

saqarTvelos

Cais

warmoebis

miRweuli

done,

naklovanebani da gadauwyveteli sakiTxebi; _ gamovlenilia meCaieobaSi sainvesticio garemos gauaresebis ZiriTadi mizezebi da SemoTavazebulia misi gaumjobesebis RonisZiebebi; _

ekonomikur-maTematikuri

meTodebis

gamoyenebiT

dadgenilia

Cais

kulturis warmoebis efeqtianobaze moqmedi faqtorebi; _ dasabuTebulia is ZiriTadi winadadebebi, romelTa ganxorcielebac xels Seuwyobs meCaieobis Semdgom ganviTarebas da gansazRvrulia qarTuli Cais warmoebis reabilitaciisaTvis aucilebeli xelSemwyobi pirobebi; _ Sefasebulia Cais warmoebis saxelmwifo regulirebis meqanizmi, radgan misi

uSualo

CareviTa

Camoyalibeba,

meCaieobis

moxmarebisa

da

da

xelSewyobiT

problemebis

eqsportis

xdeba

gadawyveta,

xelSewyoba

kerZo

struqturebis

produqciis

(warmoebis

adgilze

subsidirebiT,

sagadasaxado SeRavaTebiT, bazris dacvis meqanizmebis gamoyenebiT da sxva). gamokvlevis Sedegebs aqvs rogorc Teoriuli, aseve

praqtikuli

mniSvneloba. kvlevis Sedegad Camoyalibebuli daskvnebi da rekomendaciebi SesaZlebelia

gamoyenebuli

iqnes

saqarTveloSi

Cais

warmoebiT

dainteresebuli kerZo da saxelmwifo struqturebis mier, am mimarTulebiT Sesabamisi politikis SemuSaveba-realizaciis procesSi. naSromis moculoba da struqtura. disertacia moicavs kompiuterze dabeWdil

192

gverds,

winadadebebisagan.

Sedgeba

naSroms

Sesavlis,

Tan

sami

erTvis

Tavis,

daskvnebisa

da

gamoyenebuli

literaturis

gamoqveynebulia

referirebul

CamonaTvali. disertaciis

ZiriTadi

debulebebi

gamocemebSi saJurnalo publikaciebis saxiT.

7

Tavi 1. Cais warmoeba saqarTvelos erovnuli meurneobis sistemaSi 1.1. Cais warmoebis msoflio tendenciebi

saerTaSoriso informaciuli wyaroebis monacemebiT, msoflioSi Cais warmoeba da moxmareba zrdis tendenciiT xasiaTdeba. Cai amJamad msoflios 43 qveyanaSi mohyavT, maT Sorisaa: afrikis 19, aziis 16, samxreT amerikis 5, evropis 2, okeaneTis 1 qveyana. aziis qveynebze modis plantaciebis 85 da warmoebuli produqciis 80 procenti. Cai didi raodenobiT, 900 aTas tonaze meti, moixmareba msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi. aqedan daaxloebiT 50 procenti modis evropis qveynebze, 28 procenti aziis qveynebze, 18 procenti amerikis kontinentze, danarCeni ki sxva qveynebze. Cais mwarmoebeli wamyvani qveynebia: CineTi, indoeTi, Sri_lanka, kenia, TurqeTi, iaponia, indonezia da sxva. ganvixiloT TiToeuli cal-calke: C i n e T i. aqauri Cais produqcia maRali xarisxisaa da, bunebrivia, kargad

fasobs

produqtia.

msoflio

gaSenebulia

bazarze.

igi

SedarebiT

Cinelebis

mwir

yoveldRiuri

niadagebze,

Wadrakuli

kvebis wesiT,

romlis movla_moyvanis samuSaoebi, ZiriTadad, xeliT sruldeba. meCaieobis 18 regioniSi ganlagebuli pirveladi gadamuSavebis fabrikebi ZiriTadad uSveben mwvane, Sav, wiTel da TeTr baixaos Cais. Savi Cai ZiriTadad saeqsportod igzavneba. Tu 1995 wels CineTSi iyo 300 aTasi heqtari Cais plantacia da awarmoeboda 105 aTas tona mza Cais, 2000 wlisaTvis aq Cais ekava 1,250 aTasi heqtari, xolo warmoebam 650 aTas tonas gadaaWarba. aqedan, 220 aTasi tona ucxoeTSi gaiyida. i a p o n i a. teqnikuri kulturebidan ganviTarebulia meCaieoba, romelsac

aq

saukunovani

istoria

aqvs,

warmodgenilia

patar_patara

plantaciebis saxiT da am mizniT umTavresad mTis ferdobebs iyeneben. gaSenebis

wesi,

plantaciebic

ZiriTadad, (gansakuTrebiT

Wadrakulia,

Tumca

axalgaSenebuli).

gvxvdeba iaponuri

Spaleruli Cai

maRali

xarisxisaa, mosavlis mosayvanad unarianad iyeneben teqnikas, gansakuTrebiT gavrcelebulia

xeliT

sakrefi

aparatebi.

minimumamdea

Semcirebuli

8

nedleulis

danakargebi.

mokrefidan

naxevari

danadgarebs,

Cais

saaTi.

romlebic

foTlis

am

damuSavebis

mizniT

iyeneben

plantaciasTan

maqsimaluri

moZrav

axlos

droa

gadamamuSavebel

aris

dadgmuli

da

saWiroebis mixedviT gadaadgildeba. CaiT dakavebuli farTobebi 60 aTas heqtars

Seadgens,

romlidanac

xolo

mzaddeba

warmoeba mxolod

120

aTasamde

mwvane

Cai,

tona

rac

foTols

sakmarisia

aRwevs, qveynis

moTxovnilebis dasakmayofileblad (erT sulze modis 500 grami). marTalia, es fiziologiur normaze 3_jer naklebia, magram iaponelebi didi raodenobiT xmaroben yavas, kakaos, romlebic ucxoeTidan SemoaqvT. i

n

d

o

e

T

i

Cais

produqciis

yvelaze

didi

damamzadebelia

msoflioSi. mis wilad modis msoflio Cais warmoebis 1/3. Cais msoflio bazari

da

momxmarebelTa

uzrunvelyofa

ZiriTadad

indoeTsa

da

Sri_lankazea damokidebuli. dReisaTvis qveyana amzadebs daaxloebiT 750 aTas tona xmel Cais, plantaciebi ki 440 aTas heqtarzea gaSenebuli. nawarmis 3/4 gaaqvT saeqsportod. umTavresi mwarmoebeli raionebia asami, bengalia,

duarsi,

terai

da

mdinare

braxmaputris

zeda

auzi,

sadac

awarmoeben Cais 80 procentze mets. saukeTeso xarisxis Cais foToli modis himalais

samxreT

mcxunvare

mzis

qveda

kalTebze

sxivebisagan

(nilgiri,

dacvis

mizniT,

travankori). aSeneben

Cais

buCqebs,

xexilis

baRebis

rigTaSorisebSi, indoeTSi plantaciebs baRebs uwodeben. S r i _ l a n k a (ceiloni) Cais warmoebis intensiuri regionia, romelsac

mesame

adgili

ukavia

Cais

warmoebis

mxriv.

Cais

kultura

warmodgenilia, rogorc patar_patara, ise didi plantaciebis saxiT. aris msxvili Cais meurneobebi TavianTi gadamamuSavebeli sawarmoebiT, agreTve, meCaieobis agrosamrewvelo kompleqsebiT, romlebic awarmoeben nedleuls, amuSaveben da afasoeben kidec. Sri_lankis Cai saeqsportod daufasoebelic igzavneba da mas adgilze afasoeben (magaliTad, inglisSi). Cais kulturis gavrcelebis arealia 600-1800 metri zRvis donidan. yvela agroteqnikuri¾samuSao xeliT sruldeba. plantaciebis mosavlianoba 5_6 tonas ar aRemateba heqtarze. didi yuradReba eqceva xarisxiani foTlis krefas da mis swraf gadamuSavebas. am mizniT Cais gavrcelebis raionebSi bevria

pirveladi

gadamuSavebis

Cais

mikrofabrikebi.

gansakuTrebuli

yuradReba eqceva samecniero kvleviT muSaobas.

9

aRsaniSnavia, rom qveynis saeqsporto Semosavlebis 2/3 Caize modis. mas warmoebuli produqciis 90-95¾procenti sazRvargareT gaaqvs. 1995 wels Cais produqciis

realizaciiT

qveyanaSi

erT

miliard

dolarze

meti

iqna

Semotanili. farTobi 2000 wlisaTvis 220 aTas heqtars, xolo warmoeba 272 aTas tonas Seadgenda. k e n i a

dResdReobiT iTvleba Cais mesame umsxviles mwarmoeblad

Sri-lankisa da indoeTis Semdeg. keniis Cais dargi arnaxul konkurencias Seejaxa

saerTaSoriso

Cais

bazarze,

romelic

Cais

Warbi

miwodebiTaa

gamowveuli. garTulebuli situacia gamowveulia Sri_lankisa da indoeTis mxridan

sabazro

aqtiurobis

amaRlebiT.

garda

amisa,

keniuri

Cais

miwodebis moculoba Semcirda malaviaSi, ruandaSi, vietnamSi da nepalSi. am

oTxma

daiwyes

qveyanam sakuTari

modernizeba Cais

gaukeTes

ufro

metad

Cais

seqtors

warmoeba,

ekonomikaSi Siga

da

moTxovnis

dasakmayofileblad. miuxedavad imisa, rom Cais miwodebis moculoba auqcionze gaizarda 158 mln kg_mde, ufro zustad 46%-iT, saSualo fasi keniis Caize 17%-iT daeca, 1 kg-ze 2,09 dolaridan - 1,72 dolaramde. keniis Cais sabWo (The Tea Bord of Kenya) aqtiur nabijebs dgams qveyanaSi Cais popularizaciisaTvis. Semdgom aTwleulSi keniaSi Cais miwodeba gadaaWarbebs moTxovnas. amitom, rogorc sabWoSi Tvlian, gadasaxadebis Semcireba _ strategiulad swori nabijia. i n d o n e z i a. Cais kulturis ganviTareba 1825 wlidan daiwyes ZiriTadad iavaze da sumatraze. pirvel xanebSi iavas cxeli tropikuli hava

naklebad

gamosadegi

aRmoCnda

asamidan

Catanili

nergebisaTvis.

SemdgomSi plantaciebi gaSenda kunZulis maRalmTian platoze, romlis pirobebi xelsayreli iyo. amJamad Cais plantaciebi gaSenebulia, agreTve, kunZul sulavebze. gasuli saukunis 50_ian wlebSi indonezias msoflioSi Cais warmoebiT mesame adgili ekava. aq es kultura gaSenebulia didi plantaciebis saxiT. gvxvdeba ,agreTve, glexuri meurneobebic. maTi mTliani farTobi 113 aTas heqtars aRemateba. aqvT Cais pirveladi gadamuSavebis Tanamedrove tipis fabrikebi. weliwadSi awarmoeben 150 aTas tona mza produqcias. indonezia

cdilobs

Tavisi

qveynis

ekonomikis

ganviTarebisaTvis

gamoiyenos yvela resursi, gazardos Cais warmoebis moculoba, amitom 10

produqciis didi nawili (77_80%) sazRvargareT gaaqvs. amiTaa gamowveuli moxmarebasTan SedarebiT eqsportis ufro maRali xvedriTi wili. p a k i s t a n i Cais warmoebis erT_erTi mniSvnelovani raionia, sadac

Cais

msxvili

plantaciebia.

Cais

foTlis

gadamuSaveba

uaxlesi

teqnikiT warmoebs. agebulia Cais fabrikebi da nedleuli qarxnuli wesiT muSavdeba.

1970

wels

40

aTasi

heqtari

Cais

plantacia

iyo,

sadac

gamoSvebuli iqna 25 aTasi tona mza produqcia. 2000 wlisaTvis Cais plantaciebis

farTobma

60

aTas

heqtars

miaRwia.

msoflio

bazarze

pakistanis Cais xvedriTi wili 15,6 procentia. m i a n m a r i. Cais kultura warmodgenilia qveynis centralur nawilSi,

ZiriTadad

mTis

ferdobebze,

gavrcelebulia

iaponuri

jiSis

mcenare, romelic xasiaTdeba stabiluri mosavlianobiT. mza Cais mcire nawili

(15_20%_mde)

gaaqvT

saeqsportod.

danarCeni

moixmareba

qveynis

SigniT. aq Cai zRvispireTis subtropikul zonaSia gavrcelebuli. igi viwro zolad gasdevs zRvis sanapiros. T u r q e T i. Turquli Cai xasiaTdeba kargi sagemovno TvisebebiT. 2000 wlisaTvis Cais 80 aTasi heqtari ekava. igi awarmoebs 150 aTas tona xmel Cais, rac erT sulze gaangariSebiT weliwadSi 500 grams Seadgens. TurqeTs yovelwliurad sazRvargareTdan 15_20 aTasi tona Cai Seaqvs. SemuSavebulia

meCaieobis

ganviTarebis

saxelmwifoebrivi

programa,

romelic miscems qveyanas am Zvirfas produqciaze sakuTari moTxovnilebis dakmayofilebis saSualebas. Cais warmoeba izrdeba afrikis qveynebSi, rac iafi muSaxeliTa da SeRavaTiani sagadasaxado politikiT aixsneba. am process xeli Seuwyves ingliselma

kolonizatorebma,

romlebmac

aziaSi

TavianTi

gavlena

dakarges. heqtarze monacemebi

Cais

mosavlianobas

saSualod

500_dan

qveynebis

3000

mixedviT

kilogramamde

Tu

viangariSebT

meryeobs.

sabWoTa

saqarTveloSi ki heqtarze saSualod 10 000 kg_s krefdnen, rac ZiriTadad mkacri da uxeSi krefiT iyo gamowveuli, ris gamoc mza produqcia dabali xarisxiTa da arakonkurentunariani TvisebebiT xasiaTdeboda. Cais moxmareba erT sul mosaxleze gramebSi Semdeg suraTs gvaZlevs: inglisi _ 4,602, irlandi _ 3.305, avstralia _ 2,500, egvipte _ 1,447, iaponia _

11

1,100, niderlandebi _ 1,013, kanada _ 1,200, TurqeTi _ 700, indoeTi _ 650, aSS _ 400, poloneTi _350, ruseTi _ 400, saqarTvelo _ 500 da a. S. (cxrili 1.1.1)

Cais suladobrivi moxmareba wlebisa da qveynebis mixedviT (gramobiT) cxrili 1.1.1 # wlebi 1940

1950

1960

1970

1980

1990

2005

qveynebis dasaxeleba 1

inglisi

4560

4265

4630

4220

4280

4564

4602

2

Aavstralia

3180

2948

2950

2950

2805

2664

2500

3

iaponia

_

_

_

_

967

1096

1100

4

irlandia

3600

3400

3090

3267

3200

3305

5

Kkanada

1774

1471

1225

987

1076

1115

1200

6

Aaxali zelandia

3242

3220

3400

3090

3260

2967

2456

7

Nniderlandebi

1300

816

820

828

916

994

1013

8

TurqeTi

267

346

430

440

533

610

700

9

indoeTi

168

227

196

280

391

550

650

10

Eegvipte

457

907

905

1180

1276

1345

1447

11

aSS

328

317

430

333

356

387

400

12

Mmaroko

1333

1633

1540

1300

1250

1100

1010

13

poloneTi

218

251

321

267

310

327

350

14

ruseTi

240

316

465

510

550

526

400

15

saqarTvelo

265

376

496

540

510

520

500

1gaeros

3946

sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO) monacemebi

rogorc momxmarebelia

vxedavT,

msoflioSi

inglisi,

irlandia,

Cais

mza

produqciis

avstralia,

iaponia,

yvelaze egvipte,

didi kanada,

axali zelandia, maroko da a.S. saqarTveloSi ki Cais moxmareba erT sulze 500 grams ar aRemateba. moxmarebis maCveneblebi im qveyanaSi ufro maRalia, sadac

produqcias

ar

awarmoeben.

germanelebi,

frangebi,

italielebi,

espanelebi da sxva Caize ufro metad yavas etanebian. aseTive mdgomareobaa laTinuri amerikis qveynebSic, es aixsneba Cais naklebobiTa da siZviriT, 12

agreTve,

yavisa

da

Cais

Semcvelebis_mate

Caisa

da

guaranis

farTod

gavrcelebiT. sxvadasxva xalxi Cais sxvadasxva wesiT moixmars. CineTis zogierT provinciaSi uyvarT damwnilebuli anu dasilosebuli Cai. mwvane foTols gaorTqlaven

da

tenian

(svel)

mdgomareobaSi

aTavseben

specialur

ormoebSi an bambukis qilebSi. maTSi foToli 10 dRidan 6 Tvemde, zogjer ki met xansac inaxeba da roca amoiReben, kamkama mwvane ferisaa. rogorc ki haeri moxvdeba_muq fers Rebulobs da obdeba. Wamis win mas marilwyalSi recxaven da xmaroben, rogorc salaTas. Ddamwnilebuli Cai birmaSi da tailandSi aReb_micemobis saganicaa. q. kiaukmaSi (mianmari) aseTi Cais erT_erTi udidesi bazaricaa. aziis zogierT qveynebSi

marinirebul

Cais

eqstraqtsac

svamen,

rogorc

alkoholur

sasmels. ufro metic, Sanebi (mianmari) Wamen Cais mwvane foTlebs da amiT mTlianad iTviseben foTolSi Semaval yvela sasargeblo nivTierebas. tibetis, vietnamisa da qaSmiris mkvidrni CaiSi xSirad ureven qeris fqvils. amis garda, am qveynebSi Savi agura Caisagan amzadeben supis magvar kerZs. Cai bevrgan kvebis ZiriTadi produqtia. magaliTad, CineTSi erT_erTi saxeobis Caisagan mzaddeba kerZi. mwvane agura Cais farTo momxmarebelia buriat_monRoleTis, yalmuxeTis, altais mxarisa da ruseTis sxva olqebis mosaxleoba. mas xarSaven rZeSi, ureven qons, marils, pilpils, cxvris rZes, saneleblebs. amgvarad momzadebuli kerZi warmoadgens mwvane agura Cais moyvarulTa erT_erT mTavar kvebis produqts. yazaxeTis, cimbiris, baSkireTis, TaTreTis da iakutiis respublikebSi, tuvis, Citisa da astraxanis olqebSi Savi fila Caize didi moTxovnilebaa, masSi SenarCunebulia baixis Cais sagemovno Tvisebebi da aromati. aziis, afrikisa da sxva kontinentebis xalxi sxvadasxvanairad amzadeben (ayeneben) Cais, magram yvela am wesis ganxilva Sors wagviyvans. rogorc aRvniSneT, msoflioSi Cais warmoeba da moxmareba zrdis tendenciiT

xasiaTdeba.

mowinave

poziciebs

kvlav

inarCuneben

Cais

mwarmoebeli klasikuri qveynebi, rogoricaa indoeTi, CineTi, kenia, Srilanka, indonezia, romlebic rCebian aseve ZiriTad eqsportior qveynebad.

13

Cais importiori qveynebic kvlav tradiciulia. esenia: didi britaneTi, dsT-s qveynebi, pakistani, egvipte, aSS da a.S. gaeros

sursaTisa

da

soflis

meurneobis

organizaciis

(FAO)

monacemebiT, msoflio Cais mwarmoebel qveynebSi Cais farTobebi zrdis tendenciiT xasiaTdeba (cxrili 1.1.2). msoflios Cais mwarmoebel qveynebSi Cais plantaciis farTobebis, saheqtaro mosavlianobis, Savi da mwvane Cais saSualo wliuri warmoebis dinamika1

cxrili 1.1.2 #

farTobi,

mosavlianoba,

warmoeba,

aTasi ha

kg/ha

aTasi tona

qveyana

1989-94

1999-2004 1989-94

1999-2004 1989-94 1999-2004

1

CineTi

847

880

662

720

561

634

2

indoeTi

415

445

1693

1843

703

820

3

Sri-lanka

222

189

1023

1434

27

272

4

kenia

95

115

2045

2238

194

257

5

indonezia

93

113

1565

1382

146

156

6

TurqeTi

90

78

1475

1603

132

125

7

vietnami

59

70

536

701

32

49

8

ianma

57

63

235

513

14

34

9

iaponia

58

52

1532

1734

89

90

10

bangladeSi

47

48

902

1046

43

51

11

saqarTvelo

65

47,3

1653

722

120

32

12

argentina

38

38

1280

1193

49

46

13

irani

32

35

1115

1918

36

67

14

guanda

11

21

601

1015

7

21

15

malavi

18

20

2146

2124

40

42

16

tanzania

15

19

1263

1181

19

22

17

tailandi

17

17

304

300

5

5

18

samxreT afrika

9

11

1333

1129

12

12

sul msoflioSi

2265

2324

1113

1212

2521

2818

1gaeros

sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO) monacemebi.

14

rogorc cxrilidan Cans, msoflioSi Cais plantaciebis farTobebi saanalizo saSualo

wlebSi

TiTqmis

saheqtaro

60

aTasi

mosavlianobam

heqtariT,

anu

2,6%-iT

kg-iT,

xolo

mza

100

gaizarda,

produqciis

warmoebam 297 aTasi toniT, anu 10,5%-iT moimata. msoflioSi farTobebis da mTliani produqciis warmoebis mxriv indoeTi

da

Sri-lanka.

Cais

kvlav

farTobebis

pirvel

zrdasTan

sameulSia erTad

CineTi,

mTel

rig

qveynebSi mniSvnelovnad izrdeba saSualo saheqtaro mosavlianoba, rac am qveynebSi

dargis

aRsaniSnavia

srul

intensifikaciaze

ukanasknel

aTwleulSi

miuTiTebs.

keniaSi

am

mimarTulebiT

meCaieobis

radikaluri

gardaqmna. am periodSi qveyanaSi 20 aTasi ha Cais axali plantaciebia gaSenebuli,

saSualo

saheqtaro

mosavlianoba

8,6%-iT,

xolo

mza

produqciis warmoeba 24,5%-iT gaizarda da warmoebis moculobiT TiTqmis meCaieobis

tradiciul

klasikur

qveyanas

_

Sri-lankas

miuaxlovda.

aRsaniSnavia, rom saanalizo wlebSi meCaieobis 18 qveynidan mxolod 2 qveyanaSi

_

saqarTvelosa

da

TurqeTSi

SeiniSneba

Cais

plantaciebis

farTobebis Semcireba, Tumca TurqeTSi saSualo saheqtaro mosavlianoba 8%-iT gaizarda da produqciis warmoeba 5,3%-iT Semcirda, rasac ver vityviT

saqarTveloze,

sadac

Semcirda

rogorc

saSualo

saheqtaro

mosavlianoba 56,3%-iT, aseve produqciis warmoeba 73,3%-iT. bolo

informaciiT,

Cais

plantaciebis

gafarToebis

seriozuli

procesebi xorcieldeba afrikis qveynebSi, romelTac amisaTvis Sesaferisi bunebriv-klimaturi pirobebi gaaCniaT, xolo is faqti, rom afrikuli qveynebi

iafi

cnobilia,

es

SromiTi ki

resursebis

uaRresad

siWarbiT

mniSvnelovani

gamoirCeva, faqtoria

sayovelTaod

Cais

warmoebis

ganviTarebisaTvis. msoflioSi Cais plantaciebis farTobebis zrda kvlavac gagrZeldeba, radgan Cais produqciaze moTxovnileba msoflioSi 30%-iT sWarbobs msoflio bazarze am produqtis miwodebas. Caize moTxovnis zrdis tendenciis gamo, msoflioSi Cais mwarmoebeli yvela qveyana cdilobs gazardos produqciis warmoeba (cxrili 1.1.3). msoflioSi Cais warmoebisa da eqsportis faqtiuri da saprognozo monacemebis

mixedviT,

2005-2008

wlebSi,

1983-1985

wlebis

saSualosTan

SedarebiT, indoeTSi Cais warmoeba 40%-iT, keniaSi _ 57%-iT, Sri-lankaSi _ 30%-iT, mTlianad msoflioSi ki 31%-iT gaizrdeba. aRniSnuli tendenciidan

15

gamonaklisia

saqarTvelo,

sadac

Sesadaris

wlebSi

adgili

aqvs

Cais

warmoebis 33%-iT Semcirebas. meCaieobis msoflio eqspertebis SefasebiT, 2006 wlisaTvis, saqarTveloSi Cais warmoebam unda miaRwios 80 aTas da eqsportma 78 aTas tonas, riTac igi me-6 adgils daikavebs Cais eqsportior 10 saxelmwifos Soris. Savi baixis Cais warmoebisa da eqsportis dinamika Cais eqsportiori qveynebis mixedviT1

cxrili 1.1.3 qveyana

1983-85

1993-95

2005-2008

(saSualo)

(saSualo)

(saSualo)

warmoeba eqsporti warmoeba eqsporti warmoeba Eqsporti 1. indoeTi

618

213

749

159

1015

165

2. kenia

128

106

222

203

300

276

3. Sri-lanka

200

187

240

222

285

263

4. CineTi

199

91

180

103

220

192

5. TurqeTi

117

1

122

16

170

25

6. indonezia

92

78

105

89

160

140

7. irani

44

1

53

2

85

0

8.saqarTvelo

120

-

16

-

80

78

9. bangladeSi

41

28

49

27

55

32

10. argentina

36

44

51

43

54

42

1858

929

1970

985

2681

1292

sul msoflioSi 1gaeros

sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO) monacemebi.

aRsaniSnavia,

rom

saanalizo

wlebSi

Cais

eqsporti

indoeTidan

Semcirdeba 23%-iT, rac misi adgilobrivi moxmarebis zrdiTaa ganpirobebuli,

xolo

im

saxelmwifoebidan,

romlebSic

Cais

adgilobrivi

moxmareba misi warmoebis SesaZleblobebTan SedarebiT mcirea, eqsporti gaizrdeba. CineTidan

ase _

magaliTad,

53%-iT.

keniidan

mTlianad

_

62%-iT,

msoflioSi

ki

Sri-lankidan Cais

_

29%-iT,

eqsporti

28%-iT 16

gaizrdeba. yovelive es xdeba uaxloes aTwleulSi msoflio sasursaTo bazarze

mosalodneli

ukavSirdeba

dedamiwaze

radikaluri mosaxleobis

cvlilebebis mkveTri

zrdis

pirobebSi, gamo

rac

produqciis

moTxovna-miwodebas Soris Tanafardobis Secvlas. sursaTze moTxovnileba gaizrdeba

iseT

regionebSi,

rogoricaa:

afrika,

axlo

aRmosavleTi,

laTinuri amerika, samxreT-aRmosavleTi azia, indoeTi, CineTi da sxva. 20052008 wlebSi mosalodnelia Cais moxmarebis gazrda laTinur amerikaSi 18 aTasi tonidan 41 aTas tonamde, axlo aRmosavleTSi 282-dan 584 aTas tonamde, iranSi TiTqmis samjer da a.S. paralelurad Cai nawilobriv kargavs

Tavis

rogoricaa

pozicias

didi

misi

britaneTi

moxmarebis da

kanada.

iseT

tradiciul

yofil

sabWoTa

qveynebSi, kavSiris

respublikebSi, amave periodSi Cais moxmareba gaizrdeba 218 aTasi tonidan 250 aTas tonamde. aRniSnulis gaTvaliswinebiT, ganviTarebad qveynebSi unda moxdes Savi baixis Cais moxmarebis zrda 1235 aTasi tonidan 1950 aTas tonamde, xolo ganviTarebul qveynebSi 641 aTasi tonidan 720 aTas tonamde (cxrili 1.1.4). Savi Cais importis dinamika ZiriTadi importiori qveynebis mixedviT

cxrili 1.1.4

Qqveyana

1983-85

1993-95

2003-2005

(saSualo)

(saSualo )

(saSualo)

importi

moxmareba

importi moxmareba importi moxmareba

1. dsT

69

218

139

154

180

250

2. pakistani

87

87

113

113

140

160

3. didi

165

165

148

148

135

135

4. egvipte

71

70

62

62

100

90

5. aSS

79

79

83

83

92

92

6. erayi

41

41

1

1

54

54

7. irani

30

43

34

85

37

122

britaneTi

17

8. germania

16

-

17

-

32

-

9. okeania

27

28

20

21

28

28

10. niderlandi

10

-

15

-

16

-

11. maroko

-

-

33

-

-

-

12. siria

-

-

21

-

-

-

911

1876

986

1970

1268

2669

sul msoflioSi 1gaeros

sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO) monacemebi.

yovelive zemoTqmulis gaanalizebis Semdeg, SeiZleba davaskvnaT, rom msoflioSi uaxloes aTwleulSi mosaxleobis zrdisa da sxva faqtorebis zemoqmedebis Sedegad Cais warmoeba, misi Sida moxmareba, eqsporti da importi zrdis tendenciiT xasiaTdeba, rasac Tan sdevs Cais produqciaze fasebis

ryeva.

amasTan,

Cais

ZiriTadi

mwarmoebeli

qveynebis

mixedviT

auqcionis fasebi wlebisa da qveynebis mixedviT gansxvavebulia (cxrili 1.1.5).

Cais saauqciono fasis dinamika, Cais ZiriTadi mwarmoebeli qveynebis mixedviT1 (aSS dolari/kg) cxrili 1.1.5 weli

indoeTi

Sri-lanka

kenia

inglisi

1994

1,29

1,32

1,57

1,83

1995

1,48

1,41

1,29

1,64

1996

1,37

1,88

1,42

1,75

1997

1,84

2,03

2,00

2,21

1998

1,86

2,08

1,89

1,49

1999

1,69

1,63

1,78

daxur.

2000

1,38

1,76

2,01

daxur.

2001

1,48

1,80

1,85

daxur.

2002

1,51

1,79

1,79

daxur.

18

2003

1,77

1,84

1,88

daxur.

2004

1,82

1,83

1,76

daxur.

1mocemuli

qveynebis Cais auqcionebis monacemebi. masala mopovebulia internetis

saSualebiT.

aRniSnul wlebSi Cais sabirJo fasebi umniSvnelod meryeobs da 1 kg daufasoebeli Savi baixis Caize 1,62 da 1,66 aSS dolars Seadgens. amasTan, sarealizacio fasebi sxvadasxva qveynebis mier warmoebul produqciaze mniSvnelovnad gansxvavebulia da 1 kg daufasoebel Caize 1,2-an 2,0 aSS dolaramdea, Tumca 2000 wlis Semdeg igi ramdenadme Semcirda. amasTan, aRsaniSnavia, rom ukanasknel wlebSi aSkarad SeimCneva Cais konkurent (substitut) produqciaze _ kakaosa da yavaze fasebis dacema, rac msoflio bazarze Cais fasebis pozitiuri Zvrebis prognozirebis saSualebas iZleva (cxrili 1.1.6).

msoflio auqcionebze Cais, kakaosa da yavis sabiTumo fasebis dinamika wlebis mixedviT (aSS dolari/kg) cxrili 1.1.6 1975

1985

1995

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2,53

2,55

1,25

1,88

1,66

1,77

1,79

1,81

1,79

1,87

_

2,89

1,38

2,04

2,13

2,25

2,09

2,34

2,32

_

kakao

2,76

3,29

1,20

0,91

1,02

1,01

1,04

1,06

1,03

1,09

yava, daufqvavi

2,98

3,86

2,32

0,91

0,66

0,68

0,67

0,69

0,71

0,78

Cai, baixao, 3 auqcioni Cai, londonis auqcioni

1mocemuli

saxis produqciis msoflio auqcionebis monacemebi. masala mopovebulia

internetis meSveobiT.

19

Cvens

mier

msoflio

meCaieobis

ganviTarebis

tendenciebis

Sesaxeb

motanili monacemebi sruliadac ar niSnavs, rom sxvadasxva faqtorebis gavleniT

garkveuli,

zogjer

seriozuli

cvlilebebi

ar

moxdeba

im

eqspertul SefasebebSi, romelsac Cveni prognozebi eyrdnoba. sakmarisia aRiniSnos eraySi ganviTarebuli movlenebi, rac imis safuZvels gvaZlevs, rom prognozis sawinaaRmdegod iq uaxloes wlebSi Cais moxmarebis zrda ar moxdeba. igive gavlena SeiZleba iqonios Cais moxmarebaze navTobze msoflio fasebis dacemam, rac mosaxleobis mier yvela saxis sasursaTo produqtis, maT Soris Cais moxmarebis Semcirebas gamoiwvevs da piriqiT, Cais warmoebis, misi moxmarebisa da eqsportis Semaferxebel faqtorad SeiZleba iqces Cais gasayidi fasebis imdenad dacema, rom misi warmoeba ararentabeluri gaxdes. aRniSnul Ffaqts adgili hqonda indoeTSi 2000 wels,

roca

Cais

gadawyvetileba

plantaciebis

dekembris

Sua

asociaciis

ricxvebidan

komitetma Cais

(Cpki)

warmoebis

miiRo

mTlianad

Sewyvetis Sesaxeb. amiT maT surdaT SeesustebinaT ruseTis mier induri Cais

didi

partiebis

Sesyidvis

SewyvetiT

gamowveuli

ziani,

rac

Cais

produqciis Warbwarmoebasa da masze fasebis dacemaSi aisaxa. SesaZlebelia Cais

warmoebaze

globaluri

sxva

faqtorebmac

mniSvnelobis

iqonion

stiqiurma

gavlena,

movlenam,

magaliTad

rogoric

iseTi

2004

wlis

dekemberSi ganviTarda ceilonis, indoeTis, indoneziis sanapiro zolSi cunamis

saxiT,

anda

produqciis

importisas

dRg-s

SemoRebam

an

sxva

fiskaluri xasiaTis gadawyvetilebebma, vTqvaT, iseTis, rogoric ruseTis federaciis

mier

wvrilad

dafasoebul

Caize

(300

gr.

da

naklebi)

SemoRebuli saimporto mosakrebeli, romelic sakontraqto fasis 20 % _s Seadgenda da sxva. CineTSi, dakavSirebiT, saSualovadian

Cais

mTavrobaTaSorisi

(FAO)-m

moamzada

tendenciebze

Cais

jgufis

moxseneba msoflio

sxdomis

dargis bazarze.

CatarebasTan

mdgomareobaze uaxloes

da

wlebSi

navaraudevia mkveTrad gaZlierdes brZola Cais, upirveles yovlisa, Savi Cais xarisxisaTvis. am mizniT SemuSavdeba xarisxis axali standartebi. eqspertTa daskvniT, mTlianobaSi Cais bazari viTardeboda dinamikurad. 2006 w. seriozuli ryevebi ar yofila da Segrovda 3,6 mln t. Cais foToli. amaSi

mniSvnelovani

wvlili

Seitanes

CineTma,

vietnamma

da

indoeTma.

20

CineTma, magaliTad, miiRo 1 mln t. Cais foToli, es ki 9,5%-iT aRemateba wina,

2005

wlis

maCvenebels.

es

moxda

glexebis

Semosavlebis

zrdis

stimulirebis politikis, dargis racionalizaciis wyalobiT, aseve axali plantaciebis Seqmnis Sedegad, Zveli dabalproduqciuli buCqebis axliT Secvlis gziT. STambeWdavad gamoiyureba aseve vietnamis warmatebebic. iq Cais warmoeba gaizarda TiTqmis mesamediT, kerZod ki 28%-iT. Segrovda 133 aTasi t. am SemTxvevaSi Sedegi mogvca bolo aTwleulebis Zalisxmevam, rodesac

ganxorcielda

farTobebis

gazrdisa

da

Zveli

plantaciebis

reabilitaciis mcdelobebi. indoeTSi ki moxerxda Sedegis gazrda 3%-iT, kargi amindis wyalobiT da miRebuli iqna 945 aTasi tona Cais foToli. warmoeba Semcirda keniaSi da Sri lankaSi (ceiloni). Cais eqsportSi aseve ar momxdara mniSvnelovani cvlilebebi. eqsportma Seadgina

1,55

kargavdnen

mln.

t.

TavianT

calkeuli poziciebs

qveynebi,

magaliTad,

kenia,

indonezia,

msoflio

bazarze,

magram

danakargi

kompensirebuli iyo indoeTis, vietnamisa da Sri lankis miwodebis xarjze. vietnamis eqsporti, magaliTad, gaizarda 24%-iT da Seadgina 105 aTasi t, indoeTisa _ 14%-iT (218 aTasi t). mniSvnelovnad gaizarda CaiT vaWroba axlo aRmosavleTSi. CineTis eqsporti darCa imave doneze _ 286 aTasi t. kargad aCvenes Tavi Cais axalma eqsportiorebma _ ruandam, tanzaniam da zimbabvem. seriozulad Semcirda Cais eqsporti keniidan. es cudi mosavlis Sedegia. rac Seexeba Cais imports, igi 2006 w. ramdenadme Semcirda da Seadgina 1,57 mln t (2006 w. msoflio eqsporti iyo 1,55 mln t doneze). Cais bazris specialistebi

amas

xsnian

SesyidvaTa

SemcirebiT

umsxvilesi

importiorebis mier, romelTa Soris arian pakistani, ruseTi, holandia. ruseTma Seisyida 2%-iT naklebi Cai. esaa 127 aTasi t.; holandiam importi Seamcira 25%-iT; pakistanma _ 3%-iT. magram mTlianobaSi situacia ar gauaresebula iseTi qveynebis importis zrdis wyalobiT, rogoricaa aSS, inglisi, germania. 2006 w. msoflioSi Cais moxmarebam Seadgina 3,64 mln t. moxmarebis zrdis tempebi am dros, bolo 10 wlis monacemebTan SedarebiT, Semcirda naxevarze

metjer

da

ar

aRemateboda

1%-s.

moxmarebis

zrda

aixsneba

CineTisa da indoeTis ekonomikebis gaZlierebiT. am qveynebSi cxovrebis

21

donis zrdis kvalobaze daiwyes meti Cais sma. magaliTad: ra ucnauradac ar unda mogveCvenos, sul erTi wlis win Cinelebi moixmardnen 13,6%-iT nakleb Cais. ase rom miRweuli iqna rekorduli maCvenebeli, aRniSnaven eqspertebi,_Cinelebma moixmares 779,9 aTasi t Cai. indoeTSi es maCvenebeli gaizarda ara imdenad SesamCnevad, magram mTlianobaSi SeiZleba davaskvnaT, rom

ekonomikebisa

da

keTildReobis

zrda

aziaSi

gamoiwvevs

Cais

moxmarebis zrdasac, Tumca, rogorc advili misaxvedria, msoflios jerjerobiT ar emuqreba “Cais deficiti”. aRsaniSnavia, rom msoflioSi Cais SemoTavazeba aRemateba moTxovnas. 2006 wels fasma Seadgina saSualod 1,83$/kg. (prognozebis mixedviT, 2010 wlisTvis fasi unda gaizardos 1,95$/kg-mde). FAO-s informaciiT,

mimdinare

wels ki Cai gaZvirdeba Tundac imitom, rom keniaSi mosavali Semcirda 10%iT. gaTvlebis mixedviT, aman SeiZleba gamoiwvios fasebis zrda weliwadSi 4%-iT. bazari moergeba axal fasebs 3 wlis ganmavlobaSi, magram Tu warmoebis vardna aRmoCndeba 10%-ze meti, maSin savsebiT SesaZlebelia spekulaciuri Sesyidvebi “maragad”, rac aisaxeba fasebze. uaxloes 10 weliwadSi Cais warmoebis zrda Seneldeba, ZiriTadad afrikis xarjze. Savi Cai miiReba 3,1 mln tona. msoflioSi Savi Cais umsxviles mwarmoeblad darCeba indoeTi-daaxloebiT 1,2 mln tona 2017 wlisTvis. Semdeg modis kenia-344 aTasi tona, Sri-lanka-341 aTasi tona, CineTi-312 aTasi tona, TurqeTi-210 aTasi tona. mwvane CaisTan mimarTebaSi monacemebi

arasrulia,

prognozebisagan. gauswrebs

Savis

amitomac FAO-Si

marTalia, warmoebas.

eqspertebi miaCniaT,

yovelwliuri

Tavs

rom

ikaveben

mwvane

zrda-4,5%

Cais

zusti warmoeba

(SavisaTvis-1,9%).

ZiriTadad namats uzrunvelyofs CineTi, sadac 2017 wlisTvis miiReben daaxloebiT 1,3 mln tona mwvane Cais. Savi Cais moxmarebac gaizrdeba. 10 wlis Semdeg moxmarebis moculoba Seadgens 2,8 mln tonas. aRniSnul Cais mets moixmaren aziis qveynebSi. garda amisa, umsxviles importiorebs Soris darCeba ruseTic. 2017 wlisTvis is Seisyidis msoflio bazrebze 328 aTas tona Sav Cais. rac Seexeba mwvane Cais, misi moxmareba kvlav iqneba meti aziisa

da

afrikis

Tbil

qveynebSi.

eqsporti

2017

wlisTvis

miaRwevs

daaxloebiT 397 aTas tonas.

22

suladobrivi

moxmareba

evropaSi

kvlav

mniSvnelovnad

gauswrebs

moxmarebas aziaSi. ase magaliTad, erT sul mosaxleze inglisSi modis 2,2 kg Cai weliwadSi, ruseTSi-1,26 kg, xolo indoeTSi-0,65 kg. FAO-s miaCnia, rom saWiroa gaZlierdes brZola Cais xarisxisaTvis.

msoflio bazarze miwodebuli Cais sabazo standartebi sayovelTaod unda gamoiyenebodes.

es

gvesaxeba

FAO-s

Zalian

droul

gafrTxilebad

Cais

cnobili markebis zogierTi damamzadeblis mier gayalbebis winaaRmdeg, rac drodadro Cndeba bazarze.

1.2. saqarTvelos adgili msoflio Cais warmoebaSi cxadia, calkeuli ekonomikuri da politikuri movlenebi SemdgomSic Seitanen

garkveul

koreqtivebs

msoflioSi

Caize

moTxovnilebis

CamoyalibebaSi, magram rogorc eqspertebi miuTiTeben, zrdis ZiriTadi tendenciebi

SenarCunebuli

iqneba.

SesaZlebelia

moxdes

mxolod

misi

geografiul sivrceSi gadaadgileba. cxadia isic, rom Caize moTxovnilebis zrdis

tendenciebi

gansakuTrebiT

xelsayrelia

saqarTvelosTvis,

romelsac aqvs Cais plantaciebi, gadamamuSavebeli mrewveloba da misi infrastruqtura, hyavs kvalificiuri muSaxeli, specialistebi, samecniero Zalebi

da

mainc

amovardnilia

msoflio

meCaieobaSi

mimdinare

procesebisgan. Tu saqarTvelo ver SeZlebs meCaieobaSi Camoyalibebuli xelsayreli garemos gamoyenebas, mis adgils daikaveben sxva qveynebi. Ees moxdeba

imitom,

rom

msoflioSi

mosaxleobis

zrdis

tendenciebis

miuxedavad, mravali faqtoris gamo, TiToeuli saxis produqciis, maT Soris Cais efeqtianad warmoebis areali SezRudulia. gasaTvaliswinebelia isic,

rom

qveynebis

keniis ricxvs,

msgavsad, sadac

saqarTvelo

Cais

ganekuTvneba

adgilobrivi

moxmareba

meCaieobis misi

iseTi

warmoebis

SesaZleblobebTan SedarebiT mcirea da swored aseT qveynebs aqvT yvelaze meti Sansi wamyvani adgili daikavon Cais msoflio eqsportSi. Bbolo

wlebSi

saqarTveloSi

Cais

eqsportis

maCveneblebi

klebis

tendenciiT xasiaTdeba (cxrili 1.2.1). Cveni tradiciuli bazrebi, ZiriTadad

23

dsT-s

qveynebSi,

gajerebulia

sxva

qveynebidan

Setanili

CaiT,

ramac

Seamcira qarTuli Caisadmi interesi. CineTma, indoeTma, keniam da Srilankam

faqtobrivad

ukve

SeaRwies

qarTuli

Cais

gasaRebis

bazrebis

segmentebSi. dReisaTvis metad Selaxulia qarTuli Cais avtoriteti, rac ZiriTadad misi dabali xarisxiTaa ganpirobebuli, da erTaderTi, rac mas jer kidev aZlevs saeqsporto potencialis SenarCunebis SesaZleblobas, dabali fasebia. qarTuli

Cais

eqsportma

Tavis

piks

1984

wels

miaRwia,

am

wels

eqsportirebuli iyo sul 26271 tona Cai. maT Soris: monRoleTSi _ 5719 t, poloneTSi _ 5250 t, inglisSi _ 5500 t, holandiaSi _ 6000 t. Cai da a.S. 1984-1991 wlebSi Cais eqsporti 8,5-jer Semcirda, 1991 wels eqsportirebuli iqna 3000 t. mwvane agura Cai (mxolod monRoleTSi). 2001-2003 wlebSi, rogorc cxrilidan Cans, saqarTvelos Cais ZiriTad momxmareblad kvlav ruseTi da monRoleTi darCa. 2003 wlis eqsportis moculobam Seadgina Sesabamisad: ruseTSi 2373 da monRoleTSi 1584 t.

Cais eqsporti saqarTvelodan 2001-2007 w.w. cxrili 1.2.1 2001

2003

2005

2007

aTasi aSS dolari

tona

aTasi aSS dolari

tona

aTasi aSS dolari

tona

aTasi aSS dolari

tona

sulN

5 855

9 838

4 365

8 471

3 095

6 018

1 310

2 303

aSS

642,4

1170,5

727,9

1259,7

257,6

540,0

85,7

140,0

_

_

14,1

3,5

_

_

28,2

30,0

belarusi

40,8

79,0

66,8

141,8

19,8

29,0

49,3

32,9

bulgareTi

15,4

28,0

_

_

_

_

_

_

CexeTi

66,1

71,9

7,5

15,0

_

_

_

_

gaerTianebuli

11,6

20,0

9,3

22,0

_

_

3,9

0,2

germania

663,5

752,5

438,2

564,2

809,1

1187,8

170,2

184,6

indoeTi

_

_

13,5

18,5

_

_

_

_

italia

_

_

_

_

11,9

5,5

_

_

azerbaijani

samefo

24

Kkanada

151,2

180,0

Llitva

19,6

31,8

Mmoldova

34,0

87,0

21,6

45,0

20,3

46,2

_

_

mongoleTi

272,7

872,8

493,9

1584,4

352,7

1 030,0

184,6

576,4

niderlandebi

29,4

70,0

34,2

84,0

5,4

10,4

poloneTi

677,6

1270,3

140,1

325,2

71,6

159,8

_

_

portulagia

60,7

141,3

2069,1

2635,7

1394,2

2373,2

879,7

1702,0

_

_

5,8

10,0

ruseTi serbiamontenegro somxeTi

37,3

13,2

Sri-lanka

1,1

1,0

tajikeTi

93,0

213,9

47,3

4,3

11,7

0,1

7,2

16,0

143,8

452,5

89,2

291,9

194,0

434,3

17,8

20,9

TurqeTi TurqmeneTi

140,5

243,6

259,4

428,4

148,4

191,6

95,4

119,2

ukraina

526,9

1007,7

425,6

877,3

397,1

790,6

311,9

547,5

uzbekeTi

266,9

552,7

120,0

265,0

_

_

_

_

yazaxeTi

91,1

216,0

8,4

28,0

7,1

22,0

17,3

21,1

saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi

rogorc cxrilidan Cans, am periodSi saqarTvelodan Cais eqsporti ZiriTadad xdeboda 25 qveyanaSi. maT Sorisaa rogorc tradiciuli dsT-s, aseve axali qveynebi, rac imedis momcemi faqtoria. qarTuli Cai Sevida aSSis,

germaniis,

poloneTis

bazrebze.

magaliTad,

2003

wels

aSS-Si

eqsportirebuli iyo 1259,7 tona Cai. am qveyanaSi pirvelad qarTuli Cai 1998 wels gamoCnda 169 tonis odenobiT, anu 2003 w. eqsportirebuli iyo 7-jer meti, vidre 1998 wels. aseve SeiZleba iTqvas germaniazec, sadac pirvelad 1996

wels

11,9

tona

qarTuli

Cai

Seitanes,

2005

wels

ki

eqsportis

maCvenebelma Seadgina 1187,8 tona, e.i. daaxloebiT 100-jer meti. axali

bazrebis

mopovebasTan

erTad

qarTuli

Cai

tradiciul

momxmarebelsac ubrundeba, magram aRsaniSnavia, rom ukanasknel wlebSi ruseTSi

Cais

mniSnelovanwilad

produqciis aRniSnul

eqsporti qveyanasTan

TandaTan

Semcirda,

urTierTobaSi

rac

politikuri 25

daZabulobiT aris ganpirobebuli da misi mowesrigebis dawyeba mxolod am mxridan

aris

SesaZlebeli,

ase

magaliTad,

ruseTSi

2000

wels

Tu

eqsportirebuli iyo 2,8 milioni dolaris Rirebulebis 4,1 aTasi tona Cai, 2005 wels Sesabamisma maCvenebelma Seadgina 879,7 aTasi aSS dolari da 1,7 aTasi tona, xolo 2007 wels ruseTSi saqarTvelodan Cais eqsporti ar ganxorcielebula. gansaxilvel periodSi Cais eqsporti saqarTvelodan yvelaze didi iyo 2001 wels da Seadgina 9838 tona, xolo 2007 wlisaTvis es maCvenebeli 2303

tona

iyo,

e.i.

7,5

aTasi

toniT

naklebi

2001

wlis

analogiur

maCvenebelze. roca ukanasknel wlebSi eqsportis maCvenebelTa mkveTr gauaresebaze vsaubrobT, ar SeiZleba ar aRiniSnos is obieqturi faqtorebi, romlebic uaryofiTad moqmedeben produqciis eqsportze da saeqsporto Semosavlebis zrdaze.

erT-erTi

ZiriTadi

faqtori,

ramac

gamoiwvia

qarTuli

Cais

eqsportis daqveiTeba, misi arakonkurentunarianoba iyo. mTlianad cxrilis analizi gviCvenebs, rom qveyanaSi gaizarda Cais eqsportiorTa ricxvi, rac Zvel bazrebze dabrunebisa da axali bazrebis mopovebis TvalsazrisiT ar SeiZleba dadebiT tendenciad iqnas miCneuli, radgan qarTuli Cais xarisxi jer kidev dabalia da araprofesionali eqsportioris problema

mier

Seqmnas.

miwodebulma mxedvelobaSi

produqciam, gvaqvs

isic,

SesaZlebelia rom

bevri

mravali

eqsportiori

advilad axerxebs produqciis Sesabamisobis iseTi serTifikatis aRebas, romelic sinamdviles ar Seesabameba. miuxedavad imisa, rom saqarTvelo vaWrobis msoflio organizaciis (vmo)

wevri

miniWebul

gaxda, uflebebs,

igi

ver

rac

iyenebs

soflis

upirvelesad

meurneobis

produqciis

SeTanxmebiT

dabali

xarisxis

bralia. qarTuli produqcia ver pasuxobs ganviTarebul qveynebSi Caize moqmed standartebs, garda amisa, seriozuli Semaferxebeli faqtoria vmo-s pirobebiT vaWrobis wesebis ucodinaroba, romlis daZlevisaTvis qveyanaSi TiTqmis araferi keTdeba. aSkaraa, rom im fonze, roca meCaieobis qveynebi gansakuTrebul yuradRebas uTmoben msoflio meCaieobaSi Camoyalibebuli xelsayreli

tendenciebis

maqsimalurad

gamoyenebis

sakiTxebs,

qarTul

meCaieobas, rogorc Cais eqsportis, ise produqciis fasis TvalsazrisiT,

26

seriozuli

problemebi

aqvs

da

misi

aRmofxvrisaTvis

gansakuTrebuli

RonisZiebebia gansaxorcielebeli. bunebrivia, ganvlil wlebSi Semcirda saqarTvelos wili msoflio Cais

warmoebaSi,

rac

imavdroulad

bazrebis

dakargvis

maCvenebelicaa

(cxrili 1.2.2.). Cais foTlis warmoeba msofliosa da saqarTveloSi 1994-2001 wlebSi (aTasi tona) cxrili 1.2.2. wlebi Sinaarsi

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

Cais foTlis 2633,2 2618,0 2689,3 2764,9 2990,4 3088,6 3086,4 warmoeba msoflioSi Cais foTlis 60,7 38,5 34,0 33,2 47,2 60,0 24,0 warmoeba saqarTveloSi saqarTvelos 2,3 1,5 1,3 1,2 1,6 2,0 0,8 wili msoflio Cai warmoebaSi saqarTvelos 8 12 13 13 12 10 4 adgili msoflio Cais warmoebaSi cxrili Sedgenilia gaeros sursaTisa da soflis meurneobis organizaciis (FAO)

3081,2 23,0 1,0 13

da statistikis departamentis monacemebis mixedviT.

reformebis warmoebiT aSkara

wlebSi,

nacvlad

mosalodneli

saqarTvelom

mervedan

mecamete

gaxda,

rom

msoflio

Cais

zrdisa,

adgilze

bazarze

Cais

foTlis

gadainacvla.

advili

amiT

SesaZlebelia

saqarTvelos sxva qveyana Caenacvlos da ver iqnes gamoyenebuli is Sansi, romelsac mas Cais eqspertebi uwinaswarmetyveleben _ meeqvse adgils Cais mwarmoebel qveynebs Soris, rac saqarTveloSi arsebuli Cais plantaciebis, muSa-xelis,

specialistebis,

potencialisa

da

bazris

gadamamuSavebeli moTxovnilebis

simZlavreebis, monacemebze

samecniero

dayrdnobiTaa

gaangariSebuli. ekonomikuri reformis Semdgom periodSi saqarTveloSi Cais warmoebis, agreTve, misi eqsport-importis sakiTxis ganxilvisas xazgasmuli iqna, rom

27

bolo

wlebSi

klebulobs

aramarto

Cais

eqsporti,

aramed

gayiduli

Cais

msgavsad,

produqciis erTeulis fasi. qarTul

Cais

msoflio

bazarze,

argentinuli

dabalxarisxovani produqciis imiji daumkvidrda, rac sxva xelisSemSlel faqtorebTan erTad, gaaZnelebs mis bazarze dabrunebas. rogorc aRvniSneT, uxarisxo

qarTuli

subieqtis

mier

Cais

warmoebas

ukontrolo

didad

gatana.

uwyobs

aRsaniSnavia,

xels

misi

ramdenime

mravali

wlis

win

sazRvargareT produqciis gatanis Sesaxeb licenziis gauqmeba did miRwevad iqna aRiarebuli. Sedegad miviReT, is rom bolo wlebSi, saqarTvelos sabaJo departamentis monacemebiT, Cais eqsportiori firmebisa da fizikuri pirebis raodenoba 250-mde gaizarda, maSin roca, rogorc adre gvqonda aRniSnuli, bolo wlebSi saSualod erT qveyanaze gaangariSebiT qarTuli Cais eqsporti 200-300 tonas ar aRemateba. Cais eqsportisas produqciis warmoSobis

Sesaxeb

serTifikatis

gacemis

ufleba

departament

,,saqstandartis” mier akreditebul yvela laboratorias aqvs, maT Soris iseTsac, romelic mxolod qaRaldzea daregistrirebuli. sazRvargareT, maT Soris evrogaerTianebaSi Sesatani Cais xarisxis gansazRvrisas, Cven ar vayenebT sakiTxs produqciis eqsportze saministros mier nebarTvis gacemis wesis

aRdgenis

Sesaxeb,

aramed

migvaCnia,

rom

mocemul

etapze

Cais

saeqsporto produqciaze dokumentacia gasces mxolod anaseulis Cais, subtropikuli

kulturebisa

da

Cais

mrewvelobis

samecniero_sawarmoo

gaerTianebis laboratoriam. es ewinaaRmdegeba dRes moqmed wess, magram arsebuli realobidan gamomdinare, amis gakeTeba aucilebelia msoflio bazarze

qarTuli

Cais

imijis

aRsadgenad.

imis

gaTvaliswinebiT,

rom

samecniero dawesebulebebis biujeti ukiduresad mwiria da igi kapitalur xarjebs praqtikulad ar iTvaliswinebs, soflis meurneobis mecnierebaTa akademiam da soflis meurneobis saministrom erToblivi mecadineobiT unda SesZlon Cais uaxlesi laboratoriis SeZena da misTvis organizaciulsamarTlebrivi statusis miniWeba. sxva RonisZiebebidan, romelmac xeli unda Seuwyos qarTuli Cais realizacias

rogorc

araordinaluri gadawyvetilebebia

da

qveynis zogjer

misaRebi.

SigniT, moqmedi

mxedvelobaSi

ise

sazRvargareT,

kanonebis gvaqvs

kvlav

sawinaaRmdego

Zalovani

da

sxva

28

organizebuli struqturebis mier qarTuli Cais upiratesi Sesyidva, rac miRweuli unda iqnas saxelmwifo Sesyidvebis Sesaxeb kanonis Tanaxmad Catarebul

tenderebSi

Cais

qarTuli

mwarmoeblebisaTvis

upiratesobis

miniWebiT. aRniSnulis miRweva SesaZlebelia am sakiTxze Zalovani da sxva organizebuli struqturebisadmi samTavrobo rekomendaciis safuZvelze. samTavroboTaSoriso xelSekrulebebSi, rogorc wesi, dasaxelebulia urTierTmisawodebeli

produqciis

saxeebi

da

raodenobebi.

adre,

centralizebuli gegmiuri ekonomikis pirobebSi, misi Sesruleba araviTar problemas

ar

warmoadgenda.

amJamad,

roca

warmoeba

da

produqciis

realizacia diversificirebulia, xolo fasebi liberalizebuli da umetes qveynebSi

moqmedebs

liberaluri

savaWro

xelSekrulebebi,

sameurneo-ekonomikuri

moklebulia.

SesaZlebelia

ayenebs

aq

somxeTis

iyos

xelisufleba,

TvalsazrisiT,

orgvari

rom

politika, midgoma.

xelSekrulebebSi

analogiuri

yovelgvar erTi,

azrs

romelsac

aRiniSnos

ara

produqciis raodenoba, aramed produqciis eqsport-importis xelSemwyobi pirobebi, konkretuli firmebis dasaxelebiT da SeRavaTebis moqmedebis vadis

CvenebiT,

anda

saxelmwifoTaSoris

xelSekrulebebSi,

an

mis

danarTebSi miTiTebuli iqnas produqciis mimwodebeli da mimRebi firmebi. cxadia, aseTi Canaweris gasakeTeblad xelmomweri saxelmwifoebis mxridan unda Sesruldes seriozuli mosamzadebeli samuSaoebi. zemoT aRniSnuli midgomebis aucileblobaze metyvelebs Tundac erTi faqti, rom ukrainasa da saqarTvelos Soris bolo dros gaformebul xelSekrulebebSi

gaTvaliswinebulia

8.0

aTasi

tona

Cais

miwodeba.

miuxedavad saqarTvelos soflis meurneobisa da ukrainaSi saqarTvelos saelCos

mcdelobisa,

xelSekrulebis

qveS

vercerTi

kilogrami

Cais

miwodeba ver moxerxda. Mmsoflio praqtikaSi xSiria saxelmwifoTaSorisi xelSekrulebebis safuZvelze

ama

Tu

im

saxis

produqciis

urTierTmiwodebis

sakiTxis

gadawyveta. Aamis saukeTeso magaliTia ruseTis federaciisaTvis induri Cais miwodeba samxedro iaraRis sanacvlod. aseTi SeTanxmebebis dros saxelmwifoebi arCeven (tenderi, konkursi Tu sxva, es maTi gadasawyvetia) mimwodebel da mimReb firmebs, produqciis raodenobas, mis saxes, fasebs.

29

xeli unda Seewyos meCaieobis erToblivi sawarmoebis, maT Soris meore qveynebis teritoriaze Cais damfasoebeli fabrikebis mSeneblobas. Aam mxriv gansakuTrebiT

perspeqtiulia

centraluri

aziis

saxelmwifoebi,

sadac

dRemde SemorCenilia nostalgia qarTul Caize da misi didi raodenobiT gayidvis perspeqtivebi arsebobs. imis

gaTvaliswinebiT,

rom

Cais

yofili

bazrebi,

Tundac

dsT-s

sivrceSi, Tavidan asaTvisebelia, produqciis xarisxis gansazRvris wesTan erTad, razedac zemoT iTqva, saxelmwifom xelSemwyobi pirobebis SeqmniT unda daareguliros ama Tu im bazarze momuSave firmebis raodenoba. Tavidan bazris aTvisebisas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs mocemul qveyanaSi

bazris

informaciis

gajerebas,

Segrovebas,

bazarze

imis

Cais

codnas,

Tu

Semomtani romeli

firmebis saxis

Sesaxeb

Caizea

meti

moTxovnileba, ra fasSi iyideba esa Tu is produqcia, vin aris produqciis realizatori_kerZo firma Tu saxelmwifo, bazris ra segmentia

darCenili,

romelic SesaZlebelia dakavebuli iqnas qarTuli produqciiT. sxvadasxva qarTuli

firmebi,

romlebic

Seecdebian

erTdroulad

Sevidnen

axal

bazarze, maT Soris arsebuli konkurenciis gamo, ubralod ver moaxerxeben zemoT

CamoTvlili

sakiTxebis

Seswavlas,

ris

gareSec

warumatebloba

garantirebulia da amis mravali magaliTi gvaqvs, Tundac centraluri aziis

qveynebis

(uzbekeTi,

tajikeTi,

TurqmeneTi)

magaliTze.

Ppraqtika

gviCvenebs, rom axal bazarze jer unda Sevides saxelmwifos mxardaWeris, Tundac sityvieris, mqone erTi firma da vidre igi mocemuli bazris mniSvnelovan segments ar daikavebs, sxva firmebma produqciis miwodeba mxolod misi meSveobiT da zedamxedvelobiT unda ganaxorcielon. zemoT naTqvami sruliad ar niSnavs, rom yvela axal bazarze mxolod erTma firmam daiwyos funqcionireba. maTi ricxvi damokidebuli iqneba bazris

moculobisagan,

magram

firmebis

saimedobasa

da

keTilsindisierebaze, saxelmwifo, Cvens SemTxvevaSi, soflis meurneobis saministro rom unda iyos pasuxismgebeli, eWvs ar iwvevs. produqciis sazRvargareT gayidvisadmi aseTi midgomis pirobebSi,

aRar gveqneba iseTi

faqtebi, roca erTi kg qarTuli Cai xan 25-30 centad iyideba, xolo zogierT SemTxvevaSi -

2,5 aSS dolarad.

30

mocemul etapze qarTuli Cais bazris mopovebisaTvis aucilebelia gagrZeldes saxelmwifo biujetidan subvenciebis gamoyofis praqtika, im moculobiT,

rogorc

es

saxelmwifo

miznobrivi

programa

,,Cai”-Taa

gaTvaliswinebuli. aRniSnuli praqtika produqciis warmoebis gazrdasTan erTad

gamoiwvevs

mis

gaiafebas,

anu

msoflio

bazarze

qarTuli

Cais

konkurentunarianobis amaRlebas. seriozul problemas warmoadgens qarTuli Cais gayidva adgilobriv bazarze,

romelic,

qarTuli

produqciisTvis

praqtikulad

dakargulia.

saqarTveloSi, ZiriTadad, martivi teqnologiiT ojaxebSi warmoebuli da SefuTuli produqcia iyideba. calkeuli firmebis mcdeloba, maT Soris Sps `martin bauer Tbilisis~, gamoeSva erTjeradi dafasoebis Cai, marcxiT damTavrda.

miuxedavad

moculobiT

erTjeradi

produqciis

xarisxis

amisa,

ss

`yazbegi~

dafasoebis gamo,

Cais

da

sxva

agrZelebs

gamoSvebas,

momxmareblebSi

isini

didi

mcire

ZiriTadad

mowonebiT

ver

sargebloben. umTavresi, rac unda gakeTdes adgilobriv bazarze dasabruneblad, aris

produqciis

xarisxis

mkveTri

gaumjobeseba,

risi

magaliTebic,

sabednierod, gvaqvs, magram aseT sawarmoebs am etapze sWirdeba saxelmwifo mxardaWera, ris Sesaxebac qvemoT gveqneba saubari. aq aRvniSnavT imis Sesaxeb, rom saxelmwifom meti intensivobiT unda awarmoos molaparakebebi vmo_s wevr qveynebTan, qarTuli CaisaTvis xelsayreli saimporto pirobebis Seqmnis

Sesaxeb,

preferenciebis

poloneTTan

miRweuli

generalizebuli

SeTanxmebis

sistemis

msgavsad,

gamoyenebiT

qarTuli

sadac Cais

importi gaTavisuflebulia yovelgvari gadasaxadisagan. realurad unda gagrZeldes produqciis

molaparakebebi ormagi

sxvadasxva

dabegvrisagan

saxelmwifoebTan,

gaTavisuflebis

miwodebuli

Sesaxeb.

vmo_s

direqtoratis mier gansaxilvelad unda momzaddes analitikuri masala Caize

sabaJo

angrevs

Cais

tarifis

mkveTrad gazrdis Sesaxeb im motiviT, rom importi

erovnul

bazars.

vmo-s

direqtoratis

mier

saqarTvelos

winadadebis gaziarebis SemTxvevaSi SesaZlebelia 4 wliT sabaJo tarifis Tundac

100% - mde

aweva

dRes

arsebuli

12% - is

nacvlad

da 4

wlis Semdeg, Tu sasurveli Sedegebi miRweuli ar iqneba, misi kidev 4

31

wliT

gagrZeleba.

aRniSnulis

misaRwevad,

sul

mcire,

ori

pirobaa

Sesasrulebeli: pirveli, saqarTvelos parlamentma unda miiRos kanonebi antidempinguri saqmianobis, kompensaciebisa da dacvis Sesaxeb da meore, unda arsebobdes bazris qarTuli produqciiT uzrunvelyofis garantiebi. Tu rogor viyenebT Cven vaWrobis msoflio organizaciis (vmo)-s mier moniWebul

uflebebs

organizaciis

wevri

qarTuli

Cais

realizaciisTvis,

qveynebis

bazrebze

1994-2001

naTlad

wlebSi

Cans

am

produqciis

realizaciis maCveneblebidn (cxrili 1.2.3.).

qarTuli Cais eqsporti vmo-s wevr qveynebSi (%-Si)

cxrili 1.2.3. Qqveynebis dasaxeleba

wlebi 1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

Llatvia 0.11 0.15 0,04 0.21 0,04 0,12 Llitva 0,03 0,05 estoneTi 0,06 moldaveTi 0,76 0,56 0,07 0,30 0,25 0,15 0,84 CexeTi 0,27 0,86 poloneTi 0,61 0,07 0,11 1,18 2,43 1,35 2,69 bulgareTi 0,13 0,11 0,11 0,20 0,07 ungreTi 0,08 germania 0,06 0,54 6,97 7,65 9,87 didi 0,14 0,64 2,49 britaneTi niderlandebi 0,48 3,85 0,71 espaneTi SvedeTi 0,14 saberZneTi 0,50 kviprosi 0,13 brazilia 0,30 aSS 1,67 5,10 7,85 israeli 0,06 Sri-lanka monRoleTi 2,43 1.12 2,81 3,82 3,33 6,08 TurqeTi 1,28 0,21 0,12 0,23 2,08 0,46 0,73 indoeTi 1,52 indonezia 0,41 egvipte 0,22 sul 2,94 3,52 1,69 6,12 23,88 19,21 32,63 cxrili Sedgenilia internetiT mopovebuli masalebis mixedviT

0,34

0,59 1,15 11,82 0,27 10,84 0,20 0,51

11,21 0,02 4,76

1,66 43,38

32

qarTuli Cais dRevandeli bazari, romelic orientirebulia dabali xarisxisa

da

fasis

produqciis

realizaciaze,

uaxloesi

4-5

wlis

ganmavlobaSi TandaTanobiT unda gadaerTos, erTi mxriv, msoflio Cais bazarze

aprobirebul

saauqciono

vaWrobis

wesze

da,

meores

mxriv,

grZelvadiani da garantirebuli saxelSekrulebo urTierTobis principze, romelSic gaTvaliswinebuli iqneba warmoeba-realizaciis moculoba da orive mxarisaTvis misaRebi fasebi. samTavroboTaSoriso

savaWro–ekonomikur

xelSekrulebebSi

(ruseTi,

ukraina, TurqmeneTi da sxva qveynebi) aucilebelia gaTvaliswinebuli iqnas qarTuli Cais produqciis miwodeba da misi praqtikuli ganxorcielebis uzrunvelsayofad

ganisazRvros

konkretuli

Semsrulebeli–

angariSvaldebuli iuridiuli piri. am xelSekrulebiT Cais produqciis miwodeba

SesaZlebelia

gaTvaliswinebuli

iqnas

saqarTvelos

sagareo

valebis dasafaravad, gasul wlebSi TurqmeneTisaTvis bunebrivi airis davalianebis angariSSi Cais miwodebis aprobirebuli wesiT. analogiur saxelisuflebo mxardaWeras da saTanado gadawyvetilebis miRebas saWiroebs saqarTvelos Siga bazris dacva, sadac yovelwliurad 34 aTasi tona Cai moixmareba. Cais mwarmoebeli qveynebis magaliTis mixedviT mizanSewonilia Cais produqciis importis garkveuli SezRudva maRali sabaJo tarifebis dawesebis gziT. mag. ukrainaSi dafasoebuli Cais Setana ibegreba 40, xolo ruseTSi – 20%-iani ganakveTiT. saqarTveloSi Cais eqsport-importis bolo wlebis dinamika Semdeg suraTs iZleva (cxrili 1.2.4). saqarTveloSi Cais eqsport-importis dinamika 1994-2007 wlebSi (aTasi tona) cxrili 1.2.4 wlebi 1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

eqsporti

11,6

8,4

16,8

15,3

10,2

14,6

9,6

9,8

8,9

8,5

7,2

6,0

3,8

2,3

importi

0,01

0,15

0,15

0,4

3,4

2,9

0,7

0,6

0,7

0,7

0,8

0,7

0,8

0,8

33

sxvaoba

11,59

8,25

16,7

14,9

6,8

11,7

8,9

9,2

8,2

7,8

6,4

5,3

2,0

1,5

%_Si

99,9

98,2

99,1

97,4

66,6

80,1

92,7

93,8

92,1

91,8

88,8

88,3

52,6

65,2

1 saqarTvelos

statistikis departamentis monacemebi.

cxrili 1.2.4-is monacemebidan aSkarad Cans, rom saqarTveloSi Cai ZiriTadad

kontrabanduli

falsificirebis

xarisxis

gziT

Semodis,

rac

gaTvaliswinebiT

misi

imaze

uxarisxobisa

miuTiTebs,

rom

da Cais

samamulo bazari yovelmxriv daucvelia. cxadia, qarTuli bazris dasacavad gatarebuli RonisZiebebi maSin gamoiRebs

Sedegs,

SemoRwevisagan, adasturebs,

Tu

romlis

Tundac,

igi

daculi

wili

iqneba

dReis

qveyanaSi

kontrabanduli

mdgomareobiT

importirebuli

Zalian

Cais

produqciis didia.

amas

deklarirebuli

raodenobrivi maCveneblebi. 2000-2007 wlebSi saqarTveloSi dafiqsirebulia sul 14641,2 tona Cais produqciis importi, anu saSualod erT welze gaangariSebiT _ 2091,6 tona, maSin roca adgilobrivi bazris moculoba sul mcire 3-4 aTas tonas Seadgens. aSkaraa, rom Zlierdeba adgilobrivi bazris dakargvis tendencia. dabolos SeiZleba iTqvas, rom msoflios Cais mwarmoebel uklebliv yvela qveyanaSi Cais warmoebis regulirebis, kontrolisa da ganviTarebis sakiTxebSi

ZiriTad

rols

saxelmwifo

asrulebs,

amasTan

garkveuli

funqciebi kerZo seqtorsac aqvs miniWebuli. saxelmwifos

ufleba-movaleobas

da

pasuxismgeblobas

unda

ganekuTvnebodes dargis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebaTa gansazRvra, mecnieruli

kvlevebisa

plantaciebis

da

jiSobrivi

raodenobisa

da

(fermerebis)

da

xarisxis,

misi

miRwevebis

ganaxlebis,

nedleulisa

standartebis

gadammuSavebel

danergvis

mewarmeTa

dacvis

xelSewyoba, da

produqciis

kontroli,

interesebis

Cais

dacva

meCaieebis da

maTi

saqmianobis samarTlebrivi mowesrigeba, saSinao bazris dacva da eqsportis xelSewyoba, samarTliani konkurenciis uzrunvelyofa.

34

1.3. meCaieobis ganviTarebis etapebi saqarTveloSi saqarTveloSi

Cais

kulturis

Semosvlis,

misi

farTo

masStabiT

gavrcelebis, Cais movla_moyvanis mecnieruli safuZvlebis damuSavebis, axali maRalproduqtiuli seleqciuri jiSebis gamoyvanis, Cais nedleulis gadamuSavebis teqnologiisa da meCaieobis sxva rig aqtualur sakiTxebze araerT did mecniersa da mkvlevars aqvs gamoqveynebuli mniSvnelovani Sromebi.

(i.

oragveliZe

1957;

m.

daviTaSvili

1966;

g.

qarCava

1974).

mecnieruli rekomendaciebis adgilobrivi pirobebisadmi materializaciis Sedegad miRweulia is didmniSvnelovani warmatebebi, ramac xeli Seuwyo saqarTveloSi meCaieobis dargis saboloo formirebas da subtropikul regionebSi

dasaqmebuli

mosaxleobis

socialuri

da

materialuri

uzrunvelyofis amaRlebas. mecnierebi saqarTveloSi Cais mcenaris Semotanis ramodenime TariRs asaxeleben.

ufro

damajereblad

unda

CaiTvalos

g.

qarCavas

mtkiceba,

romelsac saqarTveloSi Cais mcenaris Semotanis TariRad 1847 w. miaCnia, rodesac nikitis botanikuri baRidan Cais ramdenime mcenare gadaugzavniaT ozurgeTis

saaklimatizacio

sanergeSi.

1848

wels

ki

nergebi

dairgo

zugdidSi d. dadianis mamulSi. ozurgeTidan Cais buCqis nergebi 1857 w. mixeil erisTavma gadaitana Tavis baRSi gorabereJoulSi. 1885 w. solovcovma CaqvSi patara nakveTze gaaSena plantacia. 1893 w. cnobilma

CaiT

movaWre

k.

popovma

daiwyo

Cais

plantaciebis

gaSeneba

salibaurSi, kapreSumSi da Caqvis midamoebSi. 1898 w salibaurSi da 1899 w. CaqvSi amuSavda foTlis gadamamuSavebeli fabrikebi. bunebrivia, iq sadac narinji, Turinji, limoni da zeTisxili xarobda, Cais

kulturasac

unda

exara.Aamis

utyuar

pirobas

warmoadgenda

adgilobrivi klimaturi pirobebi. saWiro iyo gamoerkviaT, Tu rogori Semadgenlobisa iyo aqauri niadagebi, rogor reagirebda maTze Cai. am saqmeSi didi roli Seasrules gamoCenilma rusma mecnierebma: voeikovma, krasnovma, dokuCaevma, viliasma da sxvebma. rus mecnierTa am metad sasargeblo Sromas qarTveli sazogadoebrioba didi gulisyuriT adevnebda Tvals. maT Soris aRsaniSnavia: ilia WavWavaZe, giorgi wereTeli, niko nikolaZe da sxvebi. ilia WavWavaZe moiTxovda, rom

35

marcvleuli kulturebis Semcirebis xarjze gavrcelebuliyo specialuri kulturebi da Cai, romlebic met efeqts moutanda soflis meurneobas. miuxedavad meCaieobis didi perspeqtiulobisa da xelsayreli niadagurklimaturi pirobebisa, meCaieobis dargi neli tempebiT viTardeboda. 1921 wlisaTvis saqarTveloSi Cais plantaciebis saerTo farTobi warmoadgenda 1017 ha-s. Cais kulturebis ganviTarebisaTvis Tanmimdevruli seriozuli muSaoba iwyeba 1926 wlidan, rodesac Seiqmna sruliad sakavSiro saaqcio sazogadoeba ,,saqarTvelos Cai”, romelmac Tavisi saqmianoba daiwyo Cais fabrikebis

aSenebiT

da

arsebulis

keTilmowyobiT.

Amis

pararelurad

mosaxleobas urigebdnen Tesls, Cais plantaciebis gasaSeneblad daiwyes sesxebis gacema. sabWoTa wyobilebis damyarebis Semdeg xelisuflebam safuZvlianad mohkida

xeli

Sedegadac

Cais

da

sxva

istoriulad

subtropikuli

mokle

periodSi

kulturebis

gaSenabas,

saqarTveloSi

Cai

ris

gadaiqca

erovnul kulturad. Aam rTuli da sapasuxismgeblo amocanis warmatebiT gadawyvetis saqmeSi didia mecnierebis roli. 1927 da 1928 wlebSi Caqvsa da zugdidSi

adgilobrivi

niadagur-klimaturi

pirobebis

Sesaswavlad

daarsebuli iqna sacdeli sadgurebi Cais kulturis dargSi. 1930 wels anaseulSi (ozurgeTis raioni) Seiqmna Cais meurneobis sruliad sakavSiro samecniero

kvleviTi

instituti.

institutis

koleqtivis

mizandasaxuli

muSaobis Sedegad, SemuSavda msoflio subtropikebis ukidures CrdiloeT sazRvarze

subtropikuli

mecnieruli

safuZvlebi,

kulturebis maRali

movla_moyvanis

da

xarisxiani

teqnologiis

mosavlis

miRebis

uzrunvelsayofad. SeirCa zonis niadagur_klimaturi pirobebi, dadginda subtropikuli

kulturebis

gavrcelebis

SesaZlo

sazRvrebi,

damuSavda

agroteqnikur RonisZiebaTa kompleqsi, ganoyierebis, mavnebel-avadmyofTagan mcenareTa dacvis sistemebi. institutis Caqvis filialSi akademikos qsenia baxtaZis

mier

gamoyvanili

iqna

samamulo

Cais

jiS_populaciebi,

romelTagan 9 iqna daraionebuli. klonuri seleqciis Sedegad SerCeulia Cais perspeqtiuli forma #257, romelic 1972 wlidan daraionebulia jiS ,,kolxidas”

saxelwodebiT.

vegetatiuri

gamravlebisa

institutSi da

sargavi

damuSavda

masalis

jiS

,,kolxidas”

warmoebis

progresuli

teqnologia (v. jayeli, z. gabriCiZe), Seiqmna nergis samrewvelo warmoebis

36

materialur_teqnikuri baza, sadac 1970_85 wlebSi gamoyvanili iqna as milionze meti aRniSnuli jiSis nergi, romliTac saqarTvelos meCaieobis raionebSi gaSenda 5000 ha maRalproduqtiuli plantacia. didi yuradReba daeTmo Cais movla_moyvanis Sromatevadi procesebis meqanizacias, Seiqmna Cais

sasxlavi

da

sakrefi

mobiluri

manqanebi,

xelis

motorizebuli

aparatebi. 1952 wels institutis teqnologiis ganyofilebis bazaze Seiqmna axali kvleviTi dawesebuleba – Cais mrewvelobis sakavSiro samecniero kvleviTi instituti,

romelic

1986

wels

isev

SeuerTda

instituts

da

cnobilia, rogorc anaseulis Cais, subtropikuli kulturebis

amJamad da Cais

mrewvelobis samecniero sawarmoo gaerTianeba. FfarTo organizaciuli muSaoba gaswies institutis Camoyalibebasa da samamulo yofilma

subtropikuli direqtorebma

memcenareobis i.

beriZem

Semdgom

(1930),

z.

ganviTarebis

xatiaSvilma

dargSi

(1931-1932),

a.

boboxiZem (1932-1936), a. gigineiSvilma (1937-1938), i. maruaSvilma (1939-1941), b. iakobaSvilma (1941-1943), g. uruSaZem (1943-1946), i. gamyreliZem (1946-1966), v. jayelma (1967-1988), r. jinjoliam (1988-1995), v. canavam 1995 wlidan. fasdaudebelia

im

mecnierTa

wvlili,

romlebmac

mTeli

Tavisi

Segnebuli cxovreba Caisa da sxva subtropikuli kulturebis ganviTarebas moaxmares saqarTvelosa da mis farglebs gareT: t. kvaracxelia, q. baxtaZe, v. voroncovi, m daraselia, S. gigiberia, i. lomia, i. CxaiZe, i. gamyreliZe, m. gabisonia, v. iosava, g. uruSaZe, S. pataraia, m. sixaruliZe, g. goleTiani, S. zaldastaniSvili, m. goColaSvili, v. aleqseevi, m. bziava, d. patarava, s. fircxalaiSvili, v. jaSi, g. CxaiZe, v. gvasalia. 1952 wels quTaisSi gaixsna sasoflo_sameurneo instituti, romelic amzadebda

subtropikuli

subtropikuli aRniSnuli

meurneobis,

kulturebis

instituti

1959

misi

nedleulis wels

momsaxure

meqanizaciis

teqnologiis

gadavida

soxumSi

da

specialistebs. –

saqarTvelos

subtropikuli meurneobis institutis saxelwodebiT. 1993 wlidan, cnobili movlenebis Semdeg, instituti kvlav funqcionirebs q. quTaisSi. aRniSnul wlebSi institutma qveyanas moumzada maRalkvalificiuri specialistebi,

romlebic

warmatebiT

muSaobdnen

subtropikul

meurneobebsa da gadamamuSavebel mrewvelobaSi.

37

meCaieobis,

rogorc

soflis

formireba

saqarTveloSi

periodidan

safuZveli

meurneobebis

Seiqmna

ZiriTadad

eyreba

Camoyalibebas,

uzrunvelyofa

erT_erTi

1930-iani

subtropikuli romelTa

subtropikuli

soflis

meurneobis

meurneobis

axali

wlebidan tipis

ZiriTadi

kulturebis

wamyvani



daiwyo.

am

specializirebuli

mizani

produqtebiT.

dargi

dargis

iyo

qveynis

saqarTveloSi

subtropikuli

soflis

meurneoba. mas

Semdeg,

rac

daiwyo

msxvili

sazogadoebrivi

meurneobebis,

kolmeurneobebisa da sabWoTa meurneobebis organizacia, Cais plantaciebis gaSenebis tempebi gaizarda. marto erT 1931 wels gaSenda 7,873 heqtari Cais axali plantacia. Cais plantaciebis farTobi 1913 wlis 900 heqtaridan 1967 wlisaTvis gaizarda 62,7 aTas heqtramde, amasTan xazi unda gaesvas im movlenas, rom mravalwliani kategoriis

kulturebis

miwebis

farTobis

melioraciisa

da

zrda

ganxorcielda

gakulturebis

sxva

dabali

RonisZiebebis

Sedegad. dasavleT

saqarTvelos

subtropikuli

zonis

raionebi,

romelTa

soflis meurneoba mefis mTavrobis dros mkveTrad gamosaxuli calmxrivi –

monokulturis

(ZiriTadad,

simindis

warmoebis)

xasiaTs

atarebda,

mravaldargovan, specializebul, intensiur meurneobad iqca. amrigad, daiwyo Cais meurneobis namdvili ganviTareba. 1940 wlisaTvis Cais plantaciis saerTo farTobi 49,6 aTas heqtars Seadgenda. am wels Cais pirveladma gadammuSavebelma sawarmoebma 52 aTasi tona maRalxarisxovani nedleuli miiRes da 13 aTas tonaze meti mza produqcia gamoimuSaves. (cxr. 1.3.1). Cais farTobebisa da mosavlianobis zrdis dinamika saqarTveloSi cxrili 1.3.1

wlebi

Cais mTliani farTobi (aTasi ha)

maT Soris mosavliani (aTasi ha)

Cais mTliani mosavali (aTasi t)

1940

49,6

_

51,3

Camowerili Mmosavlianoba farTobebis raodenoba Hheqtarze (centneri) (ha) 22,9

24,9

38

1945

51,5

40,2

20,3

5,0

_

1950

48,6

40,2

83,7

20,8

3,081

1955

66,1

43,1

117,4

27,2

21,03

1960

55,6

49,1

156,8

31,9

2,182

1965

62,6

50,6

186,1

36,6

1,686

1970

64,8

54,5

258,9

48,5

1,170

1975

65,8

55,1

334,6

60,4

8,36

1980

66,8

55,8

501,8

90,0

10,50

1985

65,9

54,6

581,7

101,8

6,82

1990

66,5

57,1

515,0

90,2

_

1998

47,3

_

130,0

7,22

19,20

cxrili Sedgenilia g, CxaiZis da sax. programa ,,Cai”_s mixedviT

rogorc monacemebi miuTiTebs, Cais foTlis mTliani mosavlis zrda sarekordoa

1985

wels,

rodesac

54,6

aTas

heqtar

srulmosavlian

plantaciaSi moikrifa 581,7 aTasi tona nedleuli 102 centneri saSualo saheqtaro mosavlianobiT. subtropikuli soflis meurneobis formirebis procesSi gadamwveti mniSvneloba

eniWeboda

Cais

gaadgilebis,

specializaciis

da da

sxva

subtropikuli

zonalur

TaviseburebaTa

kulturebis sakiTxebis

Seswavlas. igi araerTxel gamxdara sadireqtivo organoebis msjelobis sagani. miuxedavad amisa, racionaluri gaadgilebisa da specilizaciis sakiTxebi, zonalur TaviseburebaTa, adgilobrivi pirobebisa da TiToeuli meurneobis

spacializaciis

gaTvaliswinebiT,

srulyofilad

mainc

ver

ganxorcielda. konkretulad, subtropikuli soflis meurneobis specializaciisa da gaadgilebis

sakiTxi

jer

kidev

adre,

qarTvel

agrarikos_ekonomistTa

kvlevis sagans warmoadgenda. am sakiTxebs miuZRvnes TavianTi kapitaluri gamokvlevebi cnobilma mecnierebma p. guguSvilma, v. jaSma, p. JRentma, i. miqelaZem, v. papuniZem, g. kupreiSvilma, i. oragveliZem, d. beruCaSvilma da sxvebma. saqarTvelos

subtropikuli

zonis

soflis

meurneobaSi

ganxorcielebuli Rrma socialur-ekonomikuri cvlilebebis fonze drois 39

metad mokle monakveTSi Seiqmna Cais, citrusebis, dafnis, tungis da sxva subtropikuli

kulturebis

mZlavri

samamulo

meurneoba,

romelic

im

droisaTvis Tavmoyrili iyo 540 specializebul kolmeurneobebsa da 51 saxelmwifo meurneobaSi _ romlebic pirobiTad dasavleT saqarTvelos 3 ZiriTad

geografiul

da

administraciul

raionebSi

funqcionirebdnen.

(cxrili 1.3.2). Cais kulturis ganlageba geografiuli da administraciuli raionebis mixedviT 1985 wlisaTvis (g. CxaiZis mixedviT).

cxrili 1.3.2 farTobebi raionebi

mTliani

saSualo

mosavali

mosavali

ha

% jamis mimarT

aTasi tona

% jamis mimarT

c/ha

% jamis mimarT

18904

29.4

199.7

37.1

110.5

113.2

6002

9.5

45.3

8.6

84.1

86.0

38470

60.6

288.7

51.3

94.5

96.8

63263

100

533.5

100

97.6

100

1.aWara-guriis raionebi: (samxreTis zona) qobuleTi,xelvaCauri,qeda, ozurgeTi, lanCxuTi, Coxatauri 2.imereTis raionebi: (aRmosavleTi zona) xoni, wyaltubo, tyibuli, samtredia,Terjola,WiaTura vani, zestafoni, saCxere 3.samegrelo-afxazeTis raionebi (CrdiloeTis zona) zugdidi, martvili, walenjixa, Cxorowyu, xobi, senaki, abaSa, Ggali, oCamCire, gudauTa, gulfriSi, soxumi

sul saqarTveloSi

40

rogorc monacemebi miuTiTeben, dasavleT saqarTvelos geografiuladministraciuli

raionebis

araerTgvarovnebam raodenobrivi magaliTad,

niadaguri

gansazRvra

da

am

Tvisobrivi

aWara-guriis

zonebSi

da Cais

maCveneblebi.

raionebSi

sxva

faqtorebis

kulturis

(s.

ganviTarebis

melimonaZe

gaSenebulia

1966).

ase

respublikis

Cais

plantaciebis mTliani farTobis 29,9%, saidanac miiReba mTliani mosavlis 37,9%;

samegrelo_afxazeTis

raionebze

modis

mTliani

farTobis

60,6%,

mTliani mosavlis_51%; imereTis raionebze Sesabamisad _ 9,5% da 8,6%; saSualo

saheqtaro

mosavlianobiT:

aWara-guriis

zona

_

113,2

c/ha;

samegrelo-afxazeTis zona _ 94,5 c/ha; imereTis zona _ 84,1 c/ha. aRniSnul geografiul _ administraciul zonebSi funqcionirebdnen iseTi

mZlavri

Caqvis,

specializebuli

oCxamuris,

meurneobebi,

cecxlauris,

rogoricaa

laiTuris,

aWara_guriaSi:

nasakiralis,

narujis;

samegrelo_afxazeTSi: ingiris, didi-Wyonis, zeda-eweris, xeceris, narazenis, vedidkaris,

xibulis,

walenjixis,

leseWines,

aCigvaris,

merkulis,

Wuburxinjis, sidas, xumuSkuris, mziuris barRebis, galis _ meurneobebi. aRniSnul

meurneobaTa

Soris

meurneoba_gigantad

wodebuli

iqna

ozurgeTis raionis laiTuris sabWoTa meurneoba, romelic 1000 heqtaramde Cais plantaciis farTobidan yovelwliurad 8_9 aTas tona xarisxovan nedleuls amzadebda. meurneobam qveyanaSi dasabami misca Cais kompleqsuri meqanizaciis danergvas, sruli infrastruqturis ganviTarebas, mSromelTa socialuri da ekonomikuri pirobebis progresul gaumjobesebas. saqarTveloSi Cais plantaciebis intensiur ganviTarebas da meCaieobis dargis did perspeqtivebs ver egueboda msoflio Cais mwarmoebeli didi kompaniebi. maT icodnen, rom saqarTvelos saxiT Cais msoflio bazarze mniSvnelovani

konkurentebi

gauCndebodaT.

warmoadgenda

istoriuli

faqti:

amis

rodesac

naTel

dadasturebas

sabWoTa

saxelmwifom

saqarTveloSi Cais plantaciebisaTvis niadagis SesarCevad sakonsultaciod moiwvies ucxoeli specialistebi, _ im dros msoflioSi cnobili meCaie doqtori

Harold

Semoiares samegrelos

mani,

saqarTvelos zonaSi,

indoeli

plantatori

subtropikuli

subtropikul

barberi

raionebi

ewermiwa

da

niadagebze

da

sxvebi,

maT

gansakuTrebiT, kategoriulad

uaryves Cais gaSenebis SesaZlebloba.

41

miuxedavad

imisa,

rom

30-40_ian

wlebSi

qarTvel

mecnierebs

da

specialistebs ar gaaCndaT am dargSi muSaobis sakmao gamocdileba, isini win

aRudgnen

kvleviTa

da

kulturis

ucxoel ZiebiT,

swori

specialistTa warmoebasTan

gaadgilebis,

mtkicebebs, mWidro

daZabuli

kavSiriT

racionaluri

mecnieruli

SeimuSaves

kvebis,

Cais

Sromatevadi

procesebis meqanizaciis da sxva agroteqnikur RonisZiebaTa sistema, riTac doqtor manis mier dawunebul miwebze zugdidis raionSi Seiqmna ingiris Cais sabWoTa meurneoba, romelmac saqveynod gaiTqva saxeli Cais foTlis mosavlianobis maRali produqtiulobiTa da maRali rentabelobiT. Cais kulturis gavrcelebam da warmoebis ganviTarebam udidesi roli Seasrula

saqarTvelos

regionebSi

arsebuli

erovnuli

ekonomikis

mosaxleobis

ganviTarebaSi.

igi

materialur_kulturuli

am

donis

amaRlebis erT_erTi ZiriTadi wyaro gaxda. saqarTvelos

saxalxo

meurneobaSi

memcenareobidan

miRebuli

Semosavlis 49.3% Cais kulturaze modioda. 80-ian

wlebSi

produqciis

meCaieobaze

18%-ze

da

modioda

miRebuli

soflis

mogebis

meurneobis

40%-ze

meti.

mTliani

samrewvelo

produqciis warmoebaSi Cais mrewvelobis xvedriT wona 12%-s aRemateboda. aseTive

iyo

misi

xvedriTi

wona

qveynis

erovnul

SemosavalSi

(g.

bibileiSvili 1980, n. qarqaSaZe 1982). niadagobrivi da klimaturi pirobebis racionalurad gamoyenebisa da farTod gavrcelebuli samelioracio samuSaoTa Sedegad saqarTveloSi Seicvala

saukuneebis

sawarmoo

struqtura

manZilze da

Camoyalibebuli

specializaciis

soflis

xasiaTi.

meurneobis

rogorc

aRiniSna,

dasavleT saqarTvelos subtropikuli zonis raionebi, romlis soflis meurneoba simindis

mkveTrad

gamoxatuli

warmoebis)

xasiaTs

calmxrivi

atarebda,

monokulturis

mravaldargovan,

(ZiriTadad,

specializebul

Cais, citrusebis da sxva kulturebis intensiur meurneobad iqca. jer kidev 1917 wls saqarTveloSi fiqsirebuli 2 milion 338 aTasi macxovreblidan, romelTa

subtropikul

dasaqmebas

ver

zonaze

modioda

uzrunvelyofda

1

milionamde

maSindeli

kaci,

calmxrivad

ganviTarebuli soflis meurneoba; muSaxelis didi nawili gamouyenebeli rCeboda

da

Warb

agrarul

mosaxleobas

warmoadgenda.

adgilobrivi

42

mkvidrni

samuSaos

saZebnelad

qalaqebsa

da

navsadgurebSi

midiodnen.

dausaqmebeli mosaxleobis gaRatakebisa da gaCanagebis procesi sul ufro mwvave xasiaTs Rebulobda. saqarTvelos

subtropikuli

ganxorcielebuli

Rrma

zonis

soflis

socialur-ekonomikuri

meurneobaSi

cvlilebebi

Tavisi

sameurneo-kulturuli SedegebiT imis saukeTeso ilustraciaa, Tu rogor Seicvala e. w. Warbi agraruli mosaxleobis Teoriuli da praqtikuli aspeqtebi. rogorc

prof.

ganxorcielebulma

v.

jayeli

(1970,

gardaqmnebma

1992w)

gavlena

aRniSnavda

moaxdines

_

manamde

qveyanaSi mTvlemare

sawarmoo Zalebze. Mmosaxleobis didi zrdis miuxedavad, subtropikuli zonis

raionebSi

ferxulSi.

mTeli

savsebiT

mosaxleoba

Cabmulia

likvidirebulia

sazogadoebrivi

agraruli

Warbi

Sromis

mosaxleoba,

istorias Cabarda umuSevroba. sutropikuli kulturebis raionebidan araTu sadme

midioda

saWiroebda

muSaxeli

muSaxeliT

samuSaod,

daxmarebas,

aramed

es

sameurneo

gansakuTrebiT,

Cais

mxare

TviT

foTlisa

da

dauRalavi

da

citrusebis nayofebis krefis sezonze. amrigad,

adamianebma

TavianTi

winaswar

gaazrebuli,

organizebuli moqmedebiT keTildReobis samsaxurSi Caayenes erT dros gauvali tye-buCqnariTa da WaobebiT dakavebuli miwebi, rasac Sedegad mohyva Zvirfasi subtropikuli kulturebis moSeneba am miwebze, ramac arsebiTad

Secvala

sacxovrebeli

adgilis

garegani

saxe,

mosaxleobis

materialur-kulturuli done da TviT klimatic ki. respublikaSi

Cais

warmoebis

erT-erT

wamyvan

raionad

ozurgeTi

iTvleboda (maSindeli maxaraZe). aq mzaddeboda saqarTveloSi warmoebuli Cais foTlis 19-20%, maSin, rodesac Cais plantaciis farTobi 14% Seadgens. 1965

wels

kolmeurneobebis

da

sabWoTa

meurneobebis

saerTo

fuladi

Semosavlidan 29.2 mln maneTi _ meCaieobaze _ 23.3 mln. maneTi modioda, anu 80%. 1970 wels 39.7 mln. maneTidan meCaieobidan miRebuli iyo 30.5 mil. maneTi. 80-90-ian wlebSi es maCvenebeli sagrZnoblad gaizarda da Cais realizaciiT miRebuli Semosavali 100-125 mln maneTs Seadgenda. ozurgeTis raionSi meCaieobis dargis aseTi aRmavloba pirdapir aisaxa mosaxleobis

socialur-ekonomikur

da

kulturul-sayofacxovrebo

43

pirobebis

yovelwliur

gaumjobesebaSi.

gansakuTrebuli

mniSvneloba

mieniWa ganaTlebis, janmrTelobis, kulturis sferoebis momsaxureobas. am mxriv adamiani TiTqmis uzrunvelyofili da saxelmwifos mier daculi iyo. meCaieobaSi miRweuli warmatebebisaTvis bevri sasiqadulo pirovnebis muSaoba

mTavrobis

jildoebiT

aRiniSneba.

sakmarisia

davasaxeloT

zogierTi maTgani: mecnierebaSi miRweuli warmatebisaTvis socialisturi Sromis

gmirebi

gaxdnen

akademikosi

qsenia

baxtaZe

(Cais

qarTuli

seleqciuri jiSebis gamoyvanisaTvis); profesori Salva kereseliZe (Cais sakrefi

manqana

leninuri

,,saqarTvelos”

premiac

mieniWeba.

konstruirebisaTvis),

samegrelos

raionSi

romelsac Cais

Semdgom

foTlis

uxvi

mosavlis moyvanisaTvis saqveynod gaiTqves saxeli orgzis socialisturi Sromis gmirma Tamar yufuniam da anTimoz rogavam. guriis raionebSi oqros varskvlaviT mkerdi daimSvenes tatiana CxaiZem, mixako oragveliZem da mravalma sxvam. ingiris Cais sabWoTa meurneobis mowinave meCaie_meqanizatori valerian meunargia socialisturi Sromis gmiri

da ssr kavSiris umaRlesi sabWos

deputati gaxda (m. daviTaSvili, 1979). Znelia

daasaxelo

profesionalurma kulturisadmi

yvela

niWma,

siyvarulma

im

adamianTa

organizatorulma saqarTvelos

saxelebi, saqmianobam

meCaieobas

msoflio

romelTa da

Cais

masStabiT

gauTqves saxeli da igi Cais mwarmoebel klasikur qveynebs Soris me-5 _ me6

adgilze

gaiyvanes.

Amis

naTel

magaliTs

warmoadgens

qarTveli

mecnierebisa da warmoebis specialistebis yovelwliuri mivlinebebi Cais mwarmoebel klasikur qveynebSi (indoeTi, ceiloni, CineTi, vietnami, iaponia da sxva). qarTveli specialistebi gamocdilebis gaziarebis mizniT mWidro kontaqts amyarebdnen ucxoel kolegebTan, samecniero dawesebulebebTan, Cais gadamamuSavebel sawarmoebTan. Cais movla-moyvanisa da gadamuSavebis sferoSi bevri qarTuli teqnologia dainerga indoeTis, vietnamis da sxva qveynebis meCaieobaSi. magaliTad, Cais qarTuli jiSebi gaSenda iranis, TurqeTis,

vietnamis,

dainteresebas farTod

marokos

gamoxataven

danergvis

mizniT.

es

meCaieobis qveynebi

meCaieTa

regionebSi. jiS

sadReisod

,,kolxidas”

qarTulma

skolam

farTo

maT

qveynebSi

bevri

ucxoeli

specialisti gazarda. isini yovelwliurad staJirebas gadiodnen Caisa da

44

subtropikuli saqarTvelos

kulturebis

sakavSiro

subtropikuli

samecniero-kvleviT

meurneobis

saxelmwifo

institutSi,

institutSi

da

meCaieobis mimarTulebis sxva organizaciebSi. amrigad, istoriulad mokle droSi Seiqmna Cais kulturis movlamoyvanis Semswavleli samamulo mecniereba. am mecnierebaze dayrdnobiT Cvens qveyanaSi safuZveli Caeyara msxvili sazogadoebrivi da glexuri meurneobebis romlebic

Camoyalibebas, TavianTi

gadamamuSavebeli

produqtiulobiT

sawarmoebis

rodi

organizacias,

Camouvardebodnen

Cais

SeiZleba

rom

mwarmoebel mTel rig klasikur qveynebs. yovelive meCaieobis

zemoaRniSnulis

dargs

gaTvaliswinebiT

saqarTveloSi

ganmavlobaSi

man

didi

Tanamedrove,

mZlavr

gza

saukunovani

ganvlo

industriul

istoria

iTqvas, aqvs.

naxevradkustaruli mrewvelobamde

am

xnis

warmoebidan

da

saqarTvelo

msoflioSi erT-erT msxvil Cais mwarmoebel qveyanad iqca. Cais dargis ganviTarebas biZgi misca sanqt-peterburgSi gamarTul ruseTis savaWrosamrewvelo

gamofenaze,

aseve

1900

wels

parizis,

xolo

1934

wels

_

londonis saerTaSoriso gamofenaze qarTuli Cais produqciis maRalma Sefasebam da oqros medlis miRebam. ukve saukunes gadacilebulma meCaieobis dargma qveyanaSi sxvadasxva dros

Seqmnili

politikuri

Tu

ekonomikuri

ganviTarebis

pirobebSi

garkveuli etapobrivi cvlilebebi ganicada. mniSvnelovania davaxasiaToT dargis ganviTarebis calkeuli, erTmaneTisagan Tvisobrivad gansxvavebuli etapebi (ix. sqema 1). meCaieobis ganviTarebis pirveli etapi moicavs periods 1847

wlidan

1900

wlamde,

rodesac

daiwyo

mosinjviTi

samuSaoebi

saqarTveloSi Cais mcenaris introduqciisa da Savi zRvispireTSi (Caqvis midamoebi) rus memamuleTa saufliwulo mamulebSi misi gaSenebis Taobaze. meore etapi moicavs periods 1900-1925 wlamde, rodesac Cais kulturis gaSeneba ZiriTadad kerZo monopoliur xasiaTs atarebda. kerZo mamulebSi gaSenebuli Cais farTobebis saerTo raodenobam 13

aTas heqtars miaRwia.

45

1847-1900 ww. Cais mcenaris introduqciisa da eqsperimentis etapi

meCaieobis ganviTarebis etapebi

1900-1925 ww. Cais kulturis adaptaciis etapi

1925-1940 ww. meCaieobis intensiuri ganviTarebis etapi

1946-1970 ww. meCaieobis stabilurobisa da aRmavlobis etapi

1970-1990 ww. meCaieobis diqtatoruli marTvisa da depresiis sawyisi etapi

1990 wlidan dRemde meCaieobis degradaciis etapi 46

aSenda pirveli Cais gadamamuSavbeli fabrikebi (salibauri, Caqvi, zvani, acana). am periods Cais mcenaris adaptaciis, anu Seguebis etapi SeiZleba ewodos. mesame etapi moicavs periods 1925-1940 wlamde, rodesac Seiqmna saaqcio sazogadoeba raionebis niSnebis

“saqarTvelos

Seswavla mixedviT,

Cai”,

am

teritoriuli, Seiqmna

periodSi

moewyo

geobotanikuri,

samecniero

centri,

subtropikuli

klimaturi

romelsac

da

sxva

daevala

Cais

kulturis movla-moyvanisa da mza produqciis warmoebis teqnologiebis SemuSaveba,

saTesle

meurneobaTa

organizacia,

sacdeli

meurneobebis

mowyoba, kadrebis momzadeba da sxva. am periodSi saqarTveloSi gaSenda daaxloebiT

30

aTasi

heqtari

Cais

samrewvelo

plantacia,

aSenda

da

eqspluataciaSi Sevida 50 Cais pirveladi gadamamuSavebeli fabrika. am periodSi qveyanam (yofili sabWoTa kavSiri) Caize da mis produqciaze monopolia

gamoacxada.

periods

SesaZlebelia

meCaieobis

intensiuri

ganviTarebis etapi ewodos. meoTxe viTardeba

etapi

warmodgenilia

meCaieobis

dargis

1946-1970

mecniereba,

wlebiT, Cais

rodesac

nedleulis

sabolood

warmoeba

da

gadamamuSavebeli mrewveloba. yovelwliurad qveyana am dargSi stabilur maCveneblebs da msoflio standartebs aRwevs. aRniSnul periods SeiZleba ewodos meCaieobis stabilurobisa da aRmavlobis etapi. 1970 wlisaTvis qveyanaSi

warmoebul

plantaciebis

iqna

saerTo

259

aTasi

farTobma

tona

65

xarisxovani

Cais

heqtars

miaRwia,

aTas

foToli, xolo

mosavlianoba 48,5 centners Seadgenda. miuxedavad miRweuli warmatebebisa, sabWoTa kavSiris mosaxleobis moTxovnileba samamulo warmoebis Caize ver kmayofildeboda, ris gamoc yovelwliurad sazRvargareTidan SemohqondaT didi

raodenobis

ixarjeboda.

mza

ase

produqcia,

razedac

magaliTad,

valutis

1980-1989

didi

wlebis

Tanxebi

ganmavlobaSi

sazRvargareTidan Semotanili iqna 1 101 241 tona mza produqcia, razedac 1,9 miliardi maneTi daixarja. sakuTari

warmoebis

maqsimaluri Semcirebis

CaiT

dakmayofilebisa mizniT,

diqtatoruli

marTvis

1970

yofili da

Cais

wlidan

etapi

daiwyo

sabWoTa

kavSiris

importze

saqarTveloSi (mexuTe

etapi

mosaxleobis

gaweuli

xarjebis

meCaieobis

dargis

_

wlebi).

1970-1990

47

upirveles yovlisa, mkveTrad unda gazrdiliyo mza produqciis warmoeba, amasTan, gaTvaliswinebuli iyo axali plantaciebis gaSenebac. komunisturi marTvis

periodSi

mkveTrad

izrdeboda

Cais

foTlis

warmoebis

yovelwliuri gegmebi. 1970 welTan SedarebiT, Cais foTlis damzadebam 1980 wels 502 aTasi tona Seadgina, e.i. saheqtaro mosavlianoba gaormagda, 1985 wlisaTvis ki, rogorc aRvniSneT, Cais foTlis damzadebam sarekordo maCvenebels

miaRwia

mosavlianobam mkacri

da

582

tona

Seadgina;

saSualo

saheqtaro

10,2 tonas miaRwia. Sedegad, qarTuli Cais Rirseba Seilaxa.

eqspluataciis

produqciam

aTasi

dakarga

gamo

Tavisi

plantaciebis pirvandeli

saxe.

mdgomareoba

gauaresda,

meCaieobaSi

daisadgura

korufciam. meeqvse etapi iwyeba 1990 wlidan. qveyanaSi Seqmnili ekonomikuri da politikuri arastabilurobis gamo meCaieobis dargma dakarga produqciis gasaRebis stabiluri bazari da eqstremalur pirobebSi aRmoCnda. qveyanas ar gaaCnia finansuri da materialuri saxsrebi, raTa dargi ixsnas sruli katastrofisagan. periods SesaZlebelia ewodos dargis degradaciisa da qaosis etapi. miuxedavad meCaieobis dargSi Seqmnili rTuli viTarebisa, saqarTvelos saxelmwifoebriobam

sabazro

ekonomikisa

da

fasebis

liberalizaciis

pirobebSic ki, unda SeZlos dargis etapobrivi reabilitacia da dasavleT saqarTvelos

subtropikul

zonaSi

mcxovrebi

mosaxleobis

socialur-

ekonomikuri pirobebis realuri gaumjobeseba.

1.4. saqarTveloSi Cais warmoebis Tanamedrove mdgomareoba: miRweuli done da naklovanebebi

gardamavali periodis Taviseburebebisa da axal pirobebSi erovnuli meurneobis warmoSobilma

ganviTarebis Rrma

gzaze

ekonomikurma

daSvebuli krizisma

Secdomebis ekonomikuri

Sedegad reformebis

48

gatarebis aucilebloba ganapiroba, romelic, upirveles yovlisa, sabazro urTierTobebis procesis daCqarebas gulisxmobda materialuri warmoebis sferoSi. bunebrivia, es procesi Seexo mTlianad agrosamrewvelo seqtors, maT Soris Cais warmoebis dargsac. meCaieobaSi ekonomikuri reformebi ZiriTadad 1994-1995 wlebSi, anu erovnuli meurneobis reformebis pirvel etapze ganxorcielda. Sedegad, moxda Cais fabrikebis absoluturi umravlesobis gansaxelmwifoebrioba. kerZod, 1994-1995 wlebSi privatizebul iqna 77 Cais fabrika da kombinati, maT

Soris

71

Camoyalibda

saaqcio

sazogadoebad,

erTi

sawarmo

privatizebul iqna konkursis wesiT, xolo xuTi ki ijaris formiT iqna gamosyiduli. Semdgom etapze, meCaieobaSi ganviTarebuli stagnaciis gamo, Senelda privatizebis ekonomikuri motivacia. miuxedavad amisa, ekonomikuri reformebis pirvel etapze dargSi Camoyalibda kerZo firmebi: ss “qarTuli Cai”, Sps “bako”, ss “qobuleTis Cai”, ss “zRvaia” da mravali sxva, maT Soris

ucxouri

kapitalis

monawileobiT

Sps

“martin-bauer-Tbilisi”,

romelsac dRes qarTuli Cais bazarze 60%-ze meti segmenti uWiravs. Cais warmoebis ekonomikuri motivaciis uqonlobis gamo, reformebis sawyis

etapze

Camoyalibebuli

sazogadoebebis

umetesoba,

mcire

gamonaklisis garda, umoqmedoa da umZimesi finansuri mdgomareoba aqvT. meCaieobaSi gatarebulma ekonomikurma reformebma mosalodneli Sedegi ver gamoiRo. gasuli saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi seqtoralurma krizisma sistemuri xasiaTi SeiZina da saqarTveloSi Cais foTlis warmoeba Semcirda 20-25 aTas tonamde, riTac man Cais mwarmoebel qveynebs Soris meeqvsedan mecamete adgilze gadainacvla. Semcirda produqciis eqsporti da erTeuli produqciis fasi. daikarga aramarto sazRvargareTis qveynebis, aramed adgilobrivi bazaric. saqarTveloSi cvlilebebis

makroekonomikuri

antikrizisuli

stabilizaciisa

programis

amoqmedebis

da

sistemuri

Sedegad,

1995-1999

wlebSi SeimCneoda agrosamrewvelo kompleqsis, maT Soris Cais warmoebis qvekompleqsis erTgvari

zrda

ganviTareba Cais

(ix.

warmoebaSi

cxrili

1.4.1).

ZiriTadad

samwuxarod,

miRweuli

iyo

warmoebis eqstensiuri

faqtorebis xarjze.

49

sxvadasxva saxeobis Cais produqciis moxmarebis dinamika saqarTveloSi 1994-2005 wlebSi (aTasi tona)

cxrili 1.4.1 Pproduqciis

wlebi

dasaxeleba

1994

1995

1996

Cais pirveladi

13,4

8,0

8,9

9,2

Savi baixis Cai

-

6,7

5,8

mwvane

-

1,3

4,5

1997 1998

1999

2000

2001

2002

2003 2004 2005

10,0

12,9

4,8

4,7

4,5

4,4

3,3

2,5

6,3

8,4

11,8

4,4

4,2

3,8

3,6

2,1

1,9

3,1

3,0

1,6

1,1

0,4

0,3

0,7

0,8

1,2

0,6

4,2

3,7

7,8

4,8

4,5

3,0

3,8

3,1

4,1

4,3

4,2

4,0

2,0

2,8

6,4

3,0

2,6

1,9

2,7

1,7

1,8

1,8

1,4

0,5

2,2

1,0

1,3

1,9

1,9

1,1

2,7

1,4

2,3

2,5

2,8

-

-

-

0,1

0,9

0,6

0,5

0,7

0,8

0,3

0,2

0,2

-

-

-

-

-

-

0,04

0,06

0,06

0,01

0,02

0,01

gadamuSaveba

baixis

Cai naturaluri Cai m.S.

SefuTuli

(yvela

saxis

SefuTva) agura Cai granulirebuli Cai xsnadi Cai 1saqarTvelos

statistikis departamentis monacemebi.

meCaieobaSi

sistemuri

krizisis

Camoyalibeba

mravalma

faqtorma

ganapiroba, romelTagan aRsaniSnavia: _

sameurneo-kooperaciuli

kavSirebis

rRveva

da

qarTuli

Cais

realizaciis bazrebis dakargva; _

msoflioSi

meCaieobis

ganviTarebis

tendenciebis,

produqciaze

moTxovnilebisa da fasebis Sesaxeb saimedo da sistematuri informaciis uqonloba; _ sabazro garemoSi warmoebis marTvis (menejmentis) ucodinaroba; _ Cais fabrikebis calmxrivi privatizeba, privatizebisas nedleulis mwarmoeblebis interesebis gauTvaliswinebloba, integrirebis formebis, kooperaciuli sazogadoebebis Camoyalibebis sruli ignorireba;

50

_

Cais

foTlis

teqnologiur

gadamuSaveba

xazebze,

fizikurad

romliTac

da

moralurad

SeuZlebelia

gacveTil

konkurentunariani

produqciis gamoSveba; _

Cais

fabrikebis

teqnologiebis

uqonloba,

didi

energotevadoba,

energomatareblebis

energodamzogavi

gaZvireba,

maTi

importis

(eleqtroenergia, mazuTi da sxva) aucilebloba; _

Cais

fabrikebisa

da

Cais

plantaciebis

materialur-teqnikuri

uzrunvelyofis infrastruqturis sruli moSla, maTze xangrZlivi drois manZilze moTxovnilebis uqonlobis gamo; _

agroteqnikuri

RonisZiebebis

gautareblobis

Sedegad

Cais

plantaciebis gatyeveba (20-25 aTasi heqtari) da eqspluataciisaTvis vargisi farTobebis Semcireba (20-22 aTasi heqtari), niadagis gaunoyiereblobis gamo duyis

warmoqmnis

intensivobis

Semcireba

da

misi

organoleptikuri

maxasiaTeblebis gauareseba; _

meCaieobis

Taviseburebis Canacvlebis warmoebiT

regionebSi

niadagur-klimaturi

gaTvaliswinebiT,

Cais

SeuZlebloba

(Txilisa

SesaZlebelia

mxolod

sxva

da

sxva

pirobebis,

reliefis

kulturebiT

masobrivad

kulturebis

produqciis

procesis

simwvavis

nawilobriv

Sesusteba); _ fasebis dispariteti da misi zrdis tendencia Cais mza produqciasa da

meCaieobaSi

gamoyenebul

samrewvelo

warmoSobis

produqciaze,

rac

Tavisufali faswarmoqmnis pirobebSi, sxva SemzRudavi an wamaxalisebeli RonisZiebebis gautareblobis gamo, arTulebs konkurentunariani samamulo produqciis gamoSvebas; _ saxelmwifos davalebiT TurqmeneTidan mowodebuli bunebrivi airis sanacvlod 1994-1995 wlebSi gadatvirTuli Cais produqciis Rirebulebis didi dagvianebiT, nawilobriv naturiT anazRaureba; _ meCaieobis degradacia xelsayreli sakredito resursebis uqonlobis, sagiravno saxelmwifo

qonebis

aralikvidurobis,

fondebis

winaSe

Cais

davalianebebis,

fabrikebis sasesxo

biujetisa

da

valdebulebebis,

maTze daricxuli sanqciebis gamo, Zveli, inerciuli azrovnebis Sedegad yvela

saxeobis

Cais

fabrikis

xelaRebiT

privatizeba,

saxelmwifos

sakuTarebaSi darCenili aqciebis nulovan auqcionze gayidva, ekonomikuri

51

motivaciis

uqonlobis

gamo,

amave

Cais

fabrikebis

aqciebis

fasiani

qaRaldebis meored bazarze gamotanis SeuZlebloba, sainvesticio garemos gauareseba. meCaieobaSi ganxorcielebulma ekonomikurma reformam kidev erTxel daadastura,

rom

igi,

ganviTarebis

saSualebaa

SemTxvevaSi,

warmoebis,

sxva

Tanabar

da

ara

pirobebSi,

mizani.

produqciis

warmoebis

sabazro

garemos

realizaciis

efeqtiani

ararsebobis

diversifikacia,

rac

garduvalad sdevs ekonomikur reformebs, ukuefeqts iZleva, rac naTlad gamoCnda Cais magaliTze. meCaieobaSi

ganviTarebuli

sistemuri

krizisi

uwinaresad

ganpirobebulia erovnul ekonomikaSi krizisis gamomwvevi iseTi saerTo mizezebiT,

rogoricaa:

kavSirebis

rRveva,

bazrebis

axal

dakargva,

garemoSi

sameurneo-kooperaciuli

sameurneo-sawarmoo

da

finansuri

saqmianobis ucodinaroba, teqnologiuri danadgarebis fizikuri moZveleba, maTi ganaxlebisaTvis finansuri resursebis uqonloba, liberalur savaWro garemoSi

konkurentunariani

mravali

sxva.

amasTan,

produqciis dargis

warmoebis

krizisi

mouxerxebloba

ganpirobebulia

da

mxolod

meCaieobisaTvis damaxasiaTebeli specifikuri mizezebiT, rac gardamaval periodSi ganviTarda da romlis acileba, Cveni azriT, SesaZlebeli iyo. upirveles

yovlisa,

igi

Seexeba

Cais

fabrikebis

davalianebebs

biujetisa da saxelmwifo fondebis winaSe, romelic 2001 wlis 1 ianvris mdgomareobiT 14148.6 aTas lars Seadgenda (cxrili 1.4.2), xolo 2003 wlis 1 ianvrisaTvis 17 milion lars gadaaWarba. veTanxmebiT p. aplakovis azrs imis Sesaxeb, rom saqarTvelos parlaments rom ar gaeuqmebina 1996 wlis 19 aprils miRebuli kanoni (#197-116) “damatebuli Rirebulebis gadasaxadis Sesaxeb” da “sagadasaxado sistemebis safuZvlebis Sesaxeb saqarTvelos respublikis

kanonebSi

damatebebis

Setanisa

da

zogierTi

dargis

sawarmoebis ekonomikuri mdgomareobis gaumjobesebis Taobaze”, romliTac sxva

sakiTxebTan

biujetisa

da

erTad

saxelmwifo

gaTvaliswinebuli fondebis

winaSe

iyo

Cais

arsebuli

fabrikebisgan davalianebebis

Camowera, romelic maSin 3 milion lars ar aRemateboda, dRes aseTi katastrofuli suraTi ar gveqneboda. mTavari isaa, rom davalianebis mqone 148 Cais fabrikidan umetesoba praqtikulad gaCerebuli an gaZarcvulia,

52

xolo danarCenebidan valebis nawilobriv amoReba mxolod maTi jarTad gayidviT Tu SeiZleba. es procesi dawyebulia, romelic migviyvans iqamde, rom teqnologiurad gamarTuli Cais fabrikebic ki aRar SegvrCeba, rogorc es moxda ozurgeTis raionis narujis Cais fabrikis magaliTze, romelic 70-ian

wlebSi

iyo

aSenebuli.

Cais

fabrikebis

davalianebebs

finansTa

saministro iTvlis biujetis narCen SemosavlebSi. SeiZleba iTqvas, rom davalianebis eqvivalenturi Tanxis amoReba verasdros ver moxerxdeba. Cais fabrikebis davalianebebi biujetisa da saxelmwifo fondebis winaSe 01.01.2001 wlis mdgomareobiT (sauravebis CaTvliT, aTas larebSi)

cxrili 1.4.2

-

25.7 0.7 3.9

6.5 0.2 -

-

2.4 5.8 2.9 5.6

3.8 229.3 26.7

0.7 35.0 4.3

180.2

-

50.2

7.2

7.9

12.1

302.0

39.3

9.0 199. 2 9.6 34.9

-

-

84.0 331.3

1.2 24.6

18.4

8.2 142.7

-

-

0.5 136.5 52.6

25.0 15.8

1.4 50.1

dsagzao fondii

sxvadasxva

sul

12.7 1533.1

zugdidi

dasaqmebis da jandacvis

Coxatauri

91.0

0.5 0.7

4.1 1.2 -

14.3 439.4 7.2 25.2

-

861.5

67.4 3.2 1138.5 132.8

47, 5 9.7 107.3 -

5.5 17.9 -

0.9 266.6 0.8

44.0 -

195.4 3627. 9 12.7 562.2 378.1

socialuri

6 7

4.7 17.5 20. 2 65.3

miwis (arasas. daniSn.)

149.8

wyliT sarg. da ekol.

tyibuli

samewarmeo saqmianoba

5

qonebis gadasaxadi

2.2 115.5 2.2 99.6

saSemosavlo

Vani samtredia Terjola WiaTura

aqcizi

1 2 3 4

mogeba

raionebis. dasaxeleba

dRg

rigiTi nomeri

gadasaxadebis saxeebi

8 9

abaSa

10

Cxorowyu

4.4 29.7 197.1

11

ozurgeTi

657.6

9.3

-

-

395.2

16.8

-

246.2

1393.9 161.0

12

lanCxuTi

692.6

21.9

6.9

15.7

203.2

16.0

-

75.3

183.8

17.8

13

senaki

72.8

-

-

30.3

3.0

2.9

27.5

65.7

7.4

14 15

xoni xobi

66.1 63.9

63.4

17.7 -

32.0 -

0.6 -

0.6 -

18.3 30.5

150.6 102.2

25.9 -

12.7 -

16

martvili

37.3

300. 4 10.0 20. 6 42.

3184. 2 - 1005.6 2238. 8 20.9 530.9

-

-

-

-

-

21.9

75.3

-

-

walenjixa

32.9 2.8

24. 0 304.2 -

50. 5 -

334.5 331.1 176.9

53

17 18

wyaltubo aWaris a/r sul

1cxrili

72.8 193.3

4 18.4 87.5

0.3 -

4.0

9.4 40.5

100.5 224.9

4002. 7

870 478.9 1420.1 1420.1 117.3 .9

85.3

672.7

6332.9 482.7

137.4 10.4

35.4 38.6

5.1 14.5

8.5

-

241.9 759.6

508.5 1132.9 14148.6

Sedgenilia sagadasaxado Semosavlebis departamentis monacemebis mixedviT.

gardamaval

periodSi

meCaieobaSi

finansuri

krizisis

warmoSobis

ZiriTadi mizezi gaxda: jer erTi, dargs srulad ar aunazRaures 1994-1995 wlebSi saxelmwifos davalebiT

TurqmeneTidan

mowodebuli

bunebrivi

airis

sanacvlod

gadatvirTuli produqciis Rirebuleba, ris gamoc davalianebebi warmoiSva meCaieebis,

Cais

fabrikebis,

kerZo

firmebis,

biujetis,

momwodeblebis

mimarT; meore, davalianebebi, romelic arsebobda soflis meurneobis da kvebis

mrewvelobis

“saqCaisubtropiks”,

saministros

saxelmwifo-komerciuli

“saqsoflnayofierebas”,

“saqgazs”

da

gaerTianeba

qimiur

qarxana

“azots” Soris, urTierTgaqviTuli iqna da darCenili vali gadaformda skg “saqCaisubtropikis” mier “saqsoflnayofierebis” valad. SemdgomSi orive organizacia gauqmebuli iqna. gankerZoebuli “saqsoflnayofierebis” qoneba faqtiurad

aralikviduria

da

davalianebebi

TurqmeneTSi

Cais

gadamtvirTavi firmebis mimarT uimedo gaxda; mesame, meCaieebisa da Cais fabrikebis mimarT davalianebebis sursaTiT dafarvisas daSvebuli iqna morigi Secdoma, roca produqtebi gaunawilda yvela raionsa da fabrikas, maT

Soris

produqciis

imaTac,

romlebsac

gadatvirTvaSi.

monawileoba

daumsaxureblad

ar

miuRiaT

TurqmeneTSi

miRebuli

produqciis

Rirebuleba dRemde amouRebelia. Cveni azriT, yvela zemoT CamoTvlili gadawyvetilebis miRebis dros daSvebuli iqna Secdomebi, romlebmac xeli Seuwyves dargSi finansuri krizisis dagrovebas,

warmoSobas,

saxelmwifo

meCaieebis

saxelmwifosadmi

meCaieTa

mier da

biujetis

Sromis

winaSe

davalianebebis

anazRaurebis

mewarmeTa

undoblobis

miuReblobas, sindromis

Camoyalibebas. rac mTavaria, dRemde gaustumrebelia milion larze meti, xolo ss “saqagroserviss” (yofili skg “saqsoflnayofiereba”), romelsac dakisrebuli aqvs maTi dafarva, amis araviTari saSualeba ar gaaCnia.

54

Secdoma iyo skg “saqCaisubtropikis” likvidacia da misi debitoruli da

kreditoruli

davalianebebis

kerZo

ss

“saqagroservisze”

gadatana,

romelsac im droisaTvis faqtiurad aralikviduri balansi hqonda. Cveni azriT, yvela operaciis dros daSvebuli Secdoma warmoiSva im gadawyvetilebebis

safuZvelze,

romlebic

sabazro

garemoSi

moqmed

principebs praqtikulad ewinaaRmdegeba. rCeba mxolod erTi gamosavali, yvela am darRvevis iniciatori saxelmwifo iyo da man unda aanazRauros is

davalianebebi,

romlebic

TurqmeneTSi

Cais

gadamtvirTavi

firmebis

mimarT arsebobs. meCaieobaSi

Seqmnilma

umZimesma

mdgomareobam

ganapiroba

sabazro

urTierTobebis ganviTarebis aucilebloba. meCaieobaSi sabazro garemos formirebisaTvis mimarTulebiT saqarTvelos

xelSemwyobi

saxelmwifos prezidentis

pirobebis mier

2003

Seqmnis

gatarebul wlis

27

aucileblobaze

RonisZiebebze

martis

#336

da

am

miuTiTebs

gankarguleba

“meCaieobaSi sabazro garemos formirebis xelSemwyobi pirobebis Seqmnis Sesaxeb”, romliTac damtkicda saxelmwifo miznobrivi programa “Cai”. saqarTveloSi ganxiluli

iqnas

meCaieobis mxolod

ganviTarebis

sabazro

problemebi

ekonomikis

zogadi

ar

SeiZleba

kanonebisa

da

kategoriebis konteqstSi. igi gansakuTrebul, gamorCeul midgomas moiTxovs mravali mizezis gamo: msoflio bazarze Cais sarealizacio fasis marTalia neli, magram mainc

zrdis

fonze,

qarTuli

Cais

fasi,

ZiriTadad

uxarisxobisa

da

araorganizebuli gayidvis gamo, Semcirebis tendenciiT xasiaTdeba. erTi tona msxvilad dafasoebuli Savi baixis Cais fasi 1996 wlis 1200 aSS dolaridan, 2001 wlisaTvis 450 aSS dolaramde Semcirda; Txilis

kultura,

romelic

erTi

SexedviT

yvelaze

efeqtianad

Caenacvla Cais, mainc problemis yvelaze lokaluri gadawyveta aRmoCnda, radgan igi Cais buCqis qveS dakavebul yvela niadagze ver gaSendeba. amasTan

dakavSirebiT

gasaTvaliswinebelia

ori

momenti.

pirveli:

msoflioSi Txilis fasis regulirebas axdenda TurqeTi, rogorc Txilis warmoebis subvencirebiT, ise bazarze produqciis gatanis regulirebiT. ramdenime wlis win TurqeTSi ganviTarebuli krizisis gamo, roca qveyanas subvencirebis saSualeba aRar hqonda, msoflio bazarze Txilis fasi

55

seriozulad daeca, ramac gavlena iqonia qarTuli Txilis biznesze. Tu 2000 wels misi eqsportidan Semovida 16 milioni aSS dolari, 2001 wels, Txilis mosavlis zrdis miuxedavad, man 7 milioni aSS dolari Seadgina. meore: sul axlaxans evrokomisiam miiRo gadawyvetileba gaerTianebis wevr qveynebSi

Txilis

warmoebis

subvencirebis

Sesaxeb,

rac

momavalSi

seriozulad SezRudavs evropaSi qarTuli Txilis eqsports; dasavleT saqarTveloSi meCaieoba iyo is dargi, romelmac mosaxleoba ukiduresi siduxWiridan gamoiyvana. dRes wminda socialur-ekonomikuri TvalsazrisiT,

Cais

warmoebaze

Rrmad

daspecialebuli

raionebis

mosaxleoba saukunis winandel mdgomareobas daubrunda im gansxvavebiT, rom

gorakebsa

da

borcvebze,

sadac

amJamad

Caia

gaSenebuli,

Zvirfasmerqniani tye idga, romelic sazRvargareT gahqondaT; meCaieobaSi

uaRresad

araxelsayreli

sainvesticio

garemoa.

Tu

mxedvelobaSi ar miviRebT germanul firmas Sps “martin bauers”, romelmac meCaieobaSi sxvadasxva formiT 30 milionze meti germanuli marka daabanda, da amerikul kompanias “en-si-eiCs”, romelmac portfeluri investiciebi ganaxorciela fasiani qaRaldebis meorad bazarze gadayidvis imediT, sxva ucxouri

da

adgilobrivi

ganxorcielebula

da

xelSesaxebi

uaxloes

investiciebi

momavalSi

arc

praqtikulad

aris

ar

mosalodneli.

investiciebis Semodinebis yvelaze xelsayreli periodi iyo 1998-1999 wlebi, roca

komerciuli

bankebic

ki

dainteresdnen

meCaieobaSi

investiciebis

ganxorcielebiT, magram man ganviTareba ver hpova ramdenime mizezis gamo, romelTa

Soris

aRsaniSnavia:

jer

erTi,

1999

wels

meCaieobisadmi

saxelmwifo daxmarebebis Sewyveta, miuxedavad imisa, rom ,,meCaieobis dargis aRdgenisa da reabilitaciis Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1998 wlis 25 aprilis #266 brZanebulebis me-4 punqtis ,,b” qvepunqti 10 milioni laris gamoyofas iTvaliswinebda; meore, 1998 wels subvenciebis gacema moxda ise, rom Cais xarisxis gaumjobesebaze aqcenti gakeTebuli ar yofila; mesame, ruseTTan urTierTobis gauaresobam Seaferxa am qveyanaSi Cais eqsporti. arada dResac im saxelmwifoTa aTeulSi Sedis, sadac qarTuli Cai yvelaze meti raodenobiT iyideba. zemoT

CamoTvlilidan

naTlad

Cans,

rom

seriozuli

RonisZiebebis

ganxorcielebis gareSe meCaieobaSi sabazro garemos formireba SeuZlebeli

56

iqneba.

Cais

sabazro

warmoebis

ekonomikis

adaptacia

urTierTobaTa

axal

sameurneo

meqanizmebTan,

saqmianobasTan unda

anu

ganxorcieldes

qveynis ganviTarebis Siga da gare faqtorebis gaTvaliswinebiT, romlebic safuZvlad unda daedos dargis sabazro ekonomikis adaptaciis ZiriTad prioritetebs

sabazro

prioritetia:

qveynis

ekonomikis

sagareo

gardamaval

ekonomikuri

periodSi.

politika.

erT-erTi

agrosamrewvelo

kompleqsSi, maT Soris Cais warmoebis qvekompleqsSi, sagareo-ekonomikuri urTierTobaTa

dRevandeli

dabali

done

aisxneba

rigi

obieqturi

da

subieqturi mizezebiT: pirveli, ekonomikis

jer

kidev

marTvis

informaciis

ar

struqturaSi,

mopovebas

SesaZleblobis, informacia

ki

Seqmnila

maTi

Cais

romelic

warmoebis

etapobrivi

marTvis

iseTi

saxelmwifoebrivi koordinirebas qvekompleqsis

gamoyenebis

gadawyvetilebis

Sesaxeb.

miRebis

sistema

gaukeTebs potenciuri optimaluri

safuZvelia.

saWiroa

informaciis aramxolod mopoveba, aramed damuSaveba da marTvis procesSi gamoyeneba. aucilebelia Seiqmnas aramarto saimedo sainformacio banki, aramed

marTvis

sistemaSi

misi

CamrTavi

meqanizmic.

es

ra

Tqma

unda

saxelmwifoebriv doneze unda gadawydes. meore, agrosamrewvelo kompleqsSi saerTod, kerZod Cais warmoebis qvekompleqsSi

ar

arsebobs

kadrebis

momzadebis,

gadamzadebisa

da

kvalifikaciis amaRlebis erTiani sistema. sxvadasxva formis (saxelmwifo, kooperatiuli,

kerZo)

saswavleblis

funqcionireba

atarebs

stiqiur

xasiaTs. dabalia swavlebis materialur-teqnikuri baza. kadrebis momzadeba ar

Seesabameba

safrTxe

Tanamedrove

eqmneba

aramarto

saerTaSoriso dRevandel,

moTxovnebs. aramed

amiT

momavali

realuri periodis

ekonomikasac. mesame,

Cais

warmoebis

qvekompleqsSi

momuSave

ucxoeTis

maRali

kvalifikaciis specialistebis gamoyeneba realur efeqts ar iZleva imis gamo, rom isini cudad icnoben qveynis dRevandel

princips,

struqturebs,

ekonomikas, misi funqcionirebis meurneobis

gaZRolis

Cvevebs,

tradiciebs, amitom mxolod klasikuri sabazro urTierTobis modelis sqemis poziciebidan afaseben Cais warmoebis potenciur SesaZleblobebs, angariSs ar uweven im obieqtur garemoebas, rac axlavs Cais warmoebaSi

57

aSkarad gamokveTil winaaRmdegobebs, maT gamomwvev mizezebs, Tanafardobas, safuZvlebs. meoTxe, ar aris Seqmnili saTanado srulyofili normatiuli baza agrosamrewvelo kompleqsis ekonomikis sferoSi sagareo urTierTobaTa ganviTareba-gaRrmavebisaTvis,

rac

arsebiTad

aferxebs

sasurveli

kavSirebis damyareba-ganviTarebas. sagareo

ekonomikur

gamokvleva-analizi organizaciuli

urTierTobaTa

gvarwmunebs

da

ekonomikuri

SemuSaveba-ganxorcieleba.

dRevandeli

imaSi,

rom

xasiaTis

erT-erTi

donis

aucilebelia

miznobriv

yvelaze

Seswavla, rigi

RonisZiebaTa

mniSvnelovani

faqtoria

qveyanaSi politikuri da ekonomikuri cxovrebis stabilizacia. saSinao bazris ganviTarebas unda mieces mZlavri impulsebi, aucilebelia misi wonasworobis

aRdgena,

aseve

ganviTarebis

optlimalur

mimarTulebaTa

gansazRvra. agrosamrewvelo kompleqsis sistemaSi Cais warmoebis qvekompleqsis sagareo-ekonomikuri

saqmianobis

efeqtianobis

amaRlebis

erT-erTi

aucilebeli organizaciuli pirobaa Camoyalibdes qvekompleqsis marTvis erTiani saxelmwifo struqtura, sagareo-ekonomikur urTierTobaTa dargSi Sesabamisi samsaxurebis qseliT. Cais warmoebis ganviTarebisaTvis aucilebelia saerTaSoriso sabazro ekonomikis kategoriebiT azrovneba, msoflio bazarze gasvla, politikuri da ekonomikuri strategiisa da taqtikis SemuSaveba. unda daveufloT marketingis xelovnebas, bazris filosofias, davicvaT erovnuli bazari ucxouri kompaniebis mier warmoebuli dabali xarisxis CaiT gajerebisagan. Cais msoflio bazarze gasvla TviTmizani ki ar aris, aramed erovnuli ekonomikis aRorZinebisa da saerTaSoriso ekonomikur struqturaSi misi momgebiani CarTvisa da adaptirebis saSualebaa. Cais warmoebis qvekompleqsSi (mTlianad agrosamrewvelo kompleqsSic) faqtiurad

ar

arsebobs

saerTaSoriso

moTxovnaTa

Sesaferisi

marketinguli da sareklamo-sainformacio samsaxurebi. msoflio bazarze Cais

produqciis

saqmianoba

gatanas

sWirdeba.

marketingis Sesabamisi

da

mis

mizanSewonilia

damkvidrebas

saTanado

Camoyalibdes

sareklamo

`Caireklamisa~

da

samsaxuri.

58

Cais

warmoebis

gaRrmavebas

xels

sferoSi

Seuwyobs

kvleviTi

potencialis

saTanado

kavSirebis

sagareo Cais

ekonomikuri

warmoebis

saerTaSoriso

damyareba

Cais

urTierTobebis

qvekompleqsis

struqturaSi mwarmoebeli

mecnierul-

CarTva.

qveynebis

saWiroa agraruli

mecnierebisa da politikis aRiarebul saerTaSoriso centrebTan, ra Tqma unda, saqarTvelos ekonomikis interesebis sruli gaTvaliswinebiT. postsabWoTa gardaqmnis

periodSi

globaluri

saqarTveloSi

procesi,

ganxorcielebuli

misi

pirveli

Sedegebi

ekonomikuri mravalmxriv

analizs moiTxovs. warmoiSva bevri socialur-ekonomikuri problema, moxda adrindeli da axali problemebis rTul kvanZebad formireba. qveynis

socialuri

da

politikuri

ganviTarebis

tendenciebze

did

gavlenas axdens aramarto ekonomikuri, aramed araekonomikuri faqtorebic. rodesac

ekonomikis

Cavardnaze

vsaubrobT,

aucileblad

unda

iqnes

gaTvaliswinebuli orive faqtori. aqedan, gansakuTrebiT aRsaniSnavia gare ekonomikuri faqtori, kerZod, sagareo ekonomikuri kavSirebis gawyveta, samoqalaqo omi, eTnokonfliqtebi da a.S., romlebmac mkveTrad dasces qveynis

ekonomika,

xvedriTi

woniT

maT

Soris

Cais

iyo

warmodgenili

warmoeba,

romelic

erovnuli

sakmaod

meurneobis

didi

dargebis

struqturaSi. dRes saqarTvelosaTvis mTavari kiTxva ukve sxvanairad ismis: SesZlebs

Tu

ara

saqarTvelo

gardaqmnebis

droulad

ganxorcielebas,

socialur-ekonomikuri krizisis da CamorCenilobis daZlevas. aris Tu ara gamosavali? sabazro daamtkica.

urTierTobebma Tavisufali

Tavisi

sicocxlisunarianoba

demokratiuli

sazogadoebis

praqtikulad

arsebobisa

da

ganviTarebis aucilebeli pirobaa pirovnebis politikuri Tavisufleba, misi

sakuTrebis

uflebis

aucileblobis

aRiareba

da

xelSeuxeblobis

garantiebi, Zlieri wamaxalisebeli pirobebis Seqmna adamianis Sinagani SesaZleblobebis

maqsimaluri

gamovlenisaTvis.

aseTi

pirobebis

Seqmna

mxolod sabazro ekonomikas SeuZlia. sabazro ekonomikis safuZveli kerZo sakuTrebaa. Cvens pirobebSi kerZo sakuTrebis damkvidreba miRweuli iqna warmoebis ZiriTadi saSualebebis gansaxelmwifoebriobisa da privatizebis safuZvelze, rac CvenTan araswori kursiT, naCqarevad Catarda. axla saWiroa misi srulyofa da gaumjobeseba.

59

qveyanaSi reformis pirveli etapis (1991-1996 w.w.) mTavari amocana iyo sabazro

ekonomikaze

gadasvlis

aucileblobis

gaTviTcnobiereba

da

socialisturi sistemidan misi ngrevis gareSe gamosasvlelad pirobebis momzadeba.

reformis

ekonomikuri

meore

reformebis

maRalefeqtiani samwuxarod,

sabazro

Cven

igi

etapi etapia,

(1997

wlidan

romelmac

ekonomikis sworad

iwyeba)

gardamavali

CamoyalibebiT ver

upiratesad

unda

warvmarTeT

periodi

daagvirgvinos.

da

arc

gvaqvs

damakmayofilebeli Sedegebic. Sedegad, CvenTan kerZo sakuTreba srulad ver amoqmedda, xolo sazogadoebrivi, saxelmwifo seqtori Cakvda. amitomac ver

viyenebT

faqtorebs):

srulad miwas,

sabazro

kapitals,

ekonomikis

Sromas,

zrdis

samewarmeo

berketebs unars

da

(warmoebis Sesabamisad

xalxis cxovrebis donec ukiduresad dabalia. da mainc, saqarTveloSi mimdinare transformaciuli procesis erT-erT umTavres Sedegs kerZo sakuTrebis Camoyalibeba da, ase Tu ise, mewarmeobis ganviTareba warmoadgens. misi ZiriTadi komponentebia: kerZo mewarmeobis institutis damkvidreba da mewarmeTa fenis Camoyalibeba, kerZo sawarmoTa ricxvis

zrda,

sawarmoTa

privatizeba,

kerZo

investiciebisaTvis

xelSemwyobi pirobebis Seqmna. reformis

dadebiTi

Sedegia

isic,

rom

qveynis

Cais

warmoebis

qvekompleqsSi safuZveli daedo kerZo sakuTrebis Camoyalibebas. swored aq funqcionirebs ask-is sawarmoebis 90%-ze meti, dasaqmebulia 9-10 aTasi kaci, aTvisebulia ZiriTadi sawarmoo fondebis 30%-ze meti. Cais warmoebis adaptacia sabazro ekonomikaze gardamaval periodSi iTvaliswinebs

misi

ganviTarebis

biznesis

CarCoebSi

moqcevas.

amitom

mocemuli dargis ganviTarebis strategiuli pozicia unda Sefasdes da ganisazRvros iqneba

marketinguli

rogorc

modelis

saxiT,

bunebriv-ekonomikuri

romelSic

safuZveli,

akumulirebuli

aseve

Sesabamisi

motivaciebi. Cais warmoebis marketinguli modeli unda daeyrdnos mis iseT ZiriTad principebs,

rogoricaa:

momxmarebelTa

moTxovnilebebis

sruli

dakmayofileba, bazris situaciebisa da sawarmos realuri SesaZleblobebis gaTvaliswineba,

sawarmos

grZelvadiani

momgebiani

funqcionirebis

uzrunvelyofa.

60

marketinguli modelis analizi gviCvenebs, rom saqarTvelom meCaieobis ganviTarebisaTvis arsebuli unikaluri niadagur-klimaturi pirobebi Tu racionalurad gardauvali

ar

gamoiyena,

iqneba.

am

uaxloes

dargis

wlebSi

arsebuli

marketinguli

potenciuri

marcxi

SesaZleblobebis

gamouyenebloba gansakuTrebiT did siZneleebs Seqmnis Siga respublikuri marketinguli poziciebidan, rac didad angariSgasawevia mikroregionuli socialuri dacvis TvalsazrisiT, romlis uaryofiTi impulsebic ukve aSkarad SeimCneva. Cais warmoebis dargi jer kidev sabazro urTierTobebze gardamaval periodSi imyofeba da amitomac mTavrobam Tavis Tavze unda aiRos am dargis

funqcionirebisaTvis

sakiTxi,

aseve

masSi

adre

aucilebeli

warmoSobili

struqturebis problemebis

formirebis

gadawyveta.

Cais

produqtebis samomxmareblo bazris formireba ZiriTadad damokidebulia masSi Semavali dargebis (meCaieoba, Cais mrewveloba) reanimaciaze, radgan swored

es

dargebi

uzrunvelyofs

maRalxarisxiani

Cais

produqciiT

mosaxleobis moTxovnilebebis dakmayofilebas. Cais warmoebis aRorZineba-ganviTarebis daCqarebisaTvis aucilebelia: _ daZleul iqnas ganadgureba-dakninebamde miyvanili Cais qvekompleqsSi Semavali dargebis, maT Soris, infrastruqturis Semdgomi ganviTarebis dakisreba

bazrisa

da

misi

kanonebisadmi.

mTavrobam

realurad

unda

aamoqmedos erovnuli meurneobis dacvisa da mxardaWeris ekonomikuri da samarTlebrivi berketebi da meqanizmebi; _

axali

pirobebis

gaTvaliswinebiT

unda

damuSavdes

da

gadaisinjos

uaxloes da Soreul perspeqtivaze gaTvlili, yvela parametris mixedviT yovelmxriv

awonil-dawonili

Cais

warmoebis

saxelmwifo

regulirebis

politika da prioritetuli programebi da mimarTulebebi; _

Cais

mwarmoebeli

marketinguli bazrebis

regionebis

samsaxurebi,

moTxovnebs

da

doneze

romlebic

unda

Seiswavlian

gansazRvraven

moewyos saSinao

sawarmoebis

efeqtiani da

sagareo

saqmianobis

mimarTulebebs, wesebs; wvril da saSualo mewarmeebsa da biznesmenebs gauweven

SeRavaTian

marketingul

momsaxurebas,

miawvdian

maT

saWiro

informacias.

61

1.5.

Cais warmoebis sainvesticio garemo nebismieri qveynis agraruli politikis erT-erTi ZiriTadi amocana

agrosasursaTo

sferos

sawarmoebis

ganviTarebisaTvis

Sesabamisi

moculobis investiciebis mozidva da dargSi sainvesticio saqmianobis gagrZelebaa. investiciebi, esaa ekonomikis dargebsa da sferoebSi fuladi saxsrebis grZelvadiani dabandeba, garkveuli saxis miRebis

mizniT.

investiciebi

da odenobis sargeblis (mogebis)

gamoiyeneba

ZiriTadi

saSualebebis

rekonstruqciisa da teqnikuri gadaiaraRebisaTvis, axali simZlavreebis Seqmnisa da gafarToebisaTvis. garda amisa, investiciebi miimarTeba aseve ZiriTadi saSualebebis gafarToebiT gamowveuli sabrunavi saSualebebis danaklisis Sesavsebad da sxva saWiroebisaTvis. Cais

warmoebaSi

ganxorcielebuli

investiciebis

ekonomikur

efeqtianobaze moqmedi faqtorebi or ZiriTad jgufad iyofa: pirvelSi is faqtorebi Sedis, romelTa gamoyenebis da marTvis meqanizmi yvela calke aRebul

sawarmosa

da

organizaciaSia

(investiciebis

struqtura,

mimarTuleba, prioritetuloba, kompleqsuroba da a. S.), xolo meoreSi is faqtorebi

erTiandeba,

romlebic

meurneobaTa

neba-survilis

gareSe

moqmedebs. faqtorTa am jgufs miekuTvneba sesxze sargeblis procenti, inflacia-deflaciis

arasasurveli

saqonelmwarmoeblebTan

done,

mimarTebaSi

da

qveynis sxva

is

agraruli

politika

procesebi,

romelTa

regulireba mxolod xelisuflebis mxridanaa SesaZlebeli. ganviTarebuli soflis meurneobis qveynebSi saxelmwifo Tavis Tavze iRebs rigi RonisZiebebis gatarebas, romlebic xels uwyoben investiciuri saqmianobis gaaqtiurebas soflis meurneobaSi. erT-erT aseT RonisZiebad miCneulia mogebis

sagadasaxado im

nawilze,

SeRavaTi

romelic

mogebis

Cadebulia

gadasaxadze. sawarmoo

is

Tu

vrceldeba arasawarmoo

daniSnulebis kapitalur dabandebaSi (amortizaciis anaricxebis sruli aTvisebis pirobebSi). am dros mogebis gadasaxadis qveda zRvari ar unda Semcirdes 50 procentze metad. qveyanaSi

kapitalur

dabandebaTa

ganxorcielebas

da

investiciuri

saqmianobis gaaqtiurebas Sesabamisi ekonomikuri da samarTlebrivi garemos

62

Seqmna esaWiroeba. investiciuri saqmianoba gansakuTrebiT ecema maSin, roca qveyanaSi

araa

ekonomikuri

da

politikuri

stabiluroba

(radgan

am

pirobebSi grZelvadiani dabandebebi did riskTanaa dakavSirebuli), roca ar arsebobs makroekonomikuri stabiluroba, anu adgili aqvs erovnuli valutis inflacias, korufcias da sxva arakeTilsaimedo pirobebs. aTi

wlis

sistemuri qveyanaSi

win

xasiaTi

meCaieobaSi SeiZina

warmoebuli

produqciis

is

ganviTarebulma

da

iqna

raodenobaa,

apogeas

5-6

aTasi

romelsac

krizisma

2001-2002 tona

wlebSi

Cais

gasuli

mza

TandaTanobiT miaRwia,

roca

produqcia.

saukunis

80-ian

es

wlebSi

meCaieobis erTi saSualo raioni awarmoebda (lanCxuTis, martvilis). Bbolo

wlebSi

meCaieobis

reabilitaciisaTvis

saxelmwifos

mier

gamoyofilma saxsrebma dargSi kvlavwarmoebadi ciklis formireba ver SeZlo da es arc iyo mosalodneli, Tu gaviTvaliswinebT, rom gasuli saukunis 70-80-ian wlebSi Cais foTlis krefisa da gadamuSavebis sezonis win saxelmwifos mier meCaieobisaTvis gamoyofili moklevadiani kreditebis moculoba 220-250 milion maneTs Seadgenda, xolo kreditiT sargeblobis wliuri saprocento ganakveTi 1-1,5% iyo. bolo wlebSi saxelmwifos mier gamoyofili ganapiroba,

Tanxebis rom

ramdenjerme

misi

araefeqtianoba, gamoyenebis

Seicvala.

ufro

wesi

metic,

mis

simciresTan

da bolo

erTad,

gamanawilebeli wlebSi

maTi

imanac

subieqtebi gamoyeneba

ganaxorcieles araprofilurma finansTa da ekonomikis, mrewvelobisa da vaWrobis saministroebma. cxadia, investiciebis

aseT

pirobebSi

Semodineba

ar

ara

Tu

ucxouri,

mimdinareobda.

aramed

swrafad

adgilobrivi

gaiara

eiforiam,

romelic Cais fabrikebis privatizebas axlda. Ggermanuli firmis ,,martin bauer Tbilisis” investiciebs wminda politikuri datvirTva hqonda, rac federaciuli germaniis maSindelma sagareo saqmeTa ministrma kinkelma saqarTvelos prezidentis TxovniT ganaxorciela. mas Semdeg, rac ,,martin bauerma” saqarTveloSi pirvel welsve 2,6 milioni aSS dolari izarala, man ramdenjerme daapira saqarTvelodan wasvla da mxolod saqarTvelos prezidentis TxovniT gaagrZela muSaoba, gamoiyena germanuli menejmentic, magram sasurvel Sedegs ver miaRwia. bolos saqarTveloSi Seqmna Sps

63

,,martin-bauer Tbilisi”, romelmac ukve dabandebuli kapitaliT ganagrZo saqmianoba, germaniidan damatebiTi investiciebis mowodebis gareSe. aRsaniSnavia, (yofili

rom

,,martin

wels

baueri)

Cais

mwarmoebelma

SekveTebis

90%-i

kompania

ukve

,,geoplantma”

Seasrula,

ucxoel

partniorebs ,,van riiessa” da ,,plant eqstraqts” 500 tonamde Cai gaugzavna. kompaniaSi imedovneben, rom momaval wels, amave kompaniebTan kontraqtebis moculoba 20%-iT gaizrdeba. axali wlidan geoplanti TurqeTSi gayidvebis gazrdasac gegmavs. menejmentis SefasebiT, TurqeTis bazari ruseTze ufro mimzidvelia, Tumca am mimarTulebiT ufro aqtiur eqspansias xels mkacri sabaJo

reJimi

uSlis,

TurqeTSi

Cais

importi

150%-iT

ibegreba,

rac

qarTuli Cais TviTRirebulebas adgilze CataniT 3 dolaramde zrdis. meore

kompania,

romelmac

saqarTveloSi

mxolod

portfeluri

investiciebi ganaxorciela, iyo amerikuli kompania ,,en_si_eiCi”. kompaniam Cais

fabrikebis

aqciebis

Sesyidva

qarTveli

Suamavlebis

meSveobiT

ganaxorciela, romlebmac, rogorc Cans, isev Zveli azrovnebis gavleniT, ramdenime Cais fabrika Seisyides xobis, Coxatauris, ozurgeTis, zugdidis raionebSi.

kompania

imedovnebda

aqciebis

momgebianad

gadayidvas,

rac

cxadia ver SeZlo. ufro metic, kompaniis kuTvnili ramdenime fabrika, biujetis winaSe davalianebis daufaraobis gamo, jarTad gaiyida, maT Soris Coxatauris raionis finuri modulis qveS aSenebuli sawarmo. igive bedi gaiziares ozurgeTis raionis nasakiralisa da sxva Cais fabrikebma. miuxedavad saqarTveloSi ganxorcielebuli ekonomikuri reformebisa, romelsac,

rogorc

aRvniSneT,

safuZvlad

edo

liberalur

sabazro

ekonomikaze gadasvlis politika, qarTul Cais im wlebSi mainc hqonda SenarCunebuli calkeuli

garkveuli

ucxouri

sainvesticio

firmebis

ltolva

miziduloba, qarTul

rasac

adasturebs

meCaieobaSi

kapitalis

dabandebisadmi. rogorc irkveva, am mizidulobis Zala imaSi mdgomareobda, rom

ruseTis

aRmoCnda

federaciis

qarTuli

Cais

da

sxva

gareSe

da

respublikebis saqarTveloSi

bazari

faqtiurad

saqmianobis

dawyebis

msurveli uklebliv yvela firma swored am bazarze Sesvlas gegmavda. garda

amisa,

aRsaniSnavia

mogvianebiT

(1996w)

,,en_si_eiCis”

mier

saqarTveloSi mowyobili eqspedicia qarTuli Cais potencialis Seswavlis mizniT da maT mier gakeTebuli imedis momcemi daskvna. Secdoma, romelic

64

eqspertebma dauSves, imaSi mdgomareobda, rom maT ver warmoidgines, rom xelisufleba, romelic flobs SesaniSnav Cais plantaciebs (maSin bevri maTgani gatyevebuli ar iyo), didi da mcire Cais fabrikebs, gamocdil muSaxelsa

da

specialistebs,

meCaieobis

sawarmoo

industrias,

specializebul saswavlo da kvleviT institutebs, SesaniSnav mecnierul potencials,

raRac

pasuxismgeblobas regionebSi

virtualuri moixsnida

mcxovrebi

ekonomikuri

dargisa

naxevari

da

efeqtianobis rac,

milioni

molodiniT,

mTavaria,

mosaxleobis

meCaieobis mimarT

da

damangrevel procesebs Tavis nebaze miuSvebda. 1995 wlis bolos saqarTveloSi specialistebis jgufis TanxlebiT Camovida singapurSi registrirebuli induri firmis ,,ji_ei_ai”-s jgufi. sxvaTaSoris

firmis

prezidenti

batoni

Comaria

Sexvda

saqarTvelos

prezidents da esaubra firmis vizitis miznebis Sesaxeb, rac prezidentis mier mowonebuli iqneba. firmis

specialistebma,

qarTuli

meCaieobis

Rrma

gamokvlevis

safuZvelze daadgines, rom Tu ar ganxorcieldeba rigi sakanonmdeblo xelSemwyobi

RonisZiebebi,

saxelmwifoebis

bazarze

qarTuli

Cai

ruseTisa

arakonkurentunariani

iziarebda

firma

,,martin_bauer

dawesebis

aucileblobis

Tbilisic”.

dasabuTebaSi

da

dsT-s

aRmoCndeba.

lomis

gaiRo

wevri

amave

wili

azrs

SeRavaTebis

maSindeli

soflis

meurneobisa da sursaTis saministros sistemis saxelmwifo_komerciulma gaerTianebam ,,saqCaisubtropikma”. soflis

meurneobisa

da

sursaTis

saministros

iniciativiT

da

dasaxelebuli organizaciebis mecadineobiT momzadda saqarTvelos kanonis proeqti ,,damatebuli Rirebulebis gadasaxadis Sesaxeb” da ,,sagadasaxado sistemis

safuZvlebis

damatebebis

Setanisa

Sesaxeb” da

saqarTvelos

zogierTi

dargis

respublikis sawarmoebis

kanonebSi ekonomikuri

mdgomareobis gaumjobesebis Taobaze, romelic saqarTvelos parlamentis mier iqna miRebuli 1996 wlis 19 aprilis (#197-116). ufro detalurad kanoni

iTvaliswinebda

meCaieobis

dargisaTvis

saWiro

sawarmoo

daniSnulebis nedleulis, naxevarfabrikatebis tara da SesafuTi masalebis importis

gaTavisuflebas

gadasaxadisagan;

sabaJo

saqarTvelodan

dsT-s

da

damatebuli

sivrceSi

Rirebulebis

eqsportirebul

Caize,

65

Soreuli sazRvargareTis qveynebis msgavsad, nulovani reJimis dawesebas, Cais

fabrikebisa

da

Cais

mwarmoebeli

sasoflo-sameurneo

sawarmoebis

gaTavisuflebas biujetisa da sxva arasabiujeto saxelmwifo fondebis winaSe

davalianebebisagan

da

masTn

dakavSirebiT

warmoSobili

sanqciebisagan. amasTan, firmebs sami wliT ganevadaT Sromis anazRaurebis fondis anaricxebis gadasaxadebi, momdevno sam weliwadSi maTi Tanabar nawilebad dafarvis pirobebiT, inflaciis gaTvaliswinebiT. saqarTvelos parlamentis mier miRebulma kanonma dadebiTi reaqcia gamoiwvia rogorc qarTuli, ise ucxouri firmebis mxridan. ,,ji-ei-aim”, SeimuSava saqarTveloSi saqmianobis farTo programa, qarTuli meCaieobiT daintereseba

gamoxata

cnobilma

indurma

firmam

,,tata-Tim”,

Cais

realizatorma holandiurma kompaniebma da sxva. yvela piroba arsebobda imisaTvis,

rom

1996

weli

gamxdariyo

gardatexis

weli

damoukidebeli

saqarTvelos meCaieobaSi. samwuxarod kanonis miRebidan ori Tvis Tavze saerTaSoriso

savaluto

fondis

(ssf)

zewoliT,

im

motiviT,

rom

dauSvebelia SeRavaTebis seqtoraluri gatareba, kanoni parlamentis mier gauqmebuli iqna. es arsebul sinamdviles imdenad ewinaaRmdegeboda, rom ucxourma firmebma CaTvales raRac droebiT RonisZiebad, Secdomad da yoveldRiurad elodebodnen mis gamosworebas. miuxedavad momxdarisa, ,,jiei-aim”

warmomadgenlobac

samarTlianobis gauqmebam,

amis

aRdgenas. Sesaxeb

ki Tu

gaxsna ra

saqarTveloSi

Sedegi

saqarTvelos

moitana

meCaieobaSi

da

elodeboda

aRniSnuli

Seqmnili

kanonis

mdgomareoba

metyvelebs, ris Sesaxebac Cven ukve visaubreT. ssf rekomendacias gvaZlevs, rom SeRavaTebi ki ar davawesoT, aramed dargs biujetidan davexmaroT. im biujetidan, romelsac amis SesaZlebloba ar gaaCnia. Tu dargis gadarCena gvinda, erTi, an meore gziT unda viaroT, mesame gza ar arsebobs. dRes arsebul ekonomikur situaciaSi Cven SeRavaTebis SemoRebis momxre varT. meCaieoba Tavis droze yvelaze organizebuli dargi iyo. mas udidesi tradiciebi gaaCnia, romlis aRdgena SesaZlebelia. miT ufro, rom dargi myisier

reagirebas

axdens

saxelmwifos

Tu

kerZo

investoris

mxridan

finansur ineqciaze. 1997-1998

wlebSi

saxelmwifos

mier

meCaieobis

reabilitaciisTvis

gamoyofili TanxebiT, agreTve, Sps ,,martin bauer Tbilisis” investiciebiT

66

moxerxda 1996 welTan SedarebiT Cais warmoebis orjer gazrda. 1996-2001 wlebSi saxelmwifom meCaieobaSi Cado 8,5 milioni lari, ramac uzrunvelyo qveyanaSi 68 milioni aSS dolaris Semotana. dargis subsidireba momgebiani aRmoCnda,

saxelmwifo

biujetisaTvis

1998

wels

meCaieobis

reabilitaciisaTvis gamoyofili 3 milioni laridan pirdapir biujetSi Cairicxa 900 aTasi lari, xolo mogebis, dRg-s, saSemosavlo gadasaxadisa da sxvaTa saxiT _ 830 aTasi lari. 2001 wels gamoyofilma subsidiam uzrunvelyo Zvel bazrebze dabruneba, produqciis gayidvis geografiis gafarToeba. qarTuli Cai Sevida aSS-sa da indoeTSi. 1997-1998 wlebis Sedegebi imdenad imedis momcemi iyo, rom kerZo kompaniebma, maT Soris komerciulma

bankebma,

investirebisaTvis.

Tu

seriozuli ara

nabijebi

politikuri

gadadges

situaciis

meCaieobis

gamwvaveba

ruseTis

federaciasTan, sadac ZiriTadad iyideba qarTuli Cai, dRes gacilebiT ukeTesi sainvesticio garemo iqneboda. meCaieobaSi sainvesticio garemos gauaresebis ZiriTadi mizezebia: •

Cais fabrikebis umZimesi finansuri mdgomareoba. maTi davalianeba saxelmwifo

biujetisa

da

saxelmwifo

fondebis,

momwodeblis,

meCaieebis mimarT 17.2 aTas lars Seadgens (2002 wlis 1 Tebervlis mdgomareobiT); •

investorebisaTvis SeRavaTiani pirobebis gauqmeba;



dargis sawarmoo da socialuri infrastruqturis moSla;



CamorCenil teqnologiur garemoSi warmoebuli produqciis maRali TviTRirebuleba,

misi

arakonkurentunarianoba,

qarTuli

Caisadmi

dabalxarisxiani produqciis imijis damkvidreba; •

Cais

kontrabandis

maRali

done,

falsificirebuli

produqciis

mozRvaveba; •

gadasaxadebis simravle da maRali ganakveTebi;



sakuTari

bazris

dakargva,

produqciis

gayidvis

garantiis

uqonloba; •

meCaieobis

regionebidan

ekonomikurad

aqtiuri

mosaxleobis

migracia, ris gamoc aucilebeli gaxdeba Cais warmoebis iaponur

67

meTodze gadasvla (meqanizaciis

donis mkveTrad amaRleba), rac

damatebiT xarjebTan aris dakavSirebuli; • •

dargis energotevadoba, energomatareblebis maRali fasi; Cais

plantaciebisa

saeqspluatacio

da

Cais

xarjebisa

da

fabrikebis qarTul

mosamzadebeli

Caize

sabazro

da

fasebis

gaTvaliswinebiT pirvel or wels Cais warmoebis zaralianoba; •

meCaieobis,

rogorc

Rrma

ekonomikur

krizisSi

myofi

dargis

xelSemwyobi pirobebis SeqmnisaTvis adre miRebuli kanonis gauqmeba da sxva. rac mTavaria, mTlianad saqarTveloSi, biznesmenebis usafrTxoebis, raionebis SigniT uxarisxo sakomunikacio kavSirebisa da sxva cnobili mizezebis

gamo,

sainvesticio

romelime

dargisaTvis

garemo

sainvesticio

uaRresad garemos

problemuria.

formirebis

amitom

sakiTxebis

ganxilva saerTo konteqstidan amovardnilad, TiTqmis SeuZlebelia. miT ufro, roca aseT situaciaSi auqmeb Sens mierve dakanonebul seqtoralur SeRavaTebs,

ucxoelma

investorma

mxolod

is

SeiZleba

ifiqros,

rom

qarTvelebs mocemuli dargis aRorZineba ar undaT. Seqmnil situaciaSi swori gadawyvetileba iqna miRebuli, roca 19972004

wlebSi

meCaieobis

reabilitaciisaTvis

saqarTvelos

biujetidan

gamoyofili iqna Tanxebi, ris Sesaxebac ukve visaubreT, Tumca saqarTvelos prezidentis gankargulebiT damtkicebuli saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai”_T dargis reabilitaciisaTvis gaTvaliswinebuli iyo 2004 wels _ 11.1, 2005 wels _ 8.2, xolo 2006 wels _ 2.2 milioni laris gamoyofa. meCaieobaSi

Seqmnili

umZimesi

mdgomareobis

analizis

safuZvelze

gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas, rom seriozuli investiciebis gareSe dargis aRdgena SeuZlebelia, xolo imisaTvis, rom waxalisdes meCaieobaSi misi Semodineba, araordinaluri gadawyvetilebebia misaRebi, romlis mizani iqneba

dargSi

ekonomikuri

saxelmwifo

motivaciis

da

kerZo

Seqmna,

iseTi

investiciebis samewarmeo

SemodinebisaTvis

garemos

formireba,

romlis Semdeg dargs SeeZleba Cveulebriv sabazro reJimSi funqcionireba. amdenad, dargis reabilitaciisaTvis misaReb xelSemwyob gadawyvetilebebs eqneba

droebiTi

xasiaTi,

xolo

zogierT

maTgans

ara

mxolod

segmentaluri, aramed saerTo mniSvneloba. 68

meCaieobaSi sainvesticio garemos gaumjobesebisaTvis aucilebelia: •

investorisaTvis xelSewyobis mizniT investiciebis Sesaxeb Zveli kanoniT gaTvaliswinebuli SeRavaTebis aRdgena;



kanonis miReba ,,saqarTveloSi meCaieobis reabilitaciisa da sabazro garemos formirebisaTvis xelSemwyobi pirobebis Sesaxeb”.



saxelmwifo

biujetisa

da

saxelmwifo

fondebis

winaSe

Cais

fabrikebis davalianebebis restruqturizeba, uimedo valebis mqone fabrikebis mimarT sasamarTloSi gakotrebis Sesaxeb saqmis gaxsnis, perspeqtiuli

fabrikebis

davalianebis

gadavadebis,

calkeul

SemTxvevebSi maTi Camoweris mizniT; •

Cais fabrikebis, rogorc mcire da saSualo biznesis subieqtebis mier miwodebuli produqciis dasabegri zRvris 1 mln laramde gazrda da dabegvris ganakveTis 2-3 procentamde Semcireba;



perspeqtiuli

Cais

fabrikebis

miwis

gadasaxadisagan

droebiT

gaTavisufleba; •

molaparakebis gamarTva iaponiis Cais teqnikis mwarmoebel firmebTan SekeTebuli teqnikis ufasod gadmocemis Sesaxeb im pirobiT, rom teqnikis transportirebisa da ganbaJebis xarjebs qarTuli firmebi gaiReben (aseTi praqtika arsebobs);



meCaieobis

dargis

teqnologiuri

danadgarebis

tara_SesafuTi

masalebis, nedleulis importis damatebuli Rirebulebisa da sabaJo gadasaxadisagan gaTavisufleba; •

xuTi wlis manZilze amoZirkvuli farTobebis gaTavisufleba miwis (saijaro qiris) gadasaxadisagan im pirobiT, rom moijaris mier gaweuli iqneba xarjebi niadagis gakulturebis, Cais sxva kulturiT CanacvlebisaTvis.



Cais

plantaciebSi

gaadgilebuli,

teqnologiurad

srulad

aRWurvili mikrofabrikebis, agreTve, amave tipis axlad aSenebuli fabrikebis 3 wliT gaTavisufleba yovelgvari gadasaxadisagan; •

Cais fabrikebis qonebis nawilis konservaciis gamartivebuli wesis SemoReba;

69



saxelmwifo garantiebis sistemis aRdgena meCaieobaSi gamosayenebeli ucxouri kreditebisadmi;



Cais

fabrikebis,

gadatvirTuli

meCaieebis, Cais

produqtebiT

misi

kerZo

firmebis

Rirebulebis dafarvisas

mimarT

TurqmeneTSi

aunazRaureblobiT,

warmoSobili

agreTve,

valebis

Sesaxeb

sakiTxis momzadeba da ganxilva mTavrobis sxdomaze; •

saxelmwifo gagrZeleba, firmebis

biujetidan misi

mier

meCaieobis

moculobis

mogebuli

subsidirebis

gazrda

Tanxis

tenderSi

biujetisaTvis

programis

gamarjvebuli

ramdenime

wlis

Semdeg dabrunebis pirobiT; •

saxelmwifo wertilovani

resursebidan meTodis

Cais

gamoyenebiT

fabrikebis (ukeTesTa

dakrediteba Soris

e.w.

ukeTesi).

dakreditebis wyarod iaponiis mTavrobasTan SeTanxmebiT, proeqtis saqarTvelosaTvis

sursaTiT

daxmareba



2KR-is

sapartnioro

fondis angariSze akumulirebuli Tanxis nawilis gamoyeneba;

• gaimarTos

molaparakebebi

institucionaluri

mowyobis

donor proeqtis

qveynebTan

meCaieobis

SesamuSaveblad,

Cais

fabrikebis dakreditebis, ucxouri proeqtis ,,sursaTi SromisaTvis, meCaieobis regionebSi ganaxlebis Sesaxeb”.

70

Tavi 2. . Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis analizi saqarTveloSi 2.1. Cais warmoebis efeqtianobis Sefasebis Teoriul-meTodologiuri sakiTxebi da praqtika

sasoflo-sameurneo warmoebis ekonomikuri efeqtianobis problemebi mudam

aqtualuria

da

farTo

mecnieruli

kvlevis

sagans

warmoadgens.

saqarTveloSi mis mecnierul Seswavlas mniSvnelovani Sromebi miuZRvnes cnobilma qarTvelma mecnier-ekonomistebma; i. jaSma, p. JRentma, v. burkaZem, v. papuniZem, o. vaSakiZem, a. kiknaveliZem, n. qarqaSaZem, h. giorgaZem, o. saRareiSvilma, r. andRulaZem, p. koRuaSvilma, T. kunWuliam da sxvebma, romelTa

gamokvlevebis

safuZvelze

arsebobs

saqarTvelos

mravaldargovani sasoflo-sameurneo warmoebis Tanamedrove mdgomareobis ganviTarebis

perspeqtivebis

amsaxveli

ekonomikuri

analizis

farTo

speqtri, dargobrivi Tu regionaluri kuTxiT. aranakleb

aRsaniSnavia

cnobili

rusi

mkvlevarebis

mecnieruli

argumentaciebi da gamoTqmuli mosazrebebi sasoflo-sameurneo warmoebis ekonomikuri efeqtianobis da misi ganmsazRvreli maCveneblebis Sesaxeb. CvenTvis gansakuTrebiT mniSvnelovani da sayuradReboa v. obolinskis, i. buzdalovis,

e.

meTodologiuri

efimovis,

g.

kanevis,

TvalTaxedva

g.

warmoebis

kotovis,

v.

ekonomikuri

dobrininis efeqtianobis

maCvenebelTa mecnierul Seswavlasa da analizze. maTi

naSromebis

sameurneo

warmoebis

gacnobam

kidev

ekonomikuri

erTxel

dagvarwmuna,

sasoflo-

efeqtianobis

konkretuli

sakiTxebis

originaluri Seswavlis da analizis aucileblobaSi, rac gansakuTrebiT aqtualuria

Cveni

mdgomareobidan

qveynis

gamomdinare,

Tanamedrove adgilobrivi

socialur-ekonomikuri

bunebrivi

resursebis

rac

SeiZleba racionaluri da maRalefeqtiani gamoyenebis mizniT. warmoebis ekonomikuri efeqtianoba kompleqsuri kategoriaa, romelic mTlianobaSi

asaxavs

warmoebis

mTliani

uwyveti

ciklis

saboloo

sasargeblo Sedegebs, e.i. warmoebis saboloo efeqti mxolod calkeul efeqtTa

erTobliobis

procesSi ekonomikuri

intensiuri Sedegebia.

fonze

iqmneba,

teqnologiebis magaliTad,

romlebic fonze

sasuqebis

konkretul

sawarmoo

miRweuli

sasargeblo

optimaluri

gamoyenebis

71

Sedegad

miRebuli

efeqti

damatebiT

mosavalSi

gamoixateba,

uaxloesi

teqnikis _ nakleb mwarmoebluri Sromis gamoTavisuflebasa da Sromis nayofierebis amaRlebaSi da a.S. magram yoveli aseTi efeqti mxolod calkeuli RonisZiebebis gamoyenebis sargeblianobaze miuTiTebs. warmoebis ekonomikuri efeqtianobis mravalmxrivi moqmedebis kompleqsuri kategoriis da

misi

saboloo

sasargeblo

Sedegis

detaluri

analizi,

mxolod

maCvenebelTa sistemis gamoyenebiT SeiZleba. ekonomikuri SesaZleblobas ramdenad

efeqtianobis gvaZlevs

xels

uwyoben

maCvenebelTa

ganvsazRvroT farTobis

sazrianad

ganxorcielebuli

erTeulze

gamoyeneba RonisZiebani

produqciis

warmoebis

gadidebas, xarisxobrivi maCveneblebis zrdas da produqciis erTeulze Sromis da warmoebis saSualebebis danaxarjTa Semcirebas. (igulisxmeba sasoflo-sameurneo warmoeba). garda aRniSnulisa, sworad SerCeul maCvenebelTa sistemis gamoyenebas didi meTodologiuri xasiaTis mniSvneloba aqvs, warmoebis efeqtianobis siRrmiseuli

Seswavlis,

statistikuri

kompleqsuri

monacemebis

obieqtebisaTvis

miRwevis

srulad gzaze,

sawarmoo-ekonomikuri

gamoyenebis,

originaluri

analizis

konkretuli daskvnebis

kvlevis

SemuSavebis

saqmeSi. warmoebis ekonomikuri efeqtianobis ganmsazRvrel maCvenebelTa mravalmxrivi klasifikacia naturalur, fulad, saerTo da nawilobrivi formis

parametrebad,

warmoadgens

iseT

sawarmoo-analitikur

prizmas,

sadac detalurad aisaxeba sawarmoo potencialis materialuri, SromiTi da finansuri saxsrebis dabandeba-gamoyenebis done. rogorc

praqtika

gvaswavlis,

kompleqsuri SefasebisaTvis

warmoebis

aucileblad

ekonomikuri

efeqtianobis

unda gamoviyenoT yvela is

maCvenebeli, romelTa erToblivi gamoyeneba srulad warmoaCens warmoebis ekonomikuri

zrdis

ganviTarebad

process

da

mis

ganmapiroebebel

faqtorebs. am mxriv, upirveles yovlisa, aRsaniSnavia wliuri ekonomikuri efeqti,

warmoebis

sasaqonlo

moculoba,

produqcia;

normatiuli

cocxali

Sromis

wminda

produqti,

gamoyenebis

mogeba,

efeqtianobis

maCveneblebi (Sromis nayofierebis zrda, muSakTa raodenobis absoluturi ekonomia, ekonomia,

sawarmoo-sameurneo Sromis

periodis

anazRaurebis

raodenobriobis

fondis

ekonomia);

SefardebiTi produqciis

72

TviTRirebulebis Semcireba, materialuri danaxarjebis ekonomia saerTod da danaxarjTa saxeebis mixedviT fondukugebis cvalebadoba, sawarmoo fondebis

SefardebiTi

ekonomia,

saerTo

efeqtianobis

koeficienti,

rentabeloba, kapitaluri dabandebaTa gamosyidvis vada. soflis

meurneobis

iseT

specifikur

dargSi,

rogoric

meCaieobaa,

warmoebis ekonomikur efeqtianobas, pirvel rigSi misi warmoebis specifika gansazRvravs, agreTve, metad mniSvnelovania mis mimarT miwaTmoqmedebis SerCevis

foni,

warmoebis

intensifikaciis

done

da

sawarmoo-sameurneo

saqmianobis organizaciuli srulyofis faqtori. sabazro

ekonomikis

pirobebSi,

bazris

koniunqturis

Seswavlisas,

aucilebelia ganxorcieldes sistematiuri statistikuri dakvirveba yovel socialur-ekonomikur maCvenebelze, romelTa albaToba da dinamika asaxavs moTxovnisa da miwodebis Tanafardobis cvlilebas. Cais produqciis warmoebis siuxvis regulatorad unda gadavaqcioT sabazro moTxovna, produqciis xarisxi da konkurentunarianoba, rac did gavlenas axdens ekonomikuri efeqtianobis amaRlebaze. ekonomikuri araerTi,

aramed

migvaCnia

Semdegi:

efeqtianobis

SefasebisaTvis

saWiroa

maCvenebelTa

mTeli

romelTagan

saerTo

produqcia,

sistema,

Semosavali,

gamovavlinoT ZiriTadad

rentabelobis

done,

mogeba, ZiriTadi da sabrunavi fondebis Rirebuleba. warmoebis

ekonomikur

efeqtianobas

praqtikuli

TvalsazrisiT

Tu

ganvixilavT igi warmoebis Sedegebsa da danaxarjebs Soris raodenobrivi Tanafardobis saxiT warmogvidgeba. misi zrda gviCvenebs naklebi cocxali da ganivTebuli Sromis danaxarjebis pirobebSi maRali Sedegebis miRebas. misi

amaRleba

SesaZlebelia

warmoebuli

produqciis

moculobis

ucvlelobis drosac, Tu Semcirdeba warmoebis xarjebi an gaumjobesdeba gamoSvebuli produqciis xarisxi. warmoebis Camoyalibebuli efeqtianoba,

ekonomikuri

efeqtianobis

gansazRvra

v.a.

dobrinins,

romelic

sabazro

ekonomikaze

gardamaval

kvlavwarmoebiT damaxasiaTebeli

kategorias, sakuTrebis

romelic sxvadasxva

SesaniSnavad

aRniSnavs:

formaze

`ekonomikuri

periodSi,

asaxavs

am

aqvs

warmoadgens

periodisaTvis

damyarebul

warmoebiT

urTierTobebs, romelSic mSromelTa urTierdaxmarebiTi damokidebuleba

73

warmogvidgeba

maTi

ekonomikuri

interesebis

gamoxatulebad

da

ganapirobebs sazogadoebis materialuri da kulturuli moTxovnilebebis srulad dakmayofilebas~. [3.11] ekonomikur literaturaSi, iseve, rogorc warmoebis efeqtianobis da warmoebis ekonomikuri efeqtianobis arsis gansazRvraSi, aseve Sesabamisad maTi

kriteriumebis

sakiTxebi

moicavs

Sesaxeb, imas,

Tu

arsebobs raSi

azrTa

mdgomareobs

sxvadasxvaoba.

diskusiis

kriteriumebis

Sinaarsi,

SesaZlebelia Tu ara maTi gaigiveba ekonomikuri efeqtianobis ZiriTad ganmazogadebel

maCvenebelTan,

raSia

kriteriumi

aris

im

es

ama

Tu

maT

Soris

RonisZiebis

gansxvaveba

sazomi,

da

a.S.

dakavSirebuli

resursebis gamoyenebasTan da samomxmareblo RirebulebaTa warmoebasTan. v. dobrininis azriT, dReisaTvis warmoebis efeqtianobis kriteriumad aRiarebulia

sazogadoebis

materialur

da

sulier

moTxovnilebTa

dakmayofilebis, adamianis yovelmxrivi Tavisufali ganviTarebis xarisxi, xolo warmoebis ekonomikuri efeqtianobis kriteriumma unda gviCvenos warmoebis faqtorebis gamoyenebis, mimdinare danaxarjebis efeqtianobis raodenobriv_xarisxobrivi aspeqtebi. [3.10]. Cveni

azriT,

efeqtianobis

mTavar

kriteriums

mogeba

warmoadgens.

vinaidan yoveli mewarmis ZiriTadi mizani mogebis miRebaa, rac ufro met Semosavals iRebs meurneoba, miT ufro maRali iqneba misi efeqtianoba. ekonomikuri

efeqtianobis

ZiriTad

kriteriumTan

erTad

gamoiyeneba

aseve kerZo an lokaluri kriteriumebi. saboloo jamSi, yvela lokaluri kriteriumi unda Seesabamebodes ZiriTads da xels uwyobdes warmoebis saerTo ekonomikuri efeqtianobis zrdas. yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, gasagebia., Tu ramdenad didi mniSvneloba aqvs Tanamedrove pirobebSi iseTi ekonomikuri kategoriis sworad gansazRvrasa da daxasiaTebas, rogoricaa warmoebis ekonomikuri efeqtianoba. Tanamedrove

etapze,

Cveni

qveynis

meCaieobis

ganviTarebis

mTavar

problemas swored misi ekonomikuri efeqtianobis ganuxreli amaRleba warmoadgens. sabazro

ekonomikis

pirobebSi,

saboloo

Sedegis

gansakuTrebiT mniSvnelovania meCaieobisaTvis. aq, rogorc wesi,

problema mosavals

74

iReben

weliwadSi

praqtikulad

ramodenimejer,

mTeli

wlis

xolo

ganmavlobaSi

mis

misaRebad

samuSaoebi

mimdinareobs.Aam

samuSaoebis

xarisxisa da misi Sesrulebis Sesaxeb warmodgenas

gvaZlevs saboloo

Sedegi,

ekonomiuri

e.

i.

mosavali.

damokidebulia,

aseT

rogorc

SemTxvevaSi,

warmoebis

saboloo

yvela

faqtorTa

efeqti

racionalur

gamoyenebaze, aseve sistematiur ekonomiaze, produqciis TviTRirebulebis Semcirebaze da Sromis nayofierebis amaRlebaze; rac ufro meti iwarmoeba da Semodis produqcia bazarze da rac ufro iafia, miT ufro maRalia Semosavali,

miT

ufro

meti

sameurneo

saxsrebi

SeiZleba

gamovyoT

warmoebis gafarToebisa da muSakTa materialuri stimulirebisaTvis. k.

makkonelis

danaxarjebiT

ganmartebiT,

maqsimaluri

efeqtianobis

produqciis

amaRleba

miRebas,

niSnavs

xolo

naklebi

piriqiT

didi

danaxarjebiT efeqtianobis Semcirebas. Cais warmoebis efeqtianobis SefasebisaTvis naturaluri

da

RirebulebiTi

maCveneblebi.

umjobesia gamoviyenoT

meCaieobaSi

mTavar

mizans

warmoadgens maRali mosavlianobis miRweva. amisaTvis saWiroa gaizardos moTxovnilebis mixedviT produqciis warmoeba da miwa efeqturad iqnes gamoyenebuli. amrigad, efeqtianobis amaRleba niSnavs, daxarjuli SromiTi

da

finansuri

resursebis,

aseve

miwis

materialuri,

fondebis

erTeulze

warmoebis moculobis gadidebas. erovnul-sameurneo

TvalsazrisiT,

efeqtianobis

amaRlebaSi

igulisxmeba optimaluri Sedegebis miRweva warmoebaSi daxarjul TiToeul larze

anu

cocxali

da

ganivTebuli

Sromis

umciresi

danaxarjebiT

sazogadoebriv moTxovnilebaTa dakmayofileba aucilebeli produqciiT. zemoaRniSnulis efeqtianoba sawarmoo

gaTvaliswinebiT,

rTuli

ekonomikuri

faqtorebis

SeiZleba

kategoriaa.

gamoyenebidan

miRebul

iTqvas,

is

rom

gviCvenebs

saboloo

warmoebis warmoebaSi

Sedegs.

Cais

warmoebis ekonomikuri efeqtianobis amaRleba, warmoebis intensifikaciis pirobebSi, faqtoris Sedegze

praqtikulad obieqturi

moqmedebs

SeuZlebelia

ekonomikuri

uamravi

warmoebaze

Sefasebis

sawarmoo

da

gareSe.

moqmedi radgan

arasawarmoo

TiToeuli saboloo

faqtori,

erTi

romelime ZiriTadi kriteriumis SerCeva da mis safuZvelze Cais warmoebis

75

ekonomikur efeqtianobaze sruli warmodgenis Seqmna, rogorc Teoriuli, ise praqtikuli TvalsazrisiT, miuRebelia. SeiZleba

ganvasxvaoT

Cais

warmoebis

efeqtianobis

Semdegi

saxeebi:

sawarmoo-teqnologiuri, sawarmoo-ekonomikuri, socialur-ekonomikuri da ekologiur-ekonomikuri. _sawarmoo-teqnologiuri efeqtianoba gvixasiaTebs warmoebis procesSi sawarmoo faqtorebis gamoyenebis xarisxs iseTi maCveneblebiT, rogoricaa miwaTukugeba, fondukugeba, Sromatevadoba, masalatevadoba da sxva. _sawarmoo-ekonomikuri

efeqtianoba



esaa

sawarmoo-teqnologiuri

efeqtianobisa da ekonomikuri meqanizmis erToblivi zemoqmedebis Sedegi. mas

angariSoben

produqciis

TviTRirebulebiT,

saerTo

da

wminda

SemosavliT, rentabelobiT da sxva RirebulebiTi maCveneblebiT. _socialur-ekonomikuri efeqtianoba asaxavs ekonomikuri interesebis realizaciis xarisxs da gvixasiaTebs warmoebis efeqtianobas mTlianad. misi

maCveneblebia

mogebis

norma,

moxmarebis

fondi

erT

muSakze,

rentabelobis done da a. S. _ekologiur-ekonomikuri procesis

erTobliv

efeqtianoba

Sedegianobas

gvixasiaTebs

garemo

Cais

bunebaze

warmoebis ekologiuri

zemoqmedebis Sedegebis gaTvaliswinebiT. masSi, SromiT da materialur danaxarjebTan Sedegebis

erTad

(romlebic

likvidaciasTan

danakargi,

romelic

an

dakavSirebulia

prevenciasTan),

gamowveulia

garemos

garemos

aisaxeba

dabinZurebis

Cais

ekologiuri

produqciis mdgomareobis

gauaresebiT. socialuri efeqtianoba mJRavndeba muSa Zalis kvlavwarmoebisaTvis normaluri pirobebis SeqmnaSi. is ganisazRvreba ara mxolod ekonomikuri poziciidan, aramed socialuri Sedegis gaTvaliswinebiTac (anu Sromis anazRaurebis realuri donis, Sromisa da dasvenebis pirobebis, socialur-kulturuli

momsaxurebis

donis

da

sxva

soflad Sedegebis

gaTvaliswinebiT). saboloo angariSiT, Cais warmoebis ekonomikur efeqtianobaze moqmedi faqtorebi faqtorebi,

or

ZiriTad

romelTa

jgufSi

regulireba

erTiandeba.

pirvelSi

SesaZlebelia

CarTulia

sawarmos

mier.

is esaa

76

warmoebis

specializacia,

mosavlianoba,

Sromis

organizacia,

TviTRirebuleba da a.S. meore

jgufis

sagadasaxado

faqtorebia

ganakveTebi,

faswarmoqmna,

krediti

da

sagadasaxado

misi

sistema

saprocento

da

ganakveTi,

inflaciuri procesebi, agraruli samarTlebrivi garemo da a. S., romelTa regulireba (Semcireba, gadideba an gauqmeba) sawarmoze araa damokidebuli. es faqtorebi praqtikulad qmnis ekonomikur meqanizms, anu am jgufis faqtorebi

dReisaTvis

asruleben

mniSvnelovan

rols

Cais

warmoebis

ekonomikuri efeqtianobis formirebaSi. Cais warmoebis efeqtianobis Sefasebisas gasaTvaliswinebelia yvela is specifikuri

Tavisebureba,

romelic

saboloo

angariSiT,

warmoebis

ekonomikur SedegSi aisaxeba. Aam mimarTulebiT gansakuTrebiT gamosayofia miwis nayofiereba, saSualo wliuri temperatura, niadagis tenianoba da sxva bunebrivi pirobebi. sasoflo-sameurneo

sawarmos

sameurneo-ekonomikuri

saqmianobis

Sefasebisas ganasxvaveben ekonomikur efeqts da ekonomikur efeqtianobas. am maCveneblebs Soris gansxvaveba isaa, rom ekonomikuri efeqti gamoxatavs miRebuli Sedegis absolitur mniSvnelobas masze gaweuli danaxarjebis miuxedavad, xolo ekonomikuri efeqtianobis gansazRvra moiTxovs miRebuli Sedegisa da masze gaweuli xarjebis Sepirispirebas. ekonomikuri efeqti teqnologiuri ciklis calke aRebuli romelime RonisZiebis Sedegia. magaliTad, mineraluri sasuqis gamoyenebis efeqti gamoixateba mosavlis matebaSi farTobis erTeulze, magram igi ar iZleva pasuxs kiTxvaze – rogoria sasuqis gamoyenebis momgebianoba, anu misi anazRaurebis (amonagebis) xarisxi. amdenad, marto ekonomikuri efeqtiT ver vimsjelebT ama Tu im agroRonisZiebebis ekonomikur mizanSewonilobaze. aRniSnulis pasuxs mxolod ekonomikuri efeqtianobis maCvenebelTa sistema iZleva. amdenad, cxadia, rom sawarmos sameurneo-ekonomikuri saqmianobis Sefasebisas ufro met mniSvnelobas am ukanasknels aniWeben. Cais resursebis

warmoebis

dargis

racionalur

efeqtianoba gamoyenebaze,

damokidebulia warmoebuli

sawarmoo produqciis

TviTRirebulebis Semcirebaze da Sromis nayofierebis amaRlebaze. amitom, sawarmoTa

ekonomikuri

efeqtianobis

maCveneblad

iReben

saerTo

77

produqciis,

wminda

produqciis

Semosavlebis

odenobas

(saerTo

daxarjuli

Semosavali)

warmoebis

sxvadasxva

da

wminda

faqtorebis

erTeulze (igulisxmeba miwa, kapitali da SromiTi resursebi). Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis ganzogadebuli maCveneblebi Sedgeba calkeuli agroteqnikuri, sasoflo-sameurneo teqnikis da sxva sawarmoo faqtorebis gamoyenebis ekonomikuri efeqtianobisagan. amdenad, ekonomikuri

TvalsazrisiT,

mizanSewonilia

gaiTvalos

aramarto

Cais

warmoebis ekonomikuri efeqtianobis saerTo (zogadi) maCveneblebi, aramed konkretuli RonisZiebebis ganxorcielebis efeqtianobac. am mimarTulebiT gansakuTrebul rogoricaa

interess

iwvevs

sasuqebis

teqnologiebis

iseTi

gamoyeneba,

danergva,

axali

agroteqnikuri intensiuri

jiSebis

danergva

RonisZiebebi,

resursdamzogavi

warmoebaSi

da

a.

S.

amasTan, sxvadasxva agroteqnikur RonisZiebas, rogorc wesi, mosavlianobis amaRleba da xarisxis gaumjobeseba unda axldes, ase magaliTad, Cais warmoebaSi axali intensiuri da resursdamzogavi teqnologiis danergvis ekonomikuri efeqtianobis ZiriTad ganmsazRvrel maCveneblad miCneulia Cais kulturis mosavlianobis amaRleba da xarisxobrivi maxasiaTeblebis gaumjobeseba wina wlebTan an bazisur variantTan SedarebiT. Cais warmoebis efeqtianobaze gavlenas axdens bevri faqtori, maT Soris

iseTebic,

romlebic

damokidebulia

sxva

ki

sawarmos

warmoebis

koleqtivis

saqmianobasTan,

mravali

teqnologiasTan,

organizaciasTan,

marTvasTan, mecnierul-teqnikuri progresis miRwevebis

danergvasTan. yvela SemTxvevaSi, iseve rogorc nebismieri sxva mimarTulebiT, Cais warmoebis moculobaa,

ekonomikuri romelic

realizaciidan

efeqtianobis miiReba

miRebuli

mTavari

produqciis

mogeba

ganmsazRvreli

realizaciidan.

warmoadgens

sxvaobas

mogebis

produqciis produqciis

realizaciidan miRebul amonagebsa (dRg-s gamoklebiT) da masze gaweul danaxarjebs Soris. sawarmos mogebaze arsebiT gavlenas axdens produqciis sarealizacio fasebi, rac Tavis mxriv, yalibdeba moTxovna-miwodebis safuZvelze da, amdenad, damokidebulia produqciis realizaciis arxebsa da meTodebze. sarealizacio fasze gavlenas axdens produqciis xarisxi da sxva mravali

78

faqtori, romlebic erTmaneTTanaa dakavSirebuli. yvela SemTxvevaSi, Cais warmoebis specifikuri xasiaTidan gamomdinare, ekonomikuri efeqtianobis amaRleba erT-erTi romelime konkretuli faqtoris xarjze praqtikulad SeuZlebelia. erTian

sawarmoo,

kompleqsSi

organizaciuli

ganxorcieleba

da

aris

sxva

RonisZiebaTa

erTaderTi

garanti

mxolod warmoebis

momgebianad warmarTvisa da misi ekonomikuri efeqtianobis Tanmimdevruli amaRlebisa. sawarmoo-teqnikuri, ekonomikuri da institucionaluri cvlilebebi, romlebic ganuwyvetliv mimdinareobs nebismier qveyanaSi, arsebiT gavlenas axdens

qveynis

sasoflo-sameurneo

warmoebis

ganviTarebaze.

am

mimarTulebiT gansakuTrebiT gamosayofia mecnierul-teqnikuri progresi, romelic, saboloo angariSiT, cvlis produqciis warmoebaze danaxarjebisa da

masze

arsebuli

fasebis

Tanafardobas,

amaRlebs

mosaxleobis

gadaxdisunariani moTxovnis dones. Cais

warmoebis

marTvisa

da

organizaciis

sferoebSi

mecnierul-

teqnikuri progresis miRwevebis danergva arsebiTad amaRlebs warmoebis faqtorebis

gamoyenebis

nayofierebas

da

ekonomikur

uzrunvelyofs

efeqtianobas,

sawarmoo

zrdis

resursebis

Sromis

mniSvnelovan

ekonomias. mecnierul-teqnikuri yovlisa, bazis

warmoebis

srulyofaSi

teqnikuri

progresi

progresis

teqnikur

Cais

gadaiaraRebasa

gamoixateba. esaa

arsi

amdenad,

warmoebis

warmoebaSi,

da

Cais

materialur-teqnikuri

warmoebaSi

daCqarebuli

upirveles

mecnierul-

ganviTarebis

da

misi

efeqtianobis amaRlebis mZlavri faqtori. Cais warmoebaSi mecnierul-teqnikuri progresi efuZneba am dargSi moqmedi ekonomikuri da biologiuri kanonebis moqmedebas. igi xasiaTdeba garkveuli TaviseburebebiT, rac dakavSirebulia Cais kulturis movlamoyvanasTan,

mosavlis

aRebasTan,

SenaxvasTan,

transportirebasa

da

momxmareblebisTvis miwodebasTan. aqedan gamomdinare, miwisa da warmoebis sxva

faqtorebis

mecnierulad

efeqturi

dasabuTebuli

gamoyeneba meurneobis

arsebiTad gaZRolis

damokidebulia sistemebis,

maRalmwarmoebluri teqnikis da progresuli teqnologiebis danergvaze.

79

mecnierul-teqnikuri progresi uSualo gavlenas axdens Cais warmoebis ganviTarebis

yvela

mxareze

(teqnikuri,

ekonomikuri,

teqnologiuri

da

organizaciuli). miwaTmoqmedebaSi is vlindeba niadagis damamuSavebeli maRalmwarmoebluri manqana-iaraRebis, mcenareTa dacvis

qimiur-biologiuri

saSualebebis,

mavnebel-daavadebebisgan

melioraciuli

RonisZiebebis,

maRalmosavliani da daavadebaTa gamZle mcenareTa jiSebis da maTi movlamoyvanis progresuli teqnologiebis Seqmnasa da gamoyenebaSi. Cais warmoebaSi danergil nebismier agroteqnikur, teqnologiur da sxva

sawarmoo

Sefasebis

Tu

ZiriTadi

arasawarmoo

xasiaTis

kriteriumi

RonisZiebebs

gaaCnia.

aseTad

ekonomikuri

miCneulia

wminda

produqciis moculoba mosaxleobis erT sulze gaangariSebiT, rac niSnavs imas, rom rac meti wminda produqcia iwarmoeba erT muSakze gaangariSebiT dargis masStabiT, miT metia warmoebis ZiriTadi faqtorebis (miwa, Sroma, kapitali) ekonomikuri efeqtianoba. garda zemoaRniSnulisa, mecnierul-teqnikuri progresis ekonomikur efeqtianobas afaseben rigi naturaluri (mosavlianoba, produqtiuloba da a. S.) da RirebulebiTi maCveneblebiT, romelTa Soris wamyvani adgili ekuTvnis Sromis nayofierebas, produqciis TviTRirebulebas, fondukugebas da warmoebis rentabelobas. cnobilia,

rom

Cais

produqciis

warmoebis

gadideba

farTobis

erTeulze SesaZlebelia mxolod miwis resursebis gamoyenebis efeqturobis amaRlebis

safuZvelze,

es

ukanaskneli

ki

warmoebis

Tanmimdevruli

intensifikaciis xarjze miiRweva. farTo gagebiT, warmoebis intensifikacia ar niSnavs mxolod damatebiT dabandebebs farTobze, is sxva mraval mimarTulebasac moicavs, romelTa Soris

gamosayofia

warmoebis

teqnologiuri

srulyofa,

Sromis

organizaciis daxvewa da a. S. arc Tu iSviaTad am RonisZiebebs ufro meti efeqtis

motana

SeuZliaT,

vidre

damatebiT

dabandebebs

uSualod

warmoebaSi (meti teqnikis, sasuqis da sxva saSualebebis SeZena). warmoebis

teqnologiur-organizaciul

daxvewaSi

igulisxmeba

Cais

kulturis mimarT agroteqnikuri, biologiuri da ekonomikuri xasiaTis RonisZiebebis

kompleqsuri

SemuSaveba

zonaluri

pirobebis

gaTvaliswinebiT.

80

dabolos, SeiZleba iTqvas, rom meCaieobis ganviTarebis Tanamedrove etapze,

ekonomikuri

problemas, Semdgomi imaze,

efeqtianobis

radganac

gafarToebuli

uzrunvelyofa

Tu

ramdenad

amaRleba

da

sxva

warmoadgens

kvlavwarmoebis

amocanebis

racionalurad

maRali

gadawyveta

gamoiyeneba

gadamwyvet tempebis

damokidebulia

sazogadoebis

SromiTi,

materialuri da finansuri resursebi.

2.2 Cais warmoebis efeqtianobaze moqmedi faqtorebi

bazris dakargvis da sxva uaryofiTi movlenebis gamo, rac sabWoTa kavSiris

daSlis

Semdeg

moxda,

sabazro

garemos

formirebis

procesi

agrosasursaTo seqtorSi Znelad mimdinareobs da igi dargebis mixedviT gansxvavebulia:

mevenaxeoba-meRvineobaSi,

mexileobasa

da

konservis

warmoebaSi, meCaieobasa da mecitruseobaSi, romlebic sabWoTa kavSiris daxurul bazarze iyvnen orientirebuli. gansakuTrebiT mZime mdgomareoba Seiqmna meCaieobaSi, romelic msoflioSi yvelaze CrdiloeTis meCaieobaa da aqedan gamomdinare, TviT produqciis warmoebis Taviseburebebis gamo uWirs konkurentur garemoSi funqcionireba. asec rom ar iyos, Tu

dargs kargi

sastarto sabazro garemo ar gaaCnia, (bazari, codna, sabanko, sadazRvevo, sagadasaxado sistema, sainovacio garemo da sxva) moumzadebeli reforma mxolod uaryofiT Sedegs gamoiRebs. Cais warmoebis dargSi sabazro garemos formirebisaTvis xelsayreli garemos

Seqmnas

udidesi

socialur-ekonomikuri

da

SeiZleba

iTqvas,

politikuri mniSvnelobac aqvs, radgan meCaieobis regionSi cxovrobs 500 aTasze

meti

adamiani,

romelTa

ojaxebis

Semosavlis

meCaieoba iyo da igi axlo momavalSi aseTad unda

ZiriTadi

wyaro

iqces.

saqarTvelos sabazro ekonomikaze gadasvlis pirobebSi meCaieobaSi, ise rogorc mTlianad soflis meurneobaSi, Seqmnili saerTo mdgomareoba unda

Sefasdes

yovelmxriv

calsaxad:

Rrmavdeba,

rogorc

mZafrdeba

da

globaluri dRiTidRe

krizisi, iRebs

romelic socialuri

81

daZabulobis niSanTvisebebs. krizisis yovlismomcveli procesi, rogorc wesi, mravali mimarTulebiT da arasworxazovnad viTardeba da soflis meurneobasa da masTan dakavSirebul dargebSi gansxvavebuli parametrebiT vlindeba,

Tumca

simptomebi. saerTo

yvelgan

meCaieobis

krizisia,

aSkarad

depresiis

xolo

produqciis

warmoebis

devalvacia,

meCaieobis,

Cans

mosalodneli

gamomwvevi

krizisis tempebis

mTavari

gaRrmavebis

dargis

mizezi

mTavari

katastrofuli

rogorc

katastrofis ekonomikis

maCveneblebia:

dacema,

marTvis

inflacia,

organizaciuli

da

ekonomikuri meqanizmebis moSla, sasoflo sameurneo teqnikis datacebaganiaveba,

safinanso,

teqnologiuri

araswori

saxelmwifo

ekonomikuri

disciplinis politikis

sruli

ignorireba,

warmarTva,

Tanamedrove

etapis ekonomikuri Taviseburebebis ugulebelyofa, marTvis saxelmwifo struqturebis fundamenturi moSla da sxva. rogoria krizisis ekonomikuri parametrebi, rogorc mTlianad soflis meurneobaSi, ise meCaieobaSi. 2006 wels 2005 welTan SedarebiT soflis meurneobis xvedriTi wona mTlian Sida produqtSi Semcirda 3,5%-iT, xolo 1996 welTan SedarebiT 19.1%-iT. 1996 – 2006 wlebSi soflis meurneobis produqciis xvedriTi wona mTlian Sida produqtSi mimdinare fasebiT (procentulad) ase gamoiyureba (ix. cxrili 2.21)

soflis meurneobis xvedriTi wona mTlian Sida produqtSi 1996-2006 wlebSi1

cxrili 2.2.1 1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005 2006

100

100

100

100

100

100

100

100

100

100

100

30.4

26.1

24.5

23.8

20.0

20.4

18.6

18.4

15.7

14,8

11,3

mTliani Sida produqti soflis meurneoba

′ saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi.

82

1990 wlidan mniSvnelovnad Semcirda Cais produqciis warmoeba. ase magaliTad,

2006

wels

1996

welTan

SedarebiT

Cais

warmoebis

tempebi

Semcirda 66%-iT. aRniSnul wlebSi Cais produqciis Rirebulebis xvedriTi wona soflis meurneobis mTlian produqciaSi ase gamoiyureba. (ix. cxrili 2.2.2)

Cais xvedriTi wona soflis meurneobis produqciaSi (procentulad)′ cxrili 2.2.2 1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004 2005

100

100

100

100

100

100

100

100

100

100

100

1.7

1.6

1.8

1.5

1.1

0.6

0.5

0.5

0.4

0,4

0,3

2006

soflis meurneobis produqciis gamoSveba Cai

′ saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi.

sabazro ekonomikis principebis damkvidrebas alternativa ar gaaCnia. meCaieoba, ise rogorc agrosamrewvelo kompleqsi sabazro urTierTobebis rTul sistemaSi unda CaerTos. zemoT mocemuli statistikuri monacemebis analizi saSualebas iZleva ganisazRvros rigi mizezebi, romlebic xels uSlian Cais warmoebis dargSi sabazro principebis damkvidrebas. esenia: moqmedi

warmoebis

dabali

efeqtianoba,

menejmentis

sistemis

arasrulyofileba, bazris koniuqturis arasakmarisi codna da gasaRebis bazris

problema,

moZvelebuli

sawarmoo-teqnikuri

baza,

CamorCenili

teqnologia, sabrunavi saSualebebis Sevsebis sakuTari wyaros SezRudvis pirobebSi mwiri sakredito bazris arseboba, energoresursebis deficiti da sxva. sabazro ganviTarebis niSnavs,

rom

ekonomikuri

ekonomikis

principis

damkvidreba

moiTxovs

meCaieobis

perspeqtiuli mimarTulebebis sworad gansazRvras, es ki imas Cais

kulturis

pirobebidan

warmoeba

gamomdinare

unda

efeqturi

efuZnebodes warmoebis

bunebrivpotenciur

SesaZleblobebs.

83

efeqtianobaze mniSvnelovan gavlenas axdens warmoebis organizacia. imisaTvis,

rom

aucilebelia

bazarze

SemuSavdes

SenarCunebuli momxmarebelTa

iqnas

konkurentunarianoba,

moTxovnilebis

dakmayofilebis

strategia. mTavaria bazris saqonliT gajerebis droulad Seswavla da wamoWrili moTxovna

problemebis

gadawyvetis

individualuri

raodenoba

gzebis

moTxovnebiT

damokidebulia

im

dasaxva.

iqmneba,

faqtorebze,

vinaidan

bazarze

romlebic

sabazro moTxovnis

gansazRvraven

individualur myidvelTa moTxovnis raodenobas. amgvarad, Cais produqciis bazarze fasze,

moTxovnis aramed

produqciasTan

raodenoba

myidvelTa

damokidebulia

Semosavlebze,

dakavSirebuli

aramxolod

gemovnebaze,

produqciis

fasebze

produqciis agreTve,

(Cais

am

produqciis

urTierTSemcveli produqtebi, anu substitutebia yava da kakao, romelTa fasebis zrda iwvevs Caize moTxovnis zrdas da piriqiT) da myidvelTa raodenobazec.

rac

Seexeba

bazris

meore

mxares,

gamyidvelTa

qcevas,

sabazro miwodebis raodenoba damokidebulia im faqtorebze, romlebic gansazRvraven individualuri gamyidvelebis produqciis

fasze,

Cais

warmoebaSi

mier miwodebul raodenobas:

gamoyenebuli

faqtorebis

fasebze,

teqnologiasa da molodinze. amis garda, sabazro mowodebis raodenoba damokidebulia gamyidvelTa raodenobaze. myidvelebisa da gamyidvelebis qcevas bazrebi bunebrivad mihyavs wonasworobisaken. wonasworobis fasi gansazRvravs ra raodenobis SeZenas arCeven myidvelebi da ra raodenobis warmoebas arCeven gamyidvelebi. Cais

warmoebis

ekonomikuri

efeqtianobis

amaRlebis

mniSvnelovan

pirobas swored fasisa da faswarmoqmnis meqanizmis srulyofa warmoadgens. Cveni

azriT,

Tanamedrove

aramonopolizebul

sabazro

seqtorSi

ekonomikaze

(romelSic

gardamaval

Sedis

sasoflo

etapze

e.w.

sameurneo

sawarmoebic) warmoebul produqtebze fasebi unda daregulirdes mxolod ZiriTad saxeebze (marcvali, rZe), xolo danarCen produqciaze maT Soris mravalwlian Tavisufali.

nargavebis

(Sesabamisad

mizanSewonilad

dadgindes saxelSekrulebo

migvaCnia, wesiT

da

Cais) rom

produqciaze Cais

saerTod,

unda

iyos

produqciaze

fasi

faswarmoqmnis sabazro

84

meqanizmi ise unda iqnas gamoyenebuli, rom man stimuli misces miCaieobis Semdgom ganviTarebas. sabazro pirobebSi Cais warmoebis ganviTarebaze gavlenas axdenen, rogorc

garegani

(saxelmwifo

mxardaWera-dotaciebiT,

safaso,

sagadasaxado, sakredito politikiT; arasabiujeto mxardaWeriT sxvadasxva struqturebis

mier),

ise

Sinagani

(warmoebis

sturuqturis

gardaqmna,

produqciis xarisxis amaRleba, danaxarjebis ekonomia) faqtorebi. Tumca, Cais warmoebis

ekonomikuri mdgradobis ZiriTad Semadgenel elementebad

miCneulia mecnierul-teqnikuri miRwevebis danergva, warmoebis marTvisa da organizaciis

doneebi,

teqnologiebi,

mogebis

moculoba,

dasaqmebulTa

kvalifikacia da maTi denadobis Semcireba. isic unda aRiniSnos, rom es ukansknelni urTierTmWidro kavSirSi arian da erTmaneTsac gansazRvraven. kerZod,

warmoebis

faqtorTan



muSakTa

teqnologiebis produqciis

teqnologia

kvalifikaciasa

danergvis

miReba

dakavSirebulia

ZiriTadi

naklebi

da

aranakleb

mniSvnelovan

raodenobasTan.

progresuli

mizania

danaxarjebiT.

meti

da

maRali

teqnologiebis

xarisxis

racionalur

gamoyenebas ki muSakTa raodenoba da kvalifikacia gansazRvravs. warmoebis maRali

organizaciis

romlebic

done

gansazRvraven

niSnavs

arsebuli

im

faqtorebis

resursuli

gaTvaliswinebas,

potencialis

yvela

elementis racionalurad, maRalefeqturad gamoyenebas. warmoebis procesis ganxorcieleba aucileblad intensiuri gziT unda moxdes da aqcenti aRebuli iqnas xarisxiani produqciis warmoebaze, bazarze didi moTxovnaa, anu

saWiroa

warmoebis

resursuli

da

komerciuli

potencialis

maqsimaluri ukugebiT gamoyenebis uzrunvelyofa. yovelive ganviTareba

zemoaRniSnulidan warmoadgens

gamomdinare,

Cais

warmoebis

organizaciul-ekonomikuri,

efeqtiani

teqnologiuri,

samarTlebrivi, socialuri da sxva RonisZiebebis erTobliobas, mimarTuls sameurneo

saqmianobis

srulyofisa

da

saboloo

Sedegebis

gaumjobesebisaTvis. meCaieobis dargis ekonomikuri mdgradobis gansazRvra mravali faqtoriT xdeba, romlebic pirdapir moqmedeben warmoebaze da romelTa gareSe es procesi ver sruldeba. es aris materialur-teqnikuri resursebi, inteleqtualur-SromiTi potenciali, warmoebis teqnologiebi, materialuri stimulireba, Sromis racionaluri organizacia da marTvis

85

srulyofili xerxebi. ra Tqma unda, aris sxva faqtorebic, romlebic arapirdapir

moqmedeben

da

maT

miekuTvneba

sabazro

urTierTobebis,

kooperirebis, integraciisa da socialuri infrastruqturis doneebi. sabazro

pirobebSi

Semaferxebeli

Cais

faqtoria

warmoebis

Siga

ganviTarebis

bazris

mniSvnelovani

daucveloba

kontrabanduli

produqciis SemoRwevisagan, romlis wili dResdReobiT Zalian didia. amas adasturebs,

Tundac,

qveyanaSi

importirebuli

Cais

deklarilebuli

raodenobrivi maCveneblebi. 2000-2007 wlebSi saqarTveloSi dafiqsirebulia sul 14641,2 tona Cais produqciis importi, anu saSualod erT welze gaangariSebiT _ 2091,6 tona, maSin roca adgilobrivi bazris moculoba sul mcire 3-4 aTas tonas Seadgens. saanalizo periodSi yvelaze meti produqcia Semotanilia 2000 da 2007 wlebSi, Sesabamisad _ 9638,5 da 803,0 tona. aSkaraa, rom Zlierdeba adgilobrivi bazris dakargvis tendecia. umTavresi, rac unda gakeTdes mis dasabruneblad, produqciis xarisxis mkveTri gaumjobesebaa. saqarTveloSi Cais bazris analizis mixedviT, ZiriTadad Tbilisisa da sxva

qalaqebis

(umeteswilad

savaWro dabali

sistemaSi xarisxis)

95%_ze Cai

meti

iyideba

ucxouri da

warmoebis

mxolod

4-5%_ia

adgilobrivi warmoebis Cai. Cvens xelT arsebuli informaciiT (presa, eqspertuli

monacemebi),

saqarTvelos

bazarze

am

bolo

2-3

wlis

ganmavlobaSi yovelwliurad iyideba 50 mln larze meti Rirebulebis, daaxloebiT erTjerad

3500_4000

paketebSia

tona

sxvadasxva

dafasoebuli.

saxeobis

mwvane

Cais

Cai,

aqedan,

75_80%

wona

mTlian

xvedriTi

gayidvebSi TiTqmis 30%_ia, anu 1000_1200 tonamdea. saqarTvelos

bazarze

Cais

ZiriTadi

momwodeblebi

arian:

didi

britaneTis kompaniebi ,,ristoni”, ,,axmadCai”, ,,tviningsi”, amerikuli kompania ,,liptoni”, Cinur-rusuli kompaniebi - ..grenfeldi”, iaponuri - ,,senCa”, ceilonis

-

,,dilmaxi”

da

sxva

(am

kompaniebis

udidesi

nawili

Cais

tradiciulad mwarmoebeli qveynebidan_CineTidan da indoeTidan ar arian). 1 kg Cais fasi, daaxloebiTY 20_dan 60_mde dolaris farglebSi meryeobs. SedarebiT ukeTesi xarisxis mwvane Cais 1 kg-ze gadaangariSebiT, 35_40 dolarze naklebad ar iyideba.

86

seriozul problemas warmoadgens qarTuli Cais gayidva adgilobriv bazarze,

romelic,

rogorc

aRvniSneT,

qarTuli

produqciisTvis

praqtikulad dakargulia. saqarTveloSi ZiriTadad martivi teqnologiiT ojaxebSi warmoebuli da SefuTuli produqcia iyideba. calkeuli firmis, maT Soris Sps “martin bauer Tbilisis” mcdeloba, gamoeSva erTjeradi dafasoebis Cai, marcxiT damTavrda. miuxedavad amisa, ss “yazbegi” da sxvebi agrZeleben mcire moculobiT erTjeradi dafasoebis Cais gamoSvebas. isini ZiriTadad produqciis xarisxis gamo momxmareblebSi didi mowonebiT ver sargebloben.

amitom

xarisxiani

produqciis

warmoeba

da

saxelmwifo

daxmarebebis mxolod am mizniT gamoyeneba meCaieobis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebad unda iqces. Cais

produqciis

gaTvaliswinebuli

iqnes

efeqtianad

warmoebisaTvis

meCaieobis

Zlieri

da

aucilebelia susti

mxareebi

saqarTveloSi. qarTuli meCaieobis Zlier mxareebad miCneul iqna: 1. dasavleT saqarTvelos klimaturi da niadaguri pirobebi, sadac meCaieobaa ganviTarebuli, yovelmxriv akmayofilebs produqciis samrewvelo warmoebisadmi

wayenebul

suptropikul

zonaSi

moTxovnebs. Seadgens

aqtiur

4200-47000с,

temperaturaTa nacvlad

jami

samrewvelo

meCaieobisaTvis sakmarisi 3500-40000с–is, plantaciebi gaSenebulia vake da gorakborcvian ewer, wiTelmiwa, yviTelmiwa da tyis yomral niadagebze. mobiluri sakrefi manqanebis gamoyeneba SesaZlebelia mTeli farTobis 20%ze, xolo mcire meqanizaciisa-yvelgan; 2. Cais plantaciebis 70-80% gaSenebuliф indoCinuri jiSebiT, 12-15% kiminiT, xolo 4 - 5%-adgilobrivi jiSebiT -“kolxida” da “baxtaZe”; 3.

saqarTvelos

Cais

geografiuli

gaadgilebis

gaTvaliswinebiT

SesaZlebelia yvela saxeobisa da xarisxis Cais warmoeba. standartuli nedleulisagan damzadebuili Savi Cai nazi aromatiTa da Serbilebuli simwklartiT gamoirCeva, xolo qarTuli mwvane baixis Cai konkurencias uwevs nebismieri qveynis analogiur produqcias; 4.

meCaieoba

warmoadgens

dasavleT

saqarTvelos

mosaxleobis

dasaqmebisa da Semosavlebis ZiriTad wyaros, eroziis winaaRmdeg brZolis saukeTeso saSualebas. saqarTveloSi

Cais plantaciebs, gansxvavebiT sxva 87

qveynebisagan,

sxvadasxva

daavadebebis

winaaRmdeg

sabrZolvelad

SxamqimikatebiT damuSaveba ar sWirdeba; 5. Cais pirveladi da meoradi fabrikebi mTlianad privatizebulia, xolo Cais warmoebis procesi _ diversificirebuli. farToa qarTuli Cais eqsportis

mosalodneli

geografia.

maRali

xarisxis

nedleulisagan

warmoebul produqciaze (Sps “cucxvaTi”, Sps “saqarTvelos Taiguli” da sxva) ganusazRvreli moTxovnilebaa; 6.

adgili

aqvs

investirebas

teqnologiebSi,

rac

maRali

xarisxis

produqciis warmoebis garantias iZleva. axali teqnologiuri danadgarebis damzadeba adgilze SeiZleba, rac ar gamoricxavs ucxouri analogebis Semotanas. SemorCenilia Cais dafasoebis simZlavreebi, rac Semosavlebis gazrdis saSulebas qmnis. qarTuli meCaieobisaTvis damaxasiaTebelia susti mxareebic: 1. Cais plantaciebis mkacri eqspluataciis gamo, Semcirda buCqebis biologiuri aTwleulSi

aqtiuroba.

procesis

agroteqnikuri

intensifikacia

RonisZiebebis

gamoiwvia

gautareblobam.

bolo

sadrenaJo

sistemebis moSlis gamo mZime mdgomareoba Seiqmna dablobSi gaSenebul plantaciebSi. sakrefi agregatebis sasxlaviT Secvlis, xeliT krefisas namgliT, daniT, bambukis gamoyenebam gamoiwvia gasuli wlebis Reroebis 4050%

dazianeba,

romlis

mZinare

kvirtebidan

axali

vegetacia

unda

ganviTarebuliyo. aseTi krefis gamo adgili aqvs wlis manZilze buCqis 2-3jerad Spalerul gasxvlas; 2. saqarTveloSi zRvis donidan 100 metramde gaSenebuli plantaciebis xvedriTi wona 41%-ia (ozurgeTis, qobuleTis, lamCxuTis, xobis, zugdidis, galis raionebSi), 100-idan 400 metramde _ 45%, 400 metraze maRla _ 14%. maSin, roca saqarTveloSi Cais gaSenebis saukeTeso zonad miCneulia aWaraguriisa da samegrelo - afxazeTis regionebisaTvis zRvis donidan 600 metri, imereTisaTvis 800 metri; 3.

Cais

foTlis

krefis

dabali

kultura,

romelic

saqarTveloSi

gasuli saukunis 70-iani wlebidan dainerga, normaluri mza produqciis miRebis saSulebas ar iZleva. dabalia misi gasayidi fasi. igi produqciis warmoebaze gaweul xarjebs ver anazRaurebs. xarisxiani nedleulis krefis tradiciebis aRdgenisaTvis aucilebelia, rogorc sakanonmdeblo bazis

88

Seqmna,

aseve

menejmentisa

da

stimulirebis

efeqtiani

saSualebebis

amoqmedeba; 4.

kvlav

SenarCunebulia

konfliqti

Cais

fabrikebsa

da

meCieebs,

gansakuTrebiT – kolmeurneobebis samarTalmemkvidreebs – kooperativebs Soris; 5. meCaieobis seqtorSi umZimesi finansuri mdgomareobaa. ar arsebobs rogorc

nedleulis,

teqnologiebis

aseve

danergvis

misi

gadamuSavebisa

finansuri

mxardaWeris

da

gayidvis,

institutebi,

axali radgan

meCaieoba ar aris mimzidveli arc komerciuli bankebisa da arc ucxoeli investorebisaTvis; 6. Cais mza produqciis warmoebis mkveTrad Semcirebis, misi xarisxis gauaresebis gamo daikarga produqciis realizaciis tradiciuli bazrebi, gauaresda dargis finansur-ekonomikuri da teqnikuri mdgomareoba, TiTqmis arcerT fabrikaSi nedleuli ar muSavdeba orTodoqsaluri teqnologiis gamoyenebiT, arsad danergili ar aris

CTC-is xazi, romlis gamoyenebiT

msoflioSi Cais produqciis 80%, xolo indoeTSi – 90% iwarmoeba; 7.

ganadgurebulia

plantaciebis

didi

nawili,

moSlilia

maRalxarisxovani jiSebis – `baxtaZis”, `kolxidas” sanerge meurneobebi, maT Soris – vegetatiuri meTodis gamravlebis; 8.

privatizebuli

Cais

plantaciebi

danawevrebulia,

xolo

araprivatizebuli – mitovebuli da gatyevebulia; 9.

moSlilia

Cais

produqciiT

vaWroba,

igi

monopolizebulia

ZiriTadad araprofesionali da marketingis ucodinari fizikuri pirebisa da firmebis mier; 10. aRsadgenia dargis sawarmoo da socialuri infrastruqtura, rac Cais industriis ganuyofel nawils Seadgens. amdenad,

Zveli

produqciis

warmoebis,

uqonlobis,

sabazro

teqnologiebis finansuri garemoSi

siWarbis,

davalianebis,

ZiriTadad sakredito

damoukideblad

uxarisxo resursebis

funqcionirebis

ucodinarobis, produqciis realizaciis bazrebis dakargvis, kooperaciuli kavSirebis moSlis, agreTve, yofil sakavSiro bazarze ZiriTadad msxvilad dafasoebuli Cais miwodebis praqtikis, energetikuli resursebis gaZvirebis

89

gamo, qarTuli Cais produqcia msoflio bazarze arakonkurentunariani aRmoCnda. mdgomareoba ZiriTadad

daamZima

dargis

saqarTveloSi

marTvis

struqturebis

ganxorcielebuli

moSlam,

ekonomikuri

rac

politikis

Sedegia, romlis Tanaxmadac arCeuli iqna sabazro ekonomikaze gadasvlis liberaluri

kursi

(saxelmwifos

Caurevloba

sawarmoTa

saqmianobaSi).

aRniSnulma kursma damangreveli gavlena iqonia saqarTveloSi meCaieobis ganviTarebaze. 2006 wels 1990 welTan SedarebiT Cais mza produqciis warmoeba 97,4%-iT Semcirda. (ix. cxrili 2.2.3)

saqarTveloSi Cais mza produqciis warmoeba 1990-2006 wlebSi. (aTasi tona)′ cxrili 2.2.3. 1990

1992

1994

1996

1998

2000

2002

2004

2006

125,8

40,9

15,5

9,5

10,0

4,8

4,5

3,3

2,5

′ saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi.

meCaieobaSi Seqmnili krizisuli mdgomareobidan Tavis daRwevisa da sabazro

urTierTobaTa

sabazro

infrastruqturebis

urTierTobaTa sameurneo

damkvidrebisaTvis

regulirebis

sawarmoebisaTvis

formirebis

aucilebelia: daCqareba;

samarTleblivi saxelmwifos

bazis

mxriv

civilizebuli

agraruli

sabazro

Seqmna;

sasoflo-

ekonomikuri

daxmarebis

mwyobri sistemis SemuSaveba da realizacia. Cveni azriT, Cais warmoebis efeqtianobis amaRlebisaTvis aucilebelia dargis

saxelmwifoebrivi

regulireba.

amasTan,

gardamaval

periodSi

mkveTrad unda Seicvalos saxelmwifos roli, is unda gaxdes bazris Suamavali,

maregulirebeli.

ufro

metic,

maRalganviTarebuli

sabazro

ekonomikis pirobebSic ki, roca meurneobrivi winaaRmdegobebi umniSvneloa, qveyanaSi

arsebobs

saxelmwifos

aqtiurad

Carevis

iseTi

berketebi

rogoricaa: sadazRvevo sistema, racionaluri monopolizmi, socialuri da

90

sawarmoo

infrastruqtura,

energouzrunvelyofa,

finansuri

mxardaWera,

SeRavaTiani gadasaxadebi da sxva. meCaieobis

efeqtianobis

gadidebis

uzrunvelsayofad

aucilebelia

amoqmeddes saxelmwifo regulirebis Semdegi principebi: -

agraruli

proteqcionizmisa,

rogorc

Sida-ekonomikuri

da

aseve

sagareo-ekonomikuri aspeqtebiT; -

saxelmwifos

mier

meCaieobis

miznobrivi

da

garantirebuli

mxardaWeris; -

regulirebis meqanizmebis urTierTSevsebis;

-

ekonomikuri da socialuri miznebis SeTanawyobis;

-

programul-miznobrivi uzrunvelyofis.

2.3. saqarTveloSi Cais warmoebis efeqtianobis dinamika da miRweuli done

sabazro ekonomikaze gardamaval periodSi saqarTveloSi meCaieobis ganviTarebis

mTavar

problemas,

produqciis

warmoebis

moculobasTan

erTad, misi ekonomikuri efeqtianobis ganuxreli amaRleba warmoadgens. am ukanasknelze udides gavlenas axdens Cais warmoebis dargSi arsebuli sabazro moTxovna, produqciis xarisxi da konkurentunarianoba. warmoebis efeqtianobis amaRleba niSnavs danaxarjebisa da resursebis (SromiTi,

materialuri

warmoebis

moculobis

uzrunvelyofs

da

finansuri)

zrdas.

produqciis

Sedegad,

yovel

erTeulze

warmoebis

TviTRirebulebis

produqciis

efeqtiani

gaZRola

Semcirebas,

Sromis

nayofierebis zrdasa da warmoebis rentabelobis donis amaRlebas. Cais warmoebis efeqtianobis Sefaseba Znelia erTi romelime ZiriTadi maCvenebliT, amitom umjobesia gamoviyenoT ekonomikur maCvenebelTa mTeli kompleqsi (naturaluri, RirebulebiTi). Cais

kulturis

warmoebis

ekonomikuri

efeqtianobis

amosaval

naturalur maCvenebels mosavlianoba unda mivakuTvnoT, romlis zrdis 91

faqtoric

Sromis

nayofierebis

donis

amaRlebis,

produqciis

TviTRirebulebis Semcirebisa da warmoebis Semosavlianobis zrdis saimedo da maRalefeqturi saSualebaa. mosavlianoba mTliani mosavlis sidides ganapirobebs,

masSi

aisaxeba

yovelgvari

bunebrivi

da

ekonomikuri

faqtorebis zemoqmedeba. TiToeuli sasoflo-sameurneo sawarmos warmoebis intensiurobisa da organizaciul-sameurneo saqmianobis xarisxi pirdapir kavSirSia

miwaTmoqmedebis

sistemasTan,

miwis

nayofierebasTan

da

Tanamedrove mecnierul-teqnikuri miRwevebis gamoyeneba-danergvasTan. Cais warmoebis ganviTarebis istoriaSi saqarTveloSi Cais foTlis damzadebam sarekordo maCvenebels 1985 wels miaRwia da 582 aTasi tona Seadgina, saSualo saheqtaro mosavlianobam ki _ 10,2 tona. 1980-2006 wlebSi mosavlianobis analizisas (ix. cxrili 2.3.1) naTlad Cans, rom 1990 wlidan mcirdeba

rogorc

Cais

plantaciebis

farTobebi,

aseve

mosavali

da

mosavlianoba. yvelaze dabali mosavali 2006 wels dafiqsirda da 6,6 aTasi tona Seadgina. Cais plantaciebis farTobebis, mosavlisa da mosavlianobis dinamika 1980-2006 wlebSi cxrili 2.3.1

wlebi 1980

Cais plantacia, aTasi ha 66,8

mosavlianoba, c/ha 90,0

mosavali, aTasi t 501,8

1985

65,9

101,0

581,7

1990

68,0

90,0

501,7

1992

68,0

41,6

212,3

1994

67,7

17,6

60,7

1996

67,7

10,4

34,0

1998

59,7

17,0

47,2

2000

-

-

24,0

2002

-

-

24,0

2004

-

-

20,0

2005

22,8

2006

6,6

1saqarTvelos

soflis meurneobis saministros monacemebi

92

dabalmosavliani Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis amaRlebis saqmeSi gadamwyveti mniSvneloba aqvs yovelmxriv intensifikacias, romelic intensiuri

agroteqnikis,

teqnologiebis, xerxebis

Sromis

danergvis

meqanizaciis,

qimizaciis,

normireba-anazRaurebis

gziT,

sabolood

ufro

mimarTulia

progresuli racionaluri

mzardi

sawarmoo

danaxarjebis ekonomiisa da warmoebis saerTo kulturis amaRlebisaken. sabazro

ekonomikis

pirobebSi

sawarmoo-finansuri

saqmianobis

umniSvnelovanes ekonomikur maCveneblad gamodis rentabeloba, romelic warmoebis

nebismier

odenobiT.

mogeba

doneze ki

ganisazRvreba

warmoadgens

Semosavlis

sxvaobas

anu

sasaqonlo

mogebis

produqciis

sarealizacio fassa da produqciis TviTRirebulebas Soris da uSualod gansazRvravs

rentabelobis

Semosavali

sawarmos

rentabeluria

igi.

dones,

saboloo

rentabelobis

radgan

rac

finansur done,

ufro

metia

wminda

miT

ufro

ganisazRvreba

wminda

SedegebSi,

romelic

Semosavlis SefardebiT sawarmoo danaxarjebTan procentebSi, miuTiTebs sawarmoo danaxarjebis yoveli fuladi erTeulis amogebis efeqtianobis dones. rentabelobis SedarebiTi

maCvenebeli

saSualebas

upiratesobis

principis

iZleva

sworad

safuZvelze,

Sefasdes

konkretuli

warmoebisaTvis ufro momgebiani dargebi, kulturebi, bunebriv-ekonomikuri faqtorebis racionaluri da efeqtiani gamoyenebis saSualebebi. warmoebis

rentabeloba

sawarmoo-sameurneo

saqmianobis

sworad

organizebis Sedegad miiRweva, rodesac racionalurad, maRalefeqtianad xdeba materialur-teqnikuri, SromiTi da finansuri resursebis gamoyeneba. warmoebis rentabelobis donis maCvenebeli, amave dros, gvevlineba, rogorc yovelgvari Seusabamobisa da araeqvivalenturobis regulatori produqciis srul

TviTRirebulebasa

da

sasaqonlo

produqciaze

dawesebul

sarealizacio fass Soris. rentabelobis produqciis

donis

amaRleba,

gamosavlianobis

zrda,

romelsac

ganapirobebs

warmoadgens

warmoebis

xarisxiani yovelmxrivi

intensifikaciisa da mSromelTa materialuri moTxovnebis optimalurad dakmayofilebis mizniT Sidasameurneo dagrovebis wyaros.

93

ganvixiloT Sedegobrivi cxrili

Cais

warmoebis

maCvenebeli,

2.3.2).

am

ekonomikuri

rentabeloba

sakiTxis

gaangariSebisaTvis

1988-2004

ganxilvisas

gamoyenebuli

efeqtianobis ww.

saqarTveloSi

warmoebis

gvaqvs

saboloo (ix.

rentabelobis

produqciis

faqtiuri

TviTRirebuleba da sasaqonlo produqciis sarealizacio fasi, romelic warmoadgens umniSvnelovanes ekonomikur stimulators, warmoebis saerTo ekonomikuri efeqtianobis amaRlebis mizniT.

Cais produqciis warmoebis rentabeloba saqarTveloSi 1988-2004 ww. cxrili 2.3.2

1988

1990

1996

2000

2004

7,20

0,83

0,85

0,86

TviTRirebuleba, 4,06

4,15

2,01

2,21

2,32

mogeba, lari

3,04

3,05

-1,18

-1,36

-1,46

rentabelobis done, %

74,9

73,5

-58,7

-61,5

-62,9

1 kg produqciis sarealizacio fasi, 7,10 l/kg 1

kg

produqciis

lari

1skg

“saqCaisubtropikis” da finansTa saministros monacemebi.

Cais

warmoebis

efeqtianobis

saboloo

Sedegobrivi

maCveneblebi

_

wminda Semosavali da rentabelobis done mravali ganmsazRvreli faqtoris moqmedebazea damokidebuli, romelTagan, upirveles yovlisa, aRsaniSnavia: mosavlianobis zrdis faqtori, Sromis nayofierebis done da produqciis TviTRirebuleba. Sromis nayofierebis faqtoris gavlena SromatevadobiT gamorCeuli Cais kulturis efeqtian warmoebaze gadamwyveti mniSvnelobisaa, radgan produqciis

warmoebaze

gaweuli

droisa

da

danaxarjebis

ekonomiiT

SesaZlebelia produqciis TviTRirebulebis Semcireba.

94

Cais warmoebaSi Sromis nayofierebis amaRlebis umTavres rezervs unda mivakuTvnoT mosavlianobis zrda, romelic miwis, SromiTi resursebisa da intensiur

agroteqnologiaTa

maRalefeqtiani

gamoyenebis

ganmsazRvrel

faqtorebs ukavSirdeba. rac

ufro

maRalia

mosavlianoba

da

dabali

produqciis

TviTRirebuleba, miT ufro maRldeba wminda Semosavali rogorc 1 ha-ze, ise 1 lar danaxarjze da Sesabamisad rentabelobis done. mosavlianobis zrdis

faqtori

maRalefeqtiania

mxolod

ucvleli

an

Semcirebisaken

mimarTuli SromiTi danaxarjebis pirobebSi, radgan winaaRmdeg SemTxvevaSi produqciis TviTRirebulebis sistematuri zrda mniSvnelovnad amcirebs wminda

Semosavals

Sesabamisad

sawarmoo

rentabelobis

danaxarjTa

dones,

yovel

rasac

fulad

dRemde

erTeulze

adgili

aqvs

da Cais

warmoebaSi, arsebuli realobidan gamomdinare. rogorc aRvniSneT, Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis zrdis procesSi

produqciis

TviTRirebuleba,

rogorc

sinTezuri

maCvenebeli,

romelic uSualod gansazRvravs warmoebis saboloo finansur maCveneblebs _

mogebasa

da

daeqvemdebaros. mniSvnelovani donis

Cais pirobaa

amaRleba,

danaxarjebis

rentabelobas,

mizanmimarTul

produqciis meurneobis

Sromis

TviTRirebulebis

gaZRolis

resursebis

Semcireba

produqciis

Semcirebas

unda

Semcirebis

organizaciul-ekonomikuri

sruli

gamoyeneba

erTeulze,

Sromis

da

SromiTi

nayofierebis

amaRlebis, Sromis organizaciis gaumjobesebisa da kadrebis momzadebis amaRlebis xarjze. meCaieobisaTvis

didi

mniSvneloba

aqvs,

agreTve,

produqciis

TviTRirebulebis TiToeuli Semadgeneli elementis mixedviT danaxarjebis ekonomias (yvelaze maRali xvedriTi wona materialur xarjebs ukavia _ 5060%;

Sromis

gaiafebas,

anazRaurebis

amortizaciis

xarjebi

anaricxebis

_

7-10%-ia),

Semcirebas

gaangariSebiT, sarevela mcenareebisagan

da

sasuqebis

warmoebis

produqciis

erTeulze

mavneblebisagan

gamowveuli

danakargebis likvidacias, arapirdapiri xarjebis Semcirebas da sxv. Cais warmoebis ekonomikur efeqtianobaze msjelobisas mxedvelobaSi unda miviRoT nedleulis xarjvis koeficienti, rac mniSvnelovania imiTac,

95

rom Cais produqciis TviTRirebulebaSi 90-92%-s nedleulis Rirebuleba Seadgens. meCaieobaSi nedleulis

rentabelobis

warmoebis

gadidebis

danaxarjTa

realuri

Semcireba,

safuZvelia

Sromis

Cais

nayofierebisa

da

mosavlianobis gadideba, Cais mwvane foTlis xarisxobrivi Semadgenlobis gaumjobeseba

da

Cais

plantaciebis

movla-eqspluataciis

agrowesebis

Tanmimdevruli gatareba. Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis amaRlebis erT-erT ZiriTad moTxovnas

warmoadgens

Sromis

nayofierebis

donis ufro swrafad

zrda, warmoebis moculobisa da warmoebis fondSeiaraRebis zrdis tempTan, radgan

mxolod

moculobis gziT.

amgvarad

gadideba

winaaRmdeg

aris

SesaZlebeli

sawarmoo

SemTxvevaSi

romelic,

miuxedavad

warmoebis

Semosavlianobis

warmoebuli

produqciis

danaxarjebis maqsimaluri ekonomiis

izrdeba

optimaluri

produqciis

sarealizacio

zrdisa,

aferxebs

TviTRirebuleba, fasebis

gavleniT

rentabelobis

donis

amaRlebas. aRsaniSnavia, saqmeSi

rom

arsebiTi

ekonomikuri

Cais

warmoebis

mniSvneloba

analizis

saerTo

efeqtianobis

amaRlebis

eniWeba ZiriTadi saSualebebis gamoyenebis

Catarebas.

analizis

sagans

Seadgens,

rogorc

warmoebis ZiriTadi fondebis uzrunvelyofisa da aRWurvis, aseve maTi gamoyenebis donisa da xarisxis maCveneblebi. warmoebis fondebis

fonduzrunvelyofas

saSualo

wliuri

angariSoben

Rirebulebis

ZiriTadi

SefardebiT

Cais

sawarmoo plantaciis

farTobTan, xolo Sromis fondSeiaraRebis maCveneblis gaangariSebisaTvis aRniSnuli

formulis

mniSvnelSi

(meurneobaSi)

dasaqmebuli

muSakebis

analogiurad

gaiangariSeba

savargulis

nacvlad

saSualo

wliuri

energouzrunvelyofis

da

sawarmoSi ricxovnebaa.

energoSeiaraRebis

maCveneblebi. ZiriTad saSualebaTa gamoyenebis ekonomikuri efeqtianobis ZiriTad maCveneblad maCveneblebi.

dReisaTvis pirveli

miCneulia SeiZleba

fondukugebis ganisazRvros

da

fondtevadobis rogorc

saerTo

produqciis, aseve saerTo da wminda Semosavlis SefardebiT ZiriTadi saSualebebis

saSualo

wliur

RirebulebasTan,

xolo

fondtevadobis

96

maCvenebeli

fondukugebis

Sebrunebuli

sididea

da

gviCvenebs,

Tu

ra

raodenobis ZiriTadi saSualebebi modis warmoebuli saerTo produqciis erTeulze.

misi

mixedviTac,

gaangariSeba

Tumca,

naklovanebiT, saSualebebi

SeiZleba

rogorc

radgan

erTi,

ise

gaangariSebaSi

(amortizacia,

sawvavi

saerTo

da

meore

da

wminda

Semosavlis

maCvenebeli

xasiaTdeba

monawileobs sxva

mxolod

materialuri

ZiriTadi

danaxarjebi

gaangariSebaSi ar monawileobs). ZiriTadi

saSualebebis

gamoyenebis

ekonomikuri

efeqtianobis

daxasiaTebisaTvis gamoiyeneba aseve fondebis gamosyidvis vadis maCvenebeli, romelic iangariSeba ZiriTadi sawarmoo fondebis SefardebiT mogebis wliur jamTan. amave mimarTulebiT erT-erTi ZiriTadia mogebis normis maCvenebeli.

is

warmoadgens

mogebis

Sefardebas

sawarmoo

fondebis

(ZiriTadi da sabrunavi) saSualo wliur RirebulebasTan. Cais warmoebis teqnologiuri da sawarmoo ciklis uwyvetobis mizniT, ZiriTad saSualebebTan erTad, arsebiTi mniSvneloba sabrunav saSualebebs eniWeba. Cais produqciis warmoebaze sabrunavi saSualebebi sxvadasxvagvar gavlenas

axdens.

zogierTi

maTgani

warmoebis

procesis

pirdapir

xelSemwyob faqtorad gvevlineba, zogi ki warmoebis procesze arapirdapir, anu iribad moqmedebs. pirvels miekuTvneba iseTi sabrunavi saSualebebi, rogoricaa mineraluri sasuqebi, mcenareTa mavneblebisa da daavadebebisgan dacvis qimiuri saSualebebi da a. S., xolo meore jgufs _ iseTi sabrunavi saSualebebi,

romlebic

uzrunvelyofen

ZiriTadi

saSualebebis

funqcionirebas da maT uwyvet samuSao mdgomareobaSi yofnas. aseTebs ganekuTvneba

sawvav-sacxebi

masalebi,

maragnawilebi

remontisTvis,

instrumentebi da a. S. Cais

warmoebis

efeqturobis

rogorc

ganzogadebul

ZiriTadi, maCvenebels

aseve

sabrunavi

warmoadgens

saSualebebis

rentabeloba,

anu

mogebis norma. igi gviCvenebs, Tu ra odenobis mogebas Rebulobs meurneoba ZiriTadi da sabrunavi saSualebebis erTeulze gaangariSebiT saerTod, unda aRiniSnos, rom Cais warmoebis ekonomikuri efeqtianobis amaRlebis erT-erT ZiriTad gzas sabrunavi saSualebebis racionaluri gamoyenebis xarjze produqciis masalatevadobis Semcireba warmoadgens. sabrunavi

saSualebebis

maRali

xarisxi

da

dabali

TviTRirebuleba

97

saSualebas

iZleva

sawarmoo

fulad-materialuri

procesi

danaxarjebis

Sesruldes

pirobebSi,

rac,

SedarebiT saboloo

naklebi

angariSiT,

produqciis TviTRirebulebis SemcirebaSi aisaxeba. sabrunavi

saSualebebis

ekonomikuri

efeqtianobis

amaRlebis

mniSvnelovan rezervs warmoadgens aseve ZiriTad saSualebebTan maTi swori Tanafardobis gansazRvra. praqtika gviCvenebs, rom ZiriTadi saSualebebis mimarT

sabrunavi

saSualebebis

rogorc

ukmarisoba,

aseve

siWarbe

negatiurad aisaxeba Cais warmoebis saboloo Sedegebze. cxrilSi 2.3.3 naCvenebia Cais warmoebis efeqtianobis maCveneblebi. (saanalizo periodad aRebuli iqna 1980-1990 da 1999-2006 wlebi).

Cais warmoebis efeqtianobis maCveneblebi 1980-2006 ww. cxrili 2.3.3 zomis erT. Cais

1980

1985

1987

1989

mln man 1345,6 1585,4 1535,4 1507,4

zo-mis erT.

1999

2000

2001

2002

aT.

28169,5

17218,0

11963,6

9422,5

lari

produqciis

2003

2004

2005

2006

10257, 10003, 9195,2 6216,2 9

3

1378

1356

Rirebuleba momuSaveTa saSualo

aTasi kaci

125,7

115,7

107,9

103,1

kaci

7498

3519

2184

1928

lari

34021,2

25804,7

17072,8

14271,2

1513

704

wliuri raodenoba ZiriTadi

mln

fondebis

man

aTasi 1295,7 1505,9 1517,4 1531,4

9123,8 9283,8 9704,7 3833,2

Rirebuleba fondukugeba

man

1,03

1,05

1,01

0,98

lari

0,83

0,66

0,70

0,66

1,12

1,08

0,95

1,62

fondtevadoba

man

0,96

0,94

0,98

1,01

lari

1,20

1,52

1,43

1,52

0,89

0,93

1,05

0,61

aTasi

10,7

13,7

14,2

14,6

aTasi

3,76

4,89

5,48

4,88

7,44

7,38

6,78

8,83

4,5

7,3

7,8

7,4

6,6

6,8

6,4

5,4

Sromis

man

nayofiereba Sromis

lari

aTasi

fondSeiara-

man

aTasi 10,3

13,0

14,1

14,9

lari

Reba 1saqarTvelos

statistikis departamentis monacemebi

98

aRniSnuli cxrili metad STambeWdav informacias iZleva. kerZod, 19851989

wlebSi

1,5

miliard

maneTze

meti

Rirebulebis

Cais

produqcia

iwarmoeboda, rac, im dros maneTisa da aSS dolaris urTierTgacvlis kurss

Tu

gaviTvaliswinebT,

Tanamedrove

saqarTvelos

mTliani

Sida

produqtis TiTqmis naxevaria. mniSvnelovania, agreTve, meCaieobis dargSi sawarmoo miliard

fondebis maneTze

Rirebuleba,

metia.

romelic

sainteresoa

aRniSnul

Sromis

wlebSi

nayofierebis

aseve

1,5

maCveneblebi,

romelic 1 samuSao dReze 1985-1989 wlebSi 13,7-14,6 maneTamde meryeobda. am SemTxvevaSic,

Tu

gaviTvaliswinebT

mimarTebaSi,

vnaxavT,

rom

erT

maneTis

samuSao

kurss

dReze

am

aSS

dolarTan

periodSi

maCaieobis

dargSi yoveldRe 20 aSS dolarze meti Rirebulebis produqcia iqmneboda. zemoT

gaanalizebulis

safuZvelze

SeiZleba

iTqvas,

rom

1980-iani

wlebisaTvis meCaieoba saqarTvelos soflis meurneobis umTavres dargad iqca.

es

ki

ganapiroba

moTxovnilebis

udidesi

iman,

rom

nawili

Cais

produqciaze

swored

sabWoTa

qarTuli

kavSiris

Cais

xarjze

kmayofildeboda. am

periodSi

dargs

emsaxureboda

150

pirveladi

da

22

meoradi

gadamwoni fabrika, romlebic aRWurvili iyvnen sakmaod maRali donis teqnikuri danadgarebiTa da damfasoebeli xazebiT. dasaqmebuli iyo 170-180 aTasi adamiani, romelTa ojaxebis cxovrebis done mWidrod ukavSirdeboda dargis sawarmoo da socialuri infrastruqturis ganviTarebas. saqarTveloSi mimdinare sistemurma socialur-ekonomikurma krizisma ekonomikis yvela dargze moaxdina gavlena, gansakuTrebiT ki meCaieobaze. 1992 wels meCaieobis wili soflis meurneobaSi TiTqmis 6-jer Semcirda, radgan am dros daiSala ssr kavSiri da meCaieobam dakarga gasaRebis tradiciuli bazrebi. rogorc

cxrilidan

2.3.3

Cans,

saanalizo

1999-2002

wlebSi

Cais

warmoebis efeqtianobis maCveneblebi garkveuli meryeobiT xasiaTdeboda, Tumca 2003-2006 wlebSi SeimCneva zrdac. Sromis nayofierebam 1999 wlis 3,76 laridan 2006 wels 8,83 lari Seadgina, fondukugebam ki Sesabamisad _ 0,83 laridan 1,62 lari. sabazro ekonomikis ganviTarebis Tanamedrove etapze fondukugebis zrda sameurneo ganviTarebis mniSvnelovani faqtoria.

99

Cais

warmoebis

ekonomikuri

efeqtianobis

misaRwevad

aucilebelia

dakmayofildes Semdegi moTxovnebi: _ Sromis nayofierebis done unda aRematebodes produqciis zrdis temps,

radgan

aseT

SemTxvevaSi

SesaZlebelia

warmoebis

moculobis

optimaluri zrda cocxali samuSao Zalis minimaluri dakavebis pirobebSi; _ Sromis nayofierebis zrda unda moxdes ufro swrafad, vidre misi fondSeiaraReba, radgan es piroba samuSao Zalis gamoTavisuflebis xarjze axdens

aramxolod

cocxali,

aramed

ganivTebuli

Sromis

nayofierebis

amaRlebas; _

materialur-teqnikuri

aRematebodes racionalur

produqciis gamoyenebasa

resursebis zrdis

da

ekonomiis

temps,

produqciis

rac

zrdis

tempi

sawarmoo

unda

resursebis

TviTRirebulebis

Semcirebis

safuZvelia.

2.4. Cais warmoebis mdgomareobis analiziFfermerul meurneobebSi socialisturi soflis

meurneoba

wyobis

Svidi

aTeuli

mniSvnelovanwilad

wlis iqna

manZilze,

saqarTvelos

restruqturirebuli

1920

wlamde periodTan SedarebiT. igi gaxda sabWoTa kavSiris erT-erTi wamyvani regioni

sasoflo-sameurneo

produqciis

zrdis

doniT.

am

periodis

manZilze warmoeba gaizarda aTjer da metad. wliuri zrdis 10 procentiani maCvenebeli saerTo iyo 1980-iani wlebis dasawyissa da Sua periodSi. miuxedavad mTeli rigi bunebrivi kataklizmebisa da zianisa, sabWoTa xanis dasasruls,

saqarTvelos

sasoflo-sameurneo

eqsportma

70

procentiT

gadaaWarba imports. sabWoTa kavSiris daSlis wina periodSi respublikaSi 711 koleqtiuri, 468 saxelmwifo meurneoba da 229 Sida-sameurneo sawarmo funqcionirebda.

maT

xelmZRvanelobas

uwevda

69

regionuli

agrosamrewvelo kavSiri. daaxloebiT 700 aTasi adamiani, anu mTeli samuSao Zalis 25% soflis meurneobis seqtorSi iyo dasaqmebuli.

100

gardamavali periodi, anu bolo TxuTmeti weli arc iseTi saxarbielo SedegebiT gamoirCeoda saqarTvelos soflis meurneobis seqtorisaTvis mTeli rigi faqtorebidan gamomdinare. esenia: • ukiduresi samxedro, politikuri da ekonomikuri arastabiluroba; • mTeli rigi formaluri kavSirebis moSla yofil sabWoTa qveynebTan; • saxelmwifo subsidiebisa da kreditebis gauqmeba; • sasoflo-sameurneo

vaWrobis

pirobebis

gauareseba

(warmoebis

saSualebaTa gaZvireba, stabiluri an daRmavali fasebi produqciaze); • yofili kolmeurneobebisa da saxelmwifo meurneobebis an sawarmoebis ngreva da daSla-danawevreba mcire nakveTebad da meurneobebad; • meurneobriobis stiqiuri marTva da TviTuzrunvelyofaze orientacia; • sakredito, marketinguli, sakonsolidacio da gadamamuSavebeli an warmoebis

saSualebaTa

miwodebis

stabiluri

dawesebulebebis

ararseboba; • dafinansebis

deficitidan

gamomdinare,

moZvelebuli

fizikuri

infrastruqtura da kvlevis srulad paralizebuli sistema; • bazrebis, menejmentis da axali teqnologiebis Sesaxeb informaciebis gavrcelebis SezRuduli SesaZleblobebi. Aam da sxva faqtorebma ganapirobes farTomasStabiani, centralurad marTuli,

srulad

transformireba

integrirebuli

danawevrebul,

sasoflo-sameurneo

izolirebul

mcire

zomis

sistemis naturalur

meurneobad. realurad, sasoflo-sameurneo warmoeba daRmasvlas ganicdida 2000 wlis CaTvliT. krizisis masStabebis sailustraciod mxolod 1996 wlidan 2000 wlamde seqtoris 30 procentian klebas davasaxelebT. 2000 weli garkveul Semobrunebis wlad iqca saqarTvelos soflis meurneobaSi. daRmasvla

Senelda,

sasoflo-sameurneo

xolo

zogierTi

produqciis

maCveneblis

Rirebulebis

mixedviT

stabiluri

zrda

saxezea soflis

meurneobisaTvis arasaxarbielo 2004 wlis miuxedavad. Tumca, mTlianobaSi, gardamaval periodSi soflis meurneoba Zvelis mxolod aCrdilad iqca. erT-erTi

pirveli

Sedegi,

rac

sabWoTa

kavSiris

daSlas

mohyva,

sasoflo-sameurneo miwebis glexebisaTvis masiuri gadacema iyo. sasoflosameurneo

miwis

reforma

daiwyo

1992

wels

,,saprivatizacio

fondis”

101

SeqmnasTan erTad, romelic daaxloebiT 763 aTas heqtars Seadgenda, anu mTlianad saqarTveloSi arsebuli sasoflo-sameurneo miwebis 25 procents. am fondebidan daaxloebiT 1,25 heqtari miwa yovelgvari safasuris gareSe daurigdaT soflebsa da patara qalaqebSi mcxovreb saojaxo meurneobebs (Sinameurneobebs da ara individualur pirebs), xolo 5 heqtramde saZovrebi im ojaxebs, romlebic mecxoveleobas misdeven mTian raionebSi. sul jamSi 437 aTasi heqtari yovelwliurad kultivirebuli miwa iqna privatizebuli meurne

ojaxebze;

aseve,

181

aTasi

heqtari

xexilis

baRebi

da

sxva

mravalwlovani kulturebis naTesebi; 42 aTasi heqtari Seadgenda saTibebs, xolo 84 aTasi heqtari ki _ saZovrebs. zemoTCamoTvlili warmoadgens mTlianad miwebis 62 procents da, Sesabamisad, saTibebisa da saZovrebis 4-5 procents. sasoflo-sameurneo

miwebis

danarCeni

nawili

kvlav

saxelmwifo

sakuTrebaSi rCeboda. marTalia saojaxo meurneobebs Teoriulad hqondaT ufleba ijariT aeRoT miwebi, romlebic saxelmwifo ganawilebis gareSe darCa, magram realurad maTze xeli mxolod yofili kolmeurneobebisa da soflis sakrebuloebis (sabWoebis) Tavkacebs miuwvdeboda, an maT, visac sasoflo-sameurneo teqnikis gamoyenebis SesaZlebloba hqonda. realurad privatizaciis procesis sawyisi etapi ar iyo dafuZnebuli stabilur sakanonmdeblo bazaze. Mmdgomareobis gamosworebis mizniT, 1993 wels,

saqarTvelos

ministrTa

kabinetma

gamosca

brZanebuleba

#503,

romliTac SemoRebul iqna miRebis aqtis/serTifikatis forma. dRes swored es

forma

aris

miCneuli

ZiriTad

iuridiul

dokumentad,

romelic

adasturebs Sinameurneobis sakuTrebis uflebas sasoflo-sameurneo miwis nakveTebze. am brZanebulebis iuridiuli Zala ufro ganmtkicda 1996 wels, rodesac

parlamentma

miiRo

saqarTvelos

kanoni

,,sasoflo-sameurneo

daniSnulebis miwis sakuTrebis Sesaxeb”. am kanonis Tanaxmad, saqarTveloSi miwis mesakuTre SeiZleba iyos saqarTvelos moqalaqe, an saqarTveloSi registrirebuli iuridiuli piri. privatizaciis

Tavdapirveli

iniciativis

erT-erTi

nakli

is

iyo,

arsebuli miwebis sruli rezervi sakuTrebis uflebiT ar gadaeca kerZo seqtors. mTavrobis mier gansazRvruli politikis Sesabamisad, romelic sazogadoebriv

sakuTrebaSi

arsebuli

miwebis

srul

privatizacias

102

iTvaliswinebda, arsebuli

2005

wels

sasoflo-sameurneo

miRebul

iqna

daniSnulebis

,,saxelmwifo miwis

sakuTrebaSi

sakuTrebis

Sesaxeb”

saqarTvelos kanoni, romlis ZiriTadi mizania dawyebuli saprivatizacio procesis dasruleba. meore etapis dasasrulisTvis, darCenili 464 aTasi heqtaric kerZo sakuTrebaSi gadava. aqedan, 299 aTasi heqtari dReisaTvis ijariTaa gacemuli fermerebze, xolo danarCeni 165 aTasi heqtari arc ijariTaa gacemuli da arc muSavdeba. rogorc Cans, kidev wlebia saWiro am RonisZiebebis bolomde misayvanad. cxrilSi

2.4.1.

mocemulia

saqarTveloSi

arsebuli

fermeruli

meurneobebis raodenoba sididis mixedviT privatizaciis pirveli etapis Semdgom. es monacemebi sididisa da farTobebis Sesaxeb exeba rogorc sakuTrebaSi arsebul, ise ijariT gacemul miwebs. im daSvebiT, rom yvela fermeri gamoisyidis mis mier ijariT aRebul miwas, es cxrili Sesabamisad gamoxatavs

fermeruli

meurneobebis

sididesa

da

saerTo

farTobs

privatizaciis meore etapis dasasrulisaTvis, sanam gaiyideba saxelmwifo sakuTrebaSi arsebuli miwebi, romelic amJamad ar aris ijariT gacemuli. fermeruli meurneobebi: jamuri farTobebi da raodenoba farTobis mixedviT

cxrili 2.4.1 meurneobis farTobi (ha)

raodenoba*

sul heqtrebSi

^^^^naklebi 0,006

36,024

2,000

0,06-0,09

33,781

3,000

0,10-0,19

67,358

10,000

0,20-0,49

148,105

52,000

0,50-0,99

214,600

161,000

1,00-1,99

175,840

264,000

2,00-2,99

24,318

61,000

3,00-3,99

10,133

36,000

4,00-4,99

4,363

20,000

5,00-9,99

6,469

49,000

10,00-19,99

2,671

27,000

103

*2005

20,00-49,99

1,207

43,000

50,0-99,99

485

37,000

100-199,99

325

49,000

200-499,99

250

88,000

500,00 meti

92

56,000

sul

726,021

958,000

sasoflo-sameurneo aRwera, saqarTvelos statistikis departamentis monacemebi

2005 wlis aRweris Sedegebze dayrdnobiT, daaxloebiT 656 aTasamde komerciuli

da

mcire

glexuri

meurneoba

saqarTveloSi

amuSavebs

daaxloebiT 953 aTas heqtars, anu erT meurneobaze modis 1.5 heqtari. Tuki 4 heqtars gamoviyenebT pirobiT gamyof erTeulad, maSin miviRebT, rom

saqarTveloSi

arsebobs

sul

16

aTasamde

fermeruli

meurneoba,

romlebsac SeiZleba komerciuli meurneoba ewodos. es qveyanaSi arsebuli meurneobebis

2.5

procentze

naklebs

Seadgens.

aRniSnuli

meurneobebi

amuSaveben da awarmoeben produqcias savaraudod 369 aTas heqtarze, rac qveyanaSi mTlianad damuSavebuli miwebis TiTqmis 40 procents Seadgens. arsebobs varaudi, rom aRniSnuli procentuli gamosaxuleba SesaZloa gaizardos

privatizaciis

ijarisagan

Tavisufal

meore

etapis

saxelmwifo

dasasrulisaTvis,

miwebze

xeli,

albaT,

ramdenadac isev

msxvil

fermerebs miuwvdebaT, maTi SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT teqnikisa da kreditebis xelmisawvdomobis mxriv. retrospeqtivaSi

SeiZleba

paralelebis

gavleba

saqarTveloSi

damoukideblobis dRidan mimdinare movlenebsa da im movlenebs Soris, romelic drois

axsovs

amerikis

xangrZlivobaSia.

SeerTebuli

aSS

Statebis

viTardeboda

istorias,

umeteswilad

gansxvaveba

damoukidebeli

fermeruli meurneobebis sistemis bazaze, romlebsac gverdSi edga mcire movaWreebi da komersantebi. es iyo upirobo modeli, romelsac iyenebdnen mTeli

rigi

ganviTarebis

saagentoebi,

rogorc

post-sabWoTa

soflis

meurneobis restruqturizaciis optimalur models. garkveulwilad, aRniSnuli midgoma zustad Seesatyviseba saqarTvelos situacias. mWidrod dasaxlebul regionebSi niadagi maRalnayofieria da klimatic

xels

uwyobs

bostneulis,

xilis,

Txilisa

da

marcvleuli

104

kulturebis moyvanas, rac saarsebo sakvebs Seadgens. mcire zomis sameurneo nakveTebis

struqtura

ver

SeZlebs

soflad

mosaxleobis

saTanadod

gamokvebas, rogorc es ukrainisa da ruseTis stepebis msgavs regionebSia, sadac ZiriTadad eqstensiuri kulturebis moyvanas misdeven. 1920-ian

da

1930-ian

wlebSi

amerikuli

fermeruli Sinameurneobebis

sistemis saerTo kraxma miiyvana aSS saxelmwifoSi pirveli erovnuli strategiuli komerciuli fermeruli meurneobebis ganviTarebis politikis iniciativasTan. am Zalisxmevis qvakuTxeds Seadgenda kompleqsuri saerToerovnuli

fermeruli

saxelmwifo

kooperativebis

seqtorSi

sakredito

qseli

xelmisawvdomi

momuSave

da

gaxda

sakredito

personaliT

mokle,

saSualo

mimzidveli

programis

SemuSaveba.

dakompleqtda

erovnuli

da

grZelvadiani

saprocento

ganakveTiT

sesxebi sameurneo

seqtorisaTvis sesxebis gacemis specifiuri problemebis mosagvareblad. fermerebis mier TavianT miwebze niadagis nayofierebis amaRlebis mizniT SemuSavda niadagis resursebis dacvis erovnuli programa. wlebis manZilze am

programis

Semcireba

da

finansuri

daxmarebiT

gamofituli

moxerxda

nayofierebis

niadagis

aRdgena

kirisa

mJavianobis

da

SerCeuli

sasuqebis pirdapiri subsidirebis meSveobiT. aseve moxda savele drenaJis sistemis finansuri daxmarebis uzrunvelyofa. soflis eleqtrifikaciis programis meSveobiT moxerxda subsidirebuli eleqtroenergiis miwodeba fermerebisaTvis wyalsacavi

soflebisaTvis

dambebis

sarwyavi

wyliT

arxebisa

da

mSenebloba,

moamaraga.

wyalsaqaCi

sxva

mTeli ramac

qveynis fermeruli

adgilebSi

sadgurebis

masStabiT.

Catarda

meSveobiT,

rac

daiwyo

meurneobebi drenaJi

iafi

dambebis,

mdidar

sasoflo-

sameurneo miwebs emsaxureboda. es

RonisZiebebi

saqarTveloSi

aRiarebul

iqna,

an

nawilobriv

ganxorcielda kidec, an maTi nawilis ganxorcieleba saqarTvelos did sargeblobas moutans. marTalia, saqarTvelos sameurneo seqtors jer ar miuRwevia im mdgomareobisaTvis, rac aSS-Si 1930-ian wlebSi iyo, magram saxelmwifom

jer

kidev

unda

gamoiCinos

seriozuli

iniciativa

kompleqsuri zomebis gasatareblad seqtoris problemebis gadasaWrelad. sadReisod saqarTveloSi soflis meurneobis kulturebis saSualo mosavlianoba

samjer

ufro

naklebia

imasTan

SedarebiT,

rac

mowinave

105

warmoebis saSualebebisa da agroteqnikis praqtikis gamoyenebis pirobebSi iqneboda SesaZlebeli. didia danakargebi mosavlis aRebis Semdegac, rac mniSvnelovnad

amcirebs

produqciis

xarisxs

da,

Sesabamisad,

fassac.

Sedegad, mwarmoebels uWirs produqciis realizacia. saqarTvelos soflis meurneobas

mxolod

xelsayrel

fasad

SeZenili

saukeTeso

xarisxis

warmoebis saSualebebi warmatebas ver moutans. didi mniSvnelova aqvs imis codnasac, Tu romeli saSualebebi, ra pirobebSi da rogor unda iqnas gamoyenebuli. mniSvnelovania potenciuri bazrebis Seswavla, moTxovnisa da miwodebis parametrebisa da savaraudo fasebis codnac. soflis meurneobis ganviTarebis TvalsazrisiT saqarTvelo jer kidev CamorCeba msoflios ganviTarebul qveynebs. niSandoblivia, rom yvela im qveyanaSi,

romelTa ganviTareba Tavidanve bazarze iyo orientirebuli,

swored

saxelmwifom

sabazo

codnisa

da

Seasrula

umniSvnelovanesi

informaciis

miwodebis

roli

saqmeSi,

fermerTaTvis gansakuTrebiT

ganviTarebis adreul stadiaze, rodesac fermeruli meurneobebi susti da mcire zomis iyo. droTa ganmavlobaSi, kerZo seqtoris gaZlierebasa da gansxvilebasTan erTad gaizarda fermerTa codna, gamyarda maTi finansuri mdgomareoba da eqstenciis funqcia etapobrivad Tavad kerZo seqtorma itvirTa. rom ara saxelmwifos mxardaWera am procesebis sawyis etapze, ekonomikur zrdas mniSvnelovnad meti dro dasWirdeboda, rac bazarze arsebuli

mravali

SesaZleblobis

droul

da

efeqtian

realizacias

SeuSlida xels. damoukideblobis aRdgenis Semdeg saqarTveloSi sasoflo-sameurneo sferoSi kvlevebis, ganaTlebisa da eqstenciis sferom rTuli gza ganvlo. samwuxarod, progresi arc ise STambeWdavia imis gaTvaliswinebiT, Tu ra SeiZleboda gakeTebuliyo da realurad ra gakeTda. am sistemebis mowyoba, organizacia

da

moqmedebis

stili

srulad

iyo

morgebuli

sasoflo-

sameurneo warmoebis tipsa da xasiaTze yofil sabWoTa ekonomikaSi. am periodSi

seqtori

kolmeurneobebisagan niadagur-klimaturi,

ZiriTadad Sedgeboda,

saxelmwifo

romlebic

teqnologiuri

da

sabWoTa

meurneobebisa kavSiris

strategiuli

da

masStabiT

TvalsazrisiT

yvelaze xelsayrel produqcias awarmoebda. cxadia, es sistema sruliad Seusabamo

iyo

rogorc

sabazro

ekonomikasTan,

aseve

saqarTvelos

106

individualur

moTxovnebTan.

damoukideblobis

aRdgenis

Semdeg

saqarTveloSi sasoflo-sameurneo sistemis struqtura mTlianad Seicvala. didi

meurneobebisa

da

kolmeurneobebis

nacvlad

igi

mcire

Sinameurneobebze gaxda orientirebuli. samwuxarod, fermeruli seqtoris axali

moTxovnebis

dakmayofilebis

TvalsazrisiT,

saqarTvelos

agrosistemam ver SeZlo mniSvnelovani progresis miRweva. msoflioSi arsebuli gamocdileba wvrili meurneobebis swrafi zrdis xelSesawyobad

aucilebel

teqnologiebi, saSualebebis

momgebiani SesaZenad,

sasoflo-sameurneo

winapirobebs bazrebi,

sezonuri

garantirebuli

miwaze,

da

gvkarnaxobs.

da

damxmare

esenia:

dafinanseba

Tanaswori

axali

warmoebis

xelmisawvdomoba

infrastruqtura

_

ZiriTadad

sruli sasursaTo jaWvi, saWiroa codna da sainformacio arxebis arseboba, raTa fermerebamde mitanil iqnas informacia arsebuli SesaZleblobebisa da

alternativebis

Sesaxeb.

wvril

fermerebs

aseTi

saxis

sabaziso

informacia da rCeva dabal fasad an sulac ufasod unda miewodebodeT. Tu mwarmoebels ara aqvs sakmarisi fuli saTanado warmoebis saSualebebis SesaZenad, cxadia, is verc informaciisa da rCevis misaRebad gadaixdis Tanxas, Tundac es rCeva misTvis uaRresad faseuli iyos. amdenad, mcire gamonaklisebis garda, romelic ZiriTadad msxvil fermerebsa da maRali sabazro Rirebulebis kulturebis mwarmoeblebs moicavs, saqarTveloSi am etapze

fasiani

eqstenciis

sistema

sicocxlisunariani

ver

iqneba.

aqve

gasaTvaliswinebelia fermerTa tradiciulad konservatoruli bunebac, ris gamoc maT uWirT axal teqnologiebsa Tu meTodebze gadarTva maSinac ki, rodesac

am

meTodebis

informirebulebi.

ase

sargeblianobis rom

Sesaxeb

fermerTa

sakmaod

dasarwmuneblad

kargad xSirad

arian yvela

SesaZlo saSualebebis _ sademonstracio masalebis, piradi kontaqtebisa da wamaxalisebeli faqtorebis _ efeqturi kombinaciis gamoyenebaa saWiro. arsebuli politikuri da fiskaluri mdgomareobidan gamomdinare, da fermerTa

didi

raodenobisa

da

maTi

mwiri

finansuri

resursebis

gaTvaliswinebiT, ararealuria iseT eqstenciis sistemaze fiqri, romelic yvela fermerTan individualurad imuSavebs. sanacvlod, unda ganviTardes naklebad

resurs-intensiuri,

erTiani

saxelmwifo

eqstenciis

modeli,

107

romelsac sabolood adgilobrivi mmarTveloba, fermerebi da biznesmenebi daafinanseben. yvela

qveynis

fermerTaTvis

sabazro

struqturasa

da

marketingis

procesebSi garkveva, iqneba es Sida Tu saerTaSoriso bazari, dRemde erTerT

urTules

awarmoos

problemad

produqcia,

sarfianad

magram

ganTavsebis

Tanamedrove

rCeba.

msoflioSi

xSirad

codna, es

rogorc mas

wesi,

bazarze

unar-Cvevebi

problema

fermerma

da

icis,

produqciis

yvelaze

gamocdileba

gansakuTrebiT

mZafrad

rogor aklia. wvrili

fermerebis doneze igrZnoba da sul ufro mwvavdeba, radgan konkurencia sul ufro globaluri xdeba, rogorc saerTaSoriso, ise Sida bazrebze. fermerebi xSirad

realizaciasTan

erTiandebian,

qmnian

dakavSirebuli

problemebis

kooperativebsa

da

dasaZlevad

asociaciebs,

an

profesionali menejerisa da marketologis momsaxurebas mimarTaven. isini produqcias dasafasoeblad da gadasamuSaveblad marketingis gamocdil specialistebs gadascemen, Tumca, rogorc wesi, inarCuneben produqciaze sakuTrebis uflebas. fermerebi sul ufro da ufro xSirad cdiloben TavianTi produqciis Ria bazarze realizebas xelSekrulebis safuZvelze da im odenobis Semosavlis miRebas, rac maTi saqmianobis momgebianobas uzrunvelyofs. qarTvelma fermerma rom SeZlos produqciis gazrdili moculobis realizacia momgebian fasSi, unda arsebobdes garkveuli winapirobebi. es winapirobebi moicavs Semdegs: ukve aTvisebul bazarze unda gaizardos moTxovna Sesabamis produqciaze; warmoebuli produqciisaTvis gamoinaxos axali

bazrebi;

SenarCundes

da

gaizardos

tradiciul

bazrebze

damkvidrebuli wili. aRsaniSnavia is garemoeba, rom msoflioSi sul ufro popularuli xdeba axali produqtebi, romelTa saqarTveloSi warmoebac savsebiT

SesaZlebelia.

amasTan,

unda

gaizardos

saqarTvelos

konkurentunarianoba, gansakuTrebiT im qveynebTan SedarebiT, romlebTanac saqarTvelos realizaciis saziaro bazrebi aqvs. bazrebis gafarToebaaTviseba ki moiTxovs Sesabamisi unar-Cvevebisa da gamocdilebis qonas, organizebasa

da

iniciativebs,

rac

bevri

qarTveli

fermerisa

da

mewarmisaTvis garkveuli xelSewyobis gareSe miuwvdomelia.

108

saqarTveloSi mimdinare sistemurma socialur-ekonomikurma krizisma, romelic, sistemis

upirveles

yovlisa,

destabilizaciasa

gamovlinda

da

warmoebis

qveynis

makroekonomikuri

moculobis

SemcirebaSi,

gansakuTrebiT mZime mdgomareoba Seqmna qveynis materialuri warmoebis iseT dargebSi, rogoricaa manqanaTmSenebloba, kvebis mrewveloba, saTbobenergetika, msubuqi mrewveloba. rac Seexeba agrosamrewvelo kompleqss, gansakuTrebiT mis qvedargs _ soflis meurneobas, igi, rogorc aRvniSneT, daqveiTebis sagrZnoblad produqciis

SedarebiT

dabali

Semcirda warmoeba.

Cais

tempebiT

warmoeba,

qveyanaSi

xasiaTdeba,

xilis

Seqmnilma

magram

nargavebisa

rTulma

mainc

da

maTi

viTarebam

aseve

krizisuli situacia Seqmna materialuri warmoebis sxva dargebSic. meCaieobaSi gatarebulma ekonomikurma reformebma mosalodneli Sedegi ver

gamoiRo.

araswori

miwis

reformisa

prvatizebis

gamo,

da

Cais

Cais

gadamamuSavebeli

warmoebis

qvekompleqsi

sawarmoebis dakninda

da

daqucmacda. privatizaciis

procesi

Cais

plantaciebsac

Seexo.

2000

wlis

mdgomareobiT, privatizebuli Cais plantaciebis saerTo raodenobam 12316 ha Seadgina (ix. cxrili 2.4.2).

saqarTveloSi Cais plantaciebis privatizeba 2000 wlis mdgomareobiT cxrili 2.4.2 maT Soris: regionis dasaxeleba

Cais farTobi, ha

Pprivatizebuli

saqarTvelo _ sul

54861

12316

darCenilia saxelmwifo sakuTrebaSi 42545

aWaris ar

6157

794

5363

imereTi

4492

370

4122

samegrelo-zemo svaneTi

15670

2415

13255

Gguria

12526

7887

4639

afxazeTis ar

16016

850

15166

1 saqarTvelos

statistikis departamentis monacemebi.

109

rogorc

cxrilidan

Cans,

saqarTveloSi

Cais

farTobebis

22,4%

privatizebulia. yvelaze meti xvedriTi wona (64%) guriis regionze modis. aRsaniSnavia, rom Cais farTobebis privatizebis procenti sxva mravalwlian nargavebTan SedarebiT dabalia. magaliTad, venaxebis farTobebis 64,2% aris privatizebuli, baRebisa _ 72,2%, citrusebisa _ 58,8%. miuxedavad arsebobs

Cais

dargSi

ganxorcielebuli

plantaciebis

sakuTrebaSi

motivacia.

gansakuTrebiT

mZime

romlebmac

privatizaciis

Sedegad

ekonomikuri gadacemis

mdgomareobaSi kerZo

reformebisa,

an

ijariT

aRmoCnda

mflobelobaSi

ar

aRebis

glexoba,

miiRes

Cais

nakveTebi teritoriulad daSorebul adgilebze, rac arTulebs nakveTebis damuSavebis, movlis, eqspluataciisa da dacvis sakiTxebs. sinamdvileSi, aseTi

nakveTebis

umravlesobac

(gansakuTrebiT

guria

_

samegrelos

regionebSi) wlebis manZilze gatyevebuli, mouvleli da daRupvis piramde misulia. aRniSnulis Sedegia is faqtic, rom TiTqmis yvela regionSi araa Sesrulebuli sasoflo-sameurneo savargulebidan miwis rentis sabiujeto Semosavlebi. miwis nizaciis

privatizaciisa Sedegad,

subieqtebisa

da

rogorc

da

sasoflo-sameurneo

aRvniSneT,

sasoflo-sameurneo

sawarmoTa

mniSvnelovnad

sawarmoTa

reorga-

Seicvala

struqtura.

mewarme

produqciis

ZiriTadi mwarmoeblebi ojaxuri meurneobebi gaxdnen sabazro ganviTareba meurneobebis

ekonomikuri mniSvnelovnad efeqtian

urTierTobebis aris

saqmianobaze.

pirobebSi

damokidebuli aRsaniSnavia

Cais

swored isic,

warmoebis fermeruli

rom

glexur

(fermerul) da saojaxo meurneobebs ar gaaCniaT meurneobriobis axal pirobebSi muSaobis gamocdileba da saWiro codna, rac, ra Tqma unda, aferxebs Cais produqciis warmoebis zrdas, magram miuxedavad amisa, 2006 wels Cais xarisxovani foTlis 68% swored saojaxo meurneobebma awarmoes, gansxvavebiT 1986-1990 da 1991-1995 wlebisa, roca analogiuri maCvenebeli Sesabamisad 7 da 18%-s Seadgenda (ix. cxrili 2.4.3).

110

Cais mTliani mosavali saqarTveloSi (aTas tonobiT) 1

yvela kategoriis meurneobaSi

wlebi

1986-1990 1991-1995 1995 2000 2001 2002 2003 2004 2005

2006 1

cxrili 2.4.3 sasoflosameurneo sawarmoebSi abs. %% 486,1 93 100 _ 144,3 82 30 _ 20,2 52 4 _ 15,9 66 3 _ 1,5 7 0,3 _ 6,1 25 1 _ 6,2 24 1 _ 7,2 36 1 _

saojaxo meurneobebSi

abs. %% abs. %% abs. %% abs. %% abs. %% abs. %% abs. %% abs. %%

abs. 522,4 100 176,7 34 38,5 7 24,0 5 23,0 4 24,0 5 25,5 5 20,0 4

%% 100 _ 100 _ 100 _ 100 _ 100 _ 100 _ 100 _ 100 _

abs. 36,3 100 32,4 89 18,3 50 8,1 22 21,5 59 17,9 49 19,3 53 12,8 35

%% 7 _ 18 _ 48 _ 34 _ 93 _ 75 _ 76 _ 64 _

abs.

22,8

100

19,8

87

3,0

13

%%

4

_

55

_

0,6

_

abs.

6,6

100

4,5

68

2,1

32

%%

1

_

12

_

0,4

_

damuSavebulia saqarTvelos statistikis departamentis monacemebis safuZvelze.

amJamad erTad,

meCaieobis

erT-erT

fermeruli

dargis

reabilitaciisaTvis,

prioritetulad

meurneobebis

migvaCnia

Camoyalibeba.

Cveni

sxva

RonisZiebebTan

meCaieobis

mimarTulebis

azriT,

mcire

sididis

fermerebs ijariT unda gadaeces 2-3 ha Cais plantacia, xolo saSualo sididis fermerebs _ 3-5 ha Cais plantacia. Tanamedrove fermeruli meurneobebi pirobiTad SeiZleba daiyos sam jgufad:

pirveli

_

fermerebi,

romlebsac

gaaCniaT

meurneoba

kerZo

sakuTrebis principze; meore _ fermerebi, romlebsac aRebuli aqvT arendiT miwis nakveTi Cais plantaciiT da mesame _ Sereuli tipis fermerebi. Tavis

111

mxriv,

CamoTvlili

jgufebi

qmnian

Sesaferis

pirobebs

ekonomikuri

seqtoris gasajansaReblad. saqarTveloSi Cais warmoebis reabilitaciis saqmeSi, bolo wlebis gamocdilebidan

SeiZleba

gabedulad

iTqvas

is,

rom

didi

rolis

Sesruleba SeuZlia fermerul (ojaxur) meurneobebs. dRevandel pirobebSi fermeruli (ojaxuri) meurneobebis upiratebosani SemdegSi gamoixateba: _fermers (ojaxs) uxdeba Cais foTlis, rogorc movla_moyvana, aseve misi

gadamuSaveba.

maRali

xarisxis

Dgamomdinare produqcia.

aqedan,

amisaTvis

igi

dainteresebulia

is

yovelTvis

awarmoos

mokrefs

maRali

xarisxis foTols da mas gadaamuSavebs teqnologiuri reJimebis sruli dacviT; _fermeri

(ojaxi)

samrewvelo

gadamuSavebasTan

SedarebiT

foTols

amuSavebs kustarulad, naklebi energoresursebis danaxarjebiT, rac mis mier warmoebul produqciaze gacemuli xarjebiT gacilebiT dabali iqneba. es TavisTavad mas gauzrdis mogebas; _fermerul

(ojaxur)

pirobebSi

Cais

warmoebas

saxelmwifoebrivi

mniSvneloba unda mieces. sakmarisia moviyvanoT CineTis magaliTi, sadac dResac aq warmoebuli produqciis 85_90% modis fermeruli meurneobebze; sxvadasxva

formiT

fermeruli

meurneobebi

meCaieobaSi

efeqturad

moqmedebs indoeTSi, CineTSi, Srilankasa da sxva Cais mwarmoebel qveynebSi. sazRvargareTis

Cais

gadamamuSavebeli

meurneobebis

saqmianoba

SeiZleba

fermerebi

awarmoeben

Cais

qveynebis

warimarTos

gamocdilebiT, or

gziT:

naxevarfabrikats

da

aseTi

pirveli

_

saboloo

gadamuSavebisaTvis abareben mas specializirebul gadamwon fabrikebs da meore _ fermerebi maT mier warmoebul naxevarfabrikats TviTon miiyvanen (daxarisxebiTa da kupaJiT) safabriko standartamde. saqarTvelos dabruneba Cais mwarmoebeli qveynebis rigSi SesaZlebelia mxolod

msoflio

damzadebiTa

standartebis

da

Tanamedrove

fabrikebSi

misi

damuSavebiT.

fabrikebi,

romlebic

meurneobebSi.

miT

teqnologiur am

mizniT

imuSaveben

meCaie-fermeri

gadamamuSavebelic,

Sesabamisi

doneze

unda

gamoviyenoT

mimarTulebis

gaxdes

mwarmoebelic

rom

saqarTveloSi

nedleulis

mowyobili

meCaieobis

unda

umetes,

xarisxiani

ukve

mini

Cais Cais

fermerul da

misi

Seqmnilia

112

mciregabaritiani

teqnologiuri

manqana-mowyobilobebi

mokrefili

nedleulis gadasamuSaveblad, rogoricaa: Cais sagrexi manqana _ roleri, foTlis

damxarisxebeli,

Cais

saSrobi

da

naxevarfabrikatebis

damxarisxebeli manqanebi. yvela am danadgars SeuZlia erT samuSao dReSi 400-500 kg. nedleulis gadamuSaveba. aRsaniSnavia isic, rom sabanko struqturebi Tavs arideben soflis meurneobaSi, rogorc maRali riskis zonaSi kapitalis dabandebas. qarTvel fermerebs akliaT finansuri marTvis unar_Cvevebi, uWirT sabuRaltro da finansuri angariSebisa da biujetis Sedgena. bankebi ki sesxs mxolod am informaciis

Sefasebis

safuZvelze

iZlevian.

amitom

mizanSewonilad

migvaCnia, saxelmwifom proteqcionistuli politika gaataros meCaieobis dargis mimarT; daexmaros meCaieobis mimarTulebis fermerul meurneobebs Cais plantaciis

reabilitaciis, teqnikis, sasuqebis da Sxamqimikatebis

SesaZenad saWiro grZelvadiani da SeRavaTiani sesxis aRebaSi. Sesabamisma

samsaxurebma

unda

moaxdinon

Cais

gadamamuSavebeli

sawarmoebis licenzireba da profilis mixedviT muSaobis ufleba miscen im sawarmoebs, romlebic aRWurvilia Tanamedrove teqnikiT, Cais gadaamuSavebs uaxlesi

teqnologiiT

da

saSualeba

eqnebaT

gamouSvan

saerTaSoriso

standartis donis maRali xarisxis produqcia. 2003 wlis oqtomberSi qarTuli Cais mwarmoebel fermerTa erTiani surviliT

Seiqmna

,,kavkasiuri

Cai”.

Cais

xeliT

asociaciis

damamzadebel

ZiriTadi

mizani

fermerTa

saeqsporto

asociacia potencialis

gamoyenebiT qarTuli Cais warmoebis ganviTarebis xelSewyobaa. amasTan, asociaciis

saqmianoba

qarTul

bazarze

maRalxarisxiani

produqciis

Semotanasac iTvaliswinebs. asociaciaSi gawevrianebulia imereTis, guriis, samegrelos regionebis TxuTmetamde raionis 420 fermeri. maTTvis, yofili sabWoTa

meurneobebis

teritoriidan,

personalurad

gamoiyo

Cais

plantaciebi, romlebsac Tavad mouares. aq mokrefili Cais gadamuSaveba ki xeliT xdeba. yovelive

zemoaRniSnulis

gaTvaliswinebiT,

SeiZleba

iTqvas,

rom

sabazro ekonomikis pirobebSi Cven gvWirdeba Zlieri glexuri (fermeruli) meurneobebi, romelTa mTavari daniSnuleba bazrisaTvis konkurentunariani Cais produqciis miwodeba iqneba.

113

Tavi 3. Cais warmoebis efeqtianobis amaRlebis gzebi 3.1. Cais warmoebis marTvis srulyofis RonisZiebebi

kvlevis Sedegebi gviCveneben, rom saqarTveloSi axali sakuTrebiTi urTierTobebis

formireba,

agraruli

da

miwis

reformebis

gatareba

obieqturad moiTxovs marTvis mTel sistemaSi Zireul cvlilebebs, e.i. organizaciuli struqturis, mmarTvelobiTi aparatis funqciebis, warmoebis prognozirebisa da dagegmvis, ekonomikuri da materialuri stimulirebis sistemis, sakadro politikis, xelmZRvanelobis formebisa da meTodebis moyvanas sabazro ekonomikis moTxovnebTan SesabamisobaSi. Cais

warmoebis

SeuZlebelia

qvekompleqsSi

saqarTvelos

organizaciuli

agrosamrewvelo

struqturis

Tvisebrivad

urTierTobebTan

SesabamisobaSi

kompleqsis

organizaciul

aseT

ukanasknel

periodSi

gasaTvaliswinebelia kompleqsis

yvela

sameurneo

is,

rom

sferos

kompleqsis

axal,

moyvanis

marTvis

ganviTarebul

sabazro

saqmianobis

agrosamrewvelo

safuZvlad

momxdari

ask_is

srulyofa

(ask)

gareSe.

struqturas

warmoebaSi

meqanizmis

unda

daedos

cvlilebebi.

ganviTarebaze koordinacia,

amasTan,

gavlenas

axdens

dargebs

Soris

partnioruli TanamSromloba da interesTa SeTanawyoba. aseTi

principiT

agebuli

ask_is,

romlis

erT-erTi

ZiriTadi

Semadgeneli nawilia Cais warmoebis qvekompleqsi, marTvis organizaciuli struqtura

uzrunvelyofs

misi

sferoebisa

da

dargebis

sabazro

urTierTobebze Tanmimdevrul da kompleqsur gadasvlas. agrosamrewvelo kompleqsis marTvis centraluri organoa soflis meurneobis saministro, romlis

mTavar

struqturebis meurneobebis,

funqcias

unda

modernizacia

warmoadgendes

da

ganviTareba,

sasoflo-sameurneo

agrarul-samrewvelo glexuri

kooperativebis

da

(fermeruli)

sxva

saxeobis

sawarmoTa formireba, axali miwebis aTviseba, miwis nayofierebis gadidebis, mecnierul-teqnikuri

progresis

danergvisa

da

sxva

strategiuli

da

taqtikuri mimarTulebebis SemuSaveba. agrosamrewvelo

kompleqsis

qvekompleqsis

efeqtiani

struqturebis

formireba,

dargebis,

maT

Soris

Cais

warmoebis

marTvis

uzrunvelsayofad

aucilebelia

riTac

gaTvaliswinebuli

iqneba

iseTi

gardamavali 114

periodis

Taviseburebebi

SesaZleblobebi.

aqedan

sasoflo-sameurneo sawarmoebis

da

gamomdinare,

warmoebisa

integraciis

fsiqologiuri

momavlis da

realuri

safuZveli.

Cais

miznebis

realizaciis

mizanSewonilia

Camoyalibdes

nedleulis materialuri,

warmoebis

gadamamuSavebeli organizaciuli

qvekompleqsis

pirobebSi

da es

gulisxmobs meCaiobisa da Cais mrewvelobis teqnologiurad, ekonomikurad da organizaciulad dakavSirebuli sistemebis Seqmnas ask_is struqturaSi. sabazro

ekonomikis

pirobebSi

Zalze

mniSvnelovania

ekonomikuri

Teoriisa da sameurneo praqtikis sferoebis daaxloeba. am TvalsazrisiT, aucileblad migvaCnia Cais warmoebis qvekompleqsis marTvis struqturaSi mecnieruli uzrunvelyofis samsaxuris Seqmna, romlis SemadgenlobaSi Seva Cais, substropikul instituti. aseTi

kulturaTa da Cais mrewvelobis samecniero-kvleviTi

samsaxuris formireba Cais warmoebis ganviTarebis axal

safexurze gadasvlis realur perspeqtivebs Seqmnis. Cais

warmoebis

qvekomplesis

marTvis

organizaciuli

struqtura

mxolod im SemTxvevaSi iqneba qmediTunariani, Tu marTvis ekonomikuri meqanizmis struqturas safuZvlad daedeba Semdegi principebis gamoyeneba: 1. sameurneo

saqmianobis

damoukidebloba;

2.

sameurneo

saqmianobis

koordinacia; 3. motivacia; 4. sameurneo saqmianobis saboloo mizanze _ mogebaze

orientacia;

5.

prognozireba

(dabalansebuli

ganviTareba);

6.

sameurneo saqmianobis regulireba; 7. teritoriuli da dargobrivi marTvis meqanizmebis SeTanawyoba. Cais nedleulis warmoebis safuZveli unda iyos bazris moTxovnebi. sabazro koniunqturis gaTvaliswinebisa da warmoebis bunebriv-ekonomikuri pirobebidan gamomdinare, unda ganisazRvros, Tu ra raodenobis nedleulis warmoebaa SesaZlebeli qveyanaSi da mocemul Cais mwarmoebel regionSi. es, Tavis

mxriv,

Camoyalibebas,

xels

Seuwyobs

gamoavlens

optimaluri

dargebisa

da

dargobrivi

struqturis

qvedargebis

gonivruli

SeTanawyobis gzebs da formebs, Seqmnis warmoebis wesis mecnierulad dasabuTebul ekonomikur da organizaciul safuZvlebs da sxv. bazarze maCveneblia meqanizmis

produqciis xarisxi.

konkurentunarianobis

aRniSnulidan

struqturaSi

erT-erTi

gamomdinare,

aucilebelia

Cais

marTvis

foTlis

mniSvnelovani ekonomikuri

standartuli

da

115

arastandartuli nedleulis saxeobebad klasifikacia. amiT ganisazRvreba Cais

foTlis

gamoyenebis

produqciaze

konkretuli

faswarmoqmnis

maRalkonkurentunariani

mimarTulebebi,

realuri

produqciis

amuSavdeba

meqanizmi,

warmoebis

pirobebi,

Seiqmneba rac

mTavaria,

amoqmeddeba marTvis mniSvnelovani funqcia _ motivacia da sxva. Cais nedleulis gadamuSavebaSi ori rgoli gamoiyofa: Cais foTlis pirveladi

gadamuSaveba

da

mza

nawarmis

gamoSveba

(dafasoebuli

Cais

warmoeba). pirveli orientirebuli unda iyos adgilobrivi bazris, xolo meore

-

rogorc

adgilobrivi,

aseve

saerTaSoriso

bazrisaTvis.

ekonomikuri marTvis struqturaSi nedleulis warmoebasa da gadamuSavebas unda aerTianebdes iseTi struqturuli elementi, rogoricaa samecnieroteqnikuri baza. sabazro ekonomikis pirobebSi qveyanas esaWiroeba ara yovelgvari, aramed mecnierulad dasabuTebuli da gaTvlili koncefciebi da programebi. nedleulis warmoebasa da gadamuSavebas safuZvlad unda daedos

tradiciuli

meurneobis

msoflio

gamocdilebasTan

Serwymis

procesi. am politikis ganxorcielebisaTvis saWiroa Sesabamisi Teoriuli, meTodologiuri

da

praqtikuli

saqmianobis

sinTezi,

maT

Soris

winaaRmdegobaTa gamovlena da problemaTa gadaWris gzebis dasabuTeba. gasaTvaliswinebelia isic, rom Cais warmoebis qvekompleqsSi ekonomikuri meqanizmis

efeqtiani

funqcionireba

ask_Si

Semavali

qvedargTaSorisi

kavSirebis srulyofis bazazea mosalodneli. maSasadame, samecniero bazis srulyofa

da

misi

warmoebis

mecnierTa

kvleva-ZiebiTaa

faqtorad

SesaZlebeli.

gadaqceva aseT

sxvadasxva

pirobebSi

dargis

samecniero-

teqnikuri baza iqneba organizaciis is moqnili sistema, romelic Seavsebs vakuums mecniersa da mewarmes Soris, gamoiwvevs Tvisebriv cvlilebebs mwarmoeblur ZalTa ganviTarebaSi, teqnologiur procesebSi, momuSaveTa kvalifikaciis amaRlebaSi, meurneobriobis gaZRolis sistemaSi, marTvis struqturis gaumjobesebaSi da sxv. axal

ekonomikur

sistemaSi

Cais

warmoebis

marTvis

ekonomikuri

meqanizmi SeuZlebelia funqcionirebdes sakredito-safinanso institutebis gareSe.

Cais

nedleulis

warmoebis,

gadamuSavebisa

da

produqciis

realizaciis dakreditebasa da dafinansebaSi didi roli unda Seasrulos

116

komerciulma

bankebma

da

soflis

registrirebulma

sakredito

kooperativebma _ sakredito kavSirebma, mikrosakredito organizaciebma. marTvis saSualebiT

ekonomikur

meqanizmSi

partnioruli

momxmareblebs

Soris.

sameurneo

urTierTobebi

mimwodeblebs

garigebebis

myardeba

sameurneo

struqturis

mimwodeblebsa

garigebebi

da

SeuZliaT

ganaxorcielon rogorc mosaxleobasTan, aseve sawarmoebTan (adgilobriv da

erTobliv

garigebebiT

sawarmoebTan, partniorTa

municipalur

organizaciebTan).

sameurneo

TanamSromloba

SesaZlebelia

warmoebis,

saqonelmimoqcevis, realizaciis, finansur urTierTobaTa sferoSi. warmoebis

mizanSewonilobasa

da

momxmarebelTa

moTxovnilebebs

gamoavlens realizacia. am funqcias igi asrulebs rogorc saSinao, aseve sagareo bazrebze, aseve birJebze. dRes saSinao bazarze mizanSewonilia segmentacia moxdes aramarto geografiuli niSnis, aramed mosaxleobis Semosavlebisa da saqmianobis saxeobebis mixedviTac. sabazro urTierTobaTa ekonomikurma meqanizmma unda gaiTvaliswinos, rom

saqarTvelos

pirobebSi

socialur-ekonomikuri, sazogadoebrivi

Cais

aramed

warmoebis

warmoebis

qvekompleqsi

aramarto

bioteqnikuri

sistemacaa,

rogorc

damoukidebeli

dargi.

Cais

warmoeba

aris

sistema, romelsac aqvs am sistemis umniSvnelovanesi niSnebi: mTlianoba, ierarqiuloba,

avtonomiuroba,

dinamizmi,

agreTve,

qcevis

xasiaTis

albaToba, rac damokidebulia adamianTa saqmianobasa da garemos pirobebis zemoqmedebaze. mimdinare etapze xdeba Cais warmoebis qvekompleqsSi mTeli arsebuli potencialis gamoyenebis gaumjobeseba, misi ukugebis SedarebiT amaRleba, rac mniSvnelovanwiladaa damokidebuli marTvis yvela donis organos saqmianobaze, ekonomikuri meTodebis gamoyenebiT maT Semdgom srulyofaze. magram, moqmed ekonomikur meqanizms gaaCnia iseTi naklovanebebi, rogoricaa: saxelmwifos rolis sruli ugulebelyofa Cais warmoebis regulirebaSi, misi

arasakmarisi

qvekompleqsSi

zemoqmedeba

Semaval

ganxorcielebis

dros

dargTa

agrosamrewvelo Soris,

etapobriobis

meCaieobis

kompleqsis seqtorSi

ararseboba,

Cais

sistemis gardaqmnis

mwarmoebel

regionebSi socialuri faqtorebis Seufasebloba.

117

qveynis doneze agrosamrewvelo seqtoris marTvis (maT Soris Cais warmoebis

qvekompleqsis)

optimaluri

struqturebis

Seqmna

yovelTvis

iwvevda winaaRmdegobriv mosazrebebs da midgomas. amis gamo, ukanasknel wlebSi marTvis organoebi araerTxel iqna reorganizebuli, magram misi mecnierulad dasabuTebuli forma dRemde ar aris SemoTavazebuli. Cveni azriT, sabazro sistemis pirobebSi, ekonomikurma meqanizmma unda uzrunvelyos meurneobriobis yvela formis ganviTarebisaTvis met-naklebi zomiT

Tanaswori

ekonomikuri

pirobebis

Seqmna,

gadamamuSavebeli

da

momsaxurebis sawarmoebis privatizaciis programis ganxorcielebis dros sasoflo-sameurneo

saqonelmwarmoeblebis

uflebaTa

prioritetuloba,

nedleulis damamzadebel sawarmoTa reformireba da saxelmwifoebrivi regulirebis CarTva ekonomikur urTierTobaTa sistemaSi. aSS, germaniis da sxva qveynebis marTvis analogiuri tipis Sesabamisad saqmianoba unda warimarTos miznobrivi kompleqsuri programebis mixedviT, romlebic muSavdeba saministros mier da mtkicdeba qveynis sakanonmdeblo organos mier. saxelmwifoebriv doneze soflis meurneobis marTvis (maT Soris Cais warmoebis) organoebis funqcia unda iyos mxolod is, rac SeuZlebelia realizebul iqnes raionul da sawarmoo rgolebSi. igulisxmeba ask-is ganviTarebis saxelmwifoebrivi regulirebis uzrunvelyofa, sawarmoebis, pirveladi

momsaxurebis,

servisuli,

sabiTumo

marketingis,

sawarmoo

vaWrobis,

sakonsultacio

da

socialuri

sakredito

saqmianobisa

da

da

infrastruqturis,

sawarmoo

sabazro

kooperaciis,

infrastruqturis

sxva elementebis strategiis SemuSaveba, ganxorcieleba da ganviTarebis koordinacia saqonelmwarmoeblebis interesebis Sesabamisad. soflis meurneobaSi sabazro urTierTobebis damkvidrebis kvalobaze icvleba soflis meurneobis saministros centraluri aparatisa da misi daqvemdebarebis

organizaciebisa

da

samsaxurebis

funqciebi.

mizani,

romliskenac es struqturebi miiswrfvian aris sameurneo funqciebisgan gaTavisufleba,

meurne

ganxorcielebis

xarisxis

subieqtebis amaRlebis

mier

damoukideblad

kvalobaze.

ganvlilma

maTi wlebma

dagvanaxes, rom agrosasursaTo seqtoris sxvadasxva segmentSi ekonomikuri subieqtebis damoukideblad funqcionirebis pirobebi gansxvavebulia da igi

118

ZiriTadad damokidebulia mocemul segmentSi sabazro garemos formirebis xarisxisagan. miuxedavad amisa, mainc rCeba funqciebis wyeba, romelsac yovelTvis

saxelmwifo

an

saxelmwifos

mier

daqiravebuli

kerZo

struqtura ganaxorcielebs. esenia: politika, regulireba da kontroli. rac ufro dabalia dargSi sabazro pirobebis ganviTarebis done, miT ufro didia marTvis iseTi rgolis arsebobis aucilebloba, romelic saxelmwifo

maregulirebeli

funqciebis

ganxorcielebas

gadasvlis

ganvlilma

sameurneo

funqciebsac SeuTavsebs. sabazro

urTierTobebze

wlebma

isic

daadastures, rom dargSi diversificirebis xarisxi ver xsnis centraluri maregulirebeli

organos

arsebobis

aucileblobas.

ufro

metic,

Tu

damoukideblad funqcionirebis yvela piroba Camoyalibebuli ar aris, SesaZlebelia

uaryofiTi

Sedegic

miviRoT,

gansakuTrebiT

Cvens

sinamdvileSi, roca sabazro garemoSi funqcionireba uxdebaT sxvadasxva samarTlebrivi

da

organizaciuli

statusis

mqone

meurne

subieqtebs,

romlebic uaRresad centralizebuli sistemidan modian da axal garemoSi funqcionirebis araviTari gamocdileba ar gaaCniaT. saqarTvelos meCaieobaSi Seqmnili mdgomareoba dRis wesrigSi ayenebs iseTi

organizaciul-samarTlebrivi

formis

struqturis

Seqmnis

aucileblobas, romelsac politikasa da regulirebasTan erTad eqneba sameurneo

funqciac.

dRes

arsebuli

organizaciul-samarTlebrivi

formebidan aRniSnuli funqciebis ganxorcieleba yvelaze metad SeuZlia sajaro samarTlis iuridiuli piris statusis mqone organizacias. aRniSnuli

organizaciul-samarTlebrivi

forma

yvelaze

metad

Seesabameba qveynis socialur-ekonomikuri ganviTarebis Tanamedrove etaps, rac

SeuiaraRebeli

TvaliTac

naTlad

Cans

agrosasursaTo

seqtoris

calkeuli segmentebis magaliTze. regulirebis aseTi rgolis SeqmniT SesaZlebeli gaxdeba finansuri resursebis gatareba,

moZieba rogorc

dargSi amas

politikis

msoflio

gansaxorcieleblad,

praqtika

adasturebs,

romlis

sxvanairad

SeuZlebelia. Cveni azriT, sajaro samarTlis iuridiuli piri unda iyos meCaieobis departamenti

,,saqarTvelos

Cai”,

romelic

moqmedi

kanonmdeblobidan

119

gamomdinare,

Camoyalibdeba

departamentis daniSnavs

saqarTvelos

Tavjdomares,

soflis

prezidentis

saqarTvelos

meurneobis

brZanebulebiT.

prezidentTan

ministri.

SeTanxmebiT,

departamentis

saqmianobas

gaakontrolebs saministro. axali organos struqtura unda iyos sajaro samarTlis iuridiuli piris ,,vazisa da Rvinis regulirebis departament ,,samtrestis” msgavsi. saministros sistemaSi zemoT aRniSnuli struqturis Seqmna mravali mizeziTaa ganpirobebuli, romelTagan mniSvnelovania: soflis meurneobis saministroSi saxelmwifo-komerciuli gaerTianeba ,,saqCaisubtropikis” likvidaciis Semdeg (1997 weli) ar arsebobs ara Tu meCaieobis dargis raime samsaxuri, aramed specialistic ki; meCaieobis problemebis gadawyveta (mxedvelobaSi gvaqvs saxelmwifos finansuri

daxmarebebi

dargis

rebilitaciisaTvis)

mindobili

aqvs

araprofilur (finansTa, ekonomikuri ganviTarebis) saministroebsa da maT daqvemdebarebaSi arsebobs

am

arsebul

mankieri

sainvesticio

praqtikis

struqturebs.

gagrZelebis

rac

realuri

mTavaria

SesaZlebloba

xelisuflebis sxvadasxva Stoebidan lobirebis gamo; dargSi sabazro garemo imdenad sustadaa formirebuli, rom meurne subieqtebs ar SeuZliaT damoukideblad funqcionireba; dargSi rRvevis

sabazro

pirobebSi

gamocdileba,

garemos

xdeba,

Sesaqmnelia

roca

Camoyalibeba dagrovili

Sesabamisi

centralizebuli ar

aris

saTanado

infrastruqtura,

marTvis codna,

gadasawyvetia

yvelaze rTuli amocana-mosaZiebelia bazrebi; dargSi sabazro garemos formirebisaTvis xelsayreli garemos Seqmnas udidesi

socialur-ekonomikuri

da

SeiZleba

iTqvas,

politikuri

mniSvnelobac aqvs, radgan meCaieobis regionSi cxovrobs 500 aTasze meti adamiani, romelTa ojaxebis Semosavlis ZiriTadi wyaro meCaieoba iyo da igi axlo momavalSi aseTad unda iqces. ramdenadac

kanonis Tanaxmad sajaro samarTlis

Seqmna SesaZlebelia masze saxelmwifo

qonebis

iuridiuli

marTvaSi

piris

gadacemis gziT,

SesaZleblad migvaCnia Semdegi sqemis gamoyeneba: saxelmwifo biujetis

120

winaSe

davalianebebis

arsebuli

mqone

kanonmdeblobiT

fabrikebis

qoneba

(aqciebi,

gaTvaliswinebuli

wili,

pirobebis

pai),

dacviT,

davalianebis toli odenobiT gadaeces sajaro samarTlis iuridiul pirs, departament ‘saqarTvelos Cais”. am SemTxvevaSi sawarmoebis davalianeba biujetis winaSe Semcirdeba dabrunebuli qonebis toli odenobiT, radgan igi gaxdeba saxelmwifos (sajaro samarTlis iuridiuli piris) sakuTreba. axali struqturis ZiriTadi funqciebi ase warmogvidgenia: aRricxva-angariSgeba, analizi, prognozireba mmarTvelobisa

da

TviTmarTvelobis

adgilobrivi

organoebis

monawileobiT Cais plantaciebis inventarizacia, tipiur niadagze gaSenebis, asakis, eqspluataciisaTvis (xeliT

da manqanebiT

krefa)

vargisianobis,

gasatarebeli agroteqnikuri RonisZiebebis, Tu Camoweris dadgenis mizniT; Cais

fabrikebis

warmoebisaTvis

teqnikuri

teqnologiuri

inventarizacia xazebis

maRali

Sesabamisobis,

xarisxis

Cais

gadaiaraRebis

mizanSewonilobisa da realizebadi produqciis warmoebis SesaZleblobebis dasadgenad; RonisZiebebis

ganxorcieleba

saerTaSoriso

standartis

Sesabamisi

sabuRaltro da statistikuri aRricxva-angariSgebis dasanergad; meCaieobisa da Cais mrewvelobis ganviTarebis sistematuri analizi, warmoebaze moqmedi teqnologiuri da ekonomikuri faqtorebis gamovlenis mizniT; Cais fabrikebis finansuri mdgomareobis analizi da winadadebebis SemuSaveba

misi

sagadasaxado

gaumjobesebis sistemis

mizniT,

analizi,

meCaieobis

winadadebebis

segmentSi

moqmedi

SemuSaveba

misi

srulyofisaTvis da lobireba mTavrobasa da parlamentSi; msoflio saqarTveloSi

meCaieobaSi Cais

mimdinare

warmoebis

procesebis

strategiisa

analizis

da

safuZvelze

taqtikis

da

maTi

ganxorcielebis ekonomikur-organizaciuli sqemebis SemuSaveba. meCaieobaSi arasamTavrobo

organizaciebis

Seqmnis

xelSewyoba

da

maTTan

TanamSromloba. inovaciuri politikis ganxorcieleba anaseulis Cais, sxva subtropikuli kulturebisa da Cais mrewvelobis samecniero-sawarmoo

gaerTianebasTan

erTad

Cais

agroteqnikasa

da

121

gadamuSavebaSi informaciis

mecnierebisa mopoveba

teqnikis

da

maTi

msoflio

warmoebaSi

miRwevebis

danergvis

Sesaxeb

ekonomikur-

organizaciuli sqemebis SemuSaveba; Cais

axali

jiSebis,

nergebis

gamoyvanis,

gaSenebis,

movla-moyvanis,

nedleulis gadamuSavebis axali teqnologiebis da produqciis Sesaxeb informaciis mopoveba da mudmivi ganaxleba; mcire

sawarmoebSi

teqnologiebis

maRalxarisxovani

gavrceleba

soflad

Cais

sawarmoeblad

alternatiuli

samuSao

axali

adgilebis

Seqmnis mizniT; meqanizebuli teqnologiebis

wesiT

Cais

SerCeva,

plantaciebis

manqana

movlis,

iaraRebis

foTlis

warmoebaze

krefis

moTxovnis

gaangariSeba, manqanaTmSeneblobis sawarmoebSi maTi gamoSvebis xelSewyoba; produqciis SefuTvis (erTjerad paketebSi, mcire ganwonvis yuTebSi) progresuli teqnologiebis Semotana da maTi korporatiuli gamoyenebis organizaciul-ekonomikuri xelSewyoba; kontaqtebis aRdgena iaponiis, indoeTis da sxva qveynebis meCaieobis teqnikis mwarmoebel firmebTan jer SekeTebuli teqnikis, xolo Semdeg, axali manqana-iaraRebis Semotanis mizniT. materialur-teqnikuri uzrunvelyofa warmoebis Sesasyidad

ZiriTadi

finansuri

da

sabrunavi

resursebis

saSualebebis

mobilizeba,

organizebulad

zenormatiuli

naSTebis

urTierTxelsayreli pirobebiT gadanawileba. progresuli teqnologiebis SeZena

da

damonstrireba,

teqnologiuri

danadgarebis

importisaTvis

dawesebuli SeRavaTebis gamoyeneba. marketinguli saqmianoba, sainformacio uzrunvelyofa adgilobriv moTxovnilebis

bazrebze

da

permanentuli

sazRvargareTis Seswavla

birJebze

(produqciis

produqciaze

xarisxi,

SefuTva,

miwodeba, fasi da misi prognozireba). Zvel bazrebze mimdinare procesebis analizi, axali bazrebis moZieba da maTSi Sesvlis pirobebis Seswavla; evrogaerTianebis,

agreTve,

sxva

qveynebTan

preferenciaTa

ganzogadoebuli sistemis gamoyenebis Sesaxeb winadadebebis momzadeba da misi lobireba. produqciis eqsport-importisas vmos-s moTxovnebis dacva,

122

organizaciis direqtoratis winaSe Cais sabaJo tarifebis gazrdis Sesaxeb winadadebebis dayeneba; samsaxuris aRWurva kompiuteruli, gasamravlebeli teqnikiT, faqsiT, internetis momsaxurebiT. mopovebuli informaciis gadacema adgilebze da iqedan

monacemebis

gamoSvebis,

miReba

nedleulis

raalizaciis

Sesaxeb,

damzadebis, igive

mza

produqciis

informaciis

miwodeba

saministrosaTvis. informaciis miReba meCaieobis gamofenebis Sesaxeb da maTSi

monawileoba.

saqarTveloSi

analogiuri

gamofenebis

organizeba

Sesabamis samecniero da saswavlo dawesebulebebTan erTad. Ffinansebi da investiciebi, kadrebis momzadeba produqciis

warmoebaze

gaweuli

fulad-materialuri

danaxarjebis

analizi, produqciis TviTRirebulebis, misi struqturis dadgena, mogebis normis

Sesaxeb

rekomendaciis

micema

produqciis

konkurentunarianobis

SenarCunebis mizniT; nedleulis

warmoebisa

da

gadamuSavebis

sferoSi

dasaqmebuli

personalis Sromis anazRaurebis donisa da struqturis analizi misi gazrdis mizniT. dazRvevisa da sapensio uzrunvelyofis axali sistemis gamoyenebaze rekomendaciebis SemuSaveba; biznes-winadadebebis da biznes gegmebis Sedgena da maTi miwodeba qarTuli

da

ucxouri

firmebis,

biznesis

warmomadgenlebisadmi

investiciebis mozidvis mizniT; meCaieobaSi

ucxoeTis

da

qarTuli

bankebis

kreditebis

mozidva,

mikrodafinansebis sistemis gamoyeneba, winadadebebis momzadeba meCaieobis ganviTarebis

specializebuli

fondis

Seqmnisa

da

misi

dafinansebis

wyaroebis Sesaxeb; dargis marTvis struqturis reorganizaciis, strategiis SemuSaveba sajaro

samarTlis

iuridiuli

piris

bazaze

meCaieobis

finansuri

holdingis Camoyalibebis mizniT; specialistebis swavlebis, gadamzadebis, dasaqmebis mwyobri sistemis Seqmna kvalifikaciis Sesabamisi anazRaurebis SemoRebis safuZvelze. kanonSemoqmedebiTi saqmianoba ,,Cais

Sesaxeb”kanonproeqtis

axali

variantis

momzadeba,

romlis

prototipad gamoyenebuli iqneba kanoni ,,vazisa da Rvinis Sesaxeb”;

123

axali kanoniT dapartament ,,saqarTvelos Cais” neba unda daerTos: produqciis warmoebis serTifikatis gacemis, risTvisac unda Seiqnas Tanamedrove

laboratoria

an

xelSekrulebis

safuZvelze

gamoyenebuli

iqnas anaseulis Cais, sxva subtropikuli kulturebisa da Cais mrewvelobis samecniero-sawarmoo gaerTianebis laboratoria; sanergeebis serTificirebis; sawarmoebis licenzirebis; nergis, foTlis, mza produqciis standartebis SemuSavebis; teqnologiis darRveviT foTlis krefis, gadamuSavebis akrZalvis da sxva; normatiuli da qvenormatiuli aqtebis momzadebis da maTi dadgenili wesiT damtkicebis; kanonSemoqmedebiTi iniciativis. maregulirebeli organos struqtura prezidentis

brZanebulebaSi,

romliTac

Seiqmna

sajaro

samarTlis

iuridiuli piri departamenti ,,saqarTvelos Cai” aRniSnuli unda iqnas, rom yvela saxelmwifo RonisZiebas, maT Soris meCaieobis da mecitruseobis saxelmwifo miznobriv programebs, axorcielebs aRniSnuli organizacia, romelsac

Tanxis

mcire

nawili

gamoeyofa

gaweuli

momsaxurebisaTvis.

struqturis Senaxvis ZiriTadi wyaro iqneba produqciis realizaciidan miRebuli amonagebis garkveuli procenti, agreTve, kanoniT nebadarTuli sxva

momsaxurebis

Rirebuleba.

dasaSvebi

iqneba

sxvadasxva

Semowirulobebisa da daxmarebebis miReba. departamentis organizaciuli struqtura sawyis etapze ase gvesaxeba: departamentis Tavmjdomare _ 1 departamentis Tavmjdomaris moadgile _ 2 buRalteria _ 2 safinanso-ekonomikuri samsaxuri _ 2 teqnologiebis samsaxuri _ 3 sazRvargareTTan urTierTobisa da marketingis samsaxuri_3 iuristi _ 1 kancelaria _ 2 sul 15 saStato erTeuli.

124

departamentTan specialistebis,

iqmneba

kerZo

sazogadoebrivi

struqturebis

sabWo

departamentis

warmomadgenlebis,

mecnierebis

monawileobiT. sabWos uxelmZRvanelebs misi wevrebidan arCeuli piri. civilizebul sabazro urTierTobebze gadasvlis dros aqtualuria prognozirebisa SemuSaveba.

da

sabazro

dagegmvisadmi ekonomikis

axali

pirobebSi

meTodologiuri indikaturi

midgomis

dagegmvis

roli

mkveTrad izrdeba, mniSvnelovnad icvleba misi arsi, miznebi da funqciebi. ask-is pirobebSi, safuZvelze:

marTva unda

saxelmwifoebriv xorcieldebodes

sagadasaxado

doneze, Semdegi

ganakveTi,

sabazro

urTierTobis

normativebis

saprocento

gamoyenebis

ganakveTi

kreditze,

centralizebuli investiciebis limitebi, dotaciebi, kompensaciebi da a.S. agrosamrewvelo kompleqsis, maT Soris Cais warmoebis qvekompleqsis marTva

xorcieldeba

sxvadasxva

wyarodan

dafinansebis

meSveobiT,

rogoricaa: sakuTari saxsrebi, bankis kreditebi da asignebani biujetidan. amasTan, sasurvelia Cais gadamamuSavebel sawarmoebs gamoeyoT SeRavaTiani kreditebi, socialuri

xolo

asignebani

infrastruqturis

biujetidan

mimarTul

ganviTarebisaTvis,

iqnes

niadagis

ZiriTadad nayofierebis

asamaRleblad da ekologiuri fonis gaumjobesebisaTvis. aucilebelia

Seiqmnas

organizaciuli modelic da

swrafi

sakonsultacio

samsaxurebi,

romlis

saSualebas mogvcems uzrunvelvyoT maqsimaluri

efeqtianoba

minimaluri

danaxarjebiT.

amasTan,

aseTi

samsaxurebis dafinanseba unda moxdes biujetidan. fasian momsaxurebaze gadasvla SesaZlebeli gaxdeba mxolod mas Semdeg, rac mwarmoeblebi, m. S. uwinaresad mzad

fermerebi ekonomikurad momZlavrdebian da fsiqologiuradac

iqnebian

gadaixadon

garkveuli

gadasaxadi

sakonsultacio

momsaxurebisaTvis. am process garkveuli dro da gamocdileba sWirdeba, rasac sazRvargareTis qveynebis gamocdilebac adasturebs. am modelis kerZo sakonsultacio samsaxurebi farTodaa msoflioSi gavrcelebuli, magram

arc

erT

qveyanaSi

sainformacio-sakonsultacio

misi

formireba

samsaxurebis

ar

formiT,

dawyebula is

kerZo

yalibdeboda,

uwinaresad_saxelmwifoebrivi xelSewyobis pirobebSi. amrigad, saxelmwifos didi roli akisria aRniSnuli sainformaciosakonsultacio

samsaxurebis

CamoyalibebaSi,

dafinansebasa

da

125

funqcionirebaSi,

rac

aucilebel

pirobas

warmoadgens

qveyanaSi

agrosamrewvelo kompleqsSi Semavali dargebis, maT Soris Cais warmoebis qvekompleqsis ganviTarebisaTvis.

3.2. Cais warmoebis saxelmwifo mxardaWeris gzebi TiTqmis yvela qveyanaSi Cais warmoebis dargis regulirebis funqcias mTlianad an nawilobriv saxelmwifo asrulebs. misi uSualo CareviTa da xelSewyobiT

xdeba

kerZo

struqturebis

Camoyalibeba,

meCaieobis

problemebis gadawyveta, produqciis adgilze moxmarebisa da eqsportis xelSewyoba (warmoebis subsidirebiT, sagadasaxado SeRavaTebiT, bazris dacvis meqanizmebis gamoyenebiT da sxva). Cais warmoebis bevr klasikur qveyanaSi dargis ganviTarebas kurirebs maRali rangis saxelmwifo moxele, TviT premier-ministris moadgilis CaTvliT (indoeTi). meCaieobis

ganviTarebis

problemebi

saqarTveloSic

yovelTvis

saxelmwifos yuradRebis centrSi idga da Sesabamis mmarTvel struqturebs Zlieri

maregulirebeli

funqciebi

hqonda

(saxelmwifo

saaqcio

sazogadoeba ,,saqarTvelos Cai”, ,,Cais sabWoTa meurneobebis tresti”, ,,Caisa da

subtropikuli

kulturebis

mTavari

sammarTvelo”,

,,Caisa

da

subtropikuli kulturebis saxelmwifo komiteti”, saxelmwifo komerciuli gaerTianeba ,,saqCaisubtropiki”). damoukideblobis mniSvnelovan

zomebs

Tavidan

asacileblad.

wlidan

iwyeba,

roca

mopovebis

Semdeg

Rebulobda dargis miRebul

saqarTvelos

meCaieobaSi

ganviTarebaze iqna

xelisufleba

mosalodneli saxelmwifo

ministrTa

krizisis

zrunva

kabinetis

1993

ramdenime

dadgenileba Cais warmoebis ganviTarebis sxvadasxva sakiTxebze. 1995 wels, Cais foTlis krefis sezonisaTvis mosamzadeblad erovnul banks daevala 5 trilioni kuponis moklevadiani kreditis gamoyofa. mniSvnelovani RonisZieba iyo Cais fabrikebisaTvis nebarTvis micema produqciis sabazro fasSi gayidvis Sesaxeb. 1995 wlamde Cais fabrikebs ufleba ar hqondaT gaeyidaT produqcia misi warmoebis TviTRirebulebaze dabla, radgan sagadasaxado samsaxuri gadasaxadis daricxvis qveda zRvrad

126

produqciis

TviTRirebulebas

miiCnevda.

Semdegi

nabiji

iyo

Cais

aqcizisagan gaTavisufleba (1995 wlis 20 Tebervlis #93 gadawyvetileba). manamde

igi

alkoholian

sasmelebTan

da

TambaqosTan

erTad

aqcizur

produqciad iTvleboda. aqcizis gauqmebis Sedegad gaiafda produqcia da amaRlda misi konkurentunarianoba. 1994-1995 wlebSi saqarTvelos prezidentisa da saqarTvelos ministrTa kabinetis

mier

ramdenime

brZanebuleba

da

dadgenileba

iqna

miRebuli

TurqmeneTSi Cais organizebulad gadatvirTvis Taobaze. TurqmeneTidan miRebuli bunebrivi airis valis dasafaravad kliringis wesiT qarTuli Cais miwodebas axorcielebda soflis murneobis da sursaTis saministros saxelmwifo-komerciuli gaerTianeba ,,saqCaisub-tropiki”, xolo miwodebuli Cais

Rirebuleba

saqarTveloSi

unda

aenazRaurebina

saxelmwifo

organizacias _ departament ,,saqgazs”, romelsac, Tavis mxriv, es Tanxa saxelmwifo biujetidan unda mieRo. imis gamo, rom ,,saqgazma” ver moaxerxa TurqmeneTSi

gadatvirTuli

produqciis

Rirebulebis

anazRaureba,

Cais

fabrikebs warmoeSvaT davalianebebi biujetisa da saxelmwifo fondebis winaSe (am sakiTxebs garkveulwilad pirvel TavSic SevexeT). mdgomareoba kidev ufro daamZima iman, rom saxelmwifo komerciuli gaerTianeba ,,saqCaisubtropikis” salikvidacio komisiis muSaobis Sewyvetis Sesaxeb” saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros 1998 wlis 30 ianvris #257 brZanebiT skg ,,saqCaisubtropikis” salikvidacio komisiam Sewyvita muSaoba da brZanebis mexuTe punqtiT ,,TurqmeneTSi 19941995 wlebSi gagzavnili Cais produqciis Rirebulebis aunazRaureblobiT warmoqmnili davalianebis dafarvis Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1997 wlis

8

ivlisis

#267

gankargulebis

meore

muxlis,

agreTve

soflis

meurneobisa da sursaTis saministros 1997 wlis 9 ivlisis #2-244 brZanebis mesame

da

meoTxe

punqtebis

Sesabamisad

skg

,,saqCaisubtropikis”

debitoruli da kreditoruli davalianebebi gadaeca ss “saqagroserviss” (yofili skg “saqsoflnayofiereba”), romelic am droisaTvis gankerZoebuli iyo da faqtiurad aralikviduri balansi hqonda. sagareo

valSi

Cais

miwodebis

praqtika,

romelic

TurqmeneTTan

ganxorcielda da miuxedavad imisa, rom marcxiT damTavrda, saintereso Temaa im TvalsazrisiT, rom sagareo valebi Cven sxva saxelmwifoebTanac

127

gvaqvs. “meCaieobaSi sabazro garemos formirebis xelSemwyobi pirobebis Seqmnis

Sesaxeb”

gankargulebis

saqarTvelos

mesame

prezidentis

punqtiT

finansTa,

2003

wlis

ekonomikis,

27

martis

#336

mrewvelobisa

da

vaWrobis, soflis meurneobisa da sursaTis, sagareo saqmeTa saministroebs daevalaT, aWaris avtonomiuri respublikis ministrTa sabWosTan erTad winadadebis

momzadeba

Cais

produqciiT

kreditori

qveynebisadmi

saqarTvelos sagareo valis dafarvis SesaZleblobis Sesaxeb. aRsaniSnavia, rom am mizniT saqarTveloSi specialuri firmac ki Seiqmna, im gansxvavebiT, rom mas ufleba mieca valis dasafaravad CaisTan erTad sxva produqciis gamoyenebis. samwuxarod, es sakiTxi dadebiTad ver gadawyda. yovelive

zemoaRniSnulidan

SeiZleba

iTqvas,

rom

xelisufleba

SesaZleblobis farglebSi cdilobda garkveuli RonisZiebebi gaetarebina meCaieobaSi krizisis Camoyalibebis sawinaaRmdegod, romelic ZiriTadad sami mimarTulebiT xorcieldeboda: ekonomikur-finansuri _ Caize aqcizis gauqmeba, produqciaze Tavisufali faswarmoqmnis daSveba, gadasaxadebis gadavadeba,

saxelmwifo

dakveTiT

produqciis

gadatvirTva

da

gadatvirTuli produqciis Rirebulebis anazRaureba da teqnologiurimeCaieobis

regionebisaTvis

sasuqebis

gamoyofa,

energo-matareblebiT

(mazuTi, eleqtroenergia) Cais fabrikebis uzrunvelyofa. yovelive es nakarnaxevi iyo mxolod dargis gadarCenis surviliT, magram, samwuxarod, igi Zveli, centralizebuli gegmuri ekonomikisaTvis damaxasiaTebeli meTodebis gamoyenebiT xdeboda, ramac bazrebis dakargvis, Cais produqciaze fasebis disparitetis pirobebSi mdgomareobis xsna ver SeZlo. gasuli saukunis 90-iani wlebis meore naxevarSi xelisuflebam Secvala meCaieobis

dargisadmi

daxmarebis

strategia

da

igi

naturis

nacvlad

fuladi daxmarebebiT Caanacvla. ,,meCaieobis

dargis

gadarCenisa

da

reabilitaciisaTvis

finansuri

daxmarebis Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1997 wlis 10 aprilis #177 brZanebulebiT prezidentis fondidan soflis meurneobisa da sursaTis saministros gamoeyo 1 mln lari finansuri daxmarebis saxiT, romelic imave

wels

saministrom

brZanebulebiT

aRniSnuli

saaqcio Tanxis

sazogadoeba

,,qarTul

Cais”

gadasca.

biujetSi

dabruneba

1999

wlis

1

128

aprilisaTvis iyo gaTvaliswinebuli. amdenad, es iyo pirveli, orwliani uprocento sesxi, romelic meCaieobis reabilitaciisaTvis iqna gamoyofili. im droisaTvis meCaieobaSi imdenad mZime mdgomareoba iyo Seqmnili, rom Tanxis ganawilebam politikuri datvirTva miiRo. igi saaqcio sazogadoebis mier Cais fabrikebze ganawilda xelSekrulebebis safuZvelze, romelic fabrikebisaTvis

ZiriTadad

iTvaliswinebda

da

produqciiT

fuladi

an

romlis

mazuTisa

da

Rirebuleba

formiT.

maT

sasuqebis unda

gasaTvaliswinebelia,

Sesyidvas

daebrunebinaT rom

finansTa

saministros mier Tanxa dagvianebiT iqna gamoyofili. gamoyofili TanxiT, marTalia, Cais produqcia warmoebuli iqna, magram Tanxa ar dabrunda, radgan Cais fabrikebma daarRvies saxelSekrulebo pirobebi. Tanxis didi nawili dRemde amouRebelia, igi biujets ar dabrunebia da saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT ganvadebul iqna 2004 wlis 31 dekembramde. Sedegad, Tanxis ganawilebisas daSvebuli Secdomebis miuxedavad, man mainc Seasrula garkveuli funqcia da dargis gamococxleba gamoiwvia. amJamad s.s. ,,saqarTvelos Cai” gakotrebis reJimSi imyofeba. ,,meCaieobis dargis gadarCenisa da reabilitaciis RonisZiebaTa Sesaxeb” saqarTvelos

prezidentis

1998

wlis

25

aprilis

#266

brZanebulebiT

saxelmwifo biujetidan gamoiyo 3,0 milioni lari, dabrunebis gareSe, 22,4 aTas ha Cais plantaciaSi agroteqnikuri samuSaoebis Casatareblad, xolo 2 mln lari sakredito resursi 1997 wels aSS-dan Semotanili xorblis realizaciiT miRebuli amonagebidan, wliuri 15%-iani ganakveTiT. Sedegad, 48,2 aTasi tona foToli moikrifa, xolo 1999 wels _ 60,0 aTasi tona. aRniSnul wels prezidentis brZanebulebiT gaTvaliswinebuli iyo 10,0 mln laris,

xolo

2000

wlisaTvis

_

12-15

mln

laris

gamoyofa,

rac

ar

Sesrulebula. unda aRiniSnos, rom 1999 wels Tanxis gamouyoflobam seriozulad Seaferxa Cais warmoebis ganviTareba da SesamCnevi efeqti ar mogvca 1,5 mln larma, romelic am wels dagvianebiT iqna gacemuli sesxis saxiT. 1999 wels saqarTvelos parlamentma miiRo dadgenileba “meCaieobis aRorZinebis saxelmwifo programis (2000-2003 wlis periodisaTvis) Sesaxeb”, romelic 2000 wlisaTvis saxelmwifo biujetidan 4,0 mln laris gamoyofas

129

iTvaliswinebda, xolo mTlianad programis Rirebuleba 40,0 mln lars Seadgenda. bolo wlebSi Seicvala rogorc Tanxis gamoyenebis daniSnuleba, ise misi gamanawilebeli subieqtebi. 2001-2002 wlebSi saxelmwifo biujetidan gamoyofili

Tanxebi

xelSewyobis

(3,0

mln

programis

lari

TiToeul

ganxorcielebis

wels)

“Cais

eqsportis

uzrunvelyofis

Sesaxeb”

saqarTvelos prezidentis 2001 wlis #205 brZanebulebiT Cais eqsportis wasaxaliseblad iqna gamoyenebuli. Tanxis ganawileba finansTa saministros mier ganxorcielda tenderis safuZvelze. gamarjvebul kompanias TiToeul kilogram gadatvirTul produqciaze, romlis myidvelis mier ganaRdebas adasturebda

saqarTvelos

xelovnurad

xdeboda

produqciis

konkurentunarianobis

programiT

7,8

aTas

erovnuli

mewarmis tonaze

banki,

mier

meti

eZleoda

gaweuli amaRleba.

Cai

40

xarjebis 2001

TeTri. Semcireba

wels

gadaitvirTa,

amiT da

aRniSnuli

gafarTovda

misi

geografia, qarTulma Caim SeaRwia indoeTSi, indoneziaSi da meCaieobis sxva klasikur qveynebSi, aSS-Si. Aam

formiT

Tanxis

ganawilebam

azrTa

sxvadasxvaoba

gamoiwvia,

romelTagan mTavari iyo is, rom vmo-Si gawevrianebisas saqarTvelom aiRo valdebuleba,

rom

igi

ar

moaxdens

eqsportis

subsidirebas.

meore

argumenti gaxldaT is, rom programa ar iTvaliswinebda Cais plantaciebis aRdgeniTi

samuSaoebis

Catarebas.

Aam

argumentis

mowinaaRmdegeni

amtkicebdnen, rom Tu programa mudmivad imuSavebs, mewarmeebi iZulebuli gaxdebian izrunon plantaciebis aRdgenazec, sxva SemTxvevaSi nedleuli ar eqnebaT. dResdReobiT, ganxorcielebidan, gaamarTla,

roca SeiZleba

radgan

Tanxa

garkveuli iTqvas,

periodi

rom

imdenad

man

gavida

Tavisi

mcire

iyo,

programis

daniSnuleba rom

ver

programiT

gaTvaliswinebuli moculobebis uzrunvelyofa nedleuliT (daaxloebiT 23 aTasi tona) Cais plantaciebis gaumjobesebis samuSaoebis gareSec gaxda SesaZlebeli. garda amisa, isev hqonda adgili wina proeqtebis msgavsad Tanxis

dagvianebiT

gacemas.

aRsaniSnavia,

rom

2002

wels

finansTa

saministros mier Catarebul tenderSi gamarjvebulebs 700 aTasi lari 2004

130

wels

aunazRaures.

Sedegad,

2002

da

2003

wels

mokrefili

foTlis

moculobam Sesabamisad 24,0 da 25,0 aTasi tona Seadgina. zemoT

dasaxelebuli

finansuri

daxmarebebis

“saqarTvelos

prezidentis

sainvesticio

programiT

paralelurad

meCaieobis

dargis

prioritetuli ganviTarebis Sesaxeb” saqarTvelos prezidentis 1999 wlis 12

aprilis

#134

brZanebulebiT

investiciebis

mxardaWeris,

eronuli

meurneobis ZiriTadi dargebisa da materialur-teqnikuri bazis reanimaciis mizniT Seiqmna saqarTvelos prezidentis sainvesticio programa, romlis upirveles prioritetad CaiTvala soflis meurneoba. programis farglebSi ganxorcielda

investiciebi

meCaieobis

dargis

ganviTarebisaTvis

5,0

milioni laris odenobiT, risTvisac gamoyenebuli iqna iaponiis mTavrobasa da saqarTvelos mTavrobas Soris notebis urTierTgacvlis safuZvelze iaponiis

mier

gamoyofili

arasaproeqto

resursis

soflis

meurneobis

nawili. programa

ganaxorciela

saministrom.

es

ar

iyo

safuZvelze

SeiZleboda

sagareo-ekonomikuri

pirdapiri

fuladi

urTierTobebis

daxmareba.

danadgar-mowyobilobebis,

aq

tenderis

sasuqebis,

mazuTis

SeZena, romelsac Semoitanda iaponiis mTavrobis mier daqiravebuli agenti. sasuqebis, mazuTis, danadgar-mowyobilobebis Semotana imdenad gaaWianura, rom

gaweulma

xarjebma

praqtikulad

Sedegi

ver

gamoiRo.

SeZenili

saqonlis Rirebuleba ukan iyo dasabrunebeli, rac bevr firmas dRemde ar gaukeTebia. yovelive zemoT gaanalizebulis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom 1997-2003

wlebSi

reabilitaciisaTvis

saxelmwifos

mier

gamoyofili

Cais

warmoebis

subvenciebidan

aRdgenisa

yvelaze

da

efeqtianad

gamoyenebuli iqna 1998 wels gamoyofili 3,0 mln lari, Tumca es imas ar niSnavs,

rom

saxelmwifos

mier

meCaieobis

aRdgena-reabilitaciisaTvis

gaweuli xarjebi srualiad araefeqtiani iyo, radgan ganxorcielebuli daxmarebebiT

SesaZlebeli

gaxda

dargis

sicocxlisunarianobis

SenarCuneba, rac imis safuZvels gvaZlevs, rom seriozulad vifiqroT farTomasStabiani programebis ganxorcielebaze. 2004 saidanac

wels

meCaieobis

daaxloebiT

3,0

reabilitaciisaTvis mln

lari

3,5

moxmarda

mln Cais

lari

gamoiyo,

plantaciebis

131

reabilitacias, romlis farTobma 6,0 aTasi ha Seadgina. aqedan 2,1 aTas ha-ze Catarda mZime da naxevradmZime, xolo 3,9 aTas ha-ze _ Spaleruli gasxvlis samuSaoebi. mTel farTobze Setanili iqna rTuli sasuqi 500 kg-s odenobiT, romelic ZiriTadad fosforovani da kaliumiani sasuqebisagan Sedgeboda (azotiani sasuqis raodenoba 10% iyo). 3,5 mln laridan 500 aTasi lari moxmarda mcire (ojaxur) da saSualo warmadobis Cais fabrikebis momzadebas. sul SeZenili iqna 16 mikrofabrika, romlis

teqnologia

mxolod

maRali

xarisxis

Cais

warmoebazea

orientirebuli. tenderis pirobebiT damzadda 20 tona iodizirebuli Cai, razedac 22 aTasi lari daixarja. tenderi Caatara soflis meurneobisa da sursaTis saministrom, romlis drosac pirvelad moxerxda plantaciebis reabilitireba

da

misi

dakavSireba

maRali

xarisxis

Cais

mwarmoebel

fabrikebTan. Cais

warmoebaSi

meCaieobis

gaZRolis

deficitis,

Cais

aRniSnuli iaponur

mimarTulebis

gzaze

gadamuSavebis

arCeva

gadayvanas,

Zveli

rac

niSnavs

qarTuli

energomatareblis

teqnologiebis

arsebobisa

da

xarisxiani Cais warmoebis aucileblobis pirobebSi gamarTlebul nabijad migvaCnia.

instituciurad

xelSekrulebiT

igi

SeiZleba

vertikalurad

iyos

ojaxuri,

kooperaciuli,

xolo

struqturulad

integrirebuli,

maRali xarisxis produqciis mwarmoebeli sawarmo. swored aseTi formis sawarmoebi

gauweven

konkurencias

msxvil

Cais

fabrikebs,

romelTac

mxolod dabali da, ukeTes SemTxvevaSi, saSualo xarisxis Cais warmoeba SeuZliaT mesamedad datvirTuli sawarmoo simZlavreebis pirobebSi. finansTa

saministros

monacemebiT,

miRebuli

TanxebiT

(2001

wlis

CaTvliT) Cais mwarmoebelma firmebma saxelmwifo biujets 18,5 mln. larze meti

daubrunes,

pirdapiri

da

iribi

gadasaxadebis

saxiT

guriis,

samegrelos, imereTis mxaris, aWaris avtonomiuri respublikis raionebis biujetebSi

mrewvelobidan

miRebuli

Semosavlebis

80%

Cais

firmebis

wilad modioda. 1996 wlidan gaiyida 72 aTas tonaze meti produqcia. savaluto Semosavlebis saxiT qveyanam 68 mln. aSS dolarze meti miiRo. Sida erovnul produqtSi Cais moculoba Tu 0,2-0,5%-s Seadgens, qveynis eqsportis moculobaSi misi wili 5,5-7,8%-mdea. am maCvenebliT meCaieobas erovnul ekonomikaSi analogi ar hyavs gansakuTrebiT aRsaniSnavia is

132

garemoeba, rom Cais eqsportma dadebiTi gavlena iqonia qveynis savaWro balansze. rac mTavaria, SesaZlebeli gaxda aseulobiT adamianis dasaqmeba da maTi socialuri pirobebis gaumjobeseba. aRsaniSnavia, rom 2008 wlis 11 ivnisis monacemebiT Cais gadamuSavebaze sul damtkicebulia 2 417 mln laris iafi sesxi 6 kompaniaze (ix. cxrili 3.2.1)

regioni/raioni imereTi, tyibuli

Kkompania tyibulis Cai, Sps eqsporti

,,iafi sesxi” 350,000

tyibulis Cais fabrikis teqnologiuri gadaiaraReba da qarxnis rekonstruqcia sawarmoo Senobis SekeTeba, Cais sagrexi, saRnobi da dasafasoebeli danadgaris SeZena, 100-grianikolofebis beWdva (100 000 cali). warmadoba: 7,4 tona produqciis warmoeba, (5 tona saeqsportod CexeTis respublikisaTvis, 2,4 tona adgilobrivi bazrisaTvis). 2009 wlisaTvis dagegmilia warmoebis 2,5-jer gazrda.

ozurgeTis raioni sofeli lixauri

,,zaza mameSvili” eqsporti

107,000

ozurgeTis raioni sof. cxemlisxidi

zina gujabiZe

60,000

nedleulis miReba da Cais aRorZineba. warmadoba: 400-550 tona umaRlesi Savi da mwvane Cai erTjerad paketebSi (danadgari aqvs)

130,000

Cais damfasoebeli manqanis SeZena, damxarisxebeli saamqros teqnikuri gadaiaraReba – 60 000 lari. warmadoba – 20 tona maRali xarisxis dafasoebuli Savi da mwvane Cai, erTjerad paketebSi, iodizirebuli Cai.

Sps ,,geoplanti” Eeqsporti

1,270,000

pirveladi fabrikebis sruli teqnologiuri gadaiaraReba, Tanamedrove induri teqnologiebiT. saplantacio samuSaoebis sruli meqanizacia da Sesabamisi mowyobilobebis SeZena. iaponuri da italiuri Cais damfasoebeli manqanebis SeZena. warmadoba: saeqsporto produqcia daufasoebeli, weliwadSi 1100 (1 699 000 lari) da dafasoebuli, rogorc saeqsporto, aseve Sida bazrisaTvis – weliwadSi 250 tona (4 368 750 lari)

Sps ,,iago"

500,000

mwvane Cais eqsporti

ozurgeTis raioni

ozurgeTi samegrelo imereTi

aWara q. qobuleTi 9 aprilis 49

Cais gadamuSavebaze damtkicebuli sul

soflis meurneoba

,,ori nana” Sps Eeqsporti

2,417,000

dabolos, SeiZleba iTqvas, rom xarisxiani produqciis warmoeba da saxelmwifo daxmarebebis xolod am mimarTulebiT gamoyeneba meCaieobis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebad unda iqces. 133

3.3. Cais warmoebis sanedleulo bazis ganviTarebis mimarTulebebi saqarTvelos subtropikuli

soflis

meurneobis

kulturebis

da

Cais

mecnierebaTa

mrewvelobis

akademiis

Cais,

samecniero-sawarmoo

gaerTianebis TaosnobiT, meCaieobis regionebis, Sesabamisi saministroebisa da

uwyebebis

specialistTa

saqarTveloSi

meCaieobis

uSualo

monawileobiT,

reabilitaciis

SemuSavebul

saxelmwifoebrivi

iqna

programa,

romelSic asaxulia Cais warmoebis ganviTarebis ZiriTadi mimarTulebebi. meCaieobis da Cais produqtebis warmoebis ganviTarebis ganmsazRvreli tendenciebi eyrdnoba, uwinares yovlisa, Semdegi amocanebis gadaWras: _ saqarTvelos mosaxleobis Siga moTxovnilebis uzrunvelyofa saWiro raodenobisa da xarisxis produqciaze; _

konkurentunariani

maRalxarisxovani

produqciis

warmoebis

SesaZleblobaTa RonisZiebebis damuSaveba; _ saerTaSoriso bazarze maRalxarisxovani saeqsporto produqciis raodenobis gazrda; _

tradiciuli

saeqsporto

bazrebis

dabrunebisaTvis

aqtiuri

samarketingo politikis gatareba; _ sawarmoo da socialuri infrastruqturebis gaumjobeseba. Cvens mier zemoT motanili Cais warmoebis ganviTarebis ZiriTadi mimarTulebebis warmoebisaTvis

gansazRvra xelsayreli

efuZneba bunebrivi

subtropikuli pirobebisaTvis

zonis

Cais

ekologiuri

da

biologiuri resursebis racionalurad gamoyenebas, qveynis ekonomikisa da misi

potencialis

Semdgomi

gaZlierebis

moTxovnilebebsa

da

SesaZleblobebs. Cais warmoebis ganviTarebis ZiriTadi mimarTulebebi iTvaliswinebs maRalxarisxovani raodenobis

Cais

warmoebis

SenarCunebasa

da

sanedleulo ganviTarebas,

bazis

optimaluri

upiratesoba

eniWeba

maRalproduqtiuli Cais jiSebs, aseve Cais gadamuSavebis mowinave teqnikisa da progresuli teqnologiebis warmoebaSi danergvas. yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, Cais warmoebis ganviTarebis ZiriTad mimarTulebebad unda CaiTvalos:

134

_

Cais

plantaciebis

yovlismomcveli

pasportizaciis

safuZvelze,

biologiurad moberebuli plantaciebis amoZirkva (yovelwliurad saerTo farTobis 2%); _ dabalmosavliani, biologiurad moberebuli plantaciebis jiSobrivi ganaxlebis gegmazomieri ganxorcieleba (1-1,5% saerTo farTobidan); _

arsebuli

plantaciebis

produqtiulobis amaRleba agroteqnikur

RonisZiebaTa sruli kompleqsis CatarebiT; _ maRalxarisxovani, konkuretunariani Cais produqciis warmoeba (Savi da

mwvane

baixis

Cai,

mwvane

agura

Cai,

Savi

fila

Cai,

naturaluri

koncentratebi, biologiurad aqtiuri nivTierebebi); _ Cais warmoebis ganviTarebis samecniero-teqnikuri progresis uaxlesi miRwevebis danergvis safuZvelze. Cais

warmoebis

ZiriTadi

mosavlianobis

gadidebisa

gaumjobesebis

mizniT,

da

miznebisa

da

nedleulis

aucilebelia

amocanebidan xarisxobrivi

samuSaoTa

gamomdinare, maCveneblebis

kompleqsis

Sesruleba.

maTgan, pirvel etapze Casatarebel RonisZiebebs miekuTvneba: _ Cais plantaciebis Spaleruli gasxvlis organizacia; _

mecnierulad

dasabuTebuli

niadagis

nayofierebis

sistemebiT

reglamentirebuli RonisZiebaTa ganxorcieleba; _ Cais mcenaris mavneblebsa da daavadebebTan brZolis mecnierulad dasabuTebul RonisZiebaTa kompleqsis gatareba; meore etapis samuSaoebidan umniSvnelovanesia: _ Cais plantaciebis naxevradmZime da mZime gasxvlis organizacia; _ amortizebuli da dabalmosavliani plantaciebis amoZirkva da axlis gaSeneba; _ Cais movla-moyvanisa da sakref manqanaTa sistemebis srulyofa da danergvis organizacia. amortizebuli, mosavlianobis

dabalmosvliani

aRdgena

ver

xerxdeba

Cais

plantaciebi,

agroteqnikuri

romelTa

RonisZiebebis

gatarebiT, eqvemdebareba amoZirkvas da ganaxlebas. plantaciebis ganaxleba unda moxdes maRalxarisxovani da maRalmosavliani seleqciuri jiSebiTa da klonebiT.

135

Cais

plantaciebis

mZime,

naxevradmZime

gasxvlisa

da

amoZirkvis

SemoTavazebul gegma _ prognozs safuZvlad daedo Cais plantaciebis amJamindeli mdgomareoba (naxevrad mZime gasxvla 5%, mZime gasxvla 2,5%, amoZirkva da axlis gaSeneba 1-2% yovelwliurad). (ix. cxrili 3.3.1). saqarTveloSi Cais plantaciis farTobi da misi saeqspulataciod mosamzadebeli samuSaoebis prognozuli gegma (2004-2008 ww.)

cxrili 3.3.1

meCaieobis regionebis dasaxeleba.

samrewvelo foTolsakrefi plantaciebi 2008 wlisaTvis ha 3421,2

Cais plantacia sul ha

perspeqti uli plantacia sul ha

5518,0

1674,0

3844,0

10000,0

1000,0

9000,0

225,0

450,0

90,0

8010,0

15974,0

1838,0

14136,0

353,4

706,8

141,4

12581,0

11132,0

1853,0

9279,0

232,0

464,0

92,8

8258,3

4672,0

1522,0

3150,0

75,0

150,0

31,5

2819,9

47296,0

7887,0

39409,0

981,5

1963,0

394,1

35090,4

aWaris ar afxazeTis ar samegrelos regioni guriis regioni imereTis regioni

sul saqarTveloSi

1cxrili

Yyovelwliuri specialuri agroRonisZiebebi, ha mZime naxevra amoZirkgasxvla dmZime va 2,5% gasxvla axlis 5,0% gaSeneba 1% 96,1 192,2 38,4

maT Soris Camosa -weria ha

Sedgenilia saxelmwifo programa “Cai”-s mixedviT

cxrilSi

moyvanili

subtropikuli

parametrebi

kulturebisa

argumentirebulia

da

Cais

anaseulis

mrewvelobis

Cais,

institutis

rekomendaciebis safuZvelze. prognozuli sidideebidan gamomdinare, 2008 wlisaTvis, mTliani

saqarTveloSi

raodenoba

gansazRvruli

35090,4

nedleulis

samrewvelo ha-s

miaRwevs.

damzadebisa

da

foTolsakrefi

plantaciebis

SemoTavazebuli

prognozebiT,

mza

produqciis

moculobis

sidide asaxavs Cais plantaciebSi agroteqnikuri RonisZiebebis gatarebas, plantaciebis

gasxvlisa

da

amoZirkvis

samuSaoebis

Sesrulebas

da

maRalproduqtiuli Cais jiSebiT axali plantaciebis gaSenebis realurad misaRwev SesaZleblobas. mesame

etapis

samuSaoebis

Sesrulebam

unda

uzrunvelyos

Cais

warmoebis sruli industrializaciis ganxorcieleba. aRniSnuli etapis

136

samuSaoebidan mniSvnelovania: Cais movla-moyvanis, krefis, transportirebis industriuli teqnologiisaTvis saWiro manqanaTa sistemebis damzadebisa da danergvis organizacia; niadagis ganoyierebisaTvis sakvebi nivTierebebis warmoebisa da maTi Cais plantaciebSi dozirebuli Setanis uzrunvelyofa; mcenaris mavneblebisa da daavadebis mimarT sabrZolvelad biologiuri meTodebis, agreTve pesticidebis da maTi Cais plantaciebSi dozirebulad Setanis industriis Seqmna. subtropikuli zonis niadagebis dabali nayofiereba da Cais mcenaris mier sakvebi elementebisadmi maRali moTxovnileba ganapirobebs sasuqebis gamoyenebis

did

gavlenas

Cais

plantaciebis

produqtiulobasa

da

nedleulis xarisxobriv maCveneblebze. mimdinare etapze, dargSi Seqmnili situaciis

gamo,

aucilebelia

mitovebuli

Cais

plantaciebis

sruli

agroqimiuri gamokvleva da niadagis nayofierebis amaRleba. am mizniT aucilebelia agroqimiuri subtropikul gaSenebuli

Sesabamisi

struqturebis

samsaxuris

anaseulis

regionebSi,

(niadagis

centri)

sxvadasxva

plantaciebis

niadagebSi

nayofierebis

mobilizacia

saqarTvelos

niadagur-klimatur ZiriTadi

da

sakvebi

pirobebSi elementebis

dasadgenad da mineraluri sasuqebis normatiuli moculobis gaangariSeba plantaciebis

ganoyierebis

sistemis

RonisZiebaTa

uzrunvelsayofad

_

adgilobrivi mineraluri sasuqebis maqsimalurad gamoyenebis fonze. Cais

plantaciebis

ganoyierebis

sistemas

fundamentaluri

Sromebi

miuZRvna Cais, subtropikul kulturaTa da Cais mrewvelobis samecnierosawarmoo

gaerTianebis

agroqimiis

ganyofilebam,

sxva

kvleviTma

da

saswavlo organizaciebma, romelTa kvlevis Sedegebis, agreTve, mowinaveTa mdidari gamocdilebis gaTvaliswinebiT, damuSavebulia da mecnierulad dasabuTebuli, mineraluri da organuli sasuqebis gamoyenebis wesebi Cais plantaciebis

xnovanebis,

mosavlianobisa

da

niadagobrivi

pirobebis

Sesabamisad. sasuqebis

efeqtianobis

gadideba

damokidebulia

miwaTmoqmedebis

kulturis saerTo doneze. Tu ganoyierebam kargi Sedegi ar mogvca, es agroteqnikis wesebis darRveviT Sesrulebuli samuSaoebis, an saerTod, agroteqnikis ugulebelyofis bralia.

137

Cais mcenare mineraluri sasuqebis, upirvelesad ki azotis, didad momTxovnia. Ddadgenilia, rom Cais plantaciebis mineraluri sasuqebiT ganoyierebis Sedegad miRebuli efeqtis daaxloebiT 80 procenti swored azotze modis, amitomac mis gamoyenebas didi yuradReba unda davuTmoT. azotiani

sasuqebi

plantaciebSi,

sadac

gaizarda.

dgebuaZis

n.

maRalefeqturia

sakontrolosTan monacemebiT,

ewerovan SedarebiT

ewerovan

niadagebze

gaSenebul

mosavlianoba

niadagebSi,

5-6_jer

sadac

Cais

mosavlianoba heqtarze 8-9 aTas kg-mde aRwevs, sakmarisia 300-500 kg wminda azotis Setana. Uufro didi dozebi aRniSnuli niadagis pirobebSi efeqts ar iZleva. wiTelmiwa niadagebze, v. canavas mixedviT, Cais maRal da myar mosavals iZleva 250-300 kg/ha azoti. dakvirvebebi gviCvenebs, rom gogirdmJava amoniumis sistematurad Setana niadagis Zlier gamJavianebas iwvevs. amis gamo igi asustebs nitrifikaciis process.

CaisaTvis

optimaluri

reaqciis

SenarCunebis

mizniT

mizanSewonilia azotiani sasuqebis nitratuli da amoniakuri formebis monacvleobiT Setana. srulasakovani

Cais

plantaciebisaTvis

azotiani

sasuqebis

dozebi

mosavlianobis, xolo axalgazrda plantaciebSi ki xnovanobis mixedviT icvleba. rac ufro uxvmosavliania Cais plantacia, miT ufro met azots moiTxovs. es bunebrivicaa, radgan mosavliani plantacia ufro mZlavria, mas asimilaciis maRali unari aqvs da met mwvane masasac iZleva, e. i. aseTi plantaciidan meti mwvane foToli gadis. azotovani sasuqebis formebidan dabali mJavianobis niadagebSi (PH – 3.8 zeviT)

yvelaze

saukeTeso

formad

amoniumis

gvarjila

(masSi

azotis

raodenoba aRwevs 33-34 procents) iTvleba, xolo Zlier mJave niadagebSi (PH _

3.8

qvemoT)

fosforovani

mizanSewonilia

sasuqebis

formebs,

Sardovanas Zlier

mJave

gamoyeneba.

rac

niadagebze

Seexaba

efeqturia

fosforitis fqvili, xolo nakleb mJave niadagebze _ superfosfati. sabazro ekonomikidan gamomdinare, rogorc mosavlianobis zrdisaTvis, ise RonisZiebebis ekonomikuri efeqtianobisaTvis, kaliumiTa da fosforiT Rarib niadagebze sasurvelia maTi gazrdili doziT gamoyeneba, rac ufro swrafad da mTlianad iqneba niadagebi uzrunvelyofili aRniSnuli sakvebi

138

elementebiT, miT ufro daCqardeba mitovebuli Cais plantaciebis qveS arsebuli niadagebis nayofierebis amaRleba. rac Seexeba organul sasuqebs, igi yvelaze srulyofilia da Seicavs mcenarisaTvis

saWiro

yvela

sakveb

elements

makro_azots,

fosfors,

kaliums da mikroelementebs. organuli sasuqebi advilad ar irecxeba, isini niadags eroziisagan icaven, aregulireben Tbur da kvebis reJims niadagSi. amitom maT Cais mosavlianobis amaRlebaSi didi roli ekisreba, gansakuTrebiT ferdobebze gaSenebuli plantaciebisaTvis, sadac niadaguri eroziis

procesi

intensiurad

mimdinareobs.

mniSvnelovania

isic,

rom

organul sasuqebs mZime niadgebi mohyavs kulturul mdgomareobaSi. organuli

sasuqebidan

Cais

plantaciebSi

iyeneben

nakels,

torf-

kompostebs, warmoebis organul narCenebsa da mwvane sasuqebs. maTi Setana saWiroa yvela asakis plantaciebSi, magram imis gamo, rom es sasuqebi mcire raodenobiTaa,

pirvel

rigSi

SeaqvT

ferdobebze

gaSenebul

im

plantaciebSi, sadac niadagi Camorecxilia, oRond winaswar aucilebelia eroziis sawinaaRmdego RonisZiebaTa gatareba. gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces dablobebis mZime Tixnar niadagebze gaSenebuli plantaciebisa da mZimed gasxluli Cais nakveTebis organuli sasuqebiT ganoyierebas. nakeli

mniSvnelovnad

adidebs

Cais

foTlis

mosavlianobas,

gansakuTrebiT mineraluri sasuqebis fonze. igi, rogorc pirdapiri, ise xangrZlivi SemdegqmedebiT xasiaTdeba. Cais, subtropikul kulturaTa da Cais mrewvelobis samecniero sawarmoo gaerTianebis monacemebiT, nakelis Semdegqmedeba

gamoixateba

Cais

foTlis

mosavlianobis

saSualod

21

procentamde zrdaSi (cxrili 3.3.2). nakelis gavlena Cais foTlis mosavlianobaze (anaseuli) (m. bziavas mixedviT)

cxrili 3.3.2 variantebi

usasuqo

pirdapiri moqmedeba, 2 wlis saSualo mosavali

Semdegqmedeba, 11 wlis saSualo mosavali

pirdapiri da Semdegqmedeba, 13 wlis saSualo mosavali

kg/ha

%

Kkg/ha

%

Kkg/ha

%

1348

78

1590

51

1552

53

139

azoti, fosfori da kaliumi (NPK)

1939

100

3117

100

2905

100

1885

108

3760

121

3471

119

Kkaliumi da nakeli

Cais

meurneobebSi

SedarebiT

farToT

iyeneben

torfian

sasuqebs.

torfis sabadoebi gvxvdeba dasavleT saqarTvelos subtropikuli zonis Semdeg

raionebSi:

qobuleTi,

zugdidi,

foTi,

ozurgeTi

da

sxva.

a.

menaRariSvilis monacemebiT, dasavleT saqarTvelos Cais raionebis torfi Seicavs saerTo azots 1,7_dan 2,5 procentamde. Cais

plantaciebSi

organuli

sasuqebis

gamoyenebis

maRal

efeqtianobaze migviTiTebs qvemoT motanili monacemebi (cxrili 3.3.3) sasuqebis gavlena Cais foTlis mosavlianobaze cxrili 3.3.3 sasuqebis formebi

Kkg/ha

%

Uusasuqo mineraluri fosfori da kaliumi (foni) mineraluri fosfori, kaliumi da azoti mineraluri fosfori, kaliumi da nakeli 40 t/ha mineraluri fosfori, kaliumi da torffosforitis komposti 40 t/ha

2859,6 3983,0 5839,8 5240,8

71,7 100,0 146,6 126,5

4658,4

116,8

Cais

plantaciebis

gasanoyiereblad

iyeneben,

agreTve,

warmoebis

sxvadasxva anarCens. kerZod: a) kofeinis qarxnis anarCenebs, Cais nasxlavis SerCeuli ylortebidan kofeinis gamoyofis Semdeg darCenil organul masas. igi Seicavs 3,47 procent azots, 1,03

procent fosfors. b) tungis

nayofisagan zeTis gamoxdis Semdeg darCenili organuli nivTierebebiT mdidari masa Seicavs 0,85 procent azots. srulmosavlian weliwadSi

Cais

erTxel,

plantaciebSi

radgan

maTi

organuli

Semdegqmedeba

sasuqebi

xangrZlivia.

SeaqvT

4

heqtarze

Setanili unda iqnes 50 tona nakeli an 80-100 tona torf-komposti. zemoT aRniSnuli organuli narCenebic heqtarze 80-100 tonis raodenobiT SeaqvT. organuli

sasuqebis

es

raodenoba

tenianobis

pirobebSi.

maTi

sazamTro

damuSavebis

gaangariSebulia

plantaciebSi

periods

da

isini

Setana

70-75

ukavSirdeba

fosforian

da

procenti niadagis kaliumian

140

sasuqebTan erTad SeaqvT. plantaciebSi organuli sasuqebi sasurvelia mZime gasxvlamde erTi wliT adre SevitanoT. organuli sasuqebi yvela SemTxvevaSi mwkrivTaSorisebSi mTel farTobze Tanabrad unda movabnioT da maSinve CavxnaT. niadagis ganoyierebis erT-erT umniSvnelovanes agroteqnikur xerxs sideracia

(mwvane

sasuqebi)

warmoadgens.

igi

gulisxmobs

parkosani

mcenareebis Tesvas plantaciis mwkrivTaSorisebSi da maTi mwvane masis Caxvnas, isini fesvebze

ganlagebuli koJris baqteriebiT iTviseben haeris

azots da xdian mas mcenarisaTvis misawvdoms. sideratebis roli azotis dagrovebiT rodi amoiwureba. igi niadags amdidrebs, agreTve, fosforiT, kaliumiT, xels

organuli

uwyobs

nivTierebebiT,

mcenaris

fesvTa

aumjobesebs

sistemis

niadagis

ganviTarebas,

struqturas,

farTobs

icavs

gadarecxvisagan da adidebs mcenareTa yinvagamZleobas. Cais plantaciebSi mwvane sasuqebis gamoyeneba xangrZlivi moqmedebiT xasiaTdeba, pirdapiri moqmedeba, e. i. pirveli wlis efeqtianoba ki, bevrad naklebia (cxrili 3.3.4). sideratebTan erTad Cais plantaciaSi gamoiyeneba mulCi. igi niadagis tens

icavs

aorTqlebisagan,

inarCunebs

temperaturas,

anelebs

mzis

pirdapir zemoqmedebas. mulCad iyeneben mwvane organul masas, torfs, Sav polieTilenis afsks, sasiderato masas, mulCqaRalds da sxva. torfiTa da mwvane organuli masiT damulCvisas niadagis naxevarmetrian fenaSi 6-10 procentze meti tenia, vidre imave sisqis daumulCav niadagSi. mulCis gamoyeneba

dadebiTad

moqmedebs

Cais

mcenaris

zrda

ganviTarebasa

da

mosavlianobaze, efeqti ramdenime weliwads grZeldeba. sabazro sasuqebis

ekonomikis

dozebis

SemTxvevaSi

pirobebSi

swor

SesaZlebelia

da

didi

mniSvneloba

racionalur bevri

unda

gansazRvras,

sasoflo-sameurneo

mieniWos winaaRmdeg produqcia

ararentabeluric gaxdes aRniSnuli

saSiSroebis

winaSe

dgas

meCaieobis

dargic.

sasuqebze

maRali sabazro fasebis gamo glexuri da fermeruli meurneobebi Tavs ikaveben

Cais

plantaciebSi

azotovani sasuqebis srulyofili dozebiT

Setanaze. rac Seexeba fosforovan da kaliumian sasuqebs, isini ukanaskneli 8-10 wlis ganmavlobaSi plantaciebSi arc Setanila.

141

Mmwvane sasuqebis sxvadasxva dozebis gavlena Cais plantaciebis mosavlianobaze (m. bziavas mixedviT %)

cxrili 3.3.4 Ppirdapiri Mmoqmedeba

variantebi

Semdegi moqmedeba 10 wlis saSualo

Kg/ha

%

kg/ha

%

1962

76

888

31

2565

100

2870

100

2546

99

3119

109

2794

109

3205

112

2875

112

3315

116

2313

99

3295

115

sakontrolo Mmineraluri azoti da Mmineraluri fosfori (foni) Mmineraluri azoti, Mmineraluri fosfori+5 tona mwvane sasuqi Mmineraluri azoti, Mmineraluri fosfori+10 tona mwvane sasuqi Mmineraluri azoti, Mmineraluri fosfori+20 tona mwvane sasuqi Mmineraluri azoti, Mmineraluri fosfori+40 tona mwvane sasuqi

dRes, rodesac qveyanaSi rogorc adgilobrivi warmoebis (azoti), ise sxva

qveynebidan

Semotanil

mineralur

sasuqebs

sakmaod

maRali

fasi

gaaCniaT, gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces adgilobrivi warmoebis sasuqebs,

sasuqebis

kompostebs,

Semcvel

sideratebs

Tixebs, da

organul

sasuqebs,

niadagis

torf-nakelian

fizikuri

Tvisebebis

gaumjobesebisaTvis ceolitebs. sabednierod

saqarTveloSi

fiqsirebulia

sxvadasxva

sakvebi

elementebis Semcveli sabadoebi. ZiriTadad, sasuqebis saxiT gamoyenebas poulobs quTaisTan axlos sofel godoganSi arsebuli fosforitebis sabado, romlis qimiuri Semadgenloba msgavsia msoflioSi gavrcelebuli sabadoebisa, quTaisis fosforitebis fqvili standartul moewyos

fosforitebis

fqvils.

Tavisi efeqtiT ar CamorCeba

saWiroa

uaxloes

perspeqtivaSi

aRniSnuli sabados farTo samrewvelo daniSnulebiT gamoyeneba

da sasoflo-sameurneo kulturebis moTxovnilebis adgilobrivi warmoebis SedarebiT iafi fosforitis fqviliT dakmayofileba.

142

saqarTveloSi

fosforitebis

garda

moipoveba

agromadneulTa

da

qimiuri mrewvelobis anarCenebis didi maragi, magaliTad cementis mtveri kaliumis wyaroa, glukonati – fosfors da kaliums erTdroulad Seicavs, magniumis wyaroa serpentiniti, xolo marganecis Slami manganumis Semcveli sasuqia. sadReisod momxmarebels moqmedebis

guriis sTavazobs

praqtikuli

qarTveli kvlevebis

meurneobebSi

receptura

kulturaTa

komerciuli

erovnuli

kompleqsur

mecnierebis safuZvelze

gamosayeneblad.

ceoliti-tyvarCelis

moqmedi

qarTuli

organo-mineralur

SemuSavebulia

sabado.

regionSi

bunebrivi

sasuqebs,

kaliumi-kaspis

sabado;

mzaddeba

momxmarebelTa

dakveTiT

Sesabamisad,

konkretuli

da

fermerul

torfi-malTayvis

sabado;

agroteqnikis

receptura

mecnieruli

rekomendirebulia

Semadgenloba:

,,ai-ia”

xangrZlivi

romlis

mravalwliani da

firma

sabado;

askaniti-mTispiris da

igi

icvleba

nakveTis

niadagis

agroqimiuri analizis mixedviT. amdenad,

saqarTveloSi

resursebis

sawarmoo

mniSvnelobis

sakiTaxad

arsebuli

organuli

masStabebiT migvaCnia,

sasuqebis

amoqmedeba

rac

mniSvnelovnad

bunebrivi

saxelmwifoebrivi daaCqarebs

Cais

plantaciebis reabilitaciis process da rentabelurs gaxdis meCaieobis dargs. meCaieobis ganviTarebisa da nedleulis TviTRirebulebis Semcirebis erT_erTi

aucilebeli

pirobaa

Cais

movla_moyvanisa

da

misi

krefis

meqanizaciaze

zrunva

Sromatevad samuSaoTa procesebis meqanizaciis donis amaRleba. Cais

plantaciebSi

meCaieobis

ganviTarebis

Sromatevadi pirvelsave

procesebis wlebidan

daiwyo.

pirveli

rigis

amocanad daisaxa axali farTobebis asaTvisebeli manqana_iaraRebis SerCeva. am periodSi gamoicada mravali manqana da iaraRi, rogorc tyeebisa da buCqnarebisagan

gasawmendad,

ise

niadagis

dasamuSaveblad

adgilobrivi

pirobebisa da agroteqnikis moTxovnis Sesabamisad. Catarebuli samuSaoebis Sedegad Seiqmna manqanaTa sistema axali farTobebis aTvisebis ZiriTadi samuSao procesebisaTvis. 1930-1940

wlebidan

farTod

gaiSala

sacdel-sakonstruqtoro

samuSaoebi Cais buCqis gasxvlisa da mwvane foTlis krefis meqanizaciis

143

mimarTulebiT. kulturis

Cvenda

sasaxelod

movla–moyvanisa

da

unda iTqvas,

rom

eqspluataciis

saqarTveloSi

Sromatevadi

Cais

procesebis

kompleqsuri meqanizaciis sakiTxebis maRal mecnierul doneze gadawyvetaSi udaod didi wvlili aqvs Setanili Caisa da subtropikuli kulturebis samecniero

kvleviT

meqanizaciisa

da

instituts,

saqarTvelos

eleqtrofikaciis,

samecniero

soflis

meurneobis

sawarmoo

gaerTianeba

,,saqsoflmanqanaTmSenis” saqarTvelos subtropikuli meurneobis instituts da

sxva

dawesebulebebis

samecniero

koleqtivebs,

calkeul

konstruqtorebs, specialistebs. sakmarisia davasaxeloT zogierTi maTgani: p.

skorini,

k.

amirejibi,

S.

kereseliZe,

n.

kostava,

i.

qadeiSvili,

r.

maxarobliZe, n. gabunia, m. kvirkvelia, m. afxazava da mravali sxva. Cais foTlis mobiluri sakrefi manqanebi ,,saqarTvelo”, ,,Ca_900”, xelis motorizirebuli konstruqtorTa

sakrefi

aparati

inteleqtualuri

,,anaseuli-2” Semoqmedebis

saqarTvelos udides

mecnier-

miRwevad

unda

miviCnioT. gasuli saukunis 80-iani wlebis bolos meCaieobaSi meqanizaciis done 20-25 procents Seadgenda, maT Soris Cais plantaciebSi mobiluri teqnika

gamoyenebuli

iyo

8-10

aTas,

xolo

Cais

sasxlavi

da

sakrefi

aparatebi - 14 aTas heqtarze (m. fxazava 1980) saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai” perspeqtivaSi iTvaliswinebs meCaieobaSi meqanizaciis donis 60_70 procentamde amaRlebas. aRniSnuli saWiroeba ganpirobebulia rigi motivebis gamo: pirvel rigSi aRsaniSnavia Cais foTlis krefis SemWidroebul vadebSi maRalxarisxovnad Sesruleba konkurentunariani

produqciis

sawarmoeblad

da

meore

_

soflad

ganviTarebuli migraciuli procesebis fonze muSaxeliT uzrunvelyofis arasakmarisi done. xeli

unda

Seewyos

meqanizaciis

saSualebebis

saremonto

kerZo

servisuli samsaxurebis Seqmnis da axali teqnikis warmoebis ganaxlebis saqmes. gansakuTrebuli liTontevadobis

yuradReba teqnikis

unda warmoebas,

mieqces

mcire

plantaciebis

energo

da

biologiuri

mdgomareobis mixedviT foTlis SerCeviT, diferencirebul krefas an uxeSi foTlis aRebis aRmkveTi meqanizmebiT aRWurvili manqanebisa da aparatebis

144

Seqmnas, krefis jeradobis maqsimalurad gazrdas, rogorc xeliT, aseve manqanebiT krefisas. saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai”-is mixedviT, didkonturian, vake /0 da 8 gradusamde daqanebis/ da zogierT ferdobebze /8-dan 20 gradusamde daqanebis/

gaSenebul

nakveTebSi

upiratesoba

kvlav

mobilur,

didmwarmoebluri teqnikis gamoyenebas eqneba. aseTi manqanebis gamoyeneba SesaZlebelia daxrilobis

10-12

aTas

ferdobebze

meqanizaciis

heqtarze. gaSenebul

saSualebebis

mcirekonturian, plantaciebSi

gamoyeneba.

ki

agreTve,

didi

umjobesia

mcire

plantaciebis

gaSenebis

Taviseburebebidan gamomdinare, xelis aparatebis gamoyeneba SesaZlebelia 16 aTas heqtarze. imasTan dakavSirebiT, rom aRdgenas eqvemdebareba 11 aTasi heqtari Cais plantacia, aseve Cais plantaciebSi yovelwliurad saWiroa specialuri RonisZiebebis Catareba (naxevradmZime da mZime gasxvla) saWiroa damzaddes 50 cali adapturi Cais sasxlav-damqucmacebeli; aRniSnuli teqnikis bazaze Seiqmnas

servisuli

qvedanayofi

(qvedanayofebi),

romlis

meSveobiTac

Catardeba Cais plantaciebis sareabilitacio samuSaoebi, Semdgom wlebSi ki Cais mZime da naxevradmZime gasxvlis operaciebi da sxva. meCaieobis sareabilitacio teqnologiur procesTa ciklSi yvelaze rTuli da Sromatevadi gavelurebuli plantaciebis mZime da naxevrad-mZime gasxvlebis samuSaoebis Sesrulebaa. jer kidev 1960-70 wlebSi Caisa da sxva subtropikuli kulturebis sakavSiro samecniero kvleviT institutSi p. skorinis, n. kibalnikovis, b. karanaZis (1985) avtorobiT damuSavda konstruqcia da damzadda Cais buCqis mZimed sasxlavi da erTdroulad moWrili masis dasaqucmacebeli aparati, romelic montaJdeboda T-16MMЧ

TviTmaval xazze. xeliT Sesrulebul

gasxvlebTan SedarebiT aRniSnuli aparatis upiratesoba ZiriTadad imaSi gamoixateboda, rom buCqis anasxlavi masa qucmacdeboda mcire nawilakebad da

rCeboda

Cais

plantaciis

rigTaSorisebSi,

romelic

mcenarisaTvis

saukeTeso organul mulCs da sakvebi elementebis wyaros warmoadgenda. sareabilitaciod

gankuTvnil

mitovebul

Cais

plantaciebSi,

sadac

buCqebis simaRle 2-2,5 metramde aRwevs da dasarevlianebis xarisxi sakmaod

145

maRalia,

mZimed

da

naxevradmZime

gasxvlebis

mobiluri

meqanizmebiT

Sesruleba bevr sirTulesTanaa dakavSirebuli. miuxedavad

arsebuli

maxarobliZis

siZneleebisa,

xelmZRvanelobiT

sadReisod

Seqmnilia

igive

akademikos

principebze

r.

momuSave

mobiluri agregati, romelic SesaZlebelia warmatebiT iqnes gamoyenebuli am

daniSnulebiT.

aparati

gamoicada

ozurgeTis

(laiTuris

meurneoba,

anseulis eqsperimentuli meurneoba) da wyaltubos (saquslias masivi) Cais plantaciebSi. agregati damontaJebulia belorusis tipis (МТЗ-80) gamwev traqtorze da SeuZlia imoZraos 1,5-2,0 metri simaRlis gadazrdil Cais plantaciebSi.

muSaobis

procesSi

rotaciuli

tipis

mWreli

aparati

buCqebis 25-30 sm simaRleze gadaWrasTan erTad axdens nasxlavi masis mTlian

daqucmacebas

TvalsazrisiT

mWrel

da

rigTaSorisebSi

aparats

aqvs

datovebas.

garkveuli

Agroteqnikuri

xarvezebi,

romelic

ZiriTadad gasxluli Rero_totebis gaxleCva-daJeJvaSi gamoixateba, magram miuxedavad amisa agregatis maRalmwarmoebluri maCveneblebis gamo misi farTod

danergva

warmoebaSi

aucileblobas

warmoadgens.

aRniSnuli

agregatiT mitovebuli Cais plantaciebis gasxvla formireba SesaZlebelia 4-5 aTas heqtarze ganxorcieldes, rac SromiTi danaxarjebis did ekonomias mogvcems. miznobrivi

programa

,,Cai”

iTvaliswinebs

yovelwliurad

1_2%

biologiurad moberebuli, amortizirebuli Cais plantaciebis ganaxlebas maRalmosavliani subtropikuli gaerTianebis

Cais

seleqciuri

kulturebis

da

Cais

mecnier-mkvlevarTa

dabalmosavliani

Cais

sanikiZe

afxazava,

1966,

m.

da

mrewvelobis

mier

plantaciebis d.

jiSebiTa

vardukaZe

1980).

Cais

samecniero-sawarmoo

SemuSavebulia

xelaxla

klonebiT.

gaSenebis

amortizirebuli teqnologia

damuSavebulia

(v.

manqanaTa

sistema, romelic iTvaliswinebs: Cais buCqebis mZimed gasxvlasa da mis erTdroulad daqucmacebas, niadagis Rrma moxvnis, dadiskvis, sasuqebis Setanis, rgviswina niadagis damuSavebis samuSaita meqanizirebuli wesiT Sesrulebas. saTanado teqnikuri aRWurvilobisa da maRalproduqtiuli Cais

jiSebis

yovelwliurad plantaciebis

saTesle-sargavi saqarTveloSi gaSeneba.

rac

masaliT

SesaZlebelia Seexeba

uxrunvelyofis 350-400

foTlis

heqtari krefis

Cais

fonze axali

meqanizaciis 146

gaumjobesebas,

igi

ZiriTadad

mimarTuli

unda

iqnes

nedleulis

TviTRirebulebis Semcirebisa da mza produqciis konkurentunarianobis gazrdis parametrebis srulyofisaken. amrigad,

meCaieobis

reabilitaciis

procesSi

Sromatevad

samuSaoTa

meqanizaciis donis amaRlebis RonisZiebebi ZiriTadad unda eyrdnobodes erTis

mxriv,

dRemde

praqtikulad

meCaieobis

aprobirebul

dargSi

mecnierulad

rekomendaciebs

da

dasabuTebul

meores

mxriv,

da

unda

iTvaliswinebdes im sirTuleebsa da winaaRmdegobebs, romelic mTlianad dargs gaaCnia fasebis liberalizaciisa da sabazro ekonomikis pirobebSi. aqvs

Tu

ara

uzrunvelyos

qveyanas

saTanado

realuri

teqnikuri

SesaZlebloba

aRWurvilobiT,

meCaieobis

dargi

manqana-danadgarebiT,

mobiluri da mcire meqanizaciis saSualebebiT? informaciul monacemebze dayrdnobiT, SegviZlia ganvacxadoT, rom yofil kolmeurneobebSi da sabWoTa meurneobebSi arsebuli teqnika qveynis ekonomikuri

ngrevisa

SemorCenilia

mxolod

da

ganadgurebis erTeuli

msxverpli

egzemplarebi

gaxda. kerZo

dReisaTvis mflobelTa

sakuTrebaSi. ra Tqma unda, maTi imediT qveyanaSi meCaieobis reabilitaciaze fiqri uazroba iqneboda. Tumca saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai” 20042008 wlebSi iTvaliswinebs saTanado subsidiebis gamoyofas meCaieobisaTvis aucilebeli aRvniSnavT

teqnikisa imasac,

rom

da

teqnikuri

meCaieobis

saSualebebis

dargSi

arsebul

SesaZenad. kerZo

Aaqve

meurneobebs

pirvel etapze ar eqnebaT teqnikis SesaZeni SesaZlebloba, amitom Cveni azriT, mizanSewonili iqneboda regionebis mixedviT Seqmniliyo specialuri meqanizirebuli

brigadebi,

romlebic

xelSekrulebis

safuZvelze

moemsaxurebian Cais mwarmoebel fermerebs, saxelmwifo meurneobebsa da kerZo organizaciebs. perspeqtivaSi ki gaCndeba realuri SesaZlebloba, TiToeulma mewarmem sakuTari Semosavlebis xarjze izrunos meqanizaciis saSualebebis SeZenaze da TviTon gadawyvitos dargis rentabelobis bedi. Mmecnieri biologiuri

da

praqtikosi

mdgomareobis,

specialistebis

mier,

niadagobriv-klimaturi

Cais

plantaciebis

pirobebis,

Cais

warmoebis ekonomikuri efeqtianobis, Cais plantaciebis garkveuli nawilis sxva sasoflo-sameurneo kulturebiT Canacvlebis SesaZleblobis, SromiTi resursebiT

uzrunvelyofisa

da

Sromatevadi

procesebis

meqanizaciis

147

donis

gaTvaliswinebiT,

qveyanaSi

SesanarCunebel

Cais

plantaciebis

optimalur farTobad miCneulia 39,4 aTasi heqtari (afxazeTis CaTvliT, mis gareSe 30,3 aTasi heqtari), romelSic gaTvaliswinebulia bolo monacemebiT saxeze

arsebuli

47,3

aTasi

heqtaridan

(afxazeTis

CaTvliT)

7,9

aTas

heqtramde amortizebuli, uperspeqtivo da gatyevebuli Cais plantaciebis amoZirkva

da

11,0

aTas

heqtramde

ekalbardebiT

dafaruli

da

wlebis

manZilze gamouyenebeli plantaciebis aRdgena. Cais plantaciebis maqsimaluri produqtiulobis SenarCunebis, maTi biologiuri mdgomareobis gaumjobesebisaTvis aucilebelia plantaciebis gaaxalgazrdavebisa da ganaxlebis RonisZiebeTa sistematuri, gegmazomieri ganxorcieleba, romelsac miznobrivi programa ,,Cai” ar iTvaliswinebs imdenad,

ramdenadac

Camoweras

da

moijareebis

11,0 mier,

7,9

aTasi

aTasi 5

heqtari

heqtari

wliT

Cais

aRdgenas,

miwaze

plantacia romlebic

saijaro

daeqvemdebara

ganxorcieldeba

gadasaxadisagan

maTi

ganTavisuflebis pirobiT. SenarCunebuli

plantaciebis

movla_patronobisa

gaumjobesebisaTvis

gansakuTrebuli

realuri

miCenas,

patronis

maqsimalurad

integrirebas,

gaTvaliswinebiT,

Cais

yuradReba

sanedleulo

bazisa

plantaciebis jiSuri

unda da

da

eqspluataciis

mieqces Cais

industriuli

Semadgenlobis

misTvis

fabrikebis ganviTarebis

Tanmimdevrulad

gaumjobesebas. SesanarCunebeli Cais pirveladi gadamuSavebis fabrikebis konkretuli nusxa unda ganisazRvros calkeuli raionebis mixedviT Cais fabrikebis optimaluri simZlavreebis dadgenis, maTi teqnikur-teqnologiuri aRWurvis donis

da

sanitarul-higienur

normebTan

SesabamisobaSi

yofnis

mdgomareobis atestirebis, maTi finansuri da samarTlebriv-sakuTrebiTi maCveneblebis sanedleulo fabrikebis

inventarizaciis, bazasTan

sicocxlisunarianobis

maqsimalurad

teqnikur-teqnologiuri

gansazRvris,

miaxloebis

gaTvaliswinebiT.

modernizaciisas

gaTvaliswinebuli

unda iqnas samomxmareblo bazris koniunqturidan gamomdinare produqciis asortimentSi cvlilebebi. sicocxlisunarian fabrikebs unda CamoeweroT davalianebebi biujetis da specialuri saxelmwifo fondebis mimarT, an

148

ganxorcieldes

maTi

restruqturizacia.

uimedo

fabrikebis

mimarT

amoqmeddes kanoni gakotrebis Sesaxeb. saxelmwifo

miznobrivi

saqarTvelos

prezidentis

RonisZiebebis

gatarebis

programa mier

`Cai~,

(27.03.2003w.

safuZvelze,

romelic #336),

2004-2008

damtkicebulia

zemoT

wlebis

motanili

ganmavlobaSi,

iTvaliswinebs Cais nedleulisa da Cais produqciis gazrdis, mosaxleobis dasaqmebis, kardinaluri

Cais

plantaciebis

sakiTxebis

TandaTanobiT

etapobriv

aRdgena-reabilitaciis

gadawyvetas.

programis

sruli

ganxocielebis Sedegad, qveyanaSi SenarCunebuli iqneba 39 aTasi ha Cais plantacia; safuZveli Caeyreba 160 aTasi tona nedleulis damzadebas da 40 aTasi

tona

mza

produqciis

warmoebas.

warmoebuli

produqciis

95%

saeqsportodaa gaTvaliswinebuli. miRebuli Semosavali savaraudod 80 mln lars gadaaWarbebs. prognoziT, 5 wlis ganmavlobaSi meCaieobis dargi saxelmwifo

biujetSi

20

mln

lars

Seitans,

Tumca,

arsebuli

mdgomareobidan gamomdinare, es yovelive realobas moklebulia. programis saerTo Rirebuleba, plantaciebis aRdgenis, nedleulisa da mza produqciis warmoeba-realizaciis parametrebis gansaxorcieleblad, 5 wlis

ganmavlobaSi

236,3

mln

lars

miaRwevs.

aRniSnuli

xarjebidan

saxelmwifo biujetidan unda daifaros plantaciebis aRdgenis da maTi biologiuri

mdgomareobis

gaumjobesebis,

agreTve,

fabrikebis

teqnologiuri gadaxalisebis da pirvel wlebSi mosalodneli zaralis dasafari xarjebi, romelic 21,3 mln lars Seadgens, maT Soris:

2004 wels

_ 11 mln lars, 2005 wels _ 8,1 mln lars da 2006 wels _ 2,2 mln lars. danarCeni xarjebis dafarva gaTvaliswinebulia sakuTari SemosavlebiTa da moklevadiani kreditebiT. (ix. cxrili 3.3.5)

Cais warmoeba-realizaciis mosalodneli finansuri Sedegebi cxrili 3.3.5 Ddasaxeleba 1. foTolsakrefi plantaciebis saerTo farTobi 2. xarisxovani nedleulis warmoeba 2008 wlisaTvis

maCveneblebi 39.0 aTasiFha 161.0 aTasi tona

149

3.

mza

produqciis

warmoebis

maCvenebeli

2008 40.0 aTasi tona

wlisaTvis 4. realizaciis Sedegad miRebuli Semosavali

80.0 mln lari

5. saxelmwifo biujetSi Sesatani Tanxa

20.8 mln lari

6. programi saerTo Rirebuleba 2004-2008 ww.

236.3 mln lari

7.aRniSnuli

xarjebisaTvis

saxelmwifo

biujetidan 21.3 mln lari

gamoyofili saxsrebi. maT Soris:Aa) 2004 wels

11.0 mln lari

b) 2005 wels

8,0 mln lari

g) 2006 wels

2,2 mln lari

8.

xarjebi,

romlebic

gaTvaliswinebulia

sakuTari 215.0 mln lari

SemosavlebiTa da moklevadiani kreditebiT 1prognozi

Sedgenilia saxelmwifo programa “Cai”-s mixedviT

programis

sruli

ganxorcielebis

Sedegad

dargSi

dasaqmdeba

100

aTasze meti adamiani, mkveTrad gaumjobesdeba maTi socialur-ekonomikuri pirobebi,

SenarCunebuli

programis

ganxorcieleba,

iqneba

ekologiuri

upirveles

wonasworoba.

yovlisa,

moiTxovs

aRniSnuli samecniero

potencialis srul mobilizacias da mecnierebis sferoSi arsebuli Cais waremoebisa

da

gadamuSavebis

progresul

RonisZiebaTa

daCqarebul

realizacias.

3.4. Cais gadamuSavebis teqnologiuri procesebis srulyofa

amJamad samamulo meCaieobis reabilitaciis erT_erT ZiriTad pirobad Cais gamartivebuli teqnologiis SemuSaveba, momxmareblisaTvis misaRebi axali

saxiT

produqciis

Seqmna

da

Cais

produqciis

asortimentis

gafarToeba migvaCnia. Cais warmoebis msoflio praqtikaSi cnobilia Savi Cais warmoebis

ori

teqnologia: klasikuri (orTodoqsaluri) da e.w. CTC-is teqnologia.

150

Savi Cais klasikuri teqnologia SemuSavda Cais Cinuri kustaruli teqnologiis safuZvelze mas Semdeg, roca Seiqmna Cais sagrexi manqanaroleri da uwyveti qmedebis Cais saSrobi Rumeli. es moxda me-19 saukunis 70-80-ian wlebSi. igi dainerga msoflios yvela mowinave Cais mwarmoebel qveyanaSi

da

uzrunvelyo

gaumjobesebaSi

didi

Cais

Rvawli

farTo

miuZRvis

masStabiT

inglisis,

warmoeba.

holandiis,

mis

ruseTis,

saqarTvelos, CineTis, indoeTis, ceilonis (Srilankas) da sxva qveynebis Cais mkvlevarebs. Cais

mkvlevarebi

cdiloben

Cais

orTodoqsaluri

teqnologiis

gamartivebas da gasuli saukunis Sua wlebSi miaRwies Sedegsac, Seiqmna e. w. CTC-is teqnologia. (CTC)1-is manqana warmoadgens sxvadasxva siCqariT moZrav or lilvs, romelTa zedapiri daRarulia. erTis siCqare (60-70 br/w) nelia da meores (600-700 br/w) 10-jer ufro swrafi. maT Soris gatarebuli Cais foToli ganicdis intensiur daqucmacebas, gamomuSavebuli produqcia wvrilia, 60-70% imdenad wvrili, rom maTi moxmareba mxolod qaRaldis paketSi SefuTuli SeiZleba. CTC-is toqnologiis farTo ganviTareba da erTjerad

paketebSi

SefuTuli

Cais

farTo

ganviTareba

urTierTdamokidebulebaSia. Caisagan

msoflioSi

60-ze

meti

dasaxelebis

produqcia

mzaddeba,

Sesabamisad, saWiroa sxvadasxva nedleulis aReba da maTi gadamuSavebis teqnologiuri gansazRvravs

procesis Cais

gavla,

ZiriTadi

romlis

qimiuri

avtoritets,

Semadgenloba:

Rirebulebas

wyali

da

mSrali

nivTierebebi. wylis Semcveloba foTlis masis 76_78 procents Seadgens, danarCeni

ki

mSrali

nivTierebaa,

romelic

ori

saxeobisaa_xsnadi

da

uxsnadi. Cais foToli da mza produqcia Sedgeba mravali nivTierebebisa da nivTierebaTa jgufisagan (cxrili 3.4.1). mSrali nivTierebebi 40_50 procenti eqstraqtulia, 20_22 procenti cilovani da 20_26 procenti ki

mTrimlavi,

____________________________ 1 CTC-is saxelwodeba warmodgeba maTi asoebis mixedviT: C-crushing-daqucmaceba; T-trearingdaxleCa; C-curing-Segrexa.

151

danarCens umniSvnelo adgili ukaviaT, magram did rols asruleben Cais biologiur da xarisxobrivi Tvisebebis CamoyalibebaSi. Cais foTolSi arsebuli

yvela

sasargeblo

Tviseba

misi

gadamuSavebis

teqnologiaSi

vlindeba. Cais foTlis da mza produqciis qimiuri Semadgenloba (mSral wonaze gadaangariSebiT)

nivTiereba

cxrili 3.4.1 Savi Cai

nedleuli %

Ggr.

%

Ggr.

mSrali nivTierebani

24

24

23,25

23,25

x s n a d i

45

10,8

35,28

8,75-8,83

dauJangavi polofenolebi

20,25

4,8-6,0

2-3

0,5-0,7

Teaflavini

_

_

1-2

0,2-0,7

Tearubigini

_

_

12_15

2,8-3,5

glukozidebi

2,5

0,6

2,0

0,5

cilebi

10-12

2,4-3

10

2,3

kofeini

3-3,5

0,7-0,8

2-2,5

0,5-0,6

aminomJavebi

2,0

0,5

2,0

0,5

Saqrebi

2-3

0,5-0,7

1,0

0,2

peqtini

2,5-3

0,6-0,7

2-2,5

0,5-0,6

mineraluri nivTierebani

2-2,5

0,6-0,7

1,0

0,6-0,7

sxva nivTierebani

1,0

0,2

1,0

0,2

Uu x s n a d i

55

3,2

55

14-14,5

cilebi

20-22

4,8-5,8

20-22

4,5-5,1

celuloza da hemiceluloza

16-18

3,84-4,32

16-18

3,72-4,16

Mmineraluri nivTierebani

2-3

0,5-0,7

3-4

0,7-0,9

qlorofili

0,6-0,8

1,5-2,0

0,6-0,8

1,0-2,0

fisebi

2-3

0,5-0,7

2-3

0,7-0,9

peqtini

10

2,4

10

2,3

152

mrewveloba ZiriTadad amzadebs sxvadasxva feris da formis Cais. mTavari

mdgomareobs

imaSi,

Tu

rogor

amuSaveben

mokrefil

foTols.

gadamuSavebis teqnologiiT mza Cais nawarmi oTx ZiriTad tipad aris dayofili _ Savi, mwvane, wiTeli da yviTeli (agreTve, TeTri). aq saqme ar aris xmeli Cais garegnobaSi an mis nayenSi, aramed bioqimiur procesebSi, romelic mimdinareobs foTolSi sxvadasxva teqnologiebis SemTxvevaSi, rac saboloo jamSi gansazRvraven qimiur Semadgenlobas da Sesabamisad Cais yoveli tipis gemos da aromats. Savi Cais warmoebisas mokrefili foToli gadis gadamuSavebis iseT stadiebs rogoricaa: Rnoba, grexa, fermentacia da Sroba. mwvane Cais warmoebisaTvis

saWiroa

mxolod

ori

stadia_grexa

da

Sroba.

wiTel,

agreTve, yviTel da TeTr Cais SeiZleba vuwodoT Sualeduri Savsa da mwvanes

Soris.

isinic

gadian

fermentacias

mxolod

nawilobrivad

da

amitom maT uwodeben naxevradfermentirebuls. rac Seexeba Cais saxesxvaobebs formis mixedviT, ase magaliTad, Savi da

mwvane

SeiZleba

iyos

fxvnili,

granulirebuli,

paketirebuli,

eqstragirebuli, wnexili. sayovelTaod cnobilia fxvnili Cai, maT kidev baixis Cais uwodeben, romelic warmoiSva Cinuri sityva ,,bai xoa” _ dan, rac niSnavs, ,,TeTri wamwami”.

Savi,

mwvane,

yviTeli

da

oolongi

(wiTeli)

miiReba

Cais

xarisxovani foTlidan, xolo danarCeni mouxeSo, uxeSi da daxarisxebis dros darCenili fxvnilisgan. Cais teqnologiisa da bioqimiis Sesaswavlad didi samuSao Caatares akademikosebma a. oparinma, a. kursanovma, profesorebma a. bokuCavam, k. jmuxaZem, s. manskaiam, i. xoWolavam, z. ZnalaZem, l. laziSvilma da sxvebma. mza

Cais

Tvisobrivi

maCveneblebi

damokidebulia

mcenaris

jiSze,

nedleulis xarisxze, garemos ekologiur faqtorebze, movla_moyvanisa da gadamuSavebis teqnologiuri normebis dacvaze. naturaluri Cais produqcia miznobrivi daniSnulebis mixedviT iyofa or ZiriTad jgufad: pirveladi da meoradi. pirveladi gadamuSavebis Cai fabrikuli anu daufasoebeli Caia, xolo meoradi gadamuSvebis Cai ki_ savaWro anu dafasoebuli. Cais fabrikuli xarisxebi miiReba pirvelad Cais fabrikebSi

mwvane

Cais

foTlis

gadamuSavebiT.

savaWro

xarisxebi

ki

153

gadamwon fabrikebSi erT tipis Cais kupaJis da SemdgomSi samomxmareblo taraSi dafasoebis gziT. meoradi gadamuSavebis Cais miekuTvneba, agreTve, wnexili Cai, Cais Txevadi da mSrali koncentrtebi da matonizebuli sasmelebi, romlebic Cais Txevadi koncentratebis bazaze mzaddeba. Mmeoradi gadamuSavebis Cais fabrikebisaTvis nedleuls warmoadgens Cais fabrikuli xarisxebi (Cais gadamwoni fabrikebisaTvis), Savi da mwvane baixis Cais SedarebiT dabali xarisxebi da meoradi resursebi, aseve ganasxlavi

masala

(Cais

koncentratebis,

saRebavebis

da

wnexili

Cais

warmoebis kombinatebisTvis). gadasamuSavebeli nedleulis sinazis da gadamuSavebis teqnologiis mixedviT pirveladi gadamuSavebis Cai iyofa or jgufad: baixaos da laoCad. Llao-Ca miiReba Semodgomaze da gazafxulze mokrefili uxeSi Cais foTlis specialuri gadamuSavebis gziT. lao-Ca Tavis mxriv warmoadgens nedleuls mwvane agura CaisaTvis. baixao Cai warmoadgens Cais produqciis ZiriTad saxes. gamoyenebuli nedleulis

da gadamuSavebis teqnologiis mixedviT

msoflios bazarze Cais produqcia iyofa 3 jgufad: bxnevadi, dawnexili da xsnadi. bxnevads miekuTvneba baixao Cai, dawnexils – mwvane agura da Savi fila Cai da sxva, xsnads – Cais koncentratebi. pirveladi gadamuSavebis Cais fabrikebi tipuri msxvili sawarmoebia, saqarTveloSi specializirebul fabrikebSi muSavdeba Savi da mwvane baixao Cai. danergilia, agreTve, Savi da mwvane Cais kombinirebuli warmoebis meTodi

erTidaigive

danadgarebze.

foTlis

krefis

sezonis

dasawyisSi_maisSi da sezonis bolos_seqtemberSi amzadeben mwvane Cais, xolo

Sua

sezonze,

roca

tanino_kateqinuri

kompleqsis

Semcveloba

maRalia_Sav Cais. rac Seexeba mwvane baixis Cais, igi Zvirfasi sagemovno produqtia. Tavisi aromatuli da gemuri TvisebebiT is mkveTrad gansxvavdeba Savi Caisagan.

nedleuls

mwvane

CaisTvis,

iseve

rogorc

Savi

CaisTvis,

warmoadgens nazi duyebi. mwvane baixis Cai qimiuri SemadgenlobiT axlos dgas mwvane foTolTan. teqnologiuri procesebis dasawyisSive warmoebs nedleulis Tburi damuSaveba damJangveli fermentebis inaqtikaciis mizniT, ris gamoc Jangva_aRdgeniTi procesebi Sewyvetilia, Tumca teqnologiuri

154

procesebis

dros

adgili

aqvs

Tboqimiur

gardaqmnebs,

ris

Sedegadac

warmoiqmneba naerTebi, romlebis gansazRvraven mwvane Cais gemos, aromats da fers. mwvane CaiSi TiTqmis mTlianad (90 procentamde) SenarCunebulia yvela kateqinebi da sxva biologiurad aqtiuri nivTierebebi (maT Soris C),

vitamini

amitom

biologiuri

TvalsazrisiT

mwvane

Cai

SedarebiT

Zvirfasi produqtia, vidre Savi Cai. nedleuls mwvane CaisTvis moeTxoveba damatebiTi pirobebi, rogoricaa misi SedarebiTi sinaze, foToli rac SeiZleba swrafad unda gadamuSavdes, meqanikuri dazianebis gareSe. yuradsaRebia, agreTve,, rom ukeTesi xarisxis mwvane Cais miReba, azotovani sasuqebis gamoyenebis dros, ganpirobebulia foTolSi mTrimlavi nivTierebebis raodenobis SemcirebiT da cilovani nivTierebebis raodenobis gazrdiT, aseve ukeTesi xarisxis gamodis mwvane Cai SavTan SedarebiT wvimian amindSi mokrefili foTlidan. amJamad CvenSi miRebulia mwvane Cais warmoebis Semdegi teqnologiuri sqema: foTlis fiqsacia, Sroba, dayovneba, grexa da Sroba. Mmwvane

agura

Cais

damzadeba

Sedgeba

ori

damoukidebeli

teqnologiisagan: lao-Cas warmoeba da agurebis dawnexa. lao Cas amzadeben pirvelad Cais fabrikebSi, agura Cais warmoeba ki xdeba specialur Cais sawnex fabrikebSi. lao-Ca warmoadgens naxevarfabrikats mwvane agura CaisTvis. Mmwvane agura Cai gansxvavdeba sxva saxis Caisagan rogorc nedleulis saxiT, ise misi gadamuSavebis TaviseburebiT. lao-Ca Cinuri sityvaa da niSnavs Zvel foTols.

mis

dasamzadeblad

iyeneben

xarisxovani

Cais

warmoebisaTvis

gamousadegar Zvel, moberebul foTlebs. Mmzaddeba ori saxis lao-Ca: sapire

da

Siga

masala.

sapire

masala

SedarebiT

nazia,

mzaddeba

Semodgomaze, xarisxovani Cais foTlis krefis dasrulebis Semdeg ikrifeba or-sam

foTliani

duyebi,

romlebic

ar

iyo

mokrefili

droulad

da

gauxeSdnen. is ar unda Seicavdes uxeS yavisfer Reroebs. Rac ufro nazia sapire masala, miT maRalia misi xarisxi. Siga masala ikrifeba gvian Semodgomaze, SeiZleba Seicavdes uxeS duyebs mwvane da yavisfer Reroebs araumates 5-6 sm sigrZiT, aqedan foTlis masa unda Seadgendes 70 procents, Reroebi ki 30 procents. Siga masalad SeiZleba gamoviyenoT, agreTve, adre gazafxulze gasxvlis Sedegad miRebuli masa. 155

lao-CasaTvis nivTierebas,

gamoyenebuli

romelsac

nedleuli

saerTod

Seicavs

Seicavs nazi

yvela

foToli,

im

Zvirfas

magram

maTi

procentuli Semcveloba SedarebiT dabalia, radganac gauxeSebasTan erTad foTolSi

mcirdeba

eqstraqtuli

nivTierebebis

raodenoba

da

diddeba

celulozas, ligninis da uxsnadi peqtinis raodenoba, romlebic FfoTols aniWeben

mware, merqnis gemos da balaxis suns (cxrili 3.4.2), amitom

nedleuls utardeba sakmaod mkacri teqnologiuri damuSaveba. lao-Cas warmoebis klasikuri teqnologia xasiaTdeba metad xangrZlivi cikliT (15-20 dRe). is Sedgeba 6 operaciisgan: moxalva, dazvinva, grexa, SeSroba, duRili da Sroba. SemdegSi SemuSavebuli iqna lao-Cas damzadebis axali racionaluri teqnologia da gadamuSavebis cikli Semcirda 10-12 saaTamde. amJamad gadamuSaveba moicavs moxalvas cxeli grexiT, Termul damuSavebas 70-750C-ze 6_12 saaTis ganmavlobaSi da Srobas. Llao-Cas nedleulis qimiuri Semadgenloba Pprof. l. laziSvilis monacemebiT

n i v T i e r e b a

cxrili 3.4.2 % mSral masaze gadaangariSebiT Ff o T o l i R e r o

Eeqstraqtuli nivTierebani

31,7

19,1

tanino-kateqinuri kompleqsi

11,7

5,9

Kkateqinebi mg/g

41,0

3,1

Kkofeini

0,6

0,3

Tavisufali aminomJavebi

0,7

0,5

cilovani nivTierebani

15,4

7,8

Ppeqtinovani nivTierebani

5,6

6,0

xsnadi peqtini

0,6

1,0

proto-peqtini

5,0

5,0

maT Soris:

156

naxSirwylebi

1,9

1,4

Mmonosaqaridebi

9,1

4,7

celuloza

8,0

29,7

Llignini

15,9

22,9

P prof. l. laziSvilis mier Catarebuli cdebis safuZvelze dadginda, rom

temperaturis

xangrZlivoba

amaRlebiT

mcirdeba

80

80_1250C-mde

wuTamde.

Seqmnili

Termuli iqna

lao

damuSavebis Cas

warmoebis

nakaduri xazi, sadac teqnologiuri sqema Sedgeba Semdegi operaciebisagan: masalis winaswari daWra, moxalva orSnekian aparatSi, Termuli damuSaveba da Sroba. Savi da mwvane Cais yvelaze wvrili nawilebisagan Semdgar produqcias Cveulebrivi saxiT iSviaTad iyeneben. am garemoebas ori ZiriTadi mizezi ganapirobebs: erTi, rom es produqcia dabali xarisxisaa da momxmarebeli mas naklebad etaneba da meore, aseTi saxiT mza produqcia cudad inaxeba. saqme isaa, rom Cais sxva produqciisagan gansxvavebiT axasiaTebs yvelaze didi

Sexebis

zedapiri

da

swrafad

STanTqavs

tens,

ris

gamoc

misi

momxmarebels

Cais

xarisxobrivi maCveneblebi mkveTrad ecema. amis

Tavidan

acileba

advilad

SeiZleba,

Tu

mivawodebT dawnexili filebis saxiT, romelsac ukve fila Cai ewodeba. igi advili gadasatania Soreul manZilze da sarewao_samonadireo meurneobis, geologiuri partiebis da sxva samsaxurebisaTvis Seucvleli produqtia. fila Cais warmoeba, rac mdgomareobs Savi da mwvane wvrili Cais dawnexaSi, SeiZleba cxeli da civi gziT. cxeli gziT fila Cais warmoeba gulisxmobs dawnexis win masalis daorTqvlas, rac uzrunvelyofs mkvrivi filis miRebas, amasTan yuradsaRebia, rom am dros produqciis xarisxi ramdenadme ecema. Amis mizezi isaa, rom fila CaisaTvis saWiro nedleuli pirveladi fabrikebis mza produqciaa, romelSic yvela saWiro gardaqmnebi optimalur donemdea miRweuli. daorTqvlis Sedegad fila Cais Semdgomi Termoqimiuri gardaqmnebi aqveiTebs xarisxs. amitomacaa, rom lao Cais cxeli gziT iSviaTad amuSaveben.

157

Cais koncentratebi, anu e. w. xsnadi Cai qimiuri da fiziologiuri TvalsazrisiT srulfasovani produqtia, warmoadgens Txevad produqts, an mSral

eqstraqts.

Cais

koncentratebi

mTlianad

ixsnebian

wyalSi,

ar

saWiroeben winaswar gamoxarSvas, farTod gamoiyenebian msoflios mraval qveyanaSi. Cais koncentratebi SeiZleba miviRoT Cais foTlidan, an kidev mza produqtidan da narCenebisgan. mSrali Cais koncentratebis teqnologia damuSavebuli saqarTvelos

iqna

a.

baxtaZis

saxelobis

bioqimiis

mcenareTa

bioqimiis

institutis

da

institutis,

Cais

mrewvelobis

institutis mier. mwvane xsnadi Cais damzadeba xorcieldeba or stadiad. pirveli stadia moicavs foTlis moxalvas, cxel grexas, daqucmacebas, Srobas, xolo meore_eqstraqcias, filtracias da gafrqveviT Srobas. Savi xsnadi Cais damzadeba moicavs Rnobas, grexas WriT, Srobas da Termul damuSavebas. naxevarfabrikats

utardeba

kupaJi,

eqstraqcia

cxeli

wyliT,

gafiltvra, koncentracia da Sroba fxvnilis miRebamde gafrqveviT an sublimaciuri

SrobiT.

gafrqveviT

Srobis

dros

Semavali

haeris

temperatura 750 C-ia. gamomavalis ki _850 C. Cais Txevadi koncentrati SeiZleba gamoviyenoT ualkoholo matonizebeli sasmelebis warmoebaSi. Cais wyalSi

sasmelebis xsnadi

kulturaTa ZnelaZis

da

Cais Cais

farTod

gavrcelebis

teqnologia. mrewvelobis

xelmZRvanelobiT

Sesabamisad

aRsaniSnavia samecniero

Catarebuli

SemuSavda

Cais,

kvleviT

gamokvlevebi

civ

subtropikul institutSi Txevadi

z. Cais

koncentratisa da mis safuZvelze Cais sasmelebis warmoebaze. Txevadi

Cais

koncentratebis

bazaze,

mravali

saxis

ualkoholo

gazirebuli sasmeli Seiqmna. gansakuTrebiT farTo xasiaTi miiRo sasmelma ,,baxmaro”. sawarmoo pirobebSi amuSavebdnen, agreTve, sasmelebs ,,kolxuri”, ,,senaki”, ,,texura” da sxva, bevr maTganze gacemuli iqna saavtoro mowmoba. xsnadi Cais warmoebas farTo masStabebi amerikis SeerTebul StatebSi aqvs, sadac sazRvargareTidan Setanili mza Caidan Rebuloben maTTvis sasurvel produqts (Кофе и Чаи в России №3 (14)б 2000). am bolo dros farTo xasiaTs Rebulobs e. w. momxmareblisaTvis mza Cai ,,RTD Tea”, romelic SefuTulia minis, Tunuqis da sxva taraSi. mas didi 158

masStabebiT amuSaveben da moixmaren msoflios mowinave qveynebSi: aSS, iaponia, didi britaneTi da, agreTve, axlo aRmosavleTis qveynebi. aSS-Si 1999 wels moxmarebuli 96 aTasi tonidan 80% moxmarebul iqna civad, Cais (Кофе и Чаи в России №3 (14)б 2000 ст 10-11). aRsaniSnavia

sasmelis saxiT rom

Cais

warmoebisa

da

is,

realizaciis stabilurobis saerTo fonze

adgili aqvs Cais sasmelebis zrdas, gansakuTrebiT aRsaniSnavia wiTeli Cais (,,oolongi”) sasmelebis zrdis tendencia. RTD (ready-to-drink) mwvane CaisTan erTad izrdeba wiTeli Cais warmoeba da moxmareba iseT qveynebSi, rogoricaa iaponia (Кофе и Чаи в России №2 (31), 2003). Cais yvela cnobili saxe, maTi teqnologiuri gadamuSavebis mixedviT, iyofa sam jgufad: fxvieri, dawnexili da xsnadi. fxviers miekuTvneba baixis Cais yvela saxe (Savi, mwvane, yviTeli, wiTeli), dawnexils _ Savi da mwvane fila Cai da mwvane agara, xsnads _ mSrali da Txevadi Cais koncentratebi. es ZiriTadi saxeebi aromatuli da sagemovno TvisebebiT Zalian didad gansxvavdeba erTmaneTisagan da bevrs hgonia, rom isini iwarmoeba

sxvadasxva

saxis

nedleulisagan.

unda

aRiniSnos,

rom

maTi

xarisxobrivi sxvaoba gamowveulia Cais foTlis gadamuSavebis sxvadasxva meTodebiT. msoflios mosaxleobaSi yvelaze popularulia Savi da mwvane Cai, amasTan erTad, Savi Cais moxmareba SesamCnevad sWarbobs mwvane Caisas. bioqimiurma

gamokvlevebma

gviCvena,

rom

Cais

mcenaris

specifikuri

Tavisebureba mdgomareobs imaSi, rom mas SeuZlia sinTezireba moaxdinos Cais axalgazrda foTlebSi iseTi nivTierebebisa, rogoricaa kateqinebi, kofeini

da

eTerzeTebi.

Cais

foTlisa

da

mza

produqciis

qimiuri

Semadgenloba metad rTulia. maTSi iseTi qimiuri komponentebia, romlebic gavlenas Teobromini

axdens da

Cais

xarisxobriv

Teofilini,

maCveneblebze:

kateqinebi,

tanini,

eTerzeTebi,

kofeini,

naxSirwylebi,

fermentebi, vitaminebi, organuli mJavebi, cilebi, aminomJavebi, peqtinebi, pigmentebi, mineraluri nivTierebebi. wiTeli da yviTeli Cai (oolongi) ikavebs Sualedur mdgomareobas Sav da mwvane Cais Soris, amasTan erTad unda aRiniSnos, rom yviTeli Cai ufro axlosaa mwvanesTan, xolo wiTeli _ Sav CaisTan. yviTeli Cai iTvleba sasiamovno gamamxnevebel sasmelad, aqvs SedarebiT msubuqi gemo da ufro 159

Zlieri aromatic, vidre mwvane Cais. Cais es saxe xasiaTdeba kateqinebis, vitaminebisa da eqstraqtuli nivTierebebis maRali SemcvelobiT, amitom fiziologiuri kuTxiT is ufro Zvirfasia, vidre Savi Cai. yviTeli Cais ZiriTadi

mwarmoebeli

da

momxmarebeli

CineTia,

sadac

Cais

es

saxe,

mwvanesTan erTad, sargeblobs gansakuTrebuli popularobiT. wiTeli

Cai

qmnis

wiTel-qarvisfer

nayens,

romelic

xasiaTdeba

saukeTeso aromatiTa da Zalian sasiamovno mwklarte gemoTi. mis aromatSi Serwymulia mwvane da Savi Cais aromatic. zogierT SemTxvevaSi mas iyeneben kupaJirebisas

Sav

CaisTan,

am

ukanasknelis

sagemovno

Tvisebebis

gasaumjobeseblad. saqarTvelos mosaxleobisaTvis naklebad cnobilia yviTeli da wiTeli Cai. gasuli saukunis 60-ian wlebSi Cais mrewvelobis samecniero-kvleviT institutSi (anaseuli) tardeboda didi samuSaoebi yviTeli da wiTeli Cais warmoebis teqnologiis Sesaqmnelad (v. fruiZe). miuxedavad Cais foTlis gadamuSavebis

teqnologiaSi

miRweuli

warmatebebisa,

Cvenma

Cais

mrewvelobam jer kidev ver SesZlo yviTeli da wiTeli Cais warmoebis awyoba da misi gamoSveba. Cinuri meTodi yviTeli da wiTeli Cais warmoebisa warmoadgens metad rTul process, romlis drosac minimaluri cdomileba teqnologiuri normebidan ar iZleva aRniSnuli produqciis miRebis saSualebas. pat.

Gg

canava

mizanSewonilad

Tvlis

SemuSavdes

gamartivebuli

teqnologiuri reglamentebi yviTeli da wiTeli Cais warmoebisa, pirvel rigSi,

Tundac

fermeruli

meurneobebisaTvis.

yviTeli

Cais

warmoebis

teqnologias iTvaliswinebs, mwvane foTlis gadamuSavebis Semdegi sqemis mixedviT:

nedleulis

Rnoba

unda

moxdes

darCenili

tenis

62-65%-mde,

momRnari masis fiqsacia (gaorTqvla an moxalva), Semdeg tardeba orjeradi grexa 40-40 wuTis ganmavlobaSi Ria tipis rolerebSi, yviTeli Cais Sroba unda Catardes 86-95º temperaturis pirobebSi, darCenili tenis 5-7%-mde da naxevarfabrikatis Termuli dayovneba 2-5 saaTis ganmavlobaSi. wiTeli Cais gadamuSavebisas aseT sqemas gvTavazos: Rnoba darCenili tenis 63-65%-mde, pirveli grexa 20-30 wuTis ganmavlobaSi, fermentacia 2-3 saaTis manZilze, fiqsacia (moxalva), moxalvis Semdgom grexa 40-50 wuTiT.

160

Semdgomi

procesia

Sroba,

romelic

tardeba

Savi

Cais

warmoebis

analogiurad. zogierTi specalistis (a. beSiZe) azriT, yviTeli da wiTeli Cai, radgan isini iTvleba Sualedur produqtad, SesaZlebelia miviRoT mwvane da Savi Cais kupaJirebiT. kupaJi xorcieldeba SesarCevi komponentebisa da wiTeli da yviTeli Cais etalonebis codnis safuZvelze, diagonaluri Serevis wesis gamoyenebiT. yviTeli

da

gamokvleva

da

wiTeli misi

Cais

danergva

warmoebis

teqnologiuri

warmoebaSi

SeiZleba

reglamentebis

CaiTvalos

erT-erT

mimarTulebad mza produqciis asortimentis gasamdidreblad. Zvirfasi sagemovno, samkurnalo da profilaqtikur-dieturi Tvisebebis gamo Cai saerTaSorisod aRiarebuli sasmeli da msoflio mrewvelobis, vaWrobis

da moxmarebis sagania. Mmas siamovnebiT miirTmeven mdidrebic da

Raribebic. Cais

sma

miRebulia

sazogadoebriv

wveulebebze

da

saerTaSoriso

Sexvedrebze. igi gamoiyeneba siciveSi da papanaqeba sicxeSic, laSqrobebsa da

eqspediciebSi.

dasasvenebeli

Setanilia

saxlebis

SeiaraRebuli dRiur

Zalebis,

ulufaSi,

sanatoriumebis

rogorc

da

samkurnalo-

profilaqtikuri saSualeba. Cinelebi sasurvel stumars macocxlebel siTxes xeliT miarTmevdnen, xolo stumari orive xeliT fexze amdgari iRebda mas. ucxoelTa oficialuri miRebisas Caize mipatiJeba miRebis damTavrebas niSnavda, Tu moxele finjans mouTmenlad Seexeboda, es imas niSnavda, rom saubari Zalze gaWianurda da damTavrebis dro dadga. Tu stumari pirveli mosvamda Cais, es imis niSani iyo, rom mas wasvlis survili aqvs da gasacilebel samzadiss iWerdnen. inglisSi SeTanxmebaTa

Cais

saxlebi

gaformebis,

gadaiqca

auqcionebis,

saqmiani

informaciis,

kreditorTa

krebebis

savaWro da

sxva

oficialuri da araoficialuri Sexvedrebis adgilad. maRalxarisxovani, aromatuli Cais mosamzadeblad didi mniSvneloba aqvs

Cais

produqciis

maRalxarisxovani

Cai

Senaxvisa

da

misi

aradamakmayofilebeli

dayenebis

wesebis

SefuTvisa

da

codnas. araswori

Senaxvis pirobebSi SeiZleba gafuWdes. Senaxvisa da transportirebis dros

161

Cai ar unda danestiandes (rogorc wesi, wvrili Cai swrafad iZens tens). Cais

gadamwoni

fabrikebis,

savaWro

organizaciebis

sawyobebSi

unda

davicvaT 65-70 procenti haeris fardobiTi tenianoba, mza produqciis Senaxvis vada – 10 Tve. Cai,

rogorc

higroskopuli

produqti

advilad

iZens

gareSe

suns,

amitom is unda inaxebodes gancalkevebiT sxva sunis mqone produqtebisagan, Tavdaxurul faifuris an minis WurWelSi. sasurvelia davicvaT mwvane elituri Cais dayenebis Semdegi wesebi, rom Cai iyos gemrieli da maqsimalurad sasargeblo: aviRoT faifuris an minis sufTa Caidani, igi kargad gavaTboT mduRare wyliT da gavaSroT; yovel 4-5 gr Caize davasxaT 200 ml sufTa mduRare wyali, araumetes 900C. jer davasxaT naxevari Caidani da davayenoT 5-7 wuTi, Semdeg davamatoT cxeli wyali, Tan vurioT, davicadoT sanam foTlebi daileqeba da Semdeg Caidnis 2/3

davasxaT

WiqebSi;

CaidanSi

darCenil

nayens

davumatoT

wyali

da

davayenoT isev 5-7 wuTis ganmavlobaSi. meored dayenebuli Cai, pirvelTan SedarebiT, ufro gemrielia, xolo mwvane elituri Cais dayeneba 3-jerac SeiZleba.

Cais

ubralod

cxeli

wyliT

dayenebisas,

C

vitaminis

83%

daikargeba; TermosSi Cais didi xniT Senaxva iwvevs vitaminebis uaryofiT urTierTqmedebas,

Sedegad,

Cai

kargavs

aromats,

fers

da

gemos;

dietologTa rekomendaciiT, dReSi mwvane Cai 1-1,2 litri, anu 6-8 Wiqa unda miirTvaT. SeiZleba gamovyoT mwvane Cais cnobili Rirsebebi da misi samkurnalo – profilaqtikuri Tvisebebi: •

mwvane CaiSi 300-mde sasargeblo nivTierebaa. maT Sorisaa vitaminebi: A1, B2, P, C, K, PP

da sxva, romlebic amagreben sisxlZarRvebs,

aferxeben qolesterinis daleqvas arteriebis kedlebze. mwvane Cais regularuli miReba aregulirebs wnevas, xels uwyobs infarqtis, insultis, aTerosklerozis Tavidan acilebas; •

mwvane Cai amxnevebs adamians, xsnis daRlilobas da Tavis tkivils, kurnavs

gaciebas,

sasunTq

organoebs,

anadgurebs

sxvadasxva

infeqciis matarebel baqteriebs, spobs dizenteriis Cxirebs;

162



mwvane

Cai

Tirkmlebis

aregulirebs

wonas,

axdens

,,bioqimiur”

wmendas,

kanis

kuW-nawlavis, forebis

RviZlis,

gafarToebas,

organizmidan oflis, Slakis, marilis gamodenas; •

mwvane Cais abazana an 15-20 wuTs naxarSi Cais foTlebis kompresi, kans aniWebs sasiamovno iers, xsnis daJeJilobas da tkivils, spobs kanis simSrales; mwvane Cai aaxalgazrdavebs adamians;



gamxmari mwvane Cais ReWva kargi saSualebaa orsulobiT gamowveuli gulisrevis dros;



mwvane

Cai

aaqtiurebs

azrovnebas,

inarCunebs

Tavis

tvinis

sijansaRes, dadebiTad moqmedebs kbilebze da amagrebs RrZilebs; •

iaponeli mecnierebis mtkicebiT, mwvane Cais moyvaruli adamianebi naklebad ganicdian onkologiur

daavadebebs, gacilebiT advilad

itanen radiaqtiul zemoqmedebas da maT Soris

sikvdilianobis

koeficienti dabalia. tyuilad ki ar amboben, Cai - es aris afTiaqi WiqaSi. akad. q. baxtaZe aRniSnavda: ,,ramdenadac axlo gavecnobiT Cais mcenares, ramdenadac ufro Rrma iqneba Cveni codna misi biologiuri Taviseburebebis Sesaxeb, miT ufro advilad viswavliT, rogor warvmarToT muSaoba uxvi da maRalxarisxovani Cais produqciis misaRebad”. [2.18] qarTuli Cai yovelTvis gamoirCeoda Tavisi maRali organoleptikuri TvisebebiT,

specifikuri

vitaminebis,

kofeinisa

SemcvelobiT.

man

nazi da

saamo

surnelebiT,

eqstraqtul

araerTxel

daimsaxura

gemoTi,

nivTierebaTa yuradReba

aromatiT,

srulyofili sazRvargareTis

qveynebSi, didia masze moTxovnileba qveynis SigniTac. Cais foTlis teqnologiuri Rirseba, misi maRali xarisxi pirdapir damokidebulia mcenaris jiSur Tvisebebze, krefis wesebze, nedleulSi nazi

fraqciis

xvedriT

wilze,

misi

movla-moyvanis,

Senaxvis,

transportirebis, gadamuSavebisa da moxmarebis optimalur meTodebze. am mxriv msoflio meCaieobaSi didi gamocdilebaa dagrovili. Aucilebelia am miRwevebis

realizacia

adgilis

klimatur-niadagobrivi

pirobebis

Sesabamisad.

163

zemoaRniSnulis qarTuli

Cais

ugulvelyofis

xarisxisa

da

Sedegia

avtoritetis

ukanasknel

dacema,

aTwleulebSi

bolo

periodSi

ki

meCaieobis, rogorc saqarTvelos erovnuli meurneobis umniSvnelovanesi socialur-ekonomikuri da politikuri mniSvnelobis dargis ignorireba. Cvens qveyanaSi meCaieoba ZiriTadad sabWoTa xelisuflebis periodSi ganviTarda. samwuxarod, rig SemTxvevaSi ar iyo gaTvaliswinebuli Cais mcenaris

bioekologiuri

Taviseburebani,

gansakuTrebiT

aRniSnuli

periodis bolo xanebSi raodenobrivi maCveneblebis gatarebas ewireboda xarisxi. es iyo gamowveuli amocaniT_yofili sabWoTa kavSiris mTeli mosaxleobis moTxovnilebis qarTuli Cais produqciiT dakmayofilebiT. 70-80_ian

wlebSi

saqarTveloSi

Cais

gadamamuSavebeli

sawarmoebis

aRWurva xdeboda Cais warmoebis raodenobrivi maCveneblis interesidan gamomdinare da ZiriTadi aqcenti gadatanili iyo mWrel_damqucmacebel manqanebsa da maRali warmadobis saRnob da saSrob danadgarebze, romelTa warmadobis zrdac maTi zomebisa da moculobiTi parametrebis gazrdis xarjze xdeboda. Sedegad, teqnikuri

pirveladi mdgomareoba

samomxmareblo

Rirsebis

gadamuSavebis ar

Cais

iZleva

mqone

fabrikebis

dRevandeli

konkurentunariani

produqciis

miRebis

da

maRali

SesaZleblobas.

klasikuri, e. w. orTodoqsuli teqnologiiT foTlovani Cais gamomuSaveba SeuZlebeli xdeba Semdegi mizezebis gamo: _ sawarmoTa 50 procentze metSi damontaJebuli maRali warmadobis sagrexi

manqanebi

(rolerebi)

ZiriTadad

gaTvaliswinebulia

uxeSi

nedleulisaTvis da teqnikuri da teqnologiuri maxasiaTeblebis Secvlis gareSe duyis morfologiuri dayofis kriteriums mniSvnelovnad amcirebs, rac saboloo jamSi aqveiTebs warmoebis efeqturobas; _ fabrikebis umetesi nawili ver uzrunvelyofs mogrexili foTlis klasifikacias ganmavlobaSi manqanebis

calkeuli

fraqciebis

manqanaTmSeneblobis

umetesobas

an

mixedviT,

mier

ukanaskneli

SemoTavazebuli

konstruqciuli

wuni

aqvs

da

20

wlis

damxarisxebeli male

gamodis

mwyobridan, an ver asrulebs masze dakisrebul funqcias; _

ugulvebelyofilia

fermentaciis

procesi.

Savi

baixis

mogrexili

Cais

warmoebisaTvis

foToli

aucilebeli

fermentirdeba

gadamtan

164

transportiorebze dayovnebiT, rac sakmarisia maRalxarisxiani produqciis warmoebisaTvis; _ dargis manqana-danadgarebis naxevarze meti, rom araferi vTqvaT maT moralur

cveTaze,

fizikurad

moZvelebulia.

sawarmoTa

teqnikuri

aRWurvilobis TvalsazrisiT, arsebuli problemebis gadasawyvetad unda moxdes

pirveladi

gadamuSavebis

Cais

fabrikebis

manqana-danadgarebis

etapobrivad ganaxleba. Cais foTlis gadamuSavebaSi arsebuli problemebis gadawyvetis pirveli rigis amocanebs ganekuTvneba: - Rnobis procesis srulyofilad Catarebis uzrunvelsayofad saRnobi agregatebis teqnikurad gamarTul mdgomareobaSi moyvana da teqnologiuri reJimis dacva. Rnobis procesis optimaluri marTva da regulireba; - maRali warmadobis rolerebSi mcire konstruqciuli cvlilebebis SetaniTa

da

foTlis

optimaluri

(da

ara

maqsimaluri)

raodenobis

miwodebiT grexis intensivobis gazrda da sasurveli saxis produqciis miReba; - mogrexili da daqucmacebuli Cais sasurvel fraqciebad dayofisa da grexvis

meqanizebuli

procesis

ganxorcielebis

uzrunvelsayofad

Cais

fabrikebis aRWurva srulyofili damxarisxebeli manqanebiT; - fermentaciis procesis srulyofilad Catareba, misi dawyebisa da damTavrebis optimaluri momentebis dafiqsirebiT, fermentaciis procesidan xvetia transportioris amoReba. aseve, masis dazianebis Tavidan acilebis mizniT, fermentaciis procesze Savi liTonebisagan damzadebuli nawilebis uaryofiTi gavlenis gamoricxvisaTvis maTi Secvla xisa da plastmasis nawilebiT; - Cais

xmobis

Tboizolaciis sawvavis

procesSi

dacva,

(mazuTis)

haeris

deficitis

saxmobi miwodebisa

manqanis da

hermetulobis

cirkulaciis

da

regulireba,

pirobebSi, fermentirebuli Cais dayovnebis

Tavidan acilebis mizniT fabrikebis TiTo eleqtrokaloriferiani saxmobi RumelebiT aRWurva. Ddargis ganviTarebisaTvis xelSemwyobi pirobebis Seqmnis Sesabamisad, meore etapze (2006-2008 w.w.) gansaxorcielebel RonisZiebebs ganekuTvneba:

165

- uwyveti

qmedebis

uzrunvelyofen

safermentacio

masis

dazianebisa

danadgarebis

da

aTviseba,

romlebic

Tavidan

acilebas,

danakargebis

reJimebisa da fermentaciis procesis meqanizebulad Catarebas parametrebis dacviT; - fabrikebis

srulyofili

konstruqciis

Cais

saxmobi

RumelebiT

aRWurva, maT Soris vibro da pnevmoprincipze momuSave Rumelebis danergva, ZviradRirebuli

importuli

sawvavis

nacvlad

qvanaxSiris

gamoyenebis

TandaTanobiT danergva; - maRali samomxmareblo Rirsebis Cais gamomuSavebisa da mis sasurvel kondiciamde axali

dayvanis

tipis

mizniT,

manqanebis

Cais

pnevmo,

naxevarfabrikatis

eleqtro

da

dasaxarisxeblad

magnituri

separatorebis

aTviseba. Kkonkurentunariani dauyonebliv

iqnes

teqnologiuri

qarTuli

Cais

dawyebuli

donis

gamomuSavebisaTvis

samuSaoebi

amaRlebisaTvis,

dargis

am

aucilebelia

teqnikuri

mxriv

da

gansakuTrebiT

mniSvnelovania: - Tanamedrove

fizikur-meqanikuri,

bioteqnologiuri

meTodebis

da

energiis aratradiciuli wyaroebis gamoyenebiT energodamzogavi, unarCeno teqnologiis damuSaveba da samrewvelo aTviseba, arsebul simZlavreTa teqnikuri

da

teqnologiuri

SesaZleblobebis

msoflio

standartebis

donemde ayvana; - produqciis aqtiuri

tradiciuli

produqtebis

saRebavebis,

_

matonizebeli

saxeebis

paralelurad

maRaleqstraqtuli sasmelebis

Cais

warmoebis

axali

biologiurad koncentratebis, teqnologiebis

SemuSaveba da aTviseba; - uSualod Cais mwvane foTlidan mSrali koncentratebis, xsnadi Cais miRebis teqnologiebis srulyofa da sawarmoo simZlavreebis Seqmna, Cais eqstraqtis koncentrirebis, gawmendisa da Srobis Tanamedrove meTodebis gamoyenebiT; - adgilobrivi

aratradiciuli

mcenareuli

nedleulis

gamoyenebiT

Caismagvari produqtebis warmoebis moculobis gafarToeba aromatizebuli da

vitaminizebuli

produqciis

warmoebis

gziT,

bazris

koniuqturis

gaTvaliswinebiT; 166

- teqnikuri procesebis programulad marTvis maRalmeqanizebuli da avtomatizebuli Cais gadamamuSvebeli sawarmoebis Seqmna; - gagrZeldes muSaoba wvrili Savi Cais warmoebis uwyveti_nakaduri (sitisis) `sts” teqnologiuri xazebis saqarTveloSi dasanergad indoeTis mTavrobis mier SemoTavazebuli winadadebis (indoeTis mTavrobis 1996 wlis 24

aprilis

werili

#1605

ss/ee

196)

gansaxorcieleblad,

romelic

iTvaliswinebda saqarTvelosaTvis sesxad 5 mln aSS dolaris gamoyofas; - dargisaTvis zedmeti sawarmoo farTobis sxva daniSnulebiT (msubuqi mrewveloba,

sayofacxovrebo

momsaxureba,

farTo

moxmarebis

sagnebis

warmoeba da sxva) gamoyeneba, perspeqtivaSi ki Cais plantaciebis mimdebare teritoriebze sanedleulo bazis Sesabamisi simZlavris mcire sawarmoTa mSenebloba.

3.5. Cais warmoebis reabilitaciis ZiriTadi mimarTulebebi meCaieobis da Cais warmoebis ganviTarebis Sesaxeb ukanasknel periodSi azrTa didi sxvadasxvaobaa.

Cais dargSi momuSave mecnierebs, praqtikosebs,

mewarmeebsa da meCaieobaSi dasaqmebul mosaxleobas miaCnia, rom dargi unda iqnes

SenarCunebuli.

amas

aqvs,

rogorc

ekonomikuri,

ise

socialuri

datvirTvac. meCaieobis

reabilitacia

rom

SesaZlebelia,

amis

Sesaxeb

TavianT

mosazrebebs gvTavazobs akademikosebi l. laziSvili da r. maxarobliZe. maTi

monacemebiT,

amJamad

dafasoebuli

Cai,

moskovis

bazrebze

erT

kilogramze gaangariSebiT, 5-dan 30-50 dolaramde fasobs. qarTuli Cai, dafasoebuli, erTi kilogrami 3-5 dolarad rom gavyidoT, did mogebas miviRebT.

mxolod

saWiroa

konkurentunariani,

maRalxarisxovani

produqciis warmoeba, romlis misaRwevad saWirod miaCniaT problemebis gadawyvetisadmi axleburi midgoma da gvTavazoben Semdegi RonisZiebebis gatarebas: 1.

Cais

warmoebaSi

amJamad

damkvidrebuli

wesis

dagmoba-aRkveTa.

sabWoTa xelisuflebis bolo periodSi Cais warmoebaSi damkvidrebuli wesi,

romliTac

Cais

uxeSi

ylortebis

damzadeba

da

misgan

dabali 167

xarisxis

produqciis

warmoeba

xdeboda,

dResac

agrZelebs

moqmedebas,

magram amJamad Cais bazarze arsebuli konkurenciis gamo mas myidveli ar hyavs. esaa mTavari damabrkolebeli barieri, romelic win eRobeba samamulo meCaieobis aRdgena-ganviTarebas, qveynis Raribi biujetis imediT samamulo meCaieobis aRdgena-ganviTareba ki fuWi ocnebaa. 2. Savi Cais konkurentunariani produqciis warmoebis SesaZleblobebis dakonkreteba. Cvens klimatur pirobebSi moyvanili Cais duyi saukeTeso nedleuls ar warmoadgens Savi CaisaTvis. CvenTan, ukidures CrdiloeTis (C.m.

42-43

gradusi)

subtropikul

sartyelSi,

gavrceleba

Cinuri

(subtropikuli) saxesxvaobis mcenareebma (Thea sinensis) moipoves, romelTa duyebi indurisas (Tea assamica), sagrZnoblad CamorCeba fenoluri naerTebis, maT Soris kateqinebisa da Cais xarisxis ganmsazRvreli sxva nivTierebebis SemcvelobiT. Cais kateqinebis daJangvis produqtebia Cais nayenis fers, gemos rom ganapirobebs. rac ufro naklebia es naerTebi CaiSi, miT ufro dabalxarisxovania igi. cnobilia, rom maSinac ki, roca CvenSi gamomuSavebuli produqciis xarisxs gansakuTrebuli yuradReba eqceoda da amisaTvis 2-3 foTliani duyebi

ikrifeboda,

qarTuli

Cais

qveynis

(sabWoTa

kavSiris)

gadamwon

fabrikebSi, kupaJirebisas narevSi induri Cai emateboda (Cais warmoebis msoflio praqtikaSi gadamwon fabrikebSi sxvadasxva qveynis Cais Sereva dasaSvebia). CvenSi, nedleulis xarisxis gauaresebasTan erTad, gadamwon fabrikebSi

Cais

dafasoebis

recepturaSi

induri

Cais

xveriTi

wona

izrdeboda. ase, rom Cven saukeTeso, xarisxovani Cais foToli rom movkrifoT, Cais sazRvargareTidan

Semotanili

maRalxarisxovani

produqciiT

gakeTilSobilobis gareSe fons ver gavalT. amasTan, mxedvelobaSi unda iqnes

miRebuli

Cais

bazarze

amJamad

arsebuli

konkurencia,

romelic

arTulebs aseTi RonisZiebis ganxorcielebas. ase, rom Savi baixis Cais gamosamuSaveblad, Tu gvinda produqcia eqsportze gavides, saWiroa, metad nazi nedleuli vawarmooT. aq Cven gamosavals vxedavT Cais qarTveli mkvlevarebis ivane xoWolavas da konstantine jmuxaZis mier SemuSavebul Cais kombinirebuli teqnologiis ganxorcielebaSi vxedavT. es

teqnologia

iTvaliswinebs Savi CaisaTvis saukeTeso nedleulis gamoyenebas, kerZod, 168

sezonis Sua periodSi, ivlissa da agvistoSi, roca Cais duySi fenoluri naerTebis maqsimaluri Semcvelobaa. sezonis dasawyisSi da bolo periodSi, roca duySi maTi raodenoba naklebia, nedleulidan gamomuSavdeba mwvane Cai. aq SeiZleba moviSvelioT, agreTve, mokrefili nedleulis daxarisxa imgvarad,

rom

gamoSavebuli

mokrefili iqnes

Savi

masidan Cai.

gamoiyos

amasTanave,

nazi

Savi

duyebi

Cais

da

misgan

gamosamuSaveblad

gamoyenebul iqnes maRali Rirsebis `kolxida~-s, `kimini~-s, `qarTuli #N1~ seleqciuri jiSis Cai. 3. prioritetis miniWeba mwvane Cais warmoebisaTvis. Cvens klimatur pirobebSi moyvanili

nedleuli saukeTeso Tu ar aris Savi

CaisaTvis,

samagierod, igi saukeTesoa mwvane CaisaTvis. saqme isaa, rom mwvane Cais gamomuSavebisas saWiro ar aris Cais foTolSi arsebuli naerTebis, maT Soris kateqinebis gardaqmnebi, maTi Semcveloba TiTqmis ucvleli rCeba mza

produqciaSi.

amitom

rac

metia

kateqinebi maTi

ki

xasiaTdebian

raodenoba

Zlier

produqciaSi,

mwklarte

mas

meti

gemoTi,

gadidebuli

simwklarte gaaCnia da zogjer aseTi produqti moxmarebisaTvis usiamovnoc kia. zogierT qveyanaSi (magaliTad, iaponiaSi) Cais foTlis mokrefis win, ramdenime dRis ganmavlobaSi Cais buCqebs xelovnurad Crdilaven kidec, rom Cais duyebSi kateqinebis sinTezi Seaferxon. tropikul qveynebSi mwvane Cais TiTqmis ar awarmoeben, mas mxolod CineTis CrdiloeT regionebSi amzadeben. mwvane Cais warmoebis klasikuri qveyana iaponiaa. swored iaponia, Cvens Semdeg

yvelaze

ufro

CrdiloeTis

qveyanaa

Cais

mwarmoebel

qveyanaTa

Soris, romelic mxolod mwvane Cais amzadebs da moixmars. iq moyvanili nedleuli Tavisi qimiuri SedgenilobiT Cvenis msgavsia da esec miuTiTebs imaze, rom Cvenc mwvane Cais warmoebas unda mivaniWoT prioriteti. cnobilia, rom qarTuli mwvane Cai, romlis gamomuSaveba aTvisebuli iqna 1937 wels, gamoirCeva maRali gemuri TvisebebiT. man didi popularoba moipova Sua aziis qveynebSi. mas amjobinebdnen Cinur mwvane Cais, romlis moxmarebas

iq

saukuneebis

istoria

hqonda.

sabWoTa

kavSiris

dros

saqarTveloSi warmoebuli mTliani Cais produqciis TiTqmis mesamedi am qveynebs miewodeboda. qarTuli mwvane Cai moiwones mwvane Cais moxmarebis meore klasikur qveynaSi _ marokoSic.

169

ismis kiTxva, CvenTan ratom Tavidanve ar mieniWa upiratesoba mwvane Cais warmoebas? imitom, rom saqarTveloSi Cai rusi xalxisaTvis gaSenda, rusebi ki Sav Cais moixmaren. meCaieobis

mesveurebma

icodnen,

rom

saqarTveloSi

adgilobrivi

populaciis Cais nedleuli saukeTeso ar aris Savi CaisaTvis. amitom, iyo rom

maSin

didi

seleqciaSi

maRal

masStabis xarisxovani

samecniero-kvleviTi Cais

jiSebis

samuSaoebi

daiwyo

gamovlena-gamoyvanisaTvis;

agroteqnikaSi maRalxarisxovani produqciis gamosamuSaveblad da sxva. magram qveyanaSi (sabWoTa kavSirSi) viTareba

icvleboda, 70-ian wlebSi

saWiro gaxda Caize mosaxleobis dakmayofileba. aman gamoiwvia produqciis xarisxis

TandaTan

ugulebelyofa.

davamkvidreT

metad

uvargisi

produqciis warmoebis praqtika, romelsac myidveli ar hyavda. dabejiTebiT SeiZleba vTqvaT, rom saqarTveloSi Sav CaisTan erTad namdvilad SegviZlia vawarmooT konkurentuanariani mwvane Cai. 4. eqsportis sagani mxolod dafasoebuli Cais produqcia unda iyos. Cais warmoebis msoflio praqtikaSi dakanonebuli wesi - daufasoebeli produqcia miewodebodes bazars amJamad miuRebelia, radgan daufasoebeli Cai

auqcionebze

maRalxarisxovan

iafia.

indoeTis,

daufasoebel

Cais,

ceilonis erT

da

sxva

qveynebis

1-3

dolarad

kilograms

yiduloben gadamwoni fabrikebi. am fonze, ragind xarisxiani iyos Cveni daufasoebeli Cai da isic tomrebSi, erT kilograms erT dolaradac ver gavyidiT da aseT pirobebSi saqarTveloSi meCaieoba ver iarsebebs. sabWoTa xelisuflebis dros es wesi CvenTan moqmedebda da sakmaod warmatebiTac. radgan Cveni erTi kilogrami daufasoebeli Cais gasayidi fasi saSualod 5 maneTi iyo. did mogebas naxulobda aramarto meCaieoba da gadamamuSavebeli mrewveloba, aramed igi qveynis biujetis Sevsebis saimedo wyaroc iyo. samamulo

meCaieobis

reabilitacia

amJamad

mxolod

dafasoebuli

maRalxarisxovani produqciis warmoebiTaa SesaZlebeli. indoeTSi, Sri-lankaze da sxva Cais mwarmoebeli qveynebis auqcionebze 1-3 dolarad (erTi kilogrami) SeZenil Cais inglisSi, ruseTSi, aSS-Si da sxva qveynebSi dafasoebuli saxiT 20-50 dolarad da ufro metadac hyidian.

170

Cven dafasoebuli Cai biTumad 3-4 dolarad rom gavyidoT, rac savsebiT SesaZlebelia, meCaieoba momgebiani iqneba. qveynis geografiuli mdebareoba, trasekas proeqti, abreSumis gza, navsadgurebi,

romlebic

gamoiyeneba

navTobisa

da

bambis

gadasazidad,

tvirTebis gatareba Sua aziaSi da a.S. yvelaferi unda gamoviyenoT Cveni Cais realizaciis dasamkvidreblad msoflio bazarze. ruseTsa

da

dsT-s

sxva

qveynebSi,

Sua

aziis

saxelmwifoebSi

dafasoebuli Cais SetanisaTvis sabaJo gadasaxadis minimums vixdiT maSin, roca sxva Cais mwarmoebel qveynebSi produqciis Rirebulebis 20 procents ixdian, esec SeRavaTia. saWirod migvaCnia arsebuli Cais pirveladi gadamuSavebis da gadamwoni fabrikebis nacvlad alternatiuli Cais fabrikis bazaze, romelSic nedli Cais foToli gadamuSavdeba dafasoebuli, maT Soris erTjeradi moxmarebis paketebis

produqciis

saxiT,

amiT

regionebis

interesebic

iqneba

gaTvaliswinebuli. 5. Cai nedleulis warmoebisa da misi gadamuSavebis erT sawarmoo erTeulad Camoyalibeba. Cais fabrika efeqturad rom moqmedebdes, saWiroa Cais

plantaciasac

flobdes.

amis

msoflio

praqtikaSi

arsebul

(induri),

miuxedavad

imisa,

dasturia

orive

rom

wesSi

pirveli

is, _

rom

Cinursa

kustarulia,

Cais

warmoebis

da

inglisurSi

erTi

principi

moqmedebs - nedleulis mwarmoebeli da gadamamuSavebelic erTi da igive pirovnebaa. aq nedleuli, rogorc wesi, yidva-gayidvis sagani ar aris. CvenSi axlo warsulSi Seiqmna Cais warmoebis mesame, axali wesi, romlis

mTavari

mamoZravebeli

Zala

rac

SeiZleba

meti

nedleulis

warmoebaa da am mizniT erTmaneTisagan gamijnuli nedleulis mwarmoebeli da gadamamuSavebeli dapirispirebulic ki aRmoCndnen. amas ki mohyva is, rom daikarga saerTo mizani _ iyos saboloo produqti maRalxarisxovani, konkurentunariani da rom misi realizaciis Sedegad mogebas iRebdes Cais mkrefavic da fabrikis muSakic. sabazro ekonomikis gziT maRali Cais mwarmoebel qveynebSi arsebulma praqtikam cxadyo, rom dargis moqceva erTi patronis xelSi uzrunvelyofs konkurentunariani produqciis warmoebas. albaT, unda amoqmeddes kanoni, romliTac Cais fabrikas mxolod maSin unda mieces saqmianobis ufleba, Tu

171

igi Cais plantacias flobs, an Cais plantaciis mepatrone sruluflebian mesakuTred

iqneba

aRiarebuli,

Tu

mas

Cais

foTlis

gadamamuSavebeli

sawarmo gaaCnia. 6.

Cais

foTlis

ojaxur

kustarul

pirobebSi

gadamuSavebis

SesaZlebloba. CvenTan farTo masStabebi miiRo ojaxebSi Cais foTlis gadamuSavebam

da

produqciis

bazarze

realizaciam.

amas

realuri

safuZvlebi aqvs. jer erTi is, rom glexobas miwis nakveTebze, marTalia, mcire,

magram

jer

kidev

gaaCnia

Cais

nargavebi,

arsebobs,

agreTve,

mcirekonturiani Cais plantaciebi. arafers vambobT upatronod mitovebul ekal-bardebiT dafarul Cais plantaciebze. amis

bazazec

sawarmoTa

savsebiT

amoqmedeba.

am

SesaZlebelia SemTxvevaSi

Cais

gadamamuSavebel

gamomuSavdeba

mcire

maRalxarisxovani

produqcia, radgan glexi, (fermeri) Cais naz foTlebs mokrefs, uxeS ylortebs ojaxur-kustarul pirobebSi igi verc gadaamuSavebs. amasTan

dakavSirebiT

saWiro

mepatroneebisaTvis

(glexebis,

mosaxerxebeli

foTlis

Cais

iqneba

Cais

wvril

plantaciaTa

fermerebisaTvis)

mcire

gabaritiani,

gadasamuSavebeli

mowyobilobani.

saWiroa

iseTi manqanebis Seqmnac, romelTa moZraobaSi moyvana xeliT, an kidev mzis, qarisa da wylis energiis gamoyenebiT iqneba SesaZlebeli. Cven

vuSvebT

gamomuSavebul

imis

SesaZleblobas,

produqcias

mizanSewonilad

migvaCnia,

TviTonve maT

rom

glexi

gaukeTebs

mier

(fermeri)

mis

realizacias,

gamomuSavebuli

mier magram

produqcia

naxevarfabrikatis saxiT SeiZinos Cais fabrikam, misces mas sasaqonlo saxe da dafasoebuli gayidos. 7.

erToblivi

warmoebis

saerTaSoriso

msoflio

praqtikaSi

Cais

sawarmos

damkvidrebul

Seqmna.

amJamad

daufasoebeli

Cais Cais

realizaciis auqcionur wess moSla emuqreba. amis magaliTi ukve arsebobs. 311 wlis arsebobis Semdeg, 1999 wels gauqmda londonis cnobili Cais auqcioni. auqcionuri sistema marTlac moZvelda. iq groSebad SeZenil Cais, Cais gadamwoni fabrikebi dafasoebuli saxiT sakmaod Zvirad hyidian. Cais mkrefavebi da Cais fabrikis muSebi eqspluataciis msxverplni arian. amasTan dakavSirebiT, ruseTSi ukve eZeben ufro mosaxerxebel da misaReb

formas

Cais

mwarmoebeli

qveynebis

pirvelad

fabrikebSi

172

daufasoebeli produqciis Sesasyidad. moskovuri Jurnali `Кофе и чаи в Рассии~ (#27, 2002w.) iuwyeba, rom ukve Seiqmna ruseT-CineTis da ruseTvietnamis erToblivi Cais sawarmoebi. aseT sawarmoTa Seqmna uzrunvelyofs imas,

rom

Cais

pirveladi

gadamuSavebis

fabrikidan

daufasoebeli

Cai

miewodeba uSualod gadamwon Cais fabrikas, gamoiricxeba mravalricxovani Suamavlebi, rac xels Seuwyobs saboloo produqciis gaiafebas. zemoaRniSnulidan gamomdinare, mizanSewonilad migvaCnia rus da Sua aziel yofil partniorebTan SevqmnaT erToblivi saerTaSoriso sawarmoebi, aramarto

daufasoebeli

Cais

miwodebaze,

aramed

ZiriTadad

adgilze

dafasoebuli produqciis warmoebasa da miwodebaze. 8. Cais foTlis krefis mowesrigeba. samamulo meCaieobis aRdgenis erTerTi ZiriTadi piroba aris Cais foTlis krefis mowesrigeba. amjerad prioritets vaniWebT ra mwvane Cais, misTvis nedleulis warmoebaSi vuSvebT meqanikuri krefis SesaZleblobas da iqnes

teqnikis

konstruqciis

mecnierebaTa makrateli,

rekomendacias vaZlevT gamoyenebuli

kandidatis,

magram

amgvar

gamomgonebel makratels

anzor

ver

Ciqovanis

gamoiyeneb,

Tu

buCqebi specialuri gasxvliT ar momzadda. amisaTvis, meCaieobis msoflio praqtikaSi miRebuli wesis mixedviT, Cais yovelwliuri gasxvlis Sedegad Cais

buCqebis

zedapirs

eZleva

ovaluri

an

brtyeli

forma

(horizontaluri). CvenTan miRebulia Cais buCqis formebis ovaluri forma, radgan am SemTxvevaSi buCqis zedapiris farTi 10-15 procentiT metia da Sesabamisad, mosavlianobac maRalia. gasxvlis es forma darCa ZalaSi CvenSi manqanuri krefis

SemoRebis

Semdegac.

miuxedavad

imisa,

rom

ovaluri

formis

SemTxvevaSi sakrefi manqanis muSa kvanZebi ufro Zneli dasamzadebilia da misi eqspluataciac ufro rTulia, vidre sibrtyeze momuSave manqanisa. Cais mwarmoebel ZiriTad qveynebSi ki miRebulia Cais buCqebis brtylad gasxvla. Cven vTvliT, rom Tanamedrove pirobebSi Cais foTlis meqanikuri krefa moipovebs upiratesobas. amdenad, mizanSewonilad migvaCnia Cais buCqebis brtylad gasxvlis SemoReba. 9. Cais plantaciebis reabilitaciis ganxorcieleba. dRes saqarTveloSi arsebuli

Cais

plantaciebis

umetesoba

migdebulia,

ekalbardebiTaa

dafaruli. mxolod 10-15 procentia eqspulataciaSi. 173

xelisuflebis oficialuri monacemebiT, saqarTveloSi arsebuli 64,5 aTasi ha Cais plantaciidan (afxazeTis gamoklebiT) eqspluataciisaTvis uvargiasi 18,9 aTasi ha. aqedan, SesaZloa aRdges 11 aTasi ha. Cais

plantaciebis

meqanizaciisa mecnierebma

da

reabilitaciis

eleqtrofikaciis

Seqmnes

Cais

buCqis

mizniT

soflis

meurneobis

samecniero-kvleviTi

institutis

mZime

gasxvlisa

da

nasxlavis

damqucmacebeli manqana, romelmac warmatebiT gaiara gamocda. swored es manqanaa, migdebuli, ekal-bardebiT dafaruli Cais plantaciebis reabilitacias rom uzrunvelyofs. amasTanave, gaTvaliswinebulia daqucmacebuli

masis

adgilze

datoveba,

riTac

niadagi

gamdidrdeba

azotis, fosforis, kaliumis da sxva makro da mikroelementebiT, agreTve, biomasiT. 10.

Cais

kompleqsuri

teqnologiis

Sesaxeb.

Cais

duyi

unikaluri

Tvisebebis nedleulia, romelic Seicavs metad sasargeblo nivTierebebs. maT

Soris

yvelaze

bioflavonoidebs

didi

raodenobiT

(kateqinebs)_sul

mSrali

cota

xnis

masis

15-20

winaT

procents,

vitamin

P_s

aqtualurobas rom miawerdnen mxolod. axla ukve cnobilia, rom maT antioqsidanturi Tvisebebi gaaCnia. isini, garda imisa, rom elastiurobas mateben adamianis sisxlis kapilarebs, xels uwyobs vitamin C_s SeTvisebas da aqvs unari SeboWos adamianis organizmSi moxvedrili radionuklidebi (magaliTad, ,,stroncium_90”) da gamodevnos organizmidan, SeuZlia, agreTve, Seaferxos Tavis tvinis ujredebis dazianeba, insults rom mosdevs Tan. amasTanave,

misi

moqmedebis

efeqti

100_jer

aRemateba

analogiur

antioqsidants, am mizniT rom gamoiyeneba. aseTi

TvisebebiT

dajildoebuli

es

nivTierebebi

Cais

foTlis

gadamuSavebis Sedegad zogierTi saxis Cais produqciaSi (xsnadi Cai, Savi Cai) sagrZnoblad mcirdeba, zogjer kvalis saxiTaa. erTaderTi mwvane Cais produqtia, magram

kateqinebi

amJamad

sagrZnobi

gamoyenebuli

raodenobiT

nedleulidan

rom

aris

miRebul

SenarCunebuli,

produqciaSi

maTi

Semcveloba metad mcirea. Uunda aRiniSnos, rom axla fexs ikidebs civi Cais

warmoeba,

romelic

Txevadi

saxiT

aris

xmarebaSi.

mas

Cais

koncentratebisa da mza xmeli Caidan amzadeben. es ukanaskneli metad mouxerxebelia

am

saxis

produqciis

gamosamuSaveblad.

amasTanave, 174

mxedvelobaSi

misaRebia

isic,

rom

aRniSnuli

Cais

produqtebi

metad

energotevadia. zemoaRniSnulis teqnologiebisa kompleqsuri rogorc

da

gaTvaliswinebiT, biznesis

teqnologiis

baTumis

institutSi

SesamuSaveblad.

agraruli

Catarda es

bio-

gamokvlevebi

teqnologia

Cais

Cveulebriv,

mwvane, ise Savi Cais gamomuSavebisas iTvaliswinebs Tanmxlebi

produqtis-Txevadi Cais miRebas. igi miiReba ra uSualod nedli Cais duyebidan. gaaCnia kateqinebis gadidebuli Semcveloba - 100ml Seicavs 10001500 mg nivTierebebs. mis bazaze damzadebuli civi Cais erT WiqaSi vitamin P-s dRiuri normaa. amasTanave, Txevadi Cais bazaze civi Cais warmoeba metad momgebiania: 1 tona Txevadi Caidan gamomuSavdeba 15-20 aTasi litri civi Cai. Cais

kompleqsuri

warmoadgens. zogierTi

igi

teqnologiis

SeiZleba

damatebiTi

ganxorcieleba

pirvelad

danadgaris

Cais

did

fabrikaSi

damontaJebiT,

Cais

siZneles

ar

ganxorcieldes

foTlis

ujredis

wvenis gamoyofisa da misi damuSavebisaTvis saWiro. yovelive safuZvelze

zemoaRniSnulis mniSvnelovania

gaTvaliswinebiT RonisZiebebis

da

Cveni

gatareba

mosazrebebis

Cais

warmoebis

momgebianobis, eqsportis zrdisa da stabilurobis amaRlebis mizniT im miwebze, romlebzec Cais warmoeba ekonomikurad mizanSewonilia, xolo iq, sadac warmoeba ekonomikurad gaumarTlebelia, miwebis konvertaciisa da Cais amoZirkvis RonisZiebebis gatareba. es RonisZiebebi Semdegia: •

Cais seqtorSi Tanmimdevruli da kompleqsuri programis ganxorcieleba:



dabalxarisxiani Cais warmoebis moculobis zrdis nacvlad aqcentis gadatana Caisa da Cais produqtebis xarisxis gaumjobesebasa da sabazro niSis srulyofaze;



subsidirebis, sxva aramdgradi da araefeqtiani daxmarebis (maT Soris socialuri) programebis

gauqmeba, romelic dabali Rirebulebis Cais

moculobis zrdis xelSewyobas isaxavs miznad; •

Cais ganviTarebis fondis Seqmna, romelsac menejments gauwevs sabanko seqtori. fondis daxmarebis miznobrivi mimRebebi iqneba is sawarmoebi, romlebsac eqnebaT sakuTari pirveladi warmoeba, an kavSiri pirvelad warmoebasTan, da TavianTi saqmianoba gamyarebuli eqnebaT Tanmimdevruli

175

biznes-gegmebiT, sakuTrebisa da marTvis racionaluri struqturebiTa da saimedo energomomaragebis wyaroebiT; •

Cais farTobebis inventarizacia da mis safuZvelze perspeqtiuli gegmis SemuSaveba im farTobebisaTvis, romelzec mizanSewonili iqneba Cais kulturis

moyvana,

farTobebisaTvis,

romelzec

SesaZlebelia

alternatiuli kulturebis gaSeneba, da farTobebisaTvis, sadac Cais kulturas perspeqtiva ara aqvs; •

Cais

alternatiuli

kulturebis

SesaZleblobebis

kvleva

calkeul

regionebSi; •

partniorTa wris gafarToeba da Cais fabrikebisTvis sakredito xazebis programebis SemuSveba;



adgilobrivi Cais bazris gaTavisufleba gayalbebuli da kontrabandis saxiT importirebuli produqtebisagan, raTa warmodgenili standartebi gaTvaliswinebul saqarTveloSi

ZiriTadi

veqtori

iqnas Cais

adgilobrivi dargis

mimarTuli

Caisa

da

reabilitaciis

unda

iyos

meCaie

Cais

produqtebze.

erovnuli glexTa

strategiis

stimulirebis

pirobebis gaumjobesebisaken, raTa didi raodenobis arakondiciuri Cais foTlis krefidan gadavidnen maRali xarisxis axalgazrda ylortebis krefaze da krefis jeradobis optimizaciaze, rac xarisxiani nedleulis damzadebis uwyvetobas uzrunvelyofs mTeli sezonis ganmavlobaSi. saqarTvelos Cais dargis aRorZinebis aqtualur problemad migvaCnia maRalxarisxovani jiSuri Cais produqciis gamomuSaveba, romelic Rirseul konkurencias gauwevs jer Siga da Semdeg saerTaSoriso samomxmareblo bazarze msoflioSi ganTqmul Cais. am pirobebSi gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs is garemoeba, rom gasul

saukuneSi

Catarebuli

samecniero

kvlevebis

safuZvelze

gamoyvanilia, agreTve, ucxoeTidan Semotanilia adgilobriv pirobebTan adaptirebuli unikaluri teqnologiuri potencialis da mdidari qimiuri Semadgenlobis nedleulis momcemi Cais mcenaris jiSebi (m.S. triploiduri Cai), romelTa vegetaciis xangrZlivoba nacvlad 150 dRisa weliwadSi 240 dRemdea. axali jiSebi yinvagamZleobiT, uxvmosavlianobiT xasiaTdeba da, rac

mTavaria,

gamomuSavebuli

xsenebuli

nedleulis

produqciis

xarisxi

bioqimiuri aRemateba

Semadgenloba

da

konkurentebis 176

maxasiaTeblebs, isini saSualod heqtarze 2-3 foTliani nazi duyebis 5-6 tonian mosavals iZlevian weliwadSi, anu 1,5 tona umaRlesi xarisxis dasafasoebel Cais. 1 kg dasafasoebeli Cais minimaluri gasayidi fasi profesiul bazarze 3 aSS dolaria, rac imas niSnavs, rom 1 heqtaridan SesaZlebelia miRebuli iqnas 4500 aSS dolaris Rirebulebis produqcia. Tu

am

produqtis

dafasoebas

adgilze

uzrunvelvyofT

(amJamad

saqarTveloSi weliwadSi 10,0 aTas tonamde Cais dafasoebis simZlavreebia), maSin 1 kg dafasoebuli Cais produqciis minimaluri gasayidi fasi 10 aSS dolaramde

gaizrdeba

da

erTi

heqtaridan

miRebuli

produqciis

Rirebuleba 15000 aSS dolari iqneba. 20%-iani rentabelobis pirobebSi mogeba 3000 aSS dolars miaRwevs. vfiqrobT, soflis meurneobis bevr sxva kulturas ar gaaCnia aseTi potenciali. dRes arsebuli perspeqtiuli plantaciebis aRdgenis paralelurad saWiroa

daiwyos

potencialis Semotanili

saqarTveloSi

mqone

seleqciuri

Zvirfasi

jiSebis

gamoyvanili formebis “kimini”,

didi

teqnologiuri

“baxtaZe”, “San-tan-ve”

“kolxida” da

sxva,

da Cais

plantaciebis gaSeneba, xarisxiani nedleulis movla-moyvanis kulturis da tradiciebis mcire

aRdgena.

meqanizaciis

am

sferoSi

iaponuri

Sromis

(firma

nayofierebis

“kavasaki”

da

amaRlebisaTvis

sxva)

saSualebebis

danergva. pirvel etapze “LTP”-s teqnologiis gamoyenebiT erTjeradi xmarebis parkuWebSi dasafasoebeli qarTuli maRalteqnologiuri Savi da mwvane Cais

gamomuSaveba,

iodTan,

askilTan

da

sxva

samkurnalo

aqtivobis

mcenareul nedleulTan dakupaJeba, adamianis gamamxnevebeli sasmelebisa da gamajansaRebeli

“Cais

balzamebis”

warmoeba

(romlebic

maqsimalurad

daakmayofilebs janmrTelobis “holistikuri” koncefciis moTxovnebs) da Siga samomxmareblo bazarze miwodeba. xolo maRali xarisxis nedleulis damzadebaSi maRali

stabilurobis

teqnologiebisa

da

miRwevis teqnikis

Semdeg

gadamuSavebis

etapobrivi

danergva,

importuli, klasikuri

“oranJpekos”, “sen-Cas”, “ganpauderis”, “drakonis”, “uluCas” da sxva elituri saxis produqciis gamomuSaveba da Sida bazris gajereba, vinaidan qarTuli elituri Cais Sida bazarze dominirebuli mdgomareobis mopovebiT daiwyeba qarTuli Cais prestiJis aRdgena da saerTaSoriso samomxmareblo bazarze 177

warmatebuli

gasvla.

mTavaria

bazars

SevTavazoT

maRalxarisxovani

produqcia. 2007 wels gatarebuli politikis wyalobiT, bazarze kvlav brundeba

qarTuli

Seqmnili

axali

Cai.

warmatebiT

saxeobis

Cai:

iyideba

`Savi

margaliti~,

mSvidobisa~, `mwvane Cai_saamo~ da ,,mTis agreTve, iodizebuli

qarTvel

mewarmeTa `el-grei~,

zurmuxti~.

gamoSvebul

mier `dila iqna,

Cai, romelzec momxmarebelTa didi moTxovnaa. zemoT

CamoTvlili Cais 1 kg saSualo fasi 10 dolaris farglebSia, rac Cais bazarze iwvevs garkveul dainteresebas investorTa mxridan. ,,qarTuli Cais kompania”,

romelic

qarTul

iodizirebul

bazarze axali brendiT gamosvlas

Sav

Cai

,,tonuss”

awarmoebs

gegmavs. mimdinareobs molaparakebebi

azrbaijanel da somex biznesmenebTan 50 tona Cais warmoebis dakveTaze, Tumca momavalSi maTi mxridan arc investiciebis Cadeba gamoiricxeba. gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia Sps ,,Ternalis Cais” mikrofabrika, romelmac gezi saukeTeso xarisxis, ZviradRirebuli elitaruli Cais mcire odenobiT warmoebisaken aiRo. mimdinare wels mikrofabrikas Seswevs unari awarmoos

aranakleb

3,5-4

t.

mwvane

elitaruli

Cai,

rac

saqarTvelos

dRevandel savaWro qselSi arsebuli Cais fasebis qveda zRvris doneze gadaangariSebiT 140 aTasi laris Rirebulebisaa. meore wels warmoeba gaizrdeba 5 tonamde, xolo mesame wels-7 tonamde, anu warmoebis moculoba gaormagdeba da 280_300 aTas lars gadaaWarbebs. Sps ,,Ternali Cai”_s saerTaSoriso

organizacia

,,kristalis”_s warmatebamac

mxardaWeriT, ki

investorebis am biznesSi

AGVANTAGE da

ukve

gamoiwvia

saqmianobiT

mimdinare

mokle

mikrosafinanso organizacia

droSi

miRweulma

zogierTi

qarTveli

daintereseba. isini

procesebs.

eqspertebis

mier

aseTma da

mcire

ucxoeli

Tvalyurs adevneben Cais

daskvnebi

adasturebs,

rom

wyaltubos Cais xarisxi didad ukeTesia, vidre maTi ucxouri analogebi da mas Tamamad SeuZlia iyos konkurentunariani rogorc saqarTvelos Siga, aseve saerTaSoriso bazrebze. qarTuli Cais, gansakuTrebiT ki qarTuli mwvane

elitaruli

moxmarebis

Cais

kulturisa

sakuTari da

qveynis

tradiciis

bazarze

srulyofa

damkvidreba, -

Cais

popularizacia,

upirvelesad, Cveni mecnierebis, meCaie biznesmenebisa da mediis umTavres amocanad unda iqces.

178

garkveuli

mosamzadebeli

samuSaoebi

mimdinareobs

biznesmenTa

dainteresebis mizniT. s.s. `qarTuli Cais warmoeba~ amuSavebs biznes-gegmas zugdidisa

da

ozurgeTis

raionebSi

modernizebuli,

indoeTis

teqnologiuri manqana-danadgarebiT aRWurvili sawarmoebis SeqmnisaTvis. (induri

GEM-is

kompania

sawarmoo

xazis

daaxloebiTi

fasi

175000

dolaria). winaswari gaangariSebiT, erTi sawarmosaTvis saWiro sawarmoo xazi,

samuSaoebis

Cabarebis

Rirebulebis

CaTvliT,

179

aTas

dolars

Seadgens. aRniSnuli xazi uzrunvelyofs msoflio standartis produqciis gamoSvebas. indoeTis teqnologia, faqtobrivad, lideria Cais warmoebaSi. aRsaniSnavia isic, rom aRniSnuli xazi moixmars 3-jer nakleb mazuTs da sxva energomatareblebs, vidre dRes saqarTveloSi moqmedi teqnologiuri xazebi. biznes-gegmiT gaTvaliswinebulia rogorc Savi baixis, aseve mwvane baixis Cais warmoeba, riTac qveyanas aqvs unikaluri Sansi Cais bazarze wamyvani

adgilis

dakavebisaTvis.

am

mimarTulebiT

intensiurad

mimdinareobs muSaoba da momaval wels soflis meurneobis saministros informaciiT,

ori

Tanamedrove

obieqti

Seemateba

gadamamuSavebel

mrewvelobas. sainteresoa, romliTac

rom

dResve

ramdenadac

SeiZleba

ucnauric

damzadebuli xasiaTdeba

Cai, da

saqarTveloSi

kidev

dainteresdnen

unda

iyos,

romelic misi

jer es

movla-moyvana

dasavleTis

aris

warmoebis

mzaddeba

swored

iseTi

momxmareblebi.

ojaxebSi,

gansxvavebuli

gansakuTrebul

Caic, xeliT

teqnologiiT klimatSi,

anu

saqarTvelos subtropikul zonaSi xdeba. Seswavlili TiToeuli ojaxi wlis manZilze saSualod 100-120 kg. produqcias amzadebs, am Cais aqvs Tavisi istoria da hyavs Tavisi momxmarebeli. msoflio

bankis

proeqti CERMA,

finansuri

mxardaWeriT

saqarTveloSi

muSaobda

romlis sakonsultacio jgufma Seiswavla saqarTvelos

yvela is kuTxe da adgili, sadac Cais plantaciebia ganlagebuli. am gamokvlevebis pirobebSi,

safuZvelze

xeliT

organoleptikuri sxvadasxva

qveynis

kidev

damzadebuli

erTxel Cai

maxasiaTeblebiT. Cais

sabrokero

dadasturda,

gamoirCeva Cais

Tavisi

nimuSebi

kompaniebSi

rom

ojaxur

garegani

da

testirebisaTvis

gaigzavna.

miRebulma

179

daskvnebma ki, rogorc CERMA –Si acxadebdnen, xarisxobrivi Sefasebis TvalsazrisiT, yovelgvar molodins gadaaWarba. Cais

mwarmoebelTa

asociacia

soflis

meurneobis

saministrosTan

erTad qarTuli Cais reabilitaciis programaze moSaobs. programis mizani, arsebuli

plantaciebis

aRricxva

da

Siga

bazarze

importis

qarTuli

produqciiT Canacvlebaa. amis misaRwevad guriaSi, samegreloSi, imereTsa da aWaraSi Cais Tanamedrove fabrikebis mSenebloba igegmeba. asociaciis gaTvlebiT, oTxive proeqti jamSi 2 milioni laris investicias saWiroebs, romlis naxevari SesaZloa mTavrobam grZelvadiani sesxis saxiT gamouyos. amJamad, qarTul Cais ZiriTadad mcire zomis 18 ojaxuri sawarmo amuSavebs. plantaciebs ki 30 aTasi heqtaris farTobi ukavia, saidanac SedarebiT maRali xarisxis am droisTvis mxolod naxevaria. dabolos,

Cveni

azriT,

sistemuri

krizisidan

qarTuli

meCaieobis

gamoyvana mxolod maRalxarisxovani produqciis warmoebiTaa SesaZlebeli. sxva

SemTxvevaSi,

rogori

finansuri

daxmarebac

ar

unda

aRmovuCinoT

dargs, ukeTes SemTxvevaSi miviRebT sastarto pirobebis ganmeorebas, anu imis

aucileblobas,

rom

Cais

fabrikebs

yovelwliurad

gavukeToT

finansuri ineqcia, radgan uxarisxo produqciis warmoebisa da misi dabali gasayidi fasis gamo, aRwarmoebadi ciklis formireba ver moxerxdeba. sabazro ekonomikis mTavar motivacias konkurentunariani produqciis warmoeba

da

am

produqciis

bazarze

damkvidreba

warmoadgens.

saerTaSoriso bazrebze Cais miwodebis siWarbis fonze, msoflioSi Cais, gansakuTrebiT ki dabali xarisxis Cais fasebi mcirdeba, saqarTvelo ki, ZiriTadad, swored am tipis Cais awarmoebs. amdenad, maRali xarisxis Cais warmoebis SemTxvevaSi, efeqturi da gonivruli marketingis saSualebiT saqarTvelos am produqciis eqsportis zrdis garkveuli potenciali aqvs.

180

daskvnebi da winadadebebi 1 . meCaieobis msoflio eqspertebis sxvadasxva jgufebis monacemebiT, momdevno

aTwleulSi

tendenciisaTvis

mniSvnelovnad

damaxasiaTebeli

gaizrdeba

iqneba

axali

Caize

moTxovna.

plantaciebis

am

gaSeneba,

meCaieobis klasikur qveynebSi Cais Siga moxmarebis zrda, Cais msoflio eqsportSi wamyvani adgilis dakaveba iseTi qveynebis mier, romlebSic Cais mcire raodenobiT moixmaren (kenia, saqarTvelo da sxva). am TvalsazrisiT, Cais

eqsportis

didi

potenciali

gaaCnia

saqarTvelos,

sadac

misi

adgilobrivi moxmareba wliurad 3,5-4,0 aTas tonas ar aRemateba. igive eqspertebis monacemebiT, saqarTvelos msoflio bazarze SeuZlia gaitanos 75 - 80 aTasi tona Cai da am maCveneblebiT

meeqvse

adgili

daikavos

Cais

mwarmoebel qveynebs Soris. aRsaniSnavia isic, rom msoflios TiTqmis yvela qveyana

axorcielebs

qmediT

RonisZiebebs

meCaieobaSi

Camoyalibebuli

tendenciebis maqsimalurad gamosayeneblad. meCaieobis klasikur qveynebTan erTad gansakuTrebiT aRsaniSnavia afrikisa da samxreT amerikis qveynebis gaaqtiureba, romlebic solidur kapitals abandeben axali plantaciebis gaSenebasa

da

teqnologiur

gadaiaraRebaSi,

meCaieobis

ganviTareba

saxelmwifo mzrunvelobis rangSi hyavT ayvanili. 2.

gasul

saukuneSi

meCaieobas

umniSvnelovanesi

adgili

ekava

saqarTvelos erovnuli meurneobis sistemaSi. 80-ian wlebSi ikrifeboda 500 aTas tonaze meti Cais foToli da am maCvenebliT igi msoflios meCaieobis qveynebs Soris me-4 _ me-5 adgils ikavebda. funqcionirebda 150 pirveladi gadamuSavebis, 22 damfasoebeli, agura da fila Cais mwarmoebeli fabrika. dargs gaaCnda mZlavri sawarmoo infrastruqtura da samecniero-teqnikuri potenciali.

mza

produqciis

udidesi

nawili

(100

-

120

aTasi

tona)

eqsportze, ZiriTadad yofil sabWoTa respublikebSi gadioda. meCaieobaze modioda

saqarTvelos

agrosamrewvelo

kompleqsSi

warmoebuli

saerTo

produqciis 18%_ze meti. sabazro

ekonomikaze

mrewvelobaSi

umZimesi

subtropikuli

zonis

ZiriTadi

wyaros

gardamaval mdgomareoba

mosaxleobis

am

SesaZleblobebi

periodSi, Seiqmna.

meCaieobasa

qveynis

da

biujetisa

Cais da

dargidan

fuladi

Semosavlebis

amJamad

mxolod

10_15%_iTaa 181

gamoyenebuli. Cais plantaciebis farTobi 64,5 aTasi ha - dan Semcirebulia 47,3 aTas ha-mde (afxazeTis CaTvliT, mis gareSe _ 37,3 aTas ha-mde), Cais foTlis warmoeba ki _ 1986 wlis 581 aTasi tonidan 2007 wlisaTvis - 7 aTas tonamde. 3. dRes ar

msoflio

arsebobs.

romelTa

Tumca

bazarze

dafasoebuli, markirebuli qarTuli Cai

saqarTvaloSi

saeqspluatacio

jer

farTobi

kidev

20

aris

aTasi

Cais

plantaciebi,

heqtaria.

dReisaTvis,

saqarTveloSi arsebuli Cais plantaciebis nawili kerZo sakuTrebaSia gadacemuli.

rac

privatizebulia. investiciebs,

Seexeba

gadamamuSavebel

miuxedavad

Zveli,

amisa,

amortizebuli

sawarmoebs,

mepatroneebi danadgarebi

isini

ar

aqvT.

mTlianad

axorcieleben aris

ramdenime

wamowyebac, magram iseT masStabebs ver aRwevs, rom bazarze seriozuli ganacxadi gaakeTos. qarTuli Cais realizeba dReisaTvis mxolod imiT Semoifargleba, rom daufasoebeli

Cai sarealizaciod yofili sabWoTa kavSiris respublikebSi

igzavneba da, es aris meCaieebis Semosavlis wyaro. es Cai Zalzed iafia. saqarTvelodan wlis gadis.

aris

aseve

ganmavlobaSi saSualod 2 aTasi tona aseTi Cai

xelnakeTi

Cais

realizaciis

mcdelobebic,

magram

sarealizacio bazarze mudmivi urTierTobebis Camoyalibeba ver moxerxda. kerZo biznesis ganviTarebis xelSewyobis mizniT gasul wels qarTveli meCaieebi

mivlinebuli

iyvnen

JenevaSi

gamarTul

Cais

specializebul

gamofenaze, romelic msoflio masStabiT yvelaze didi RonisZiebaa am dargis warmomadgenlebisaTvis. marTalia, iq gaformda ramdenime kontraqti qarTuli

Cais miwodebis Taobaze,

magram

yvela erTjeradi

iyo

da

xangrZliv urTierTobaze gadasvla ver moxerxda. uaxloes perspeqtivaSi,

Cais

plantaciebis

im 10_15

aTasi heqtaridan,

romelic karg mdgomareobaSia, maRali xarisxis konkurentunariani warmoebaa

SesaZlebeli.

amisTvis

Tanamedrove komponentebiT aRWurvili

ramdenime gadamamuSavebeli

sawarmoa

maRalxarisxiani

Cais

mniSvnelovania,

qarTuli eqsporti

Cais

saWiro.

eqsportze

mudmivad

da

es

SesaZlebels

gatanas

stabiluri

da,

rac

raodenobiT

gaxdis metad unda

mimdinareobdes.

182

4. saukunes gadacilebulma meCaieobis dargma qveyanaSi

sxvadasxva

dros Seqmnili politikuri Tu ekonomikuri viTarebis pirobebSi garkveuli etapobrivi cvlilebebi ganicada. es etapebia: Cais mcenaris introduqciisa da eqsperimentis etapi (1847-1900); Cais kulturis adaptaciis etapi (1900-1925); meCaieobis

intensiuri

ganviTarebis

etapi

(1925-1940)

meCaieobis

stabilurobisa da aRmavlobis etapi (1946-1970); meCaieobis diqtatoruli marTvisa da depresiis sawyisi etapi (1970-1990); meCaieobis degradaciis etapi (1990 wlidan dRemde). meCaieobaSi ganviTarebul segmentalur kriziss aqvs rogorc erovnul ekonomikaSi

krizisis

gamomwvevi

bazrebis

dakargva,

garemoSi

sameurneo-sawarmoo

iseTi

saerTo

sameurneo-kooperaciuli da

finansuri

mizezebi,

kavSirebis

rogoricaa

rRveva,

saqmianobis

axal

ucodinaroba,

teqnologiuri danadgarebis rogorc fizikuri, ise moraluri moZveleba, maTi ganaxlebisaTvis finansuri resursebis uqonloba, liberalur savaWro garemoSi

konkurentunariani

produqciis

warmoebis

mouxerxebloba

da

mravali sxva, ise mxolod meCaieobisaTvis damaxasiaTebeli specifikuri mizezebi, romlebic gardamaval periodSi ganviTarda da romlis acileba, Cveni azriT, SesaZlebeli iyo. 5. meCaieobaSi Seqmnilma umZimesma mdgomareobam ganapiroba sabazro urTierTobebis

ganviTarebis

aucilebloba.

Cais

warmoebis

adaptacia

sabazro ekonomikaze gardamaval periodSi iTvaliswinebs misi ganviTarebis biznesis

CarCoebSi

strategiuli modelis

moqcevas.

pozicia

saxiT,

unda

romelSic

amitom Sefasdes

mocemuli da

akumulirebuli

dargis

ganisazRvros iqneba

ganviTarebis marketinguli

rogorc

bunebriv-

ekonomikuri safuZveli, aseve Sesabamisi motivaciebi. Cais warmoebis marketinguli modeli unda daeyrdnos mis iseT ZiriTad principebs,

rogoricaa:

momxmarebelTa

moTxovnilebebis

sruli

dakmayofileba, bazris situaciebisa da sawarmos realuri SesaZleblobebis gaTvaliswineba,

sawarmos

grZelvadiani

momgebiani

funqcionirebis

uzrunvelyofa. Cais warmoebis dargSi sabazro garemos formirebisaTvis xelsayreli garemos

Seqmnas

udidesi

socialur-ekonomikuri

da

SeiZleba

iTqvas,

politikuri mniSvnelobac aqvs, radgan meCaieobis regionSi cxovrobs 500

183

aTasze meti adamiani, romelTa Semosavlis ZiriTadi wyaro meCaieoba iyo da igi axlo momavalSi aseTad unda iqces. 6.

meCaieobaSi

uaRresad

araxelsayreli

sainvesticio

garemoa.

Tu

mxedvelobaSi ar miviRebT germanul firmas Sps “martin bauers”, romelmac meCaieobaSi sxvadasxva formiT 30 milionze meti germanuli marka daabanda, da amerikul kompanias “en-si-eiCs”, romelmac portfeluri investiciebi ganaxorciela fasiani qaRaldebis meorad bazarze gadayidvis imediT, sxva ucxouri

da

adgilobrivi

xelSesaxebi

investiciebi

praqtikulad

ar

ganxorcielebula aRsaniSnavia, (yofili

,,martin

rom

wels

baueri”)

Cais

mwarmoebelma

SekveTebis

90%-i

kompania

ukve

,,geoplantma”

Seasrula,

ucxoel

partniorebs ,,van riiessa” da ,,plant eqstraqts” 500 tonamde Cai gaugzavna. kompaniaSi imedovneben, rom momaval wels, amave kompaniebTan kontraqtebis moculoba 20%-iT gaizrdeba. axali wlidan geoplanti TurqeTSi gayidvebis gazrdasac gegmavs. menejmentis SefasebiT, TurqeTis bazari ruseTze ufro mimzidvelia, Tumca am mimarTulebiT ufro aqtiur eqspansias xels mkacri sabaJo reJimi uSlis, TurqeTSi Cais importi 150%-iT ibegreba, rac 1 kg qarTuli Cais TviTRirebulebas adgilze CataniT 3 dolaramde zrdis. 7. meCaieobis ganviTarebis Tanamedrove etapze, ekonomikuri efeqtianobis amaRleba

warmoadgens

gadamwyvet

problemas,

radganac

gafarToebuli

kvlavwarmoebis maRali tempebis Semdgomi uzrunvelyofa da sxva amocanebis gadawyveta damokidebulia imaze, Tu ramdenad racionalurad gamoiyeneba sazogadoebis SromiTi, materialuri da finansuri resursebi. Cais

warmoebis

ekonomikuri

efeqtianobis

amaRleba,

warmoebis

intensifikaciis pirobebSi, praqtikulad SeuZlebelia warmoebaze moqmedi TiToeuli

faqtoris

obieqturi

ekonomikuri

Sefasebis

gareSe.

radgan

saboloo Sedegze moqmedebs uamravi sawarmoo da arasawarmoo faqtori, erTi romelime ZiriTadi kriteriumis SerCeva da mis safuZvelze Cais warmoebis ekonomikur efeqtianobaze sruli warmodgenis Seqmna, rogorc Teoriuli, ise praqtikuli TvalsazrisiT, miuRebelia. ekonomikuri araerTi,

aramed

efeqtianobis

SefasebisaTvis

saWiroa

maCvenebelTa

mTeli

romelTagan

sistema,

gamovavlinoT ZiriTadad

184

migvaCnia

Semdegi:

saerTo

produqcia,

Semosavali,

rentabelobis

done,

mogeba, ZiriTadi da sabrunavi fondebis Rirebuleba. 8. sabazro ekonomikis principebis damkvidreba moiTxovs meCaieobis ganviTarebis niSnavs,

perspeqtiuli mimarTulebebis sworad gansazRvras, es ki imas

rom

Cais

kulturis

bunebriv_ekonomikuri

warmoeba

pirobebidan

unda

gamomdinare

efuZnebodes

efeqturi

warmoebis

potenciur SesaZleblobebs. sabazro pirobebSi Cais warmoebis ganviTarebaze gavlenas axdenen, rogorc

garegani

(saxelmwifo

mxardaWera

dotaciebiT,

fasebis,

sagadasaxado, sakredito politikiT; arasabiujeto mxardaWera sxvadasxva struqturebis

mier),

ise

Sinagani

(warmoebis

sturuqturis

gardaqmna,

produqciis xarisxis amaRleba, danaxarjebis ekonomia) faqtorebi. Tumca, Cais warmoebis miCneulia warmoebis

ekonomikuri mdgradobis ZiriTad Semadgenel elementebad

mecnierul-teqnikuri marTvisa

da

miRwevebis

organizaciis

danergvis

doneebi,

mdgomareoba,

teqnologiebi,

mogebis

moculoba, dasaqmebulTa kvalifikacia da maTi denadobis SeCereba. 9.

Cais

warmoebis

efeqtianobis

SefasebisTvis

gamoyenebuli

gvaqvs

ekonomikur maCvenebelTa mTeli kompleqsi (naturaluri, RirebulebiTi). naturaluri

maCveneblebidan

ganxilulia

mosavlianoba,

xolo

RirebulebiTidan_mogeba, rentabeloba, Sromis nayofiereba, fondukugeba da fondtevadoba. Cais

warmoebis

ekonomikuri

efeqtianobis

misaRwevad

aucilebelia dakmayofildes Semdegi moTxovnebi: _Sromis temps,

nayofierebis

radgan

aseT

done

unda

SemTxvevaSi

aRematebodes

SesaZlebelia

produqciis

warmoebis

zrdis

moculobis

optimaluri zrda cocxali samuSao Zalis minimaluri dakavebis pirobebSi; _ Sromis nayofierebis zrda unda moxdes ufro swrafad, vidre misi fondSeiaraReba, radgan es piroba samuSao Zalis gamoTavisuflebis xarjze axdens

aramxolod

cocxali,

aramed

ganivTebuli

Sromis

nayofierebis

amaRlebas; _

materialur-teqnikuri

aRematebodes

produqciis

resursebis zrdis

temps,

ekonomiis rac

zrdis

sawarmoo

tempi

unda

resursebis

185

racionalur

gamoyenebasa

da

produqciis

TviTRirebulebis

Semcirebis

safuZvelia. 10.

sabazro

ekonomikuri

urTierTobebis

pirobebSi

Cais

warmoebis

ganviTareba mniSvnelovnad aris damokidebuli fermeruli meurneobebis efeqtian

saqmianobaze.

aRsaniSnavia

isic,

rom

glexur

(fermerul)

da

saojaxo meurneobebs ar gaaCniaT meurneobriobis axal pirobebSi muSaobis gamocdileba

da

saWiro

codna,

rac,

ra

Tqma

unda,

aferxebs

Cais

produqciis warmoebis zrdas, magram miuxedavad amisa 2006 wels Cais xarisxovani

foTlis

68%

swored

saojaxo

meurneobebma

awarmoes,

gansxvavebiT 1986-1990 da 1991-1995 wlebisa, roca analogiuri maCvenebeli Sesabamisad 7 da 18%-s Seadgenda. Cveni azriT, mcire sididis fermerebs ijariT unda gadaeces 2-3 ha Cais plantacia, xolo saSualo sididis fermerebs _ 3-5 ha Cais plantacia. 2003 wlis oqtomberSi qarTuli Cais mwarmoebel fermerTa erTiani surviliT

Seiqmna

,,kavkasiuri

Cai”.

Cais

xeliT

asociaciis

damamzadebel

ZiriTadi

mizani

fermerTa

asociacia

saeqsporto

potencialis

gamoyenebiT qarTuli Cais warmoebis ganviTarebis xelSewyoba gaxldaT. amasTan,

asociaciis

saqmianoba

qarTul

bazarze

maRalxarisxiani

produqciis Setanasac iTvaliswinebs. 11. saqarTvelos Cais bazris analizis mixedviT: ZiriTadad Tbilisisa da sxva qalaqebis savaWro sistemaSi 95%_ze meti ucxouri warmoebis (umeteswilad

dabali

xarisxis)

Cai

iyideba

da

mxolod

4-5%_ia

adgilobrivi warmoebis Cai. Cvens xelT arsebuli informaciiT (presa, eqspertuli

monacemebi),

saqarTvelos

bazarze

am

bolo

2-3

wlis

ganmavlobaSi yovelwliurad iyideba 50 mln larze meti Rirebulebis sxvadasxva saxis Cai, aqedan, 75_80% erTjerad paketebSia dafasoebuli. mwvane Cais xvedriTi wili saerTo gayidvebSi TiTqmis 30%_ia, anu 1000_1200 tonamdea. saqarTvelos

bazarze

Cais

ZiriTadi

momwodeblebi

arian:

didi

britaneTis kompaniebi ,,ristoni”, ,,axmadCai”, ,,tviningsi”, amerikuli kompania ,,liptoni”, Cinur-rusuli kompaniebi - ..grenfeldi”, iaponuri - ,,senCa”, ceilonis

-

,,dilmaxi”

da

sxva

(am

kompaniebis

udidesi

nawili

Cais

tradiciulad mwarmoebeli qveynebidan_CineTidan da indoeTidan ar arian). 1

186

kg Cais fasi, daaxloebiTY 20_dan 60_mde aSS dolaris farglebSi meryeobs. SedarebiT ukeTesi xarisis mwvane Cais 1 kg-ze gadaangariSebiT, 35_40 aSS dolarze naklebad ar iyideba. 12.

kvlevis

urTierTobaTa

Sedegebi

gviCveneben,

formireba,

rom

agraruli

qveynad

da

miwis

axali

sakuTrebiTi

reformebis

gatareba

obieqturad moiTxovs marTvis mTel sistemaSi Zireul cvlilebebs, e.i. organizaciuli struqturis, mmarTvelobiTi aparatis funqciebis, warmoebis prognozirebisa da dagegmvis, ekonomikuri da materialuri stimulirebis sistemis, sakadro politikis, xelmZRvanelobis formebisa da meTodebis moyvanas sabazro ekonomikis moTxovnasTan SesabamisobaSi. Cais

warmoebis

qvekomplesis

marTvis

organizaciuli

struqtura

mxolod im SemTxvevaSi iqneba qmediTunariani, Tu marTvis ekonomikuri meqanizmis struqturas safuZvlad daedeba Semdegi principebis gamoyeneba: 1. sameurneo

saqmianobis

damoukidebloba;

2.

sameurneo

saqmianobis

koordinacia; 3. motivacia; 4. sameurneo saqmianobis saerTo mizanze _ mogebaze

orientacia;

5.

prognozireba

(dabalansebuli

ganviTareba);

6.

sameurneo saqmianobis regulireba; 7. teritoriuli da dargobrivi marTvis meqanizmebis SeTanawyoba. 13. soflis meurneobis saministros sistemaSi unda Seiqmnas meCaieobis, mecitruseobis

da

subtropikuli

kulturebis

warmoebaSi

politikis

ganmsazRvreli struqtura, sajaro samarTlis iuridiuli piris statusiT, romelsac

samarTavad

gadaecema

biujetidan

dafinansebuli

meCaieobis

saxelmwifo miznobrivi programa da romlis funqcia iqneba Caisa da sxva subtropikuli

kulturebis

produqciis

realizaciis

problemebis

mogvareba,

warmoebis, dargSi

gadamuSavebisa

da

samecniero-teqnikuri

miRwevebis danergvis organizacia. droTa ganmavlobaSi igi SeZlebs sxva firmebis

dainteresebas

SemdgomSi

komerciuli

gardaiqmnas bazrebis

holdingur

moZieba,

da

maT

mTlian

an

segmentur

saqmianobis

zrdis

kvalobaze,

kompaniad,

romlis

ZiriTadi

saimedo

partniorebis

povna,

momsaxurebas. igi

SeiZleba

amocana

iqneba

finansuri

resursebis

saqarTveloSi

yovelTvis

akumulireba. 14.

meCaieobis

ganviTarebis

problemebi

saxelmwifos yuradRebis centrSi idga da Sesabamis mmarTvel struqturebs

187

Zlieri

maregulirebeli

funqciebi

hqonda

(saxelmwifo

saaqcio

sazogadoeba “saqarTvelos Cai”, “Cais sabWoTa meurneobebis tresti”, “Caisa da

subtropikuli

subtropikuli

kulturebis

kulturebis

mTavari

sammarTvelo”,

saxelmwifo

“Caisa

komiteti”,

da

“saxelmwifo

komerciuli gaerTianeba “saqCaisubtropiki”). xelisufleba RonisZiebebi

SesaZleblobis

gaetarebina

farglebSi

meCaieobaSi

cdilobda

krizisis

garkveuli

Camoyalibebis

sawinaaRmdegod, romelic ZiriTadad sami mimarTulebiT xorcieldeboda: ekonomikur-finansuri _ Caize aqcizis gauqmeba, produqciaze Tavisufali faswarmoqmnis

daSveba,

gadasaxadebis

produqciis

gadatvirTva

anazRaureba

da

da

gadavadeba,

gadatvirTuli

teqnologiuri

_

saxelmwifo

produqciis

meCaieobis

dakveTiT

Rirebulebis

regionebisaTvis

sasuqebis

gamoyofa, energo-matareblebiT (mazuTi, eleqtroenergia) Cais fabrikebis uzrunvelyofa. yovelive es nakarnaxevi iyo mxolod dargis gadarCenis surviliT,

magram,

samwuxarod,

igi

Zveli,

ekonomikisaTvis damaxasiaTebeli meTodebis bazrebis

dakargvis,

Cais

produqciaze

centralizebuli gamoyenebiT

fasebis

gegmuri

xdeboda,

disparitetis

ramac

pirobebSi

mdgomareobis xsna ver SeZlo. Cveni

azriT,

urTierTobaTa

Cais

warmoebis

damkvidrebis

efeqtianobis

uzrunvelsayofad

amaRlebisa

da

aucilebelia

sabazro

amoqmeddes

saxelmwifo regulirebis Semdegi principebi: _agraruli

proteqcionizmisa,

rogorc

Siga-ekonomikuri

da

aseve

sagareo-ekonomikuri aspeqtebiT; _saxelmwifos

mier

meCaieobis

miznobrivi

da

garantirebuli

mxardaWeris; _regulirebis meqanizmebis urTierTSevsebis; _ekonomikuri da socialuri miznebis SeTanawyobis; _programul-miznobrivi uzrunvelyofis. 15.

meCaieobis

da

Cais

produqtebis

warmoebis

ganviTarebis

ganmsazRvreli tendenciebi eyrdnoba, uwinares yovlisa, Semdegi amocanebis gadaWras: _saqarTvelos mosaxleobis Siga moTxovnilebis uzrunvelyofa saWiro raodenobisa da xarisxis produqciaze;

188

_konkurentunariani

maRalxarisxovani

produqciis

warmoebis

SesaZleblobaTa RonisZiebebis damuSaveba; _saerTaSoriso

bazarze

maRalxarisxovani

saeqsporto

produqciis

raodenobis gazrda; _tradiciuli

saeqsporto

bazrebis

dabrunebisaTvis

aqtiuri

samarketingo politikis gatareba; _sawarmoo da socialuri infrastruqturebis gaumjobeseba. 16.

Cais

mcenare

did

moTxovnas

uyenebs

mineralur

da

organul

sasuqebs. Tu usasuqo niadagze Cais xarisxovani foTolis mosavlianoba heqtarze 700-800 kg-s Seadgens, mineraluri da organuli sasuqebiT sruli ganoyierebis fonze mosavlianoba 14-15 tonamde izrdeba. reabilitaciis qvemdebare Cais plantaciebis umetesoba 70-80 wlisaa. amdenad, stadiuri moberebis procesSi Cais buCqebis diagnostirebisa da ganoyierebis sakiTxebs axleburad Seswavla da ganxorcieleba esaWiroeba. 17. dRes arsebuli perspeqtiuli plantaciebis aRdgenis paralelurad saWiroa

daiwyos

potencialis Semotanili

saqarTveloSi

mqone

seleqciuri

Zvirfasi

jiSebis

gamoyvanili formebis “kimini”,

didi

teqnologiuri

“baxtaZe”, “San-tan-ve”

“kolxida” da

sxva,

da Cais

plantaciebis gaSeneba, xarisxiani nedleulis movla-moyvanis kulturis da tradiciebis mcire

aRdgena.

meqanizaciis

am

sferoSi

iaponuri

Sromis

(firma

nayofierebis

“kavasaki”

da

amaRlebisaTvis

sxva)

saSualebebis

danergva. pirvel etapze “LTP”-s teqnologiis gamoyenebiT erTjeradi xmarebis parkuWebSi dasafasoebeli qarTuli maRalteqnologiuri Savi da mwvane Cais

gamomuSaveba,

iodTan,

askilTan

da

sxva

samkurnalo

aqtivobis

mcenareul nedleulTan dakupaJeba, adamianis gamamxnevebeli sasmelebisa da gamajansaRebeli

“Cais

balzamebis”

warmoeba

(romlebic

maqsimalurad

daakmayofilebs janmrTelobis “holistikuri” koncefciis moTxovnebs) da Siga samomxmareblo bazarze miwodeba. xolo maRali xarisxis nedleulis damzadebaSi maRali

stabilurobis

teqnologiebisa

da

miRwevis teqnikis

Semdeg

gadamuSavebis

etapobrivi

danergva,

importuli, klasikuri

“oranJpekos”, “sen-Cas”, “ganpauderis”, “drakonis”, “uluCas” da sxva elituri saxis produqciis gamomuSaveba da Sida bazris gajereba, vinaidan qarTuli 189

elituri Cais Sida bazarze dominirebuli mdgomareobis mopovebiT daiwyeba qarTuli Cais prestiJis aRdgena da saerTaSoriso samomxmareblo bazarze warmatebuli gasvla. 18. saxelmwifo miznobrivi programa ,,Cai” iTvaliswinebs meCaieobaSi meqanizaciis donis 60-70%-mde amaRlebas, rac ZiriTadad ganpirobebulia Cais

foTlis

krefis

SemWidroebul

vadebSi

maRalxarisxovnad

Sesrulebisa da soflad ganviTarebuli migraciuli procesebis fonze muSaxeliT uzrunvelyofis arasakmao donis gamo. meCaieobis reabilitaciis pirvel etapze sareabilitacio samuSaoTa teqnologiur

ciklSi

daserevlianebuli

yvelaze

rTul

plantaciebis

mZime

da

da

Sromatevad

naxevradmZime

process gasxvlebis

samuSaoebis Sesruleba warmoadgens. reabilitaciis

pirvel

etapze

mniSvnelovnad

migvaCnia

regionebis

mixedviT Seiqmnas yovelmxriv aRWurvili meqanizebuli brigadebi, romlebic xelSekrulebis safuZvelze moemsaxurebian Cais mwarmoebel fermerebs da saxelmwifo meurneobebs. 19. sainteresoa, rom saqarTveloSi jer kidev mzaddeba iseTi Cai, romliTac

dResve

ramdenadac

SeiZleba

ucnauric

damzadebuli xasiaTdeba

Cai, da

dainteresdnen

unda

iyos,

romelic misi

es

aris

warmoebis

movla-moyvana

dasavleTis swored

momxmareblebi.

ojaxebSi,

gansxvavebuli

gansakuTrebul

xeliT

teqnologiiT klimatSi,

anu

saqarTvelos subtropikul zonaSi xdeba. Seswavlili TiToeuli ojaxi wlis manZilze saSualod 100-120 kg. produqcias amzadebs, am Cais aqvs Tavisi istoria da hyavs Tavisi momxmarebeli. msoflio

bankis

proeqti CERMA,

finansuri

mxardaWeriT

saqarTveloSi

muSaobda

romlis sakonsultacio jgufma Seiswavla saqarTvelos

yvela is kuTxe da adgili, sadac Cais plantaciebia ganlagebuli. am gamokvlevebis pirobebSi,

safuZvelze

xeliT

organoleptikuri sxvadasxva daskvnebma

qveynis ki,

kidev

damzadebuli

erTxel Cai

maxasiaTeblebiT. Cais

rogorc

gamoirCeva Cais

sabrokero CERMA–Si

dadasturda, Tavisi

nimuSebi

kompaniebSi

acxadebdnen,

rom

ojaxur

garegani

da

testirebisaTvis

gaigzavna. xarisxobrivi

miRebulma Sefasebis

TvalsazrisiT, yovelgvar molodins gadaaWarba. 190

20. saqarTvelos bunebriv-klimaturi pirobebis wyalobiT, miRebul iqna adgilobriv da saerTaSoriso bazrebze gasatani maRalkonkurentunariani produqcia. elituri Cais warmoeba SesaZlebeli gaxda Cais krefisa da gadamuSavebis mTel ciklze teqnologiuri da sanitaruli moTxovnebis mkacri dacviT, axalSeqmnili mikrofabrikebis pirobebSi. Sps ,,Ternali Cais” mikrofsabrikas Seswevs unari mimdinare wels awarmoos aranakleb 3,54 t. mwvane elitaruli Cai, rac saqarTvelos dRevandel savaWro qselSi arsebuli Cais fasebis qveda zRvris doneze gadaangariSebiT 140 aTasi laris Rirebulebisaa. Ternalis patara mikrofabrikis magaliTiT aramarto meCaieebi, aramed biznesmenebi, mecnierebi, xelisuflebis warmomadgenlebi dainaxaven, rom swori strategiis SemTxvevaSi, Cais bizness didi momavali aqvs. 21.

sabazro

ekonomikis

mTavar

motivacias

konkurentunariani

produqciis warmoeba da am produqciis bazarze damkvidreba warmoadgens. saerTaSoriso bazrebze Cais miwodebis siWarbis fonze, msoflioSi Cais, gansakuTrebiT ki dabali xarisxis Cais fasebi mcirdeba, saqarTvelo ki, ZiriTadad, swored am tipis Cais awarmoebs. amdenad, maRali xarisxis Cais warmoebis SemTxvevaSi, efeqturi da gonivruli marketingis saSualebiT saqarTvelos am produqciis eqsportis zrdis garkveuli potenciali aqvs. 22. mniSvnelovania RonisZiebebis gatareba Cais warmoebis momgebianobis, eqsportis

zrdisa

da

stabilurobis

amaRlebis

mizniT

im

miwebze,

romlebzec Cais warmoeba ekonomikurad mizanSewonilia, xolo iq, sadac warmoeba ekonomikurad gaumarTlebelia, miwebis konvertaciisa da Cais amoZirkvis RonisZiebebis gatareba. es RonisZiebebi Semdegia: •

Cais seqtorSi Tanmimdevruli da kompleqsuri programis ganxorcieleba:



dabalxarisxiani Cais warmoebis moculobis zrdis nacvlad aqcentis gadatana Caisa da Cais produqtebis xarisxis gaumjobesebasa da sabazro niSis srulyofaze;



subsidirebis, sxva aramdgradi da araefeqtiani daxmarebis (maT Soris socialuri) programebis

gauqmeba, romelic dabali Rirebulebis Cais

moculobis zrdis xelSewyobas isaxavs miznad; •

Cais ganviTarebis fondis Seqmna, romelsac menejments gauwevs sabanko seqtori. fondis daxmarebis miznobrivi mimRebebi iqneba is sawarmoebi, 191

romlebsac eqnebaT sakuTari pirveladi warmoeba, an kavSiri pirvelad warmoebasTan, da TavianTi saqmianoba gamyarebuli eqnebaT Tanmimdevruli biznes-gegmebiT, sakuTrebisa da marTvis racionaluri struqturebiTa da saimedo energomomaragebis wyaroebiT; •

Cais farTobebis inventarizacia da mis safuZvelze perspeqtiuli gegmis SemuSaveba im farTobebisaTvis, romelzec mizanSewonili iqneba Cais kulturis

moyvana,

farTobebisaTvis,

romelzec

SesaZlebelia

alternatiuli kulturebis gaSeneba, da farTobebisaTvis, sadac Cais kulturas perspeqtiva ara aqvs; •

Cais

alternatiuli

kulturebis

SesaZleblobebis

kvleva

calkeul

regionebSi; •

partniorTa wris gafarToeba da Cais fabrikebisTvis sakredito xazebis programebis SemuSveba;



adgilobrivi Cais bazris gaTavisufleba gayalbebuli da kontrabandis saxiT importirebuli produqtebisagan, raTa warmodgenili standartebi gaTvaliswinebul

iqnas

adgilobrivi

Caisa

da

Cais

produqtebze.

192

gamoyenebuli literatura

1. afaqiZe b. meCaieobis ganviTareba saqarTveloSi. Tb., 1956. 2. adamia v. uxvi da maRalxarisxiani qarTuli CaisTvis. Tb., 1989. 3. araxamia m. es Cai buerisaa. ~finansebi~, 1997. # 12. 4. aplakovi p. meCaieobaSi struqturuli gardaqmnebis Sesaxeb. agraruli mecnierebis problemebi. samecniero SromaTa krebuli. 2004. t. XXVII. gv. 915918. 5. aplakovi p. zogierTi mosazreba meCaieobis ganviTarebis strategiasTan dakavSirebiT. ~socialuri ekonomika~. 2006. #1, gv. 137-146. 6. aplakovi p. saqarTveloSi meCaieobis ganviTarebis perspeqtivebi. . ~socialuri ekonomika~. 2006. #4, gv. 131-141. 7. baxtaZe q. Cais kulturis biologiuri safuZvlebi. Tb., 1976. 8. baxtaZe q. Cais plantaciis maRali xarisxisaTvis. baTumi. 1954. 9.burkaZe v. soflis meurneoba sabazro ekonomikis pirobebSi. ~ekonomika~. 1991. #7-8. 10. giorgobiani o. kvebis mrewvelobis ekonomika da organizacia. 1993. gv. 246. 11. goleTiani g., goleTiani d., Cais plantaciis ganoyiereba, gamomc. ganaTleba, 1984. 12. gogoxia r. agraruli sakiTxi da eris interesebi. ~ekonomika~, 1991. #2. gv. 3-8. 13. daviTaSvili m., Cai Cveni qarTuli. Tb., 1966. 14.

daRundariZe

nino.

Cais

kulturis

saTaveebTan

saqarTveloSi.

saqarTvelo-CineTis kulturis centri ,,abreSumis gza”. Tb., 2003. gv. 128. 15.

TeTrauli

a.

sabazro

ekonomikaze

gadasvlisa

da

biznesis

ganviTarebis kanonzomierebani saqarTveloSi. Tb., 1993, gv. 144. 16. kapanaZe S., Cais uxvi mosavlisaTvis. Tb., 1961 17.

kakulia

aqtualuri

r.

gardamavali

sakiTxebi.

~sabazro

periodis

ekonomikuri

ekonomikis

transformaciis

formirebis

problemebi

saqarTveloSi~. institutis Sromebis krebuli. Tb., 1996, tomi I.

193

18. kilasonia g., fermeruli meurneobebi_soflis meurneobis aRmavlobis ZiriTadi wyaro. agraruli mecnierebis problemebi. t. XXIII, Tb., 2003, gv. 8-9. 19. kopaliani r. Cais kulturis reabilitaciis mecnieruli safuZvlebi saqarTveloSi. Tb., zekari. 2004. gv. 52. 20. koRuaSvili p., zibzibaZe g., ,,soflis meurneobis ekonomika”. Tb., 2006. gv. 227-239. 21. koRuaSvili p., agraruli reforma: Sedegebi da perspeqtivebi. Tb., 1998 22. kunWulia T. saqarTvelos soflis meurneobis sabazro ekonomikaze gadayvanis problemebi. Tb., mecniereba. 1997. gv. 139. 23.

kunWulia

T.

imedaZe

T.

sabazro

urTierTobebisadmi

meCaieobis

adaptirebis ZiriTadi mimarTulebebi saqarTveloSi. Tb., 1999 , gv. 55. 24. laziSvili l. kobaxiZe m. sidiSvili n._ Cais foTlis teqnologiis sakiTxisaTvis_baTumis

agraruli

bioteqnologiebisa

da

biznesis

institutis Sromebi, baTumi, 2003, gv 71-75. 25.

laziSvili

l.,

maxarobliZe

r.,

~samamulo

meCaieobis

aRdgena-

ganviTarebis koncefcia~ Tb., 2003. gv. 35. 26.

laziSvili

l.,

samamulo

meCaieobis

aRorZinebas

reformebis

gatarebiT mivaRwevT. gazeTi ,,aRorZineba” #40-41, 2001 27. laziSvili l., Cai da sabazro ekonomika. gazeTi ,,aWara”, 1999. 28. manveliZe r., meCaieobis aRorZinebis masStaburi programa. gazeTi ,,aWara”, 1999. 29. meqvabiSvili e. sabazro ekonomikis safuZvlebi. Tsu. Tb., 1991, gv. 120. 30. narCemaSvili n.,

aqvs Tu ara qarTul Cais perspeqtiva,

Jurn.

,,agroinfo”, 2008, #4, gv.19. 31.

oniani

j.,

mineraluri

sasuqebis

gavlena

Cais

plantaciebSi,

gamomcemloba ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tb., 1965. 32. oragveliZe n.i. Cais axali saxis produqtebis warmoebis teqnologia. sadoqtoro disertaciis avtoreferati. quTaisi. 2001. 33. papava v. saqarTvelos sabazro ekonomikaze gadasvlis koncefcia. Tb., 1991. gv. 110. 34. papava g. Cais mrewvelobis aRorZinebis problemebi ~gza siRatakidan simdidrisaken!~ Tb., 2003, gv. 215-228.

194

35.

rogava

g.,

meCaieobis

ganviTarebis

perspeqtivebi

saqarTveloSi,

agraruli mecnierebis problemebi. t. XIII, Tb., 2001, gv. 170-174. 36. ra gziT SeiZleba saqarTveloSi meCaieobis gadarCena da ganviTareba, Jurn. ,,agroinfo”, 2008, #1, gv.11. 37. sarjvelaZe g., Savi baixao Cais xarisxis gaumjobesebis sakiTxebi. Tb., 1969. 38. sarjvelaZe g., davicvaT qarTuli Cais Rirseba. gazeTi ,,aWara”, 1999. 39.

saqarTvelos

kanoni

“sasoflo-sameurneo

daniSnulebis

miwis

sakuTrebis Sesaxeb~. Tb., 1996. 40. saqarTvelos kanoni ~sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis ijaris Sesaxeb~. Tb., 1996. 41.

saqarTvelos

kanoni

~sainvesticio

saqmianobis

xelSewyobisa

da

garantiebis Sesaxeb~. Tb., 1996. 42. saqarTvelos kanoni ~mewarmeTa Sesaxeb~. Tb., 1997. 43.sursaTisa da soflis meurneobis erovnuli strategia 2006-2015. mesame proeqti. 2006 w. (soflis meurneobis mecnierebaTa akademiis fondi). 44. saqarTvelos respublikis ministrTa kabinetis dadgenileba #877, ~respublikaSi Cais, sakonditro, sakonservo, xorcisa da rZis nawarmis, ludis,

mineraluri

wylebis,

ualkoholo

sasmelebis

warmoebaze

saxelmwifo licenzirebis wesis Sesaxeb~ , 9 dekemberi, 1993w. 45.

saqarTvelos

wlebSi

saxelmwifo

gamomuSavebuli

Cais

meTauris

brZanebuleba

produqciis

#291,

realizaciis

~1993-1994 zogierTi

xelSemwyobi RonisZiebebis Sesaxeb~, 28 ivlisi, 1995w. 46. saqarTvelos prezidentis brZanebuleba #192, ~saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros sistemisa da sxva sawarmoebis mier TurqmeneTisaTvis miwodebuli produqciis Rirebulebis anazRaurebisa da biujetis kuTvnili Tanxebis gadaxdis gadavadebis Sesaxeb~, 27 Tebervali, 1996. 47. saqarTvelos kanoni ~damatebuli Rirebulebis gadasaxadis Sesaxeb~ da ~sagadasaxado sistemis safuZvlebis Sesaxeb~ saqarTvelos respublikis kanonebSi

damatebebisa

da

zogierTi

dargis

sawarmoebis

ekonomikuri

mdgomareobis gaumjobesebis Taobaze~, #197, 19 aprili, 1996.

195

48. saqarTvelos prezidentis brZanebuleba, #177, ~meCaieobis dargis gadarCenisa

da

reabilitaciisaTvis

finansuri

daxmarebis

Sesaxeb~,

10

aprili, 1997. 49. saqarTvelos prezidentis gankarguleba, #267, ~TurqmeneTSi 1994-1995 wlebSi

gagzavnili

Cais

produqciis

Rirebulebis

aunazRaureblobiT

warmoqmnili davalianebis dafarvis Sesaxeb~, 8 ivnisi, 1997. 50. saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros brZaneba, #2-449, ~meCaieobis dargis aRdgenisa da reabilitaciisaTvis saqarTvelos centraluri biujetidan 1998 wlisaTvis subsidiis saxiT gamoyofili sami milioni laris maRalefeqtianad gamomyenebeli organizaciis SesarCevad tenderis gamocxadebis Sesaxeb~, 23 dekemberi, 1997. 51. saqarTvelos soflis meurneobisa da sursaTis saministros brZaneba #2-57,

~saxelmwifo

komerciuli

gaerTianeba

~saqCaisubtropikis~

salikvidacio komisiis muSaobis Sewyvetis Sesaxeb~, 30 ivnisi, 1998. 52. saqarTvelos prezidentis brZanebuleba, #266, ~meCaieobis dargis aRdgenis da reabilitaciis RonisZiebaTa Sesaxeb~, 25 aprili, 1998. 53.

saqarTvelos

aRorZinebis

parlamentis

saxelmwifo

dadgenileba

programis

(2000-2003

#2187-IIs, wlebis

~meCaieobis

periodisaTvis)

Sesaxeb~, 22 ivnisi, 1999. 54.

saqarTvelos

prezidentis

gankarguleba

#265,

~Cais

eqsportis

xelSewyobis programis ganxorcielebis uzrunvelyofis Sesaxeb~, 6 aprili, 2001. 55.

saqarTvelos

eqsportis

prezidentis

xelSewyobis

gankarguleba

saxelmwifo

#891,

programis

~qarTuli

Cais

ganxorcielebis

uzrunvelyofis Sesaxeb~, 1 ivlisi, 2002. 56. saqarTvelos prezidentis gankarguleba, #336, ~meCaieobaSi sabazro garemos formirebis xelSemwyobi pirobebis Seqmnis Sesaxeb~, 27 marti, 2003 57. ~saqarTvelos meCaieobis mimoxilva~, ~serma~, Tb., 2003. gv. 28. 58.

saxelmwifo

miznobrivi

programa

~Cai~,

soflis

meurneobisa

da

sursaTis saministro, soflis meurneobis mecnierebaTa akademia, Tb., 2003. gv. 20. 59. saRareiSvili o. agrosamrewvelo integracia da misi ganviTarebis perspeqtivebi saqarTveloSi. Tb., 1989, gv. 120.

196

60.

fircxalaiSvili

s.,

Cais

plantaciis

eqspluataciis

mecnieruli

safuZvlebi, gamomc., ,,sabWoTa saqarTvelo”, Tb., 1976. 61.

faCulia

o.

Cais

mrewvelobis

axali

amocanebi

sabazro

urTierTobebis damkvidrebis pirobebSi. ~ekonomika~. 2003. #7-8. gv. 98-104. 62. faCulia o. saqarTveloSi Cais warmoebis perspeqtivebi. ~socialuri ekonomika~. 2003. #5. gv. 170-173. 63. qarCava g., Cai, misi warmoeba da moxmareba. Tb., 1963. gv. 238. 64. qanTaria g. meCaieoba. Tb., 1952. 65. qarqaSaZe n.i. ssr kavSirSi Cais meurneoba da misi ganviTarebis perspeqtivebi. Tbilisi. sabWoTa saqarTvelo. 1982. 66.

qeSelaSvili

o.

agraruli

seqtori

krizisidan

rom

gamovides.

~ekonomika~. 1994. #4-5. 67. qeSelaSvili o. biznesis organizacia. Tb., 1995, gv. 292. 68. Ciqava l. saqarTvelos ekonomika. Tb., meridiani, 1995. gv. 196. 69. CxaiZe g., miqelaZe a. meCaieoba. gamomc. ,,ganaTleba”, 1989. 70. CxaiZe g., subtropikuli kulturebi, baTumi, 1996. 71.

Cais

kulturis

agrowesebi.

gamomcemloba

,,sabWoTa

saqarTvelo”,

Tb.,.1960. 72. canava T.r., kovaliovi v.i. fermerul meurneobebSi konkurentunariani Savi

baixis

Cais

warmoebis

sakiTxisaTvis.

agraruli

mecnierebis

problemebi. 2002. t. XVI. gv. 38-141. 73.

cirekiZe

agrosamrewvelo pirobebSi.

l.

saxelmwifo

qvekompleqsis

saqarTvelos

regulirebis

marTvis

agraruli

sistemaSi

universitetis

sakiTxebi

meCaieobis

sabazro

ekonomikis

samecniero

Sromebis

krebuli. 1998. t. 4. gv. 288. 74. ZnelaZe d., ZnelaZe l. biznesi. 1999. t. I. gv. 104. 75.

WiTanava

n.

sabazro

ekonomika

da

agrosamrewvelo

kompleqsis

problemebi. Tb., 1993. gv. 224. 76. WiTanava n. sabazro ekonomikis regulireba. Tb., 1996. naw. I. 77. jabniZe r. Cai da citrusebi. 2004 w. 78. jibuti a. agrosamrewvelo kompleqsis sawarmoo infrastruqtura, problemebi, perspeqtivebi. ~ekonomisti~. 1991. #2. gv. 30-36. 79. juan van fani. Cais kultura. Tb., 1961.

197

80. Аграрная программа, состояние и тенденции развития агропромышленного производства, М., 1992. стр. 30 81. Абалкин Л. Радикальная реформа, от концепции - к практическим действиям. Ж. Вопросы экономики. 1990. . №1. стр. 14-19. 82. Алхазов Ю. Чай и чаеводство в Грузии. Тб. 1989. 83. Бахтадзе К. Е. Развитие культуры чая в СССР, Изд-во АН ГССРб 1961ю 84.

Бураков

Б.

Проблемы

состояния

различных

форм

хозяйствования

и

собственности в АПК. Ж. Экономика С.Х. и перерабатывающих педпрятий. 1991. . №|10. 85. Виржиния Блейк-Вест. Глобальные персрективы готового к употроблению чая (RTD Thea). ж. Кофе и Чай в России, 2004, №1 (36), стр.13-15, №2 (37), стр. 10-12. 86. Василенко В.Н., Оверщук А.Л. Функционирование малых фермеров США. ЭСХИПП НН, 1991, ст. 47. 87. Грузинов В. Экономика предприятия и предпринимательство. М., 1994. стр. 502. 88. Гулуа К.П. Проблемы производства и улучшения качество чая. Пищевая промышленность. 1986. №2. стр. 45-47. 89. Добринин В.А. Экономическая эффективность С.Х.П. в условиях перехода к рыночным отношениям. М.С.Х.А. М., 1994. 90.

Добринин

В.А.-Сельские промышленные предприятия в економике сельского

хозяйстваю. Москва. Изд-во МСХА.1996 91. Долан Э.Дж., Линдсей Д. Микроэкономика. СПБ. 1994. стр. 137. 92. Копалиани Р.Ш. Удобрение чайных плантации в процессе реабилитации. Журнал «Аграрная наука». Москва. 2003. |11. . стр.

17-20.

93. Копалиани Р.Ш. Чаеводство в Грузии. Журнал «Аграрная наука». Москва. 2003. №12. . стр.

8-10.

94. Культура чая в СССР. Дараселия М. К. Гвасалия В. Цанава В. Воронцов В. Тбилиси АН ГССР 1990. 95. Культура чая. До-Нгок-Куи. Ханой. 1984. 96. Макконнел К.Р., Брю С.Л. Экономикс. М. 1999. часть II. стр. 66. 97. Майсурадзе З.А. Технология гранулированного черного чая. Автореф. диссер. кандид. тех. наук. Сухуми. 1990. стр. 26. 98. Морозов Ю.

Рыночная

адаптация

системы сельскохозяйственного кредита. Ж.

Экономическая наука. 1996. №2. стр. 19-23.

198

99. Сеидишвили Н. Р., Кобахидзе М.А., Лазишвили Л.А.2004. Холодный зеленый чай витаминами Рис.Ж. Пиво и напитки.2004, М. Пищепромиздат.М. 2004 100. Тодуа Р.Ш. Кутателадзе Л.Ш. Харебава Л.Г. Дзнеладзе З.Ю. Комплексная технология

производства

байхового

чая

и

жидких

чайных

концентратов.

Бюлл.

В.Н.И.И.Ч.П. 1984. №38. стр. 4. 101. Трейси М. Сельское хозяйство и продовольствие в экономике развитых стран. Санкт-Петербург. Эк. школа. 1995. стр. 431. 102. Хоперия Р.М. Технология производства чая. М. Агропромиздат. 1986. стр. 160. 103.

Хоперия

Р.М.

Современная

технология

производства

чая.

Тбилиси.

изд-

,,Сакартвело”, 1992. стр. 116. 104. Хочолава И.А. Технология чая. М.Пищевая промышленность. 1997. стр. 303. 105. Хайне П. Экономический образ мышления. М.Наука. 1991. стр. 84. 106. Чачибадзе З.А. Технология чая из сырья поэтапного сбора. М.. 1990. стр. 65. 107. American Economic-United states in formation agency, 1992. 108. FAO. Vol. 38. 1992 Rome. 109. Harler G. R. Mechanikal harvesting of tea leaf, world crops, 1993. v. 25. 110. Harler C. K. Tea growing. London. 1986. 111. Sarkar S. K. Tea in Darjieling. Tea and a Bud. V. 23, 2. 1985 112.. International Tea Committee-Annual bulletin of statistics, L. 1996. P. 214. 113. Economic Analysis of agriculture politics, 1991, FAO, Roma, Italy. P. 61-83. 114. Paul A. Samuelson, William D. Nordhaus. Economics. McGraw-Hill, Inc. 1995. 115. Georgia and the WTO, MFA of Georjia, 2003, http://www.mfa.gov.ge/wto.htm 116. Gepa-Georgian Exsport Promotion Agency, 2002, 1-2.(www.gepa.org.) 117. What’s WTO?, World Trade Organization, 2003, http://www.wto.org

199